Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens

Klaus G. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. spalio 24 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. spalio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog Klaus G. L. 2011 m. spalio 12 d., apie 16 val., Tilžės g. ties 40 namu, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Land Rover Pauge“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Tokiais veiksmais K. G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 21 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį.

2011 m. spalio 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio specialisto R. D. nutarimu K. G. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁷ straipsnio 2 dalį paskirta 200 Lt bauda.

Be to, K. G. L. prašė atnaujinti praleistą 2011 m. spalio 24 d. nutarimo apskundimo terminą ir sustabdyti antstolio veiksmus iki bus priimtas teismo sprendimas bei panaikinti vykdymo išlaidas bei atlygį už vykdomosios bylos vykdymą kartu su priskaičiuotais delspinigiais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Klaus G. L. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdį pranešta tinkamai (teismo šaukimas įteiktas jo sutuoktinei I. J.), tačiau prašymo atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama Klaus G. L. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui nedalyvaujant.

Klaus G. L. skundas atmestinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn nustačius, jog jis nesilaikė nustatyto draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi taisyklių redakcija) 21 punkte numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

2011 m. vasario 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad Klaus G. L. 2011 m. spalio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, jog Klaus G. L. 2011 m. spalio 12 d., apie 16 val., Tilžės g. ties 40 namu, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Land Rover Pauge“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Tokiais veiksmais K. G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 21 punkto reikalavimus, ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį. Administracinio teisės pažeidimo protokolu taip pat nustatyta, kad K. G. L. su padarytu pažeidimu sutiko, apie bylos nagrinėjimą, numatytą 2011 m. spalio 24 d., 10 val., Šermukšnių g. 10, Klaipėdoje, jis žinojo, ir tai patvirtinta K. G. L. parašu. (b. l. 6, 20).

2011 m. spalio 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio specialistas R. D. nutarimu K. G. L., nustatęs jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį, paskyrė K. G. L. 200 Lt baudą. Nutarime nurodyta, kad nutarimo nuorašas Klaus G. L. išsiųstas 2011 m. spalio 24 d. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu-L. Rėzos g. 40-5, Neringa. (b. l. 5, 19).

2011 m. spalio 12 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2011 m. spalio 12 d., apie 16 val., Tilžės g. ties 40 namu, Klaipėdoje, policijos patrulis A. B. pastebėjo, kad transporto priemonės „Land Rover Pauge“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Policijos pareigūnas nustatė, kad minėtą automobilį vairavo Klaus G. L., kuris pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs, kad metų bėgyje Klaus G. L. jau buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį, jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. (b. l. 22).

2011 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato raštu „Dėl priverstinio nutarimo skirti baudą vykdymo“ nustatyta, kad antstolės V. Vėliuvienės kontoros prašoma priverstinai išieškoti iš K. G. L., gyvenančio (duomenys neskelbtini), 200 Lt baudą. (b. l. 17).

Įvertinus įvardytą teisinį reglamentavimą bei administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad K. G. L. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje. Klaus G. L. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsnių reikalavimų, atitinkanti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Kreiptinas dėmesys, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas Klaus G. L. prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos administracinės nuobaudos neginčija, neprašo jos panaikinti ar ją švelninti.

Vienok, administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G. L. skundu prašo panaikinti nutarimą ir priimti naują nutarimą, nes mano, kad jis yra neteisėtas. Nutarimo neteisėtumą K. G. L. iš esmės ginčija tuo pagrindu, kad priėmus nutarimą buvo padaryti procesiniai pažeidimai, susiję su jo įteikimu. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog vien tik šios aplinkybės nepaneigia K. G. L. pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 288 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarimas K. G. L. buvo išsiųstas nepažeidžiant minėtos normos reikalavimų (b. l. 5). Byloje nėra duomenų, kad jis realiai buvo įteiktas adresatui, tačiau šis faktas per se nesudaro pagrindo teigti, kad asmuo dėl to prarado galimybę apskųsti nutarimą ar laiku susimokėti nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą. Įvertinama tai, kad K. G. L. žinojo apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nors jame nedalyvavo, motyvuodamas tuo, kad dalyvavimas nėra privalomas (b. l. 3), o po bylos išnagrinėjimo priimtu rezultatu nepasidomėjo. Tas faktas, kad nutarimas buvo išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o ne jo gyvenamosios vietos adresu, pripažintinas nereikšmingu, nes jis žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, Kelių policijos biure numatytą nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo byloje, turėjo galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime, aktyviai domėtis bylos baigtimi, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siunčiamais Institucijos dokumentais. Be to pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas pateikia gyvenamosios vietos deklaravimo sąvoką - juo laikytinas gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. „Gyvenamoji vieta - pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.“ (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.). Kadangi pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos gyventojas vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose, preziumuojama, jog deklaruojama ta vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis labiausiai yra susijęs. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 288 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus – nustatęs, kad Klaus G. L. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), išsiuntė nubaustam asmeniui nutarimo nuorašą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o konkrečiu atveju imtis papildomų priemonių - siųsti nutarimą faktinės gyvenamosios vietos adresu ar į darbovietę, kad informuoti Klaus G. L. apie priimtą jo atžvilgiu nutarimą, neprivalėjo. Be kita ko, analizuojant byloje esantį antstolės Viktorijos Vėliuvienės informacinio pranešimo, siųsto Klaus G. L., turinį, spręstina, kad ir antstolei nekilo abejonių dėl Klaus G. L. gyvenamosios vietos. Ji nurodė, kad procesinius dokumentus išsiuntė būtent adresu – (duomenys neskelbtini), motyvuojant, tuo, kad tiek Institucijos nutarime, tiek Gyventojų registre yra nurodytas būtent toks Klaus G. L. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, jokiuose oficialiuose viešuose registruose duomenų apie kitą jo gyvenamąją vietą nėra (b. l. 7). Todėl vertintina, kad termino laiku susimokėti baudą praleidimą lėmė nepakankamas nubausto asmens rūpestingumas įgyvendinant jam priklausančias teises, o ne objektyvios, svarbios priežastys.

Apibendrinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad K. G. L. procesinės galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, kuomet buvo priimtas skundžiamas nutarimas, savalaikiai sužinoti apie jam paskirtą baudą, o nesutikus su administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo nebuvo suvaržytos, imant domėn tai, kad jam buvo žinoma bylos nagrinėjimo vieta ir laikas. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad dėl procesinio dokumento įteikimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu joks Klaus G. L. teisių ir interesų pažeidimas nenustatytas, be to, jo nurodomi pažeidimai neturi esminės reikšmės nei administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui, nei tinkamam jo procesinių teisių realizavimui. Jokių įrodymų, objektyviai paneigiančių Kelių policijos biuro nutarimo metu nustatytus pažeidimus Klaus G. L. teismui nepateikė, todėl pripažintina, kad jam inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas bei kvalifikuotas tinkamai.

Klaus G. L. skunde taip pat kelia klausimus, susijusius su vykdymo išlaidomis, atsiradusiomis antstolei priverstinai vykdant nutarimą, kuriuo jam paskirta bauda. Pareiškėjas prašo panaikinti vykdymo išlaidas bei atlygį už vykdomosios bylos vykdymą kartu su priskaičiuotais delspinigiais.

Pažymėtina, kad ginčai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, jų dydžio, apmokėjimo ir kiti susiję klausimai spręstini civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, Klaus G. L. prašymas dėl vykdymo išlaidų, nenagrinėtinas.

Esant šioms aplinkybėms, 2011 m. spalio 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo, Klaus G. L. skunde išdėstytais motyvais, naikinti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto Klaus G. L. skundo netenkinti.

2011 m. spalio 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą, kuriuo Klaus G. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 200 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.