- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- ATP-1338-200/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria netenkintas A. Š. skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-04-04 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-123/ AM 093503, kuriuo A. Š. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d. ir nubaustas 700 litų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 87 str. 3 d. dėl to, kad jis 2012 m. kovo 27 d. 20.00 val. kartu su D. C. įsibridę į Strėvos upelį, Elektrėnų m. statė vieną tinklinį ne mėgėjiškos žūklės įrankį, valinės medžiagos, kurios ilgis – 50 m, akies dydis 30 mm, o sulaikius šiuos asmenis iš upelio ištrauktas tinklinis ne mėgėjiškos žūklės įrankis, kuriame buvo 1 lydeka ir 1 ešerys. Tuo buvo pažeisti Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2. punkto reikalavimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-04-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-123/ AM 093503 A. Š. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d. ir nubaustas 700 litų bauda.
A. Š., nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį Trakų rajono apylinkės teismui. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi A. Š. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-04-04 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-123/ AM 093503.
Šalies argumentai
A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir priimti naują nutarimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias LR Aplinkos apsaugos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių 4.6 p., 12.12 p., ATPK 87 str. 3 d., 30, 30² , 32 str. reikalavimus, išsamiai neištyrė bylos įrodymų, netikrindamas, neanalizuodamas ir nevertindamas apeliantui nepalankių faktinių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas buvo šališkas tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasmėmis, dėl ko apeliantui paliko galioti paskirtą nuobaudą. Apeliantas mano, kad teismas bylą išnagrinėjo neįsigilinęs į skundo esmę ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį, kad teismas tik formaliai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir esančius įrodymus, nepasisakė dėl apelianto pateiktų įrodymų teisėtumo ir įrodomosios galios, ignoruodamas rungtyniškumo, lygiateisiškumo ir teisminės gynybos principą. Teismas rėmėsi tik prielaidomis, nenuosekliais liudytojo R. S., o taip pat prieštaringais E. K. ir M. B. parodymais.
Pasak apelianto, teismas nagrinėdamas bylą neįsigilino į faktines aplinkybes ir neištyrė, ar institucijos atstovai važiuodami tiltu pro Strėvos upelį, kurio ilgis siekia tik 10 metrų, realiai galėjo pastebėti du asmenis, laikančius rankose tinklą. Aiškina, kad teisme bandė įrodyti, ir tai iš dalies patvirtino patys gamtos apsaugos inspektoriai, kad važiuojant tarnybiniu automobiliu per 10 metrų ilgio tiltą, per kurį pravažiuojant vidutiniu greičiu laiko tarpas gali siekti ne ilgiau nei dvi ar tris sekundes, pastebėti pavakario natūraliame apšvietime du asmenis, rankose laikančius tinklą, faktiškai neįmanoma. Pastebi, kad institucijos atstovai į bylą nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių draudžiamo žvejybos būdo bei įrankio egzistavimą, įvertinant tai, kad reide dalyvavęs etatinis inspektorius E. K. įvykio metu su savimi turėjo filmavimui skirtą įrangą, prisegtą ant juosmens diržo, tačiau jokių įrašų neatliko. Apeliantas mano, kad tai buvo daroma sąmoningai, kadangi apeliantas su D. C. iš tikrųjų ne žvejojo, o tvarkė aplinką, valė upelio dugną ir nebuvo atliekamas joks administracinis teisės pažeidimas. Mano, kad savo nuosekliais ir teisėtais veiksmais apeliantas supykdė gamtos apsaugos inspektoriais tinkamai neprisistačiusius M. B., E. K., R. S. ir A. I., kurie įsižeidę iškeikė apeliantą necenzūriniais žodžiais, grasino jį sužaloti, reikalavo kuo skubiau išlipti iš vandens, patys būdami be skiriamųjų atpažinimo ženklų, vilkėdami maskuojančios spalvos drabužius, ir kurių nebuvo įmanoma identifikuoti, jog jie yra būtent aplinkos apsaugos inspektoriai.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad sulaikymo metu įvykio vietoje pas apeliantą nebuvo surastas joks draudžiamas žvejybos įrankis – tinklas, o taip pat žuvys. Tik praėjus tam tikram laiko tarpui, t. y. apie valandai laiko nuo apelianto išlipimo į krantą, apie 20 val. vakaro, kuomet inspektorių grasinimais nepavyko išgauti prisipažinimo žeberklavus, neetatinis inspektorius R. S. visiškai neaišku iš kur, prieš tai ilgą laiką vaikštinėdamas upelio krantais, atnešė tinklą su dviem žuvim. Teismas šiuo atveju neištyrė, ar realiai pas apeliantą jo sulaikymo metu buvo surastas draudžiamas žvejybos įrankis, ar apeliantas realiai naudojo draudžiamą žvejybos būdą naudojant ne mėgėjišką žūklės tinklinį įrankį – tinklą.
Pasak apelianto, teismas vienpusiškai ir tik institucijos naudai vertino veiksmus fiksuojant įrodymus dėl galimo ATP pažeidimo ir neištyrė, ar gamtos apsaugos inspektorių filmuotas video įrašas yra atliktas 2012-03-27, būtent toje įvykio vietoje prie Strėvos upelio. Apeliantas mano, kad institucija netinkamai įformino ir surinko įrodymus (pateikta teismui CD kompiuterinė laikmena), kuriais remiantis galima būtų teigti, kad pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta ir kad apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą ir kad dėl to galimai atsirado žala gamtai žvejojant draudžiamuoju būdu bei įrankiu. Teismas išsamiai netyrė, ar apelianto pateiktos fotografijos gali patvirtinti jo versiją dėl institucijos neteisėtais būdais surinktų įrodymų, o būtent tinklo kaip neteisėto įrodymo atsiradimo. Teismas išsamiai nevertino filmuotos medžiagos, kurioje nėra realiai užfiksuoto apelianto ir kad būtent apeliantas neleistinu būdu vandenyje žvejojo. Aiškina, kad minėtoje video medžiagoje nėra užfiksuoto pažeidimo fakto, t. y. paties veiksmo, laiko bei datos, todėl neaišku, kas, kur, kada žvejojo, taip pat, kas filmavo, kurioje upės vietoje buvo surastas tinklas su žuvimis.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neišsklaidė darytinos prielaidos, kad 2012-03-28 aktas Nr. VR-7.7-2012/68 bei Greitai gendančio turto aprašymas galimai buvo surašyti neteisėtai ir atbuline data, siekiant patvirtinti žuvų išėmimo ir sunaikinimo faktą, o lyginant filmuotoje medžiagoje matomus vaizdus ir 2012-03-28 akte bei aprašyme nurodomos žuvies sunaikinimo aplinkybes matomi aiškūs neatitikimai, todėl kyla pagrįstos abejonės ar iš tiesų 2012-03-27 Strėvos upelyje galėjo būti sugautos ir vėliau neva teisėtai sunaikintos šios žuvys.
Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino apelianto pirminių paaiškinimų bei teismui pateiktų rašytinių ir daiktinių įrodymų įrodomosios vertės, argumentuotai patvirtinant ar paneigiant juos. Apeliantas teismui pateikė fotonuotraukas iš įvykio vietos, darbo sutartį su M. K. firma „E“ (duomenys pakeisti) bei hidroelektrinės aplinkos priežiūros instrukciją, kurie patvirtina, kad apelianto nurodyti faktai dėl Strėvos upelio krantuose besimėtančių tinklų yra tikri, kad apeliantas su D. C. kartu tvarkė aplinką, rinko šiukšles, valė upelio dugną, ir kad apeliantas, remiantis 2012-01-10 Elektrėnų hidroelektrinės aplinkos priežiūros instrukcija atliko pareigą nuolat prižiūrėti ir tvarkyti hidroelektrinės aplinką.
Be to, apeliaciniame skunde pateikiama alternatyva, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei tinkamai įvertino įrodymus, pritaikyti švelnesnę nuobaudą, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neturėjo tikslo nusižengti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Mano, kad teismas objektyviai įvertino A. Š. skundo motyvus ir pagrįstai skundo nepatenkino. Pasak institucijos, teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad reido metu, prieš važiuojant per tiltą, greitis buvo sumažintas, kad reido dalyviai iš važiuojančio automobilio galėtų apžiūrėti upelį, be to, savaime suprantama, kad įvykio vietoje administraciniai teisiniai santykiai tarp A. Š., D. C. ir pareigūnų negali atsirasti nepastebėjus šių asmenų. Apeliantas skunde pateikia versiją, kad jis su D. C. iš tikrųjų ne žvejojo, o tvarkė aplinką, valė upelio dugną. Institucija mano, kad netgi gavus nurodymą surinkti šiukšles nuo upelio dugno, darbdavys pasirūpintų ar pats vykdytojas pasitelktų bent jau minimalias pagalbines priemones, kurios užduoties įvykdymą padarytų įmanoma. Neįtikėtina, jog iš pakankamai sraunaus ir gilaus upelio, A. Š. su D. C. galėjo nuo dugno kojomis rinkti šiukšles. Todėl šią versiją teismas pagrįstai įvertino kritiškai ir atmetė kaip visiškai neįtikėtiną ir nelogišką. Pasak institucijos, teismo posėdžio metu, peržiūrėjus apelianto ginčijamą skaitmeninę filmuotą medžiagą, nustatyta tiksli filmavimo data ir laikas, kurie sutampa su byloje esančia medžiaga. Todėl, teismas pagrįstai vertino, kad filmuota medžiaga turi įrodomąją vertę bei pagrįstai ja rėmėsi.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. Š. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d., kuri nustato atsakomybę už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu. Šios normos sudėtis reikalauja, kad būtų nustatytas neteisėtas draudžiamų žvejybos įrankių ar būdų panaudojimo faktas.
A. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 87 str. 3 d. dėl to, kad jis 2012 m. kovo 27 d. 20.00 val. kartu su D. C. įsibridę į Strėvos upelį, Elektrėnų m. statė vieną tinklinį ne mėgėjiškos žūklės įrankį, valinės medžiagos, kurios ilgis – 50 m, akies dydis 30 mm, o sulaikius šiuos asmenis iš upelio ištrauktas tinklinis ne mėgėjiškos žūklės įrankis, kuriame buvo 1 lydeka ir 1 ešerys. Tuo buvo pažeisti Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2. punkto reikalavimai.
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių (toliau tekste – Taisyklės) (Redakcija, galiojusi nuo 2009-09-27 iki 2012-03-30) 12.2. punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Pagal Taisyklių 4.5 punktą, draudžiami žvejybos įrankiai – elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai. Pagal Taisyklių 4.6 punktą, draudžiami žvejybos būdai - žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas E. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 22) ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 73-75) nuosekliai parodė, kad 2012-03-27, apie 20.00 val. vyko reidas, kurio metu buvo tikrinama, kaip žvejai laikosi mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų. Jis, M. B., A. I. ir R. S. tarnybiniu automobiliu važiavo link Elektrėnų marių ir Elektrėnuose prie Strėvos upelio pastebėjo du asmenis, apsirengusius bridkelnėmis, iš kurių vienas stovėjo vienoje Strėvos upelio pusėje, o kitas – kitoje, jie tempė tinklą. Buvo šviesu, gana geras matomumas. Norėdami sulaikyti pažeidėjus jie (inspektoriai) sustojo šalikelėje, automobilį paliko viršuje, ant tilto, jis (E. K.) su R. S. nuėjo iš vienos upelio pusės, A. I. ir M. B. – iš kitos. Nurodė, jog jis (E. K.) pirmas prisistatė minėtiems asmenims, kad yra Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas, ir paprašė juos išlipti į krantą, tačiau jie nelipo iš vandens ir upeliu brido tolyn. Parodė, kad minėti asmenys, pamatę jų automobilį, iš rankų paleido tinklą ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau pareigūnai juos apsupo ir liepė jiems išlipti į krantą. A. Š. po daugybės raginimų pirmas išlipo į krantą, po 30 min. išlipo į krantą ir D. C.. D. C. iš pradžių prisistatė S. S., bet nustačius jo tapatybę, paaiškėjo, kad tai yra D. C.. D. C. ir A. Š. buvo paaiškinta, kad jie padarė ATPK 87 str. 3 d. pažeidimą ir už tai jiems bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Po kiek laiko inspektoriams kilo įtarimas, kad pažeidėjai gali būti neblaivūs, todėl iškvietė Elektrėnų policijos pareigūnus. Belaukiant policijos pareigūnų R. S. ištraukė tinklą, o jis (E. K.), paėmęs kamerą, užfiksavo tinkle buvusias sugautas žuvis: lydeką ir ešerį. Parodė, jog A. Š. prisipažino, kad žvejojo, ir sakė, kad daugiau tinklų, be to, kurį rado inspektoriai, nėra. D. C. teigė, kad jie tik braidžiojo upėje, policijoje jis jau aiškino, kad jie rinko šiukšles ir blizges nuo dugno. Nė vienas iš sulaikytų asmenų jiems neaiškino, kad dirbo. Nurodė, kad A. Š. ir D. C. jie prisistatė, rodė savo pažymėjimus, bet pažeidėjai į jų pusę nežiūrėjo. Parodė, kad, kiek jis prisimena, jis (E. K.) buvo su uniforma, o M. B., A. I. ir R. S. - su maskuojančia apranga, pažeidėjams jie negrasino, jų neužgauliojo. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas R. S., kuris įvykio metu taip pat dalyvavo reide, nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir E. K. (b. l. 75-76). Šių pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. A. Š. padarytą pažeidimą taip pat patvirtina ir prie bylos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pridėtoje CD laikmenoje esantis vaizdo įrašas administracinėje byloje Nr. VR – 7.5-123, kuriame užfiksuotas tinklas su jame buvusiomis dviem žuvimis (b. l. 7).
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. parodymus, matyti, kad jis tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 19), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 51-53) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, parodė, kad dirba M. K. firmoje „E“ (duomenys pakeisti), kuriai priklauso hidroelektrinė, ten dirba 10 metų, jo pareigos yra prižiūrėtojas - pagalbinis darbininkas. Į jo darbo pareigas įeina aplinkos tvarkymas tam, kad šiukšlės nepatektų į hidroelektrinę. Tą dieną, t. y. 2012-03-27, M. K. davė jam nurodymą sutvarkyti aplinką, t. y. surinkti šiukšles. A. Š., paprašęs draugo D. C., gyvenančio netoli įvykio vietos, pagalbos, tą dieną, t. y. 2012-03-27, tvarkė upės krantą. Tvarkydami šiukšles jie tuo pačiu tikslu buvo įbridę ir į Strėvos upelį. Jis įvykio dieną ne brakonieriavo, o tvarkė aplinką, už 150 metrų nuo įvykio vietos yra jo darbo vieta, todėl jis yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 87 str. 3 d. Tokia A. Š. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo atsižvelgti, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei tinkamai įvertino įrodymus, į tai, kad jis neturėjo tikslo nusižengti ir pritaikyti švelnesnę nuobaudą.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Byloje nustatyta, kad A. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų (ATPK 32 str. 1 d. 1 p.). ATPK 87 str. 3 d. sankcijoje yra numatyta bauda nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šioje normoje nurodytų įrankių ir priemonių konfiskavimu. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Atsižvelgiant į nurodytą A. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam pagrįstai paskirta 700 Lt bauda, kuri yra didesnė už vidurkį. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus.
Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad A. Š. pažeidimas, numatytas ATPK 87 str. 3 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.