Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei,

kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui A. K.,

nukentėjusiajai N. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-15 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-08 nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-13 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-15 nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-01 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. skirta bausmė subendrinta su 2006-09-13 ir 2006-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, paskirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-12 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-01 nuosprendžiu skirta bausme, skirta 2 m. laisvės atėmimo;

6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-06 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-12 nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-26 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 180 str. 2 d. – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-12 nuosprendžiu skirta bausme, galutine bausme - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

8) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-23 pagal BK 180 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. skirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-06 ir 2008-11-26 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, skirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

9) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

10) Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nuosprendžiu pagal BK 149 str. 4 d., 180 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. skirta 8 m. laisvės atėmimo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai Pravieniškių apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas R. L. (b. I. 39-40), vyresnysis prižiūrėtojas R. V. (b. 1. 44-45), prižiūrėtojas R. I. (b. l. 49), prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresnysis L. R. (b. 1. 53) nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir direktoriaus budintysis padėjėjas R. S..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas nuteistasis A. Z. parodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Pravieniškėse. Bausmės atlikimo metu dirba Pravieniškių sveikatos priežiūros tarnybos sanitaru. 2016-01-27 apie 18.30 val. išėjo iš valgyklos po vakarienės ir ėjo į savo darbo vietą sveikatos priežiūros patalpose. Einant jam link pastato, prie jo priėjęs nuteistasis R. K. pasiskundė, kad jam nepraeina skrandžio skausmai, dėl kurių jis dieną kreipėsi į med. seselę Jis atrakino vartus, vedančius į Sveikatos priežiūros tarnybą, ir pro juos įėję kartu su R. K., pakilo į antrą aukštą, pabeldė į duris. Duris atidarė sesutė, kurios vardo ir pavardės nežino, nes neseniai dirba. Jis seselei pasakė, kad R. K. skauda skrandį. R. K. kartu su sesute nuėjo į procedūrinį, o jis nusileido į pirmą aukštą, į savo gyvenamąją vietą. Po kurio laiko išgirdo triukšmą antrame aukšte, kuris buvo panašus į daužomą langą, girdėjo ir kažkokius garsus, todėl išėjęs pažiūrėti į lauką pamatė atbėgančius pareigūnus, kuriems atrakino vartus. Pareigūnai paklausė, kas atsitiko, pasakė jiems, kad šaukė sesutė. Pareigūnai nuėjo link įėjimo ir ten sulaikė nuteistąjį R. K.. Girdėjo, kaip pareigūnams paklausus kas atsitiko, R. K. pasakė, kad susistumdė su sesute. Po įvykio laiptinėje, iš pirmo į antrą aukštą, matėsi prilašėję kraujo. Sesutė pasakojo, kad po vaistų injekcijos, jai su R. K. išeinant iš procedūrinio, jis užgesino šviesą ir puolė ją smaugti. Ji šaukė ir įkando R. K. į pirštus, stengėsi jų nepaleisti ir nusitempė nuteistąjį prie lango, kur beldė pagalbos (b. 1. 61-62).

Specialisto išvadoje Nr. G278/2016(02) nurodyta, kad N. D. konstatuota priekinės kaklo dalies sumušimas, gerklų sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus kaklo sritį ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-01-27. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. 1. 72-73).

Specialisto išvadoje Nr. G281/2016(02) nurodyta, kad R. K. padaryta odos nubrozdinimai (dantų įkandimo žymės) dešinės plaštakos III ir IV piršte vieno (1) dantų sukandimo pasėkoje (b. 1. 67).

Iš 2016-01-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Kaišiadorių r., Pravieniškės II k., Pravieniškių g. 57, Pravieniškių sveikatos priežiūros tarnybos medicininių procedūrų atlikimo patalpoje Nr. 205 (b.1. 9-15).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo R. K. ir nukentėjusiosios N. D. paaiškinimus bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. K. veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d., nes jis 2016 m. sausio 27 d. apie 18.35 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Kaišiadorių r., Pravieniškės II k., Pravieniškių g. 57, Pravieniškių sveikatos priežiūros tarnybos medicininių procedūrų atlikimo patalpoje Nr. 205, būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, sugriebdamas Pravieniškių sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytojai N. D. viena ranka už kaklo, kita ranka dengdamas burną, padarė jai priekinės kaklo dalies sumušimą, gerklų sumušimą, dėl ko N. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 140 str. 1 d., 11 str. 3 d.), atsiradusios pasekmės nėra sunkios (nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nežymiai), kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. K. anksčiau yra teistas dešimt kartų (b. l. 92-118), nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikaltimų padarymą, kas rodo kaltinamojo pavojingumą. Pataisos įstaigos administracijos kaltinamasis R. K. charakterizuojamas neigiamai (b. l. 119), per bausmės atlikimo laikotarpį neskatintas, baustas dvidešimt devynis kartus, yra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitą. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-03-29 medicininiame pažymėjime Nr. MP-PR 99 nurodyta, kad R. K. nustatyta emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (F60.3), psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kelis narkotikus ir kitas psichotropines medžiagas (F19.2), šiuo metu gydymas psichotropiniais medikamentais neskiriamas (b. l. 122). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam R. K. skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta kiek didesnė nei vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, visiškai jas sudedant.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 12,19 Eur išlaidų už nukentėjusiosios N. D. gydymą priteisimo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 30). Civilinis ieškinys tenkintinas, nes žala padaryta nusikalstamais R. K. veiksmais, todėl jam privalu padarytą žalą atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str.).

Nukentėjusioji bei civilinė ieškovė N. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,00 Eur turtinės ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 22). Ieškinyje nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo ji buvo nedarbinga 40 dienų, patyrė materialinių išlaidų 50,00 Eur sumai vaistams ir vykimui pas gydytojus, taip pat jai buvo prikimęs balsas, kurį laiką buvo sunku ryti, ilgą laiką kankino nemiga, sustiprėjo baimės jausmas, atsirado nerimas, padidėjo kraujospūdis, dėl to patyrė neturtinę žalą 3000,00 Eur sumai.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos CK 6.249 str. 1 d.).

Šiuo atveju nukentėjusiosios N. D. patirtus nuostolius sudaro išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu (vaistų įsigijimo bei kitos būtinos sveikatos grąžinimui išlaidos). Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo kaltinamsais neginčija, sutinka su prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas, nes turtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta kaltais R. K. veiksmais (BPK 109, 111, 115 str.).

Pagal civilinį įstatymą, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), todėl, pripažinus R. K. kaltu padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios N. D. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajai N. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo prikimęs balsas, kurį laiką buvo sunku ryti, ilgą laiką kankino nemiga, sustiprėjo baimės jausmas, atsirado nerimas, padidėjo kraujospūdis ir dėl to ji patyrė neturtinę žalą 3000,00 Eur sumai. Tačiau teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo R. K. turtinę padėtį: nedirba, neturi nuolatinių darbinių pajamų, atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie turimą registruotiną turtą nėra, o nukentėjusioji N. D. yra savarankiška, dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nusikalstama veika nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, daug kartų teisto asmens, kas sąlygojo didelį nukentėjusiosios išgąstį, neigiamas emocijas, išgyvenimus, kelia nukentėjusiajai nuolatinę baimę jai dirbant šiuo metu, po įvykio, teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, siekia nukentėjusiosios N. D. ir kaltinamojo R. K. interesų pusiausvyros ir vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistinas 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad su 1000,00 Eur turtinės žalos atlyginimu kaltinamasis sutinka.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma (b. l. 159), jog kaltinamajam R. K. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 74,34 Eur. Tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog, tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 74,34 Eur – iš kaltinamojo R. K. nepriteistinos (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., R. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 m. 6 mėn. 6 d. – ir paskirti R. K. galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus 10 (dešimt) mėnesių ir 6 (šešias) dienas laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. birželio 13 d.

Iki teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, skirti R. K. kardomąją priemonę suėmimą, suimant jį teismo salėje.

N. D. ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš R. K. 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo N. D. naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti: priteisti iš Ramūno K. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini)) PSDF biudžetui padarytą 12,19 Eur (dvylikos eurų 19 ct) žalą už nukentėjusiosios N. D. gydymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam R. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.