- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- 1-3753-1218/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31917-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Agata Aganauskienė
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. rugsėjo 7 d. apie 14.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją yra 2,98 ‰ (promilės).
Šalies argumentai
V. S. nurodė, kad gavo pareiškimą apie pagreitintą procesą ir su juo susipažino. Su jam paskirta gynėja sutinka. Prokuroro pareikštą kaltinimą supranta ir sutinka būti teisiamas tuoj pat. Savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Teisiamojo posėdžio metu V. S. nurodė, kad įvykio dieną jis dirbo (pjovė malkas) ir sugadino benzopjūklo grandinę. Tada jam kilo mintis automobiliu nuvažiuoti pas draugą ir pasiimti kitą grandinę. Pakeliui persigalvojo ir sustojo prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini). Alkoholį (butelį degtinės) vartojo prieš 10 min. iki vairavimo. Pravažiavo maždaug porą kilometrų. Kai sustojo, priėjo jam nepažįstamas vyras ir paaiškino, kad jis (V. S.) įvažiavo į automobilio galą, nors jokių žymių ten nebuvo. Jis nesutiko su šiuo vyru, todėl jis (vyras) iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai patikrino jo neblaivumą. Gailisi dėl įvykdyto. Nesupranta kaip tai galėjo įvykti. Įvykio dieną paprasčiausiai susinervino dėl sugadinto pjūklo ir išgėrė. Važiuodamas suprato, kad yra neblaivus, todėl nusprendė toliau nevažiuoti. Priklausomybės alkoholiui ar kitoms medžiagoms neturi, todėl mano, kad papildomuose kursuose jam lankytis nereikia. Baudžiamojo proceso metu keitė savo parodymus dėl to, kad pasimėtė. Savo veiksmus vertina neigiamai, stengsis, kad daugiau to nepasikartotu. Galima laiduotoja yra jo sugyventinė (su žmona negyvena jau 8 metus, bet nėra išsiskyrę). Tai nuostabi ir šviesaus proto moteris, kuri visada jam patars. Ji (A. Š.) yra autoritetas, kuriuo pasitiki ir mano, kad visada sulaikys nuo tokių neapgalvotų poelgių. Apie šį įvykį pranešė jai (galimai laiduotojai) tą pačią dieną. Ji vertino šiuos veiksmus neigiamai. Daug apie tai kalbėjo. A. Š. pasižadėjo jį prižiūrėti, kad daugiau tokių dalykų nepasikarotu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja A. Š. parodė, kad su V. S. gyvena jau aštuntus metus. Kartu veda bendrą ūkį. Jis (V. S.) yra pareigingas ir atsakingas asmuo. Darbe jam buvo duotas automobilis. Visada vairuodavo atidžiai ir atsakingai. Jis (V. S.) gerbiamas ir vertinamas darbe, net yra gavęs padėką. Gaila, kad viskas taip įvyko. Apie įvykį jai pranešė pats V. (S.), kai paskambino telefonu. Iškvietė jam taksi, kad galėtų sugrįžti namo, bet vėliau pati atvyko į įvykio vietą. Tada pareigūnai nusprendė nesulaikyti jo (V. S.). 10 metų jis iš viso nevartojo alkoholio ir neturėjo tam potraukio. Namuose alkoholio nesaugo. Pastoviai vairuodavo automobilį ir suprato, kad tai yra atsakomybė. Anksčiau jokių teisinių problemų dėl alkoholio vartojimo neturėjo. Apie šį įvykį kalbėjo. V. (S.) gailisi, dėl savo poelgio. Įvykio dieną jis pjovė malkas, o vėliau, kai jo nerado, pagalvojo, kad išvažiavo pas draugą. Dažniausiai V. (S.) jai nusileidžia dėl visokių sprendimų, nes jis gyvena jos būste, taip pat jis nėra piktybinis, todėl sutaria. Tokių situacijų, kurių negali išspręsti, jiems nekyla. Tikrai nežino, ar jis (V. S.) baustas už girtumą darbo vietoje. Mano, kad galės jį įtakoti daugiau su juo bendraudama, prižiūrėdama jį, nes visada yra jos akiratyje. Jos pajamos yra 1 100 Eur, o jo (V. S.) – 900 Eur. Jeigu teismas nuspręstų paskirti laidavimą su užstatu, galėtų sumokėti apie 1 000 Eur. Didesnei sumai tektu imti paskolą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys
2025 m. rugsėjo 7 d. vyr. tyrėjo J. M. tarnybiniame pranešime, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pažeidimo, nurodoma, kad 2025 m. rugsėjo 7 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, V. S., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra pirmu putimu – 2,98 promilės, antru putimu – 3,32 ‰ promilės etilo alkoholio koncentraciją. Analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos BIRT ataskaitų žiūryklėje (b. l. 1, 15-16).
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. rugsėjo 7 d. automobilio „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrint automobilį iš išorės, matoma įvairūs korozijos požymiai ir apibraižymai, daugiau išorinių apgadinimų nenustatyta. Apžiūrint automobilio saloną, priekyje, dešinėje pusės dalyje, matoma juodos spalvos kuprinė ir kiti įvairūs daiktai, kurie yra išmėtyti. Priekinės dalies vidurinėje konsolėje matomi įvairūs išmėtyti daiktai. Apžiūrint automobilio vidaus galinę dalį, matoma už vairuotojo sėdynės užkišta geltonos spalvos, šviesą atspindinti, liemenė, daugiau daiktu galinėje dalyje nėra. Apžiūrint automobilį buvo nustatyta, kad automobilio išorė yra pažeista korozijos, bei apibraižyta, automobilio viduje yra išmėtyti daiktai (b. l. 17-24).
2025 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų body (lietuvių k. kūno) kamerų įrašų apžiūra. Apžiūros objektas yra vaizdo įrašai iš pareigūnų BODY kamerų. Įrašai yra spalvoti, su garsu. Peržiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „export-hn7ji“, kurio trukmė yra 11 min. 29 s. Kamera paimta pareigūno L. A.. Įrašo pradžia 2025 m. rugsėjo 7 d. 14:23:19 val. Matoma, kad pareigūnai yra automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Maxima“. Pareigūnus pasitinka pranešėjas, kuris nurodo, kad kito automobilio vairuotojas įvažiavo į jo automobilį ir nesutinka su kalte. Prie mėlynos spalvos automobilio „VOLVO“, stovinčio už pranešėjo automobilio, stovi vyresnio amžiaus vyras. Vyras žilais plaukais, apsirengęs rudos spalvos trumparankoviais marškinėliais, tamsiomis džinsinėmis kelnėmis, apsiavęs šlepetėmis. Vyras prisipažįsta vairavęs, taip pat nurodo, kad iš viso neturi vairuotojo pažymėjimo. Iš vyro kalbėsenos matoma, kad jis yra neblaivus. Yra tikrinamas vyro blaivumas. Alkotesterio rodmenys – 2,98 promilės. Pareigūnas nurodo, kad tai yra sunkus girtumo laipsnis. Tuomet vyras nurodo, kad jis vis dėl to turi vairuotojo teises, jos jam nėra atimtos ar apribotos. Fiksuojama, kaip atvyksta vyro pažįstamas, kuris nurodo, kad jis galėtų pasiimti mašiną. Minėtas vyras taip pat nurodo, kad automobilis, kurį jis vairavo, priklauso jam. Pranešėjas nurodo, kad jam įvažiavo į galinę automobilio dalį ir apgadino galinį bamperį. Vyras, vairavęs automobilį „VOLVO“, yra patalpinamas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą. Daugiau jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama. Įrašo pabaiga 2025 m. rugsėjo 7 d. 14:34:39 val. Peržiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „export-smw1c“, kurio trukmė yra 1 min. 17 s. Kamera paimta pareigūno D. S. vardu. Įrašo pradžia 2025 m. rugsėjo 7 d. 14:46:20 val. Matoma, kaip pareigūnas atlieka vyro neblaivumo požymių patikrinimą. Paprašo paliesti nosies galiuką užsimerkus ir praeiti tiesia linija. Tuomet vyras vėl patalpinamas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą. Daugiau jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama. Įrašo pabaiga 2025 m. rugsėjo 7 d. 14:47:28 val. (b. l. 27-29).
2025 m. rugsėjo 7 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. S. nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 1) iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, 2) nerišli kalba, 3) nekoordinuoti judesiai. Įvertinus V. S. bendrą būklę, nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos. V. S. prisipažino, kad alkoholį vartojo prieš 3 val. Neblaivumo patikrinimas atliktas prietaisu Alcotest 7510, Nr. 2400475. Pirmojo tikrinimo 14.30 val. nustatytas 2,98 ‰ (promilės) neblaivumas. Antrojo tikrinimo 14.47 val. nustatytas 3,32 ‰ (promilės) neblaivumas. Prie bylos medžiagos pridėti alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL0715 neblaivumo patikrinimo kvitai ir patikros sertifikatas Nr. 2400475 kopija (b. l. 30-34).
2025 m. rugsėjo 8 d. VĮ „Regitra“ informacinėje pažymoje apie automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad jos valdytojas-savininkas yra V. S. (b. l. 38).
2025 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 7 d. patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiuoju patruliu L. A., iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu: (duomenys neskelbtini). Parduotuvės „MAXIMA“ stovėjimo aikštelėje į pranešėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo kitas automobilis „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus, palikęs automobilį kažkur išėjo. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad prekybos centro „MAXIMA“ automobilių stovėjimo aikštelėje „VOLVO“ markės automobilis atsitrenkė į jo stovinti automobilio galą, taip pat nurodė, kad po eismo įvykio „VOLVO“ automobilio vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus. Jiems pradedant bendraut su „VOLVO“ automobilio vairuotoju V. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris pirma teigė, kad nevairavo, tačiau toliau kalbant prisipažino, kad vairavo transporto priemonę ir atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį. Viktoras taip pat teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 3 val. Patikrinus neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „DRAGER 7510“, pirmu putimu nustatytas 2,98 ‰, o antru putimu – 3,32 ‰ girtumas (b. l. 56-57).
2025 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš „Maxima“ parduotuvės adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įrašai yra spalvoti. Kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „Camera 1“. Dešiniajame apatiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Kamera filmuoja parduotuvės „Maxima“ prieigas. Kairėje matomas įėjimas į parduotuvę, dešinėje – automobilių stovėjimo aikštelė. Peržiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 1 2025-09-07 14-00-15_641“, kurio trukmė yra 39 s. Įraše matomi praeinantys, į parduotuvę užeinantys ir iš jos išeinantys asmenys. Jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama. Peržiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 1 2025-09-07 14-04-25_823“, kurio trukmė yra 23 s. Fiksuojama, kaip 2025 m. rugsėjo 7 d. 14:04:25 val. per aikštelę link parduotuvės eina vyresnio amžiaus vyras. Vyras žilų plaukų, apsirengęs tamsios rudos spalvos trumparankoviais marškinėliais, džinsinėmis kelnėmis, apsiavęs tamsios spalvos šlepetėmis. Matoma, kad eidamas vyras svyruoja, jo judesių koordinacija yra sutrikusi. 14:04:44 val. minėtas vyras įeina į parduotuvę. Daugiau jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama. Peržiūrimas trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 1 2025-09-07 14-08-03_833“, kurio trukmė yra 18 s. Fiksuojama, kaip 2025 m. rugsėjo 7 d. 14:08:03 val. minėtas vyras išeina iš parduotuvės „Maxima“. Vyro rankose jokių prekių nėra matoma. Daugiau jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama. Peržiūrimas ketvirtasis vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 1 2025-09-07 14-11-14_207“, kurio trukmė yra 1 min. 7 s. Matoma, kaip 2025 m. rugsėjo 7 d. 14:11:14 val. minėtas vyras stovi prie automobilių stovėjimo aikštelės ir kalbasi mobiliuoju telefonu. Stovėdamas vyras taip pat svyruoja, jo koordinacija yra sutrikusi. Fiksuojama, kaip vyras nueina per aikštelę į dešinę pusę ir 14:11:59 val. pasišalina iš kameros filmuojamos srities. Daugiau jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama. Peržiūrimas penktasis vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 1 2025-09-07 14-23-08_776“, kurio trukmė yra 38 s. Fiksuojama, kaip 2025 m. rugsėjo 7 d. 14:23:08 val. į aikštelę atvažiuoja policijos ekipažas. Matoma, kad pareigūnai nueina į dešinę, kur anksčiau pasišalino minėtas vyras. Daugiau jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama (b. l. 61-63).
2025 m. rugsėjo 7 d. apklaustas liudytojas R. Ž. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 7 d. apie 14.00 val. atvažiavo į parduotuvę „MAXIMA“, prisiparkavo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini), kai jam sėdint automobilyje pajuto smūgį. Po smūgio išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad už jo stovėjęs automobilis „VOLVO“ yra atsitrenkęs į jo automobilio galą, už kurio vairo sėdėjo jam nepažįstamas vyriškis, kuriam pasakė, kad padarė eismo įvykį. Pastebėjo, kad asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, buvo nekoordinuoti judesiai, pradėjo važiuoti atbuline eiga. Bandė sustabdyti, tačiau nepavyko. Išlipęs vyriškis vis kartojo kad tai ne jis, po ko išėjo link parduotuvės. Paskambinęs pagalbos numeriu 112 asmenį pamatė prie parduotuvės „MAXIMA“ įėjimo, po ko vyriškis atėjo iki jo, prie automobilių. Vyras sakė, kad jo automobiliui nieko neatsitiko, bei siūlė atlyginti jam padarytą žalą. Vyrui pasakė, kad jau yra iškvietęs pareigūnus, bei laukė eismo įvykio vietoje. Po kiek laiko atvažiavo policijos ekipažas (b. l. 66-68).
2025 m. rugsėjo 11 d. papildomai apklaustas liudytojas R. Ž. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 7 d. apie 14.00-14.05 val., vienas atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, adresu: (duomenys neskelbtini). Pasistatė automobilį į stovėjimo vietą. Jam dar nespėjus išlipti iš automobilio, maždaug po 2-3 minučių pajuto, kad jo automobilis sujudėjo. Iš pradžių nesuprato kas įvyko, todėl staigiai išlipo iš automobilio. Išlipęs pamatė, kad už į jo automobilio galinį bamperį priekiu įvažiavo „VOLVO“ automobilis. Jis suriko vyrui „Jūs įvažiavote į mano automobilį“, po ko vyras jam atsakė, kad čia ne jis ir pradėjo atbulomis važiuoti iš vietos. Jis vyrui surėkė, ką jis daro, paprašė kad gesintų variklį ir aiškintųsi įvykio aplinkybes. Vyras kažką pamurmėjo, tačiau galiausiai užgesino variklį, tačiau jau nuo jo automobilio buvo pasitraukęs. Iš automobilio vyras išlipo, matė, kad kai vyras lipo iš automobilio šiek tiek keistai judėjo, judesiai buvo nekoordinuoti, jis jam dar kartą pasakė, kad jis įvažiavo į jo automobilio galinį bamperį, tačiau vyras savo kaltę neigė ir pradėjo šalintis iš įvykio vietos, ėjo link parduotuvės įėjimo. Jis dar vyrui suriko, kad niekur neitų, nes kviečia policiją, tačiau jis jo neklausė ir išėjo. Ar jis buvo įėjęs į parduotuvę ar buvo išėjęs kažkur kitur, nurodyti negali, nes nematė. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu, paaiškino situaciją. Kol kalbėjo su operatore, vyro automobilių stovėjimo aikštelėje nematė. Jis iš jo akiračio buvo dingęs ne ilgiau, nei 4-5 minutės. Iškvietęs policiją, visą laiką laukė pareigūnų prie savo automobilio, niekur išėjęs nebuvo. Po minėtų 4-5 minučių pamatė, kad vyras stovi prie parduotuvės įėjimo iš lauko pusės, kalba telefonu. Jis kelias minutes pakalbėjęs telefonu, grįžo prie savo automobilio ir sėdėjo ant automobilio variklio dangčio iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Visą laiką, kai matė šį vyrą, jis jo akivaizdoje alkoholio nevartojo. Kadangi su šiuo vyru visą laiką buvo atstumas apie 2-3 metrus, tad nejuto ar nuo jo sklido alkoholio kvapas. Papildo, kad visą laiką, nuo pat pradžių, vyras automobilyje buvo vienas. Įvykio metu buvo apgadintas jo automobilio galinis bamperis – įlinkęs į vidų. Po įvykio kreipėsi į savo automobilio privalomąjį draudimą, pateikė visas įvykio aplinkybes. Daugiau apie įvykio aplinkybes paaiškinti nieko neturi (b. l. 69-72).
2025 m. rugsėjo 9 d. apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas. Savo kaltės nepripažįsta visiškai. Sutinka duoti parodymus lietuvių kalba. Psichiatrinėse įstaigose negydytas, priklausomybių ligų centre neregistruotas. Automobilis „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Vairuotojo teises turi, jos yra galiojančios, niekada nebuvo praradęs teisės vairuoti. 2025 m. rugsėjo 7 d., apie 9.00 val., būdamas namuose išgėrė 0,5 litro talpos skardinę alaus. Tuomet apie 14.00 val., jam priklausančiu automobiliu nuvažiavo pranešime apie įtarimą nurodytu adresu, šalia „Maxima“ parduotuvės. Pastatė automobilį į stovėjimo vietą. Iš karto prie jo pribėgo vyras, kuris pradėjo ant jo rėkti, sakyti, kad jis statydamas automobilį įvažiavo į jo automobilį. Jis pradėjo neigti savo kaltę, nes į jokį automobilį neįvažiavo. Kadangi nenorėjo su juo konfliktuoti, išėjo pas draugą, kuris gyvena prie pat parduotuvės. Pas draugą pabuvo apie 10-15 minučių, pas kurį vienas išgėrė butelį 0,5 litro talpos degtinės. Išgėrus minėtą alkoholio kiekį, grįžo prie automobilio, paskambino pažįstamui, kurio paprašė atvažiuoti ir parvežti jį namo. Po kelių minučių prie jo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Su jų nurodymais sutiko, su alkotesterio rezultatais sutiko. Vyras, kuris jį apkaltino, jog įvažiavo į jo automobilį, priėjo prie pareigūnų, tačiau pareigūnai apžiūrėję tiek jo, tiek jo automobilį nenustatė, kad būtų įvažiuota ir sukeltas eismo įvykis, sakė, kad nesutampa įbrėžimo aukščiai. Savo kaltės nepripažįsta visiškai, automobilio būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairavo. Alkoholį išgėrė tik jau atvykęs į stovėjimo aikštelę. Daugiau papildyti nieko neturi (b. l. 93-96).
2025 m. rugsėjo 12 d. papildomai apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, kad prisimena kuo yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Sutinka duoti parodymus lietuvių kalba. 2025 m. rugsėjo 7 d., apie 13.50 val., jam priklausančiame automobilyje pradėjo vartoti alkoholį. Per maždaug 5 min. išgėrė 0,5 litro talpos degtinės butelį. Buvo sustojęs prie „Gerbūvio Broliai“ parduotuvės, adresu: Vilnius, Krakiškių g. 4. Išgėręs minėtą alkoholio kiekį, nusprendė perstatyti automobilį prie „Maxima“ parduotuvės, adresu: (duomenys neskelbtini) ir ten paskambinti giminaičiui, kad jį su jo automobiliu parvežtų namo. Apie 14.00 val., įvažiavo į „Maxima“ automobilių aikštelę. Pradėjo priekiu statyti automobilį į laisvą stovėjimo vietą. Kiek prisimena, jokio kito automobilio neužkliudė. Jam pastačius automobilį prie jo priėjo kito automobilio vairuotojas, kuris pasakė, kad užkliudė jo automobilį. Jis į jį nekreipė dėmesio ir išėjo į parduotuvę. Kelias minutes pavaikščiojo po parduotuvę ir vėl išėjo į lauką. Tuomet paskambino savo bendradarbiui, su juo pakalbėjo. Po pokalbio grįžo prie automobilio ir laukė giminaičio, kuriam jau buvo paskambinęs ir paprašęs, kad atvažiuotų į vietą. Po kelių minučių prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Su jų nurodymais sutiko, su alkotesterio rezultatais sutiko, kadangi neseniai buvo vartojęs alkoholį. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nėra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, tačiau šį kartą susidėjo kelios neigiamos aplinkybės ir nusprendė išgerti alkoholį. Daugiau apie įvykį papasakoti nieko neturi, kadangi dėl greitai išgerto alkoholio kiekio, gali kai kurių įvykio aplinkybių ir neprisiminti (b. l. 100-102).
2025 m. rugsėjo 12 d. papildomai įtariamuoju apklaustas V. S. parodė, kad prašo nesiremti jo pirmos apklausos metu (2025 m. rugsėjo 9 d.) duotais parodymais, nes tyrėjai sakė ne tiesą. Tuo metu buvo pasimetęs, išsigandęs, nes toks atvejis jo gyvenime yra pirmas ir nežinojo kaip elgtis, todėl nusprendė save gindamas taip kalbėti. Tačiau jau praėjus beveik savaitei po įvykio, savo poelgį apsvarstė ir pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas pagreitinto proceso tvarka. Sutinka, kad į teismo posėdį nebūtų kviečiami liudytojai (b. l. 104-106).
VŠĮ ,,EMPREKIS“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės VOLVO V70 D5, kategorija M1-AC, universalas, mechaninės pavarų dėžės, pirekinių varomųjų ratų, dyzelino variklis 2 401 cm³, 120 KW (163 AG), 2001-2006 metų gamybos periodas, 2002 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina su PVM yra 1 570 Eur (toliau – ir VŠĮ ,,Emprekis“ pažyma). (b. l. 39)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją reikšmę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad duomenys negali būti pripažinti įrodymais tik jeigu: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-81-719/2024).
Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo V. S. paaiškinimais teisme (b. l. 138-145), kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, papildomai duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100-102, 104-106), taip pat alkotesterio kvitų, neblaivumo nustatymo akto duomenimis (b. l. 30-34), liudytojo R. Ž. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 66-68, 69-72), užfiksuota vaizdo įrašai iš „Maxima“ parduotuvės adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 61-63), kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis V. S. 2025 m. rugsėjo 7 d. apie 14.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją yra 2,98 ‰ (promilės). Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. Š. atsakomybėn (b. l. 138-145). Baudžiamojo proceso metu gautas A. Š. prašymas perduoti kaltinamąją V. S. jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 148).
Įstatymas nustato, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas tada, kai asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.
Kaltinamasis V. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę papildomai duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100-102, 104-106), teisiamojo posėdžio metu (b. l. 138-145), taip pat kritiškai ir neigiamai vertino alkoholio vartojimą, vairavimą pavartojus alkoholį ir sukeltus neigiamus padarinius – nusikalstamos veikos padarymą, savo artimajai – A. Š. sukeltus neigiamus jausmus, išgyvenimus. Pastebėtina, kad BK 281¹ straipsnio sudėtis nenumato visuomenei pavojingų padarinių kilimo.
V. S. anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, veda bendrą ūkį su A. Š., dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau tarp jų nėra šiurkščių, administraciniai nusižengimai padaryti iki nusikaltimo padarymo, visos paskirtos nuobaudos (baudos) laiku apmokėtos (b. l. 78-81), turi nuolatinius stiprius socialinius ryšius. Teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo įvykdyto nusikaltimo atsitiktinį pobūdį, kas leidžia manyti, kad kaltinamasis V. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo sugyventinė A. Š. nurodė, kad juos sieja artimi santykiai, jie aštuntus metus veda bendrą ūkį, kartu leidžia laiką. V. S. pareiškė, kad A. Š. jo artimiausias žmogus, kurios jis klauso. A. Š. nurodė, A. S. yra pareigingas ir atsakingas asmuo, darbe jam buvo duotas automobilis, visada vairuodavo atidžiai ir atsakingai, jis gerbiamas ir vertinamas darbe, yra gavęs padėką. Žinia (apie įvykį) jai buvo labai netikėta. Apie įvykį jai pranešė pats V. S., kai paskambino telefonu. V. S. 10 metų iš viso nevartojo alkoholio ir neturėjo tam potraukio. Apie įvykį kalbėjosi, V. S. gailisi, dėl savo poelgio. Dažniausiai V. S. jai nusileidžia dėl visokių sprendimų, jie gyvena jos būste, taip pat jis nėra piktybinis, todėl sutaria. Galės jį įtakoti daugiau su juo bendraudama, prižiūrėdama jį, nes visada yra jos akiratyje. Jeigu teismas nuspręstų paskirti laidavimą su užstatu, galėtų sumokėti apie 1 000 Eur. Didesnei sumai tektu imti paskolą.
Teismo vertinimu tai parodo, kad tarp kaltinamojo ir laiduotojos per ilgą laiką susiformavo glaudūs artimi ryšiai, kad A. Š. turi didelį autoritetą V. S., kas, neabejotinai, padės laiduotojai daryti teigiamą įtaką ir užtikrinti sėkmingą laidavimą.
Teismas taip pat vertindamas A. Š. asmenybę atsižvelgia į tai, kad ji yra neteista (b. l. 154), traukta administracinėn atsakomybėn, bet už nepateiktą laikų mokesčių deklaraciją (skirtas įspėjimas, b. l. 155), dirbanti valstybės tarnyboje (b. l. 151-152), teigiamai charakterizuojama (b. l. 153) ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes ir įrodymus sprendžia, jog A. Š. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. S..
Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. Š. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą V. S. nutraukti. Įvertinus pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, laiduotojos asmenybę ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, leis nenutraukti socialinių ryšių, darbo, nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamasis V. S., vairuodama automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 2,98 promilių (‰) neblaivumas, šiurkščiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jo įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus neblaivumo būsenos (2,98 ‰ girtumas), dienos metu (apie 14.00 val.), Žaliųjų Ežerų g., Vilniuje, kur yra intensyvus eismas, ženklų atstumą (porą kilometrų), praėjus labai trumpam laikui po to, kai vartojo stiprius alkoholinius gėrimus (degtinę), šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių, pėsčiųjų sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkių pasekmių. Kita vertus, kaltinamasis neteistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra siejamas stiprių socialinių ryšių su A. Š., darbovietę, nuolat dirba. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. Pažymėtina, jog kaltinamajam nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti kelių transporto priemones jam yra reikalinga savo asmeniniams bei kitiems poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).
Teismas pažymi, jog pagal aukštesnių teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020, 2K-18-719/2022). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam nepriklausantį automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas-savininkas yra V. S. (b. l. 38). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, automobilis „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotinas.
Teismas pažymi, kad kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, galimos laiduotojos A. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kita byloje surinkta informacija, leidžia teigti, kad V. S. neturi priklausomybės alkoholiui, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl skirti papildomą poveikio priemonę – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, yra perteklinis.
Nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamąjį V. S. ginti parinkta ginti advokatė Agata Aganauskienė.
2025 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-10141 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma 2025 m. rugsėjo 16 d. gautas advokatės Agata Aganauskienės prašymas Nr. ATP-2025-39207 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S. pagal 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. KPR-2025-14615. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 75,00 Eur (b. l. 157-160).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. S. nepriteistinos.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumentų poėmis – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, V. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke prie bylos viršelio) perduotinas AB „Regitra“.
Kaltinamajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo paskirta procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 40-43). Teismas sprendžia šią procesinę prievartos priemonę palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas) įvykdymo, o ją įvykdžius – panaikinti.
Kompaktinis CD laikmena su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. Š. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą V. S. nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y., nuo 2025 m. rugsėjo 9 d., apie priimtą sprendimą pranešant AB „Regitra“.
Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui AB „Regitra“.
V. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas) įvykdymo, o ją įvykdžius – panaikinti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
CD laikmeną – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2) vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.
1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.