Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovės ADB „C. V. I. G.“ ieškiniu atsakovei Y. R. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-11-18 ieškovė ADB „C. V. I. G.“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu atsakovei Y. R. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis numato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui – pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas 2019 m. spalio 15 d. teismo įsakymas, išduotas pagal kreditorės ADB „C. V. I. G.“ pareiškimą skolininkei Y. R. dėl žalos, nes teismo procesiniai dokumentai skolininkei kreditorės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nebuvo įteikti. Gyventojų registro tarnybos duomenimis adresas – (duomenys neskelbtini), Šiauliai,- yra Y. R. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Tačiau iš byloje esančių ir pačios ieškovės teismui pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, beje, Kaune ir buvo padaryta žala. Minėta atsakovės gyvenamoji vieta nurodyta ir įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), minėtoje byloje atsakovė buvo kaltinamoji, o ieškovė – civilinis atsakovas. Visai neseniai priimtame atsakovės atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės gyvenamoji vieta taip pat nurodyta Kaune – (duomenys neskelbtini), Kaunas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės Y. R. faktinė gyvenamoji vieta yra Kaune, ieškinys yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovei siūlytina kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės ADB „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovei Y. R. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.