Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-264-593/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
AN2-264-593/2021
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00024-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Daiva Jankauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
P. M.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kaišiadorių R. PK Reagavimo skyriaus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-264-593/2021Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00024-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 18.8.; 19.10.; 19.11.; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutarimo P. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. P. M. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, ir nubaustas galutine 100 Eur (vieno šimto eurų) bauda už tai, kad jis 2021 m. sausio 17 d., apie 23.40 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,12 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusižengimo padarymui, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, triukšmavo, šūkavo, taip trikdydamas kitų asmenų ramybę, uniformuotų policijos pareigūnų, atliekančių jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, atžvilgiu vartojo jų garbę žeidžiančius žodžius (vartoti žodžiai nurodyti administracinio nusižengimo protokole). Sulaikomas, siekiant sulaikyti asmenį, kuris elgiasi neadekvačiai, P. M. gestikuliavo rankomis, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nesimuistyti, netrukdyti jiems sulaikyti jį, dėl ko, nepaklusęs ne kartą aiškiai išreikštiems reikalavimams, P. M. jų nevykdė, t. y. jis trikdė viešąją rimtį, vartojo policijos pareigūnus žeidžiančius žodžius, taip tyčia siekdamas pažeminti juos, kaip policijos pareigūnus, bei policiją, kaip instituciją, nevykdė teisėtų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimų.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde P. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atidžiai įvertinti pateiktą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jo elgesys nuo pareigūnų atvykimo iki jo surakinimo antrankiais. Į teismo posėdį iškviesti ir liudytojais apklausti šiuos asmenis: D. V., Ž. S., J. O., B. N., P. T. ir R. J..

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad su apylinkės teismo nutarime konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis visiškai nesutinka, teismas išimtinai vadovavosi tik surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tokiu būdu, pažeisdamas ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, teismas padarė išvadą, kad jo buvo pareikalauta eiti į tarnybinį automobilį, tačiau jis tai daryti atsisakė, keikė policijos pareigūnus. Teismas visiškai neatsižvelgė į pateiktą vaizdo medžiagą (failo pavadinimas VID_20210117_234007.mp4) iš jo mobilaus telefono, kuri teismui buvo persiųsta per https://wetransfer.com/ dokumentų siuntimo sistemą. Pagal minėtos programos automatinį pranešimą matyti, kad teismui pavyko vaizdo dokumentą atsisiųsti, bet iš nutarties turinio darytina išvada, kad teismas į bylą šio įrašo neįtraukė arba atmestinai įrašo turinio visiškai nevertino, taip pat teismas nevertino jo paaiškinimų, kuriuose nurodė, kad pareigūnai administracinio nusižengimo protokole nenurodė esminių incidento aplinkybių, t. y. policiją dėl neva sklindančio triukšmo iškvietė kaimynė, kuri labai jautriai reaguoja į pašalinius garsus, dėl prastos namo izoliacijos jai girdisi kiekvienas žengtas žingsnis virš jos buto esančiame bute. Atvykę policijos pareigūnai buvo iš karto įleisti į patalpas, nors jie nesuprato, dėl ko pastarieji atvyko, nes nebuvo triukšmaujama ar klausoma muzika. Vieninteliai garsai galėjo būti tik tie, kurie sklinda vaikštant po kambarį, varstant balkono duris ar tiesiog kalbant.

2.2. Apeliantas pažymi, kad pareigūnai kreipėsi į jį su reikalavimu užsidėti veido kaukę, laikytis 2 metrų atstumo tarp asmenų, tačiau tokie reikalavimai buvo neteisėti, nes pagal 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226 (suvestinė redakcija nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 20 d.) veido kaukę privaloma dėvėti tik viešose vietose, taip pat nenumatytas reikalavimas laikytis 2 metrų atstumo tarp asmenų, esančių viešose vietose, juo labiau atvykus pareigūnams į namus, t. y. į privačią patalpą – butą. Toks reikalavimas minėtame nutarime yra apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms ar asmenims (nutarimo 2.2.4.2. punktas), taip pat tokia rekomendacija yra religinėms bendruomenėms teikiant religines apeigas (nutarimo 2.2.14. punktas). Šiuo konkrečiu atveju pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, nes jie reikalavo atlikti veiksmus (užsidėti veido kaukę ir laikytis 2 metrų atstumo privačioje patalpoje), kurių tuo metu neįpareigojo atlikti jokie įstatymai. Dėl šios priežasties jis atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus, dėl ko kilo žodinis konfliktas su pareigūnais, tačiau nebuvo šūkaujama.

2.3. Skundo autoriaus teigimu, iki atvykstant policijos pareigūnams, bute nebuvo triukšmaujama, triukšmą išprovokavo patys policijos pareigūnai, reikalaudami įvykdyti jų reikalavimus, taip siekdami įrodyti savo viršenybę prieš įstatymus. Visą konflikto eigą jis filmavo telefonu, vaizdo įraše matoma, kai jam papūtus į alkotesterį, policijos pareigūnas J. O., panaudodamas fizinę jėgą ir nieko nesakęs, jį pastūmė, dėl ko jis nukrito ant kambaryje esančios sofos. Vėliau, pareigūnams paprašius pasirašyti į knygą, jis klausė už ką pasirašo bei kur pasirašyti, ką pareigūnai laikė pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymu, nors bet kuris asmuo turi teisę susipažinti su pasirašomu dokumentu, jo reikšme ir žinoti apie jo sukeliamas pasekmes, be to, jokiame įstatyme nėra numatyta per kiek laiko asmuo turi pasirašyti į knygą, kurioje pasirašoma patvirtinant alkotesterio parodymus. Apeliantas pripažįsta, kad jo elgesys tuo momentu buvo kiek konfliktiškas, tačiau viso pokalbio metu į pareigūnus jis kreipėsi žodžiais ,,jūs“ arba ,,pareigūnai“. Nei iki sulaikymo, nei po sulaikymo jis nevartojo jokių necenzūrinių žodžių, keiksmažodžių ar pareigūnų garbę žeidžiančių žodžių, administracinio nusižengimo protokole išvardintų žodžių savo kalboje jis iš viso nenaudoja.

2.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnams nusprendus jį laikinai sulaikyti iki bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis geranoriškai su tuo sutiko, pradėjo rengtis striukę, tačiau tuomet pareigūnai puolė jį, parvertė ant grindų ir surakino antrankiais, nesant tam jokios priežasties ar pasipriešinimo pareigūnams, vienintelis viso to pretekstas buvo atsisakymas užsidėti veido kaukę, ko protokole pareigūnai net nepažymėjo. Pažymima, kad visą kontaktą su pareigūnais jis filmavo, siekdamas apginti savo teises, jei jos būtų pažeistos, tačiau iškart po to, kai jis buvo surakintas antrankiais, pareigūnas šviesiais plaukais paėmė jo mobilųjį telefoną, išjungė filmavimą, o sukurtą vaizdo įrašą ištrynė, taip siekdamas atimti jo teisę į gynybą, užkertant kelią pasinaudoti galimybe pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus. Šį vaizdo failą jam pavyko atkurti tik sėkmės dėka, nes telefone ištrinti dokumentai 30 dienų yra saugomi atskirame aplanke, dėl ko vaizdo įrašas nebuvo prarastas.

2.5. Skundo autorius nurodo ir tai, kad vien pagal pareigūnų tarnybinius pranešimus apylinkės teismas nustatė, kad jis elgėsi agresyviai, kilnojo rankas, gniaužė kumščius, jomis gestikuliavo, tačiau tai yra pareigūnų bendrai aptartas pramanas, siekiant pagrįsti savo neteisėtų veiksmų teisėtumą. Jis visą laiką naudojosi mobiliuoju telefonu, t. y. filmavo, todėl nesuprantama, kaip įmanoma filmuojant telefonu tuo pačiu metu gniaužyti kumščius, paprastai filmuojant telefonas yra laikomas abiem rankomis, tą jis ir darė, kol buvo surakintas antrankiais. Pareigūnams pareikalavus eiti su jais į tarnybinį automobilį, jis sutiko, nesipriešino, nerėkė, kad niekur nevažiuos, priešingai, jis pasiėmė striukę ir pradėjo rengtis, tuo metu, kaip matyti ir nufilmuotoje vaizdo medžiagoje, policijos pareigūnai staiga, nieko nesakę, vertė jį ant žemės pilvu į apačią. Dėl patirto šoko jis bute esančios merginos paprašė toliau filmuoti pareigūnų veiksmus, nes tokie veiksmai yra pertekliniai. Net ir norėdamas muistytis, jis tokios galimybės neturėjo ir negalėjo turėti, nes patalpoje buvo keturi policijos pareigūnai, jis pastarųjų buvo užpultas staiga, parverstas ant žemės ir prispaustas. Apelianto nuomone, jo sulaikymas ir protokolo surašymas buvo principinis, pareigūnai įniršo dėl to, kad jis nesutiko su jų neteisėtu reikalavimu užsidėti kaukę. Incidento metu jis jau buvo persirgęs Covid-19 liga, todėl jokio pavojaus pareigūnams užsikrėsti nebuvo. Skundo autoriaus vertinimu, žvelgiant į konflikto visumą, net jei jis vieną kartą impulsyviai pavartojo nevisiškai tinkamą žodį pareigūnų atžvilgiu, tai jų garbės ir orumo negalėjo įžeisti, nes daugiausiai kartų (net ir sulaikymo metu) buvo vartojamas žodis „pareigūnai“. Visus šiuos jo teiginius galėtų patvirtinti bute kartu buvę asmenys, t. y. D. V. ir Ž. S..

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas I. B. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

P. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka arba teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Tuo pačiu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliantas norėtų, jog būtų apklausti įvykio liudytojai, taip pat peržiūrėtas ir visų duomenų kontekste įvertintas pateiktas vaizdo įrašas. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra reikiamos sąlygos iš esmės išnagrinėti P. M. skundą žodinio proceso tvarka, tačiau apygardos teismui priėmus atitinkamą procesinį sprendimą, šis iš karto įsiteisėtų ir būtų vykdytinas, tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prarastų galimybę pasinaudoti apeliacijos teise, jei priimtas sprendimas jo netenkintų. Kadangi apylinkės teismas įrodymų tyrimo neatliko ir apsiribojo tik rašytinės bylos medžiagos išvardinimu, nepašalindamas esamų abejonių bei prieštaravimų tarp policijos pareigūnų ir P. M. teiktų paaiškinimų, todėl toks rašytinio proceso tvarka priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

6. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 3 dalimi, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi, įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti ir tirti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktas, 630 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 571 straipsnis numato, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Efektyvaus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. ANK 577 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas, nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (ANK 577 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Nors apylinkės teismui teiktame prašyme dėl papildomų įrodymų pateikimo (b. l. 23-26) P. M. prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, tačiau kartu pažymėjo ir tai, kad jei, teismo nuomone, jo dalyvavimas yra būtinas, tuomet jis teismo posėdyje galėtų dalyvauti nuotoliniu būdu, nes yra išvykęs į užsienį. Atkreiptinas dėmesys, kad institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, todėl apylinkės teismas nusprendė, jog bylą galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokį sprendimą apylinkės teismas gali priimti tik tuomet, jei visos bylos aplinkybės yra aiškios ir nekelia jokių abejonių, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra, todėl darytina išvada, kad skundžiamas 2021 m. vasario 25 d. nutarimas buvo priimtas skubotai, visapusiškai neišsiaiškinus 2021 m. sausio 17 d. vakare kilusio konflikto aplinkybių.

8. Apelianto skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoji medžiaga patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokolas P. M. buvo surašytas dėl galimai trijų administracinių nusižengimų padarymo, t. y. dėl viešosios rimties trikdymo, teisėto policijos pareigūno nurodymo ar reikalavimo nevykdymo ir dėl policijos pareigūno garbės bei orumo pažeminimo. 2020 m. sausio 17 d., apie 22.56 val., buvo gautas pranešimas dėl triukšmavimo (galimų išgertuvių, muštynių) adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai J. O., B. N., P. T. ir R. J.. Visi šie pareigūnai, išskyrus R. J., yra surašę tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, jog atvykę girdėjo iš buto sklindantį triukšmą, tačiau koks tai buvo triukšmas (garsiai leidžiama muzika, žmonių šūkavimas, santykių aiškinimasis, daiktų trankymas, mėtymas ar pan.), nedetalizuota. Atkreiptinas dėmesys, jog visi trys byloje esantys tarnybiniai pranešimai (b. l. 6, 7, 8) iš esmės yra identiški (vienodi), kas sudaro pagrindą manyti, jog juos parašė vienas asmuo, nors kiekvienas policijos pareigūnas turi surašyti savo tarnybinį pranešimą, kuriame atsispindėtų jo matyta bei sąmonėje užfiksuota įvykių eiga.

9. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, be kita ko, nurodyta, kad bute buvo trys suaugę asmenys ir du mažamečiai vaikai, kurie miegojo, buvo prižiūrėti ir jiems pavojus negrėsė. Šis teiginys akivaizdžiai prieštarauja ankstesniam teiginiui dėl triukšmo kėlimo. Jei iš tiesų būtų buvę garsiai vakarojama, tuomet vaikai galimai būtų rasti nubudę, verkiantys ar išsigandę. Šiuo atveju taip nebuvo, priešingai, pareigūnai pažymėjo, jog vaikams pavojus negrėsė, vadinasi, nebuvo nustatyta muštynių ar kitokio pavojingo santykių aiškinimosi fakto. Pažymėtina ir tai, kad kaimynė, kuri dėl keliamo triukšmo iškvietė policijos pareigūnus, nebuvo apklausta, bylos medžiagoje apie šią moterį nėra jokių duomenų. Į įvykio vietą atvykę patruliai iš šios moters rašytinių paaiškinimų nepaėmė, pirmosios instancijos teismas taip pat nematė pagrindo iškviesti apklausai liudytojos, kurios parodymai yra itin reikšmingi nustatant viešosios rimties trikdymo faktą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo paneigti ar patvirtinti apelianto teiginius, jog kaimynė labai jautriai reaguoja į bet kokį pašalinį garsą, o dėl prastos namo izoliacijos jai girdisi net menkiausias garselis – balkono durų varstymas, grindų girgždėjimas vaikštant po kambarius ir pan.

10. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nesutinka su jo nubaudimu dėl pareigūnų įžeidinėjimo ir teisėtų reikalavimų nevykdymo. P. M. teigimu, viso kilusio žodinio konflikto metu jis į pareigūnus kreipėsi pagarbiai, t. y. vartojo žodžius „jūs“, „pareigūnai“, vis dėlto, jis sutinka, kad impulsyviai galėjo kokį kartą pavartoti ir netinkamą, neetišką žodį, tačiau tyčios įžeisti ar pažeminti savo darbą atliekančius pareigūnus jis neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad P. M. pirmosios instancijos teismui pateikė įvykio metu savo mobiliuoju telefonu darytą vaizdo įrašą, kuriame matosi bei girdisi policijos pareigūnų pokalbis su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu iki pastarojo sulaikymo, t. y. antrankių jam uždėjimo ir išvedimo iš buto į tarnybinį policijos automobilį. Aukštesnės instancijos teismas, perklausęs minėtą įrašą, nenustatė, jog P. M. policijos pareigūnus būtų vadinęs administracinio nusižengimo protokole nurodytais žodžiais. Įraše girdisi vartojami kreipiniai „pareigūnai“, „jūs“, taip pat pasakomas vienas keiksmažodis, tačiau jis išsakomas bendrame sakinių kontekste, reiškiant nepasitenkinimą dėl duoto nurodymo laikytis dviejų metrų atstumo. Toliau įraše girdisi P. M. priekaištai dėl to, jog vienas pareigūnas jį stumtelėjo, taip pat ginčijamasi dėl būtinybės pasirašyti knygoje dėl nustatyto neblaivumo fakto. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akivaizdžiai atsikalbinėja, erzina pareigūną, klausia už ką ir dėl ko turi pasirašyti, tačiau jokių įžeidžiančių žodžių pareigūnams neišsako. Pažymėtina, jog pareigūnas, nesuvaldęs emocijų, pradeda šaukti ant P. M., kad šis trukdo jų darbą, nors apmokytas pareigūnas turėtų gebėti valdyti emocijas konfliktinėse situacijose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nors ir atsikalbinėja, būdamas neblaivus, daug ir tuščiai kalba, netgi bando nevykusiai juokauti (teigia, kad yra žvairas, todėl nemato, kur turi pasirašyti), tačiau nesielgia agresyviai. Būtent pareigūnų primygtinis reikalavimas pasirašyti dėl neblaivumo nustatymo fakto (neaišku, kodėl nebuvo galima pažymėti, jog P. M. atsisakė pasirašyti arba dėl neblaivumo negali to padaryti) sukelia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pyktį, todėl šis pradeda garsiau kalbėti ir dar intensyviau ginčytis su pareigūnais. Galiausiai P. M. sutinka eiti su pareigūnais į tarnybinį automobilį, apsirengia striukę, kelia kartus pakartoja, jog atsiprašo, tačiau išeiti neskuba, todėl yra parverčiamas ant grindų, surakinamas antrankiais ir išvedamas.

11. Šis vaizdo įrašas pirmosios instancijos teismo liko neišanalizuotas ir neaptartas, teismas neįvardijo, kuo pasireiškė P. M. kaltės forma, kaip konkrečiai buvo įžeisti ar pažeminti į įvykio vietą atvykę pareigūnai bei kokių konkrečių jų reikalavimų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevykdė. P. M. rašytiniame paaiškinime aiškiai nurodė, kodėl atsisakė užsidėti medicininę kaukę būdamas privačioje erdvėje – bute, tačiau apylinkės teismas niekaip nepasisakė nei dėl pareigūnų išreikštų reikalavimų teisėtumo bei pagrįstumo, nei dėl P. M. atsisakymo vykdyti šiuos nurodymus motyvų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, siekiant visapusiškai išsiaiškinti kilusio incidento aplinkybes, būtina teismo posėdžio metu apklausti tiek patį administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tiek jį sulaikiusius policijos pareigūnus, taip pat bute buvusius ir įvykių eigą stebėjusius pilnamečius asmenis – D. V. ir Ž. S.. Atkeiptinas dėmesys, kad pastarasis įvykio metu buvo visiškai blaivus, todėl gali išsamiai ir teisingai atgaminti šio įvykio aplinkybes. Taip pat būtina apklausti policijos pareigūnus dėl keliamo triukšmo iškvietusią moterį, kuri paaiškintų, kokio pobūdžio triukšmas buvo keliamas ir kiek ilgai jis truko.

12. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vien tik byloje esantys rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas. Tuo pačiu P. M. administracinio nusižengimo bylos procese negalėjo užduoti klausimų kaltinimo liudytojams, kurių parodymų (rašytinių paaiškinimų) pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius nusižengimą.

13. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, tirdamas ir nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes. Apygardos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui dėl P. M. pateiktos įvykio versijos bei jo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų šioje nutartyje plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

P. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutartį – grąžinti P. M. administracinio nusižengimo bylos medžiagą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė