- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-302-425/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pran.), Margaritos Dzelzienės, Rimantas Savickas
- Pareiškėjas
- Panevėžio apskrities VMI
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apskrities VMI atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-419-126/2007 pagal pareiškėjo Panevėžio apskrities VMI prašymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimi tenkino inspekcijos pareiškimą ir pavedė antstoliui sudaryti 2003-05-13 mirusio J. B. „Turto apyrašą“. Sudaryti paveldėtino turto apyrašai buvo pateikti Rokiškio rajono antrajam notaro biurui, kurio notarė 2007 m. sausio 11 d. ir 2007 m. vasario 2 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimus į turto apyrašuose nurodytą turtą. Pareiškėjas Panevėžio apskrities VMI 2007-02-19 kreipėsi su pareiškimu į teismą, nurodydamas, kad vadovaudamasi Civilinio kodekso 5.53 str. 7 d. nuostatomis praneša teismui, kad Panevėžio apskrities VMI 2007-02-12 gavo AB DnB NORD bankas kreditorinį reikalavimą įtraukti į paveldimo turto apyrašus. AB DnB NORD banko rašte nurodė, jog palikėjas J. B. yra skolingas bankui 62 200 Lt negrąžintų paskolų, 33 263,37 Lt nesumokėtų palūkanų, 7492,59 Lt delspinigių, todėl prašė pervesti bankui pinigines lėšas, gautas už parduotą turtą. Panevėžio apskrities VMI išdėstė nuomonę, kad gautas banko kreditorinis reikalavimas negali būti traukiamas į turto apyrašą, kadangi suėjo įstatymo nustatytas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Inspekcija dar 2005-11-14 pranešė bankui, kad tvarkomi dokumentai mirusiojo J. B. turtui paveldėti (b. l. 2–3).
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi leido papildyti mirusio J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini))palikimo apyrašą kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimais ir pavedė antstolei Irenai Bakšienei papildyti 2006 m. balandžio 6 d. sudarytą turto apyrašą, įtraukiant į jį mirusio J. B. 102 955,96 Lt skolą AB DnB NORD bankui. Teismas padarė išvadą, kad kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimas pagrįstas įkeitimu, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 str. 3 d., kreditoriaus-banko reikalavimui negali būti taikytinas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams (b. l. 49–50).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Panevėžio apskrities VMI prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį ir leisti papildyti mirusiojo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo apyrašą, įtraukiant į jį palikėjo solidariosios skolos ½ dalį pagal 1995-06-15 kredito sutartį Nr. 2, kuri buvo užtikrinta Bankui ir sudaro 21 812,73 Lt.
1. pareiškėjas-bankas praleido CK 5.63 str. 1 ir 4 d. terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti Inspekcijai, kadangi reikalavimai pagal 1993-04-30 kreditinę sutartį Nr. 6, 1992-09-22 kreditinę sutartį Nr. 14, 1994-11-21 kreditinę sutartį Nr. 1 ir 1995-04-21 kreditinę sutartį Nr. 4 nėra pagrįsti hipoteka ar įkeitimu. Be to, pagal 1993-04-30 kreditinę sutartį Nr. 6, 1992-09-22 kreditinę sutartį Nr. 14, suėjo bendras 3 metų senaties terminas;
2. pagal Civilinio kodekso 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Minėto straipsnio 2 d. numato, kad 3 mėnesių terminas nėra taikomas reikalavimams, kurie pagrįsti hipoteka ar įkeitimu. Teismo nutartyje nurodoma, kad banko reikalavimai susiję su įkeitimu. Tačiau iš Centrinės hipotekos įstaigos 2007-03-15 rašto Nr. B5-2261(07) „Dėl informacijos pateikimo iš Hipotekos registro duomenų bazės" matyti, kad Hipotekos registre įkeistas turtas tik pagal vieną 1995-06-15 kreditinę sutartį Nr. 2. Inspekcija nežinojo apie tokį įkeistą turtą, kadangi tokios informacijos elektroninėje Hipotekos (įkeitimo) bazėje nebuvo;
3. pagal 1994-11-21 kreditinę sutartį Nr. 1 ir 1995-04-21 kreditinę sutartį Nr. 4, J. B. įkeitė Bankui nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę, kurios nebuvo J. B. nuosavybė. J. B. neturėjo jokių daiktinių ar prievolinių teisių į šį turtą. Be to, minėtos įkeitimo sutartys, išskyrus 1995-06-15 kreditinę sutartį Nr. 2, nėra įregistruotos Hipotekos registre;
4. Pagal LR Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad J. B. buvo susituokęs su V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) Visi J. B. prievoliniai įsipareigojimai Bankui atsirado laikotarpiu nuo 1992-1995 metų. Taigi, Banko skolininkas piniginių prievolių atsiradimo metu buvo santuokoje su V. B. Šį aplinkybė buvo paminėta ir teismo posėdžio metu;
5. nors palikėją pergyvenusi sutuoktinė V. B. atsisakė paveldėti J. B. palikimą, už prievoles, kurios atsirado iš minėtų sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio vardu, pergyvenęs sutuoktinis tai pat yra atsakingas kreditoriams. Pagal Civilinio kodekso 3.109 str. 2 d., kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Todėl Bankas reikalaudamas visos skolos iš įpėdinio, nors yra kitas solidarus skolininkas, elgėsi nesąžiningai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirtąjį skundą AB DnB NORD bankas nurodė šiuos nesutikimo motyvus:
1. byloje esantys įrodymai, t. y. turto įkeitimo sutartys ir prašymai turto registravimo įstaigoms (b. l. 13–25), patvirtina, jog iš Banko ir mirusiojo J. B. 1992–1995 metų laikotarpiu sudarytų kreditavimo sutarčių atsiradę reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu. Neaišku, kokiu pagrindu Panevėžio apskrities VMI daro išvadą, kad įkeitimu užtikrinta tik vienos sutarties (1995-06-15) įvykdymas, nes Centrinės hipotekos įstaigos 2007-03-15 rašte nurodomos kelios įkeitimo sutartys, skirtingų datų, o pagal įkeitimo sutarčių turinį matyti, kad įkeitimu užtikrinta ne viena prievolė;
2. įkeitimo sutartys su J. B. buvo sudarytos iki 1998-04-01, kai pradėjo veikti hipotekos registras ir duomenis apie sudarytus įkeitimus turėjo pateikti kreditoriai (Hipotekos registro steigimo įstatymo 2 str.). Faktas, kad pareiškėjas nematė įkeitimų elektroninėje Hipotekos registro versijoje, nereiškia, kad bankas nėra įkaito turėtojas. Centrinės hipotekos įstaigos išraše nurodoma, jog už duomenų apie įkeitimo sutartis, sudarytas iki 1998-04-01, teisingumą ši įstaiga neatsakė, o tai reiškia, kad kiekvienu atveju dėl įkeitimo sutarčių, sudarytų iki 1998-04-01, reikia tikslintis su Hipotekos registru tiesiogiai, nes elektroninėse laikmenose tvarkomi ne visi duomenys;
3. byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Bankas apie savo kreditorinius reikalavimus informavo palikimą priėmusį asmenį Civilinio kodekso 5.63 str. 1 d. nustatytais terminais net ir neturėdamas tokios pareigos (hipotekos kreditoriui tai neprivaloma pagal CK 5.63 str. 3 d.), pateikė šią informaciją notarui, nes J. B. palikimo įpėdiniai nepriėmė. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad notaro išduotame 2007-11-11 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime, kurio pagrindu J. B. palikimas perėjo valstybei, bankas nurodytas kaip kreditorius. Bankas apie šį liudijimą buvo informuotas palikimą tvarkančios notarės 2007-01-15 raštu Nr. 29 (b. l. 29) ir tik tuo metu galėjo pareikšti savo reikalavimus tiesiogiai palikimo tvarkytojui (Panevėžio apskrities VMI), nes tik tuo metu tapo žinomas turto paveldėtojas (valstybė). Pažymėtina, kad pagal CK 5.63 str. 1 d. kreditorių reikalavimai pareiškiami ne įpėdiniams apskritai, o įpėdiniams, priėmusiems palikimą. Pagal CK 5.63 str. 3 d. svarbu tik tai, kad informacija apie hipotetinį kreditorių atskleista įstatymų nustatyta tvarka viešame registre;
4. pagal Civilinio kodekso 1.126 str. ieškinio senatis taikoma tik skolininko pareiškimu. Panevėžio apskrities VMI nėra skolininkas, be to, ji nežino, kaip buvo vykdoma prievolė, ar buvo pagrindas pripažinti ieškinio senatį nutrūkus ir kitų aplinkybių. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos pirmos instancijos teisme, kadangi pareiškėjas nekėlė ir negalėjo kelti ieškinio senaties klausimo. Bankas buvo pradėjęs ir vykdė išieškojimo procedūras, todėl bet koks ieškinio senaties terminas yra nutrūkęs ir 2000 m. CK nustatytas 10 metų terminas nėra praleistas net skaičiuojant nuo paskolų sutarčių sudarymo dienos. Šiuo atveju Rokiškio rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog neįtraukus Banko – mirusiojo J. B. – kreditoriaus į paveldimo turto apyrašą, susidarytų prielaidos valstybei nepagrįstai praturtėti.
5. pareiškėjo argumentai dėl sutuoktinės atsakomybės taip pat nepagrįsti. Jei ir būtų pripažinta, kad J. B. sutuoktinė V. B. atsako už savo sutuoktinio skolas ir jos atsakomybė solidari, tai jos atsakomybės klausimas spręstinas kitoje byloje. Be to, už palikėjo skolas atsako tik palikimą priėmęs įpėdinis. Atskirajame skunde nurodoma CK 6.10 str. 1 d. taikoma esant palikimą priėmusių įpėdinių daugetui. Šios bylos nė įpėdinis palikimo nepriėmė ir jis atiteko valstybei. Be to, esant solidarios atsakomybės skolininkams daugetui, kreditorius pats pasirenka, kuriam skolininkui reikšti reikalavimus, o faktas, kad šie reikalavimai pareikšti ne visiems skolininkams, neatleidžia nuo atsakomybės asmenų, kurie reikalavimai nepareikšti (Civilinio kodekso 6.6, 6.9 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Pridėta prie nagrinėjamos apeliacine tvarka Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1128-126-2005 nustatyta, kad teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimi tenkino Panevėžio apskrities VMI prašymą dėk J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo ir turto apyrašo sudarymo ir pavedė antstoliui sudaryti mirusio J. B. turto apyrašą (b. l. 24–25). 2006-04-06 antstolė Irena Bakšienė sudarė J. B. „Turto apyrašą“, aprašydama 22 412,29 Lt vertės turto (b. l. 28). Sudaryti paveldėtino turto apyrašai buvo pateikti Rokiškio rajono antrajam notaro biurui. Byloje esančia Centrinės Hipotekos įstaigos pateikta iš Hipotekos registro duomenų bazės informacija apie J. B. priklausančio turto įkeitimo sutartis, sudarytas iki 1998-04-01 (b. l. 44–45) nustatyta:
1. pagal 1995-06-15 sudarytą įkeitimo sutartį įkeistas traktorius JUMZ6AL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis J. B.
2. pagal 1995-06-15 sudarytą įkeitimo sutartį Nr. 2 įkeistas traktorius DT75B (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis J. B.
3. pagal 1996-02-26 sudarytą įkeitimo sutartį Nr. 195 įkeistas traktorius DT75BC2 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis J. B.
4. pagal 1998-03-30 sudarytą įkeitimo sutartį Nr. 195 įkeisti traktorius MTZ 80 ir 5 karvės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausantys J. B.
Nurodyta, kad 5 karvių įkeitimas pasibaigė 2001-06-18, o traktoriaus MTZ 80 – 2002-02-04.
Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1128-126-2005 esančiu AB „Turo bankas 2005-07-01 pareiškimu Panevėžio apskrities VMI „Dėl J. B. turto perėmimo valstybei“ nustatyta, kad Turto bankas perėmė administruoti reikalavimo teisę į ūkininko J. B. neįvykdytas prievoles (b. l. 4). Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje esančiose keturiose „Turto įkeitimo sutartyse“ (b. l. 22, 23, 24, 25) nustatyta, kad įkaito davėjas, o tuo pačiu ir paskolos gavėjas yra ūkininkas J. B. J. B. mirties liudijime nurodyta, kad J. B. buvo ūkininkas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.63 str. 3 d. nustato, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams,
pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Reikalavimai, susiję su paveldimos įmonės ar ūkio veikla, pereina įpėdiniams ir realizuojami pagal palikėjo sudarytus sandorius, išskyrus tuos atvejus, kai paveldima įmonė, kuriai pradedamas bankroto procesas, ar ūkis yra nemokus.
Iš virš išdėstytų įrodymų darytina prielaida, kad J. B. buvo ūkininkas, tačiau byloje nėra oficialaus patvirtinimo, kad J. B. buvo ūkininkas. Nustačius aplinkybę, kad J. B. buvo ūkininkas, spręstinas klausimas, ar jo kreditorių reikalavimams (jų tarpe – pagrįstiems ir įkeitimu) neturėtų būti taikomos Civilinio kodekso 5.63 str. 3 d. nustatytos įstatymo nuostatos susijusios su ūkininko ūkio veikla. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad neatskleista šios bylos esmė (ar J. B. buvo ūkininkas), o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p. bei 338 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.