- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- A2.11.-1793-295/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01090-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Pažeidėjas
- G. J.
- Kategorijos
- 50.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininke, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. sausio 27 d. G. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 2K-4 (2.7.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalį ir 214²³ straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininke ir būdama atsakinga už teisės aktų reikalavimų dėl asmens duomenų apsaugos užtikrinimo įgyvendinimo priežiūrą, nesiėmė priemonių, kad įgyvendintų šiuos reikalavimus. 2013 m. gruodžio 9 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini1)“, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi 2011 m. spalio 3 d. sutartį „Dėl tiesioginės rinkodaros paslaugų teikimo“, neturėdama išankstinio R. U. sutikimo dėl jos asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais, skambino į R. U., kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini2)“ abonentė, priklausantį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) tiesioginės rinkodaros tikslu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 69 straipsnio 1 dalį. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi įtraukė R. U. priklausantį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nepageidaujančių gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros pasiūlymus telefono numerių sąrašą (toliau – ir Sąrašas).
Apklausta teismo posėdžio metu G. J. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad skambinant su tiesioginės rinkodaros pasiūlymu nėra žinomas abonentas ar registruotas elektroninių ryšių paslaugų naudotojas, kadangi renkama atsitiktinė numerių seka. Asmens, kuris atsiliepia, teises duomenų apsaugos srityje reglamentuoja trys įstatymai – ERĮ, ADTAĮ ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (toliau – ir Reklamos įstatymas). ERĮ reikalauja, jog būtų žinomas abonentas arba registruotas naudotojas, o jeigu nėra žinomas abonentas ar registruotas naudotojas, taikomas Reklamos įstatymas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, skambindama atsitiktiniams telefono numerių naudotojams, ir vadovaujasi. Patikslino, kad kai numeris, kuriuo skambinama, nėra to operatoriaus, kuris skambina, abonentas ar registruotas naudotojas, turi būti taikomas Reklamos įstatymas, kuris taip pat reikalauja sutikimo, nes reklama nėra galima be sutikimo, tačiau Reklamos įstatyme nėra nurodytas momentas, nuo kada yra privaloma gauti asmens sutikimą, todėl nėra tiksliai suprantama, kodėl tas sutikimas negali būti gaunamas pokalbio pradžioje, kadangi tai yra viena iš sutikimo formų. Renkant telefono numerį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kita bendrovė, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi sutartį, nedisponuoja jokia asmenine kito asmens informacija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarko asmens duomenų iki tol, kol negauna papildomos informacijos apie asmenį, kuriam skambinama. Dėl Sąrašo paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko Sąrašą teisėtai, kadangi tvarko tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų duomenis, kurie atsisakė gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. Inspekcija neprašė pateikti papildomų duomenų apie Sąrašo tvarkymą, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tik dėl vieno numerio, kuris buvo įtrauktas į Sąrašą, todėl dėl to negalima teigti, jog Sąrašas buvo tvarkomas neteisėtai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko asmens duomenis turėdama savo klientų sutikimą. Prašė nepripažino jos kalta dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų pažeidimų, kadangi nėra administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Teismo posėdžio metu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Ispekcija) atstovė B. J. parodė, kad telefono numeris yra asmens duomuo, todėl nėra būtina surinkti papildomų duomenų apie konkretų telefono numerį. Jokiam abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui negalima skambinti neturint išankstinio jo sutikimo, kuris turi būti gautas iš anksto, o ne tuo pačiu metu naudojant tiesioginės rinkodaros priemones. Tai, kad skambinama ir klausiama, ar galima tęsti pokalbį bei teikti pasiūlymus, būtent ir rodo, kad skambinama tiesioginės rinkodaros tikslu, o ne šiaip kokiu kitu tikslu. G. J. teigimu, ERĮ yra sąlyga, kuri reikalauja, kad skambučio metu būtų žinoma, jog yra skambinama abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui, tačiau Inspekcijos atstovės teigimu, tokios sąlygos ERĮ 69 straipsnyje nėra. Yra vienintelė sąlyga, kuri reikalauja, kad skambinti telefono numeriu galima tik turint išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą, todėl jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi tokio sutikimo, tai toks skambutis iš viso nėra galimas, kadangi Lietuvos Respublikoje galima skambinti tiesioginės rinkodaros tikslu tik tiems, kurių sutikimus įmonės yra gavusi. ERĮ 69 straipsnio 1 dalis buvo pažeista dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo R. U. telefono numerį tiesioginės rinkodaros pasiūlymų teikimui, neturėdama išankstinio jos sutikimo. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi asmenų, nepageidaujančių gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, sąrašą. Tokio sąrašo negali būti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų tvarkyti asmenų (tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonentų ar registruotų naudotojų, tiek kitų įmonių), kurie išreiškė sutikimą gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, telefono numerių sąrašą. Tvarkyti asmenų, kurie nepageidauja gauti tiesioginės rinkodaros siūlymus, sąrašą, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl yra pažeidžiami ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 5 straipsnis. Papildomai paaiškino, kad ADTAĮ reglamentuoja apskritai asmens duomenų tvarkymą, tačiau šio įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad asmens duomenys tvarkomi pagal ERĮ ir šį įstatymą. ERĮ reglamentuoja tik elektroninių ryšių naudojimą teikiant rinkodarinius pasiūlymus, todėl teikiant rinkodarinius pasiūlymus naudojant elektroninių ryšių priemones, neturint išankstinio sutikimo, yra pažeidžiama ERĮ 69 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu telefono numeriai, kaip asmens duomenys, kurie yra nurodyti Sąraše, yra ADTAĮ dalykas, todėl neteisėtai tvarkant asmens duomenis – telefono numerius, įtrauktus į Sąrašą, yra pažeidžiamas ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas. 2013 m. lapkričio mėnesį G. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl analogiško pažeidimo, tai yra buvo naudojama ta pati schema, kai renkamas atsitiktinis numeris su tikslu pateikti rinkodarinį pasiūlymą, tačiau neturint išankstinio asmens sutikimo dėl jo duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais. Ši pažeidimą G. J. pripažino, administraciniu nurodymu paskirtą baudą sumokėjo, todėl šiuo atveju G. J. yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 214²³ straipsnio 2 dalį, kaip pakartotinai padarytas pažeidimas. Prašo pripažinti G. J. kalta padarius jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus ir ją nubausti.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad Inspekcija 2013 m. gruodžio 18 d. gavo R. U. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. gruodžio 14 d. skundą, kuriame buvo nurodyta, jog 2013 m. gruodžio 9 d. 11:25 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai, neturėdama pareiškėjos sutikimo, paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į pareiškėjai priklausantį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė tiesioginės rinkodaros pasiūlymą, tuo pažeisdama pareiškėjos teisę atsisakyti tokių pasiūlymų gavimo, kurį pareiškėja buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išreiškusi 2013 m. rugsėjo mėnesį (b.l. 4, 18).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini1)“ 2011 m. spalio 3 d. sudarė sutartį „Dėl tiesioginės rinkodaros paslaugų teikimo“ (toliau – ir Sutartis), kurios 1.1 punkte nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“ įsipareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutartyje nustatytomis sąlygomis bei tvarka teikti tiesioginės rinkodaros telefonu (telerinkodaros) paslaugas (toliau – ir Paslaugos), o Sutarties 2.1 punkte, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“, teikdama Paslaugas įsipareigoja suinteresuotiems asmenims telefonu suteikti informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomas ryšio paslaugas bei šių paslaugų įsigijimo sąlygas, ir, esant poreikiui, administruoti tinkamam Paslaugų suteikimui reikalingus dokumentus (b.l. 21-23).
Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, nustatė, kad 2013 m. gruodžio 9 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini1)“ skambino į pareiškėjai priklausantį telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šią informaciją patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini1)“ 2014 m. sausio 14 d. atsakyme dėl informacijos pateikimo (b.l. 25). Pareiškėja yra UAB „(duomenys neskelbtini2)“ abonentė. Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini2)“ pranešimas patvirtina, kad nuo 2004 m. liepos 23 d. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas R. U. vardu (b.l. 6-7, 8).
2014 m. sausio 16 d. Inspekcijoje gautame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 13 d. rašte Nr. SD-17636 su priedais (toliau – ir Raštas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad pareiškėjos nurodytą skambutį atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotolinės rinkodaros paslaugas teikiančios UAB „(duomenys neskelbtini1)“ konsultantai. Skambutis truko 42 sekundes, tačiau jo turinys nėra nustatytas. Išankstinis pareiškėjos sutikimas dėl jos asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais nebuvo gautas. 2013 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi išankstinį pareiškėjos sutikimą naudoti jos telefono numerį (duomenys neskelbtini) tiesioginės rinkodaros tikslais. 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. 10003101 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakydama į šį pareiškėjos kreipimąsi, nurodė, kad ateityje pareiškėja jos nurodytu telefono numeriu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymų nebeturėtų sulaukti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inspekcijai paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 9 d. į pareiškėjos telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo skambinta per klaidą, nes ranka rašytame 2013 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjos kreipimesi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešpaskutinis pareiškėjos telefono numerio skaičius buvo suprastas, kaip „8“, vietoj „9“. Šiuo metu pareiškėjai priklausantį telefono numerį (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įtraukusi į nepageidaujančių gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros telefono numerių sąrašą. Kartu su Raštu pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini1)“ 2014 m. sausio 14 d. rašte Nr. 01-03-009 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“, vykdydama Sutartį, 2013 m. gruodžio 9 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini1)“ priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambino į pareiškėjai priklausantį telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Skambinta buvo naudojantis automatinio skambinimo sistema (angl. Predictive Dialing System).
Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymą dėl pareigybinių funkcijų priskyrimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai G. J. pagal einamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkės pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. priskirta vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomo teisės aktų reikalavimų dėl asmens duomenų apsaugos užtikrinimo įgyvendinimo priežiūros pareigybines funkcijas (b.l. 20).
Dėl ATPK 214²³ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo
Motyvuojamoji dalis
ATPK 214²³ straipsnis numato administracinę atsakomybę už Elektroninių ryšių įstatyme numatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo pažeidimą. G. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini1)“, rinkodaros tikslu skambino asmenims, neturėdama išankstinio sutikimo, su rinkodariniais pasiūlymais ir tuo pažeidė tų asmenų privatumą apsaugančius ir jų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančius įstatymus. ERĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi sąlyga, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kilo klausimas, ar telefono numeris yra asmens duomenys. Sutinkamai su ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. G. J. nesutinka su tuo, kad telefono numeris yra asmens duomuo, kadangi skambinant su tiesioginės rinkodaros pasiūlymu, jos teigimu, nėra žinomas abonentas ar registruotas elektroninių ryšių paslaugų naudotojas. Teismo vertinimu, telefono numeris, net ir neturint papildomų duomenų apie to telefono numerio konkretų naudotoją, yra asmens duomuo, nes pagal telefono numerį galima identifikuoti asmenį, kuris naudojasi tuo telefono numeriu, kadangi telefono abonento numeris yra asmeninio naudojimo dalykas. Taigi, telefono numeriai, kaip asmens duomenys, turi būti tvarkomi teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
R. U., kaip UAB „(duomenys neskelbtini2)“ abonentei, 2013 m. rugsėjo mėnesį pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl jos telefono numerio naudojimo ir nurodžius savo vardą, pavardę bei adresą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos asmens tapatybė tapo žinoma, todėl G. J., teigdama, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“, skambindama atsitiktiniu telefono numeriu, kuris šiuo atveju priklausė R. U., negalėjo žinoti, kam skambina, yra neteisi.
Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, skambindama su tiesioginės rinkodaros pasiūlymu pasirinktais telefono numeriais, skambina fiziniam asmeniui, kuris naudojasi tuo konkrečiu telefono numeriu. Šis asmuo turi teises asmens duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos srityje. Kaip aukščiau paminėta, ERĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog naudoti elektorinių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, neginčytinai nustatyta, jog R. U. nebuvo davusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo naudoti elektroninio ryšio paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu.
ERĮ įsakmiai reikalauja turėti išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu, todėl Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu pagrįstai nurodė, jog jokiam abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui negalima skambinti, neturint išankstinio jo sutikimo. G. J., atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikosi tokios pozicijos, kad išankstinis sutikimas gali būti gaunamas pokalbio pradžioje. Ši administracinėn atsakomybėn traukiamos G. J. pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartyje išdėstytiems argumentams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. N3-733-06). Šioje teismo nutartyje nurodoma, kad abonento sutikimas naudoti elektroninio ryšio paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu, ERĮ 68 straipsnio 1 dalies (dabar ERĮ 69 straipsnio 1 dalis) prasme, turėtų būti gautas iš anksto, o ne tuo pačiu metu panaudojant tiesioginės rinkodaros priemones.
Sutinkamai su ADTAĮ 2 straipsnio 13 d. – tiesioginė rinkodara – veikla, skirta paštu, telefonu ar kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. ADTAĮ 15 straipsnyje įtvirtinta, jog asmens duomenys elektroninių ryšių srityje tvarkomi vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu ir šiuo įstatymu. Analizuojant skambučių turinį ir tikslus, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, skambindama pasirinktu telefono numeriu elektroninių ryšių priemonėmis, skleidžia ne reklamą, o teikia tiesioginės rinkodaros pasiūlymus. Šią aplinkybę patvirtina ir 2011 m. spalio 3 d. sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini1)“ „Dėl tiesioginės rinkodaros paslaugų teikimo“ 1.1 punktas, kuriame nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“ įsipareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutartyje nustatytomis sąlygomis bei tvarka teikti tiesioginės rinkodaros telefonu (telerinkodaros) paslaugas. Įvertinus šiuos duomenis, akivaizdu, jog teigti, kad šiuo atveju turi būti taikomas Reklamos įstatymas, nėra jokio pagrindo, kadangi reklama nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“ R. U. priklausančiu telefono numeriu skambino tiesioginės rinkodaros tikslu.
G. J. teigimu, pareiškėjos telefono numeris, renkant atsitiktine tvarka, buvo sumaišytas dėl klaidos, nes R. U. prašyme neįskaitomai parašytas vienas telefono numerio skaitmuo, tačiau teismo vertinimu, telefono abonento numeris nėra atsitiktinė numerių seka, o yra konkretaus asmens duomenys. Be to, pastebėtina ir tai, kad skambutis R. U. telefono numeriu buvo atliekamas tiesioginės rinkodaros tikslu, neturint išankstinio jos sutikimo, todėl ta aplinkybė, kad buvo sumaišyti telefono numerio skaitmenys, neturi įtakos šio pažeidimo kvalifikavimui, kadangi bylos duomenimis yra nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambina asmenims su rinkodariniais pasiūlymais, neturėdama išankstinio jų sutikimo naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslais ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė G. J., būdama atsakinga už teisės aktų reikalavimų dėl asmens duomenų apsaugos užtikrinimo įgyvendinimo priežiūrą, nesiėmė priemonių, kad įgyvendintų šiuos reikalavimus, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini1)“, tiesioginės rinkodaros tikslu, 2013 m. gruodžio 9 d. skambino R. U. į jai priklausantį telefono numerį, neturėdama išankstinio R. U. sutikimo tvarkyti jos asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu, todėl pažeidė ERĮ 69 straipsnio 1 dalį. Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. J. pagal ATPK 214²³ straipsnį surašytas pagrįstai, tačiau suklysta nurodant šio straipsnio dalį. ATPK 214²³ straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Elektroninių ryšių įstatyme numatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo pažeidimą. Tuo tarpu ATPK 214²³ straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tokią pačią veiką, padarytą asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą. Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė teismui 2013 m. lapkričio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuris surašytas G. J. pagal ATPK 214²³ straipsnio 1 dalį. Šį administracinį nurodymą G. J. įvykdė, todėl Inspekcijos atstovės manymu, ji yra bausta pagal ATPK 214²³ straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-4446/2011 konstatavo, kad įstatyme nėra nustatyta, jog administracinio nurodymo įvykdymas prilygsta asmens nubaudimui ar asmuo, įvykdęs administracinį nurodymą, yra laikomas padariusiu teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tokį teismo vertinimą, G. J. negali būti laikoma nubausta pagal ATPK 214²³ straipsnio 1 d. 2013 m. lapkričio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu su administraciniu nurodymu, nepaisant to, kad ji administracinį nurodymą įvykdė. Kadangi teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra kitų duomenų, jog G. J. anksčiau būtų traukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214²³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl G. J. veiksmai atitinka ATPK 214²³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Įvertinus šias aplinkybes, G. J. veiksmai turi būti kvalifikuotini kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 214²³ straipsnio 1 dalyje, pakeičiant administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą ATPK 214²³ straipsnio 2 dalies nuorodą (ATPK 284 straipsnio 2 dalis).
Dėl ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo
ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.
ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas reikalauja, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 4 punktą, asmens duomenų tvarkymu laikomas bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus nustato ADTAĮ 5 straipsnis, kurio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi asmenų, nepageidaujančių gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, sąrašą, į kurį įtraukė ir R. U. telefono numerį.
Kaip nurodyta aukščiau, vienas iš teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijų, yra duomenų subjekto sutikimas. R. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo davusi jokio sutikimo tvarkyti jos asmens duomenis Sąraše, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant teisėtam pagrindui, įtraukdama pareiškėjos telefono numerį į Sąrašą, tvarkė pareiškėjos asmens duomenis.
Nors R. U. 2013 m. rugsėjo mėnesį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą nebeskambinti su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais jos telefono numeriu, tačiau toks prašymas negali būti laikomas sutikimu tvarkyti jos asmens duomenis Sąraše, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, gali tvarkyti tik asmenų, išreiškusių sutikimą gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, sąrašą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo protokolas G. J. atžvilgiu dėl ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo surašytas pagrįstai, kadangi įtraukus R. U. telefono numerį į Sąrašą buvo pažeistas ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 5 straipsnis.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad byloje nėra nustatyta jokių išskirtinai pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnių sankcijose minimali, ir mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. J. paskyrus ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalies ir 214²³ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą minimalaus dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,
nutaria:
G. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁴ straipsnio 1 dalį bei 214²³ straipsnio 1 dalį ir paskirti jai:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁴ straipsnio 1 dalį – 500 (penkių šimtų) litų dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214²³ straipsnio 1 dalį – 500 (penkių šimtų) litų dydžio baudą.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, G. J. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 500 (penkių šimtų) litų dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.