- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- e2-1187-939/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00915-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- J. G.
- Kategorijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašo priteisti iš atsakovės J. G. 477,87 Eur skolos, 86,97 Eur delspinigių, 23,17 Eur aptarnavimo mokestį, 28,96 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio. Nurodo, kad 2007 m. lapkričio 14 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „MCB Finance“ sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 434,43 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ją paskolos įmokų mokėjimo grafike nustatytomis sąlygomis, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 477,87 Eur. 2011 m. spalio 10 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovės įsiskolinimą pradinis kreditorius UAB „MCB Finance“ perleido ieškovui. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų ir pažeidus Paskolos sutartį, vadovaudamasis Paskolos sutarties 5.3. punktu, pradinis kreditorius išsiuntė 2 raginimus grąžinti paskolą, už kuriuos atsakovė liko skolinga 23,17 Eur aptarnavimo mokesčio, kurį ieškovas prašo teismo priteisti. Vadovaujantis sutarties 5.4. punktu, atsakovė už Paskolos sutarties nevykdymą taip pat privalo mokėti 28,96 Eur baudą, kurią šiuo ieškiniu ieškovas taip pat prašo priteisti. Paskolos sutartimi (5.1. punktas) atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 0,10 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos bei paskolos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl, atsižvelgiant į sutrumpintą ieškinio senatį netesyboms, iš atsakovės prašo priteisti 86,97 Eur delspinigius, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 25 d. iki ieškinio parengimo dienos 2015 m. birželio 25 d. už 182 dienas.
Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia 2007 m. lapkričio 14 d. sutartimi, standartine informacija apie vartojimo kreditą, Paskolos sutarties bendrosiomis sąlygomis, Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi ir jos priedais.
Atsiliepimas
Atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas dėl teisės per 30 dienų terminą pateikti atsiliepimą įteikti 2015 m. rugsėjo 1 d. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2015 m. spalio 1 d. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovė J. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2007 m. lapkričio 14 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „MCB Finance“ sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 434,43 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ją paskolos įmokų mokėjimo grafike nustatytomis sąlygomis, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 477,87 Eur. 2011 m. spalio 10 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovės įsiskolinimą pradinis kreditorius UAB „MCB Finance“ perleido ieškovui. Atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų ir pradiniam kreditoriui liko skolinga 23,17 Eur aptarnavimo mokesčio, 28,96 Eur baudą. Paskolos sutartimi (5.1. punktas) atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 0,10 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos bei paskolos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl, atsižvelgiant į sutrumpintą ieškinio senatį netesyboms, iš atsakovės prašo priteisti 86,97 Eur delspinigius, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 25 d. iki ieškinio parengimo dienos 2015 m. birželio 25 d., t.y. už 182 dienas.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovė nurodo, jog atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota raštu, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tačiau, remiantis kasacinio teismo praktika, kad skolininkui neįvykdžius reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, laikytina, jog atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą informuota tinkamai, nes cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovei pareikštas teismo tvarka.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė savo įsipareigojimo pradiniam kreditoriui pagal paskolos sutartį tinkamai nevykdė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 477,87 Eur skolos, 23,17 Eur aptarnavimo mokestį, 28,96 Eur baudą. Šią skolą pradinis kreditorius UAB „MCB Finance“ perleido ieškovui.
Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo bei įrodymų dėl prievolės tinkamo vykdymo (CPK 178 straipsnis), ieškovo argumentų dėl skolos pagrįstumo, jos dydžio nenuginčijo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui priteistina iš atsakovės 477,87 Eur skola, 23,17 Eur aptarnavimo mokestis, 28,96 Eur bauda (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai).
Ieškovė taip pat prašo priteisti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną už 182 dienas, iš viso – 86,97 Eur. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.
CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas.
Reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl teismas ex officio privalo imtis vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu, nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį - Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ), įsigaliojęs 2011-04-01 (2010-12-23 Nr. XI-1253) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms - ir delspinigiams, ir baudoms. Ieškovas turėtų teisę prisiteisti faktinius nuostolius, jei įrodytų žalos dydį ir priežastinį ryšį, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė (Kauno apygardos tesimo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1658-463/2014). Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, prašomi priteisti 0,1 procento dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną už 182 dieną, vertintini kaip aiškiai per dideli ir neatitiktys sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, pažeidžiantys vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinų delspinigių suma mažintina. Teismo paskaičiavimu, ieškovei priteistina 43,00 Eur delspinigių suma (apskaičiuota nuo 477,87 Eur sumos, skaičiuojant 0,05 procento dydžio delspinigius už 180 dienų laikotarpį), tai yra 0,05 procento dydžio delspinigiai už paskutinius šešis pradelstus atsiskaityti mėnesius.
Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, laikytina, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 92,87 proc. Už ieškinį, kurio suma 616,97 Eur, ieškovas sumokėjo žyminį mokestį – 15,00 Eur, iš atsakovės priteista suma – 573,00 Eur, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 13,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 265, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 477,87 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 87 ct) skolą, 23,17 Eur (dvidešimt tris eurus 17 ct) aptarnavimo mokesčio, 28,96 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 96 ct) baudą, 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus 00 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (573,00 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 13,93 Eur (trylika eurų 93 ct) sumokėto žyminio mokesčio ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, įmonės kodas 111882842, buveinė Lvovo g. 25, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis sprendimą per 30 dienų gali apeliaciniu skundu apskųsti Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Prienų rajono apylinkės teismą.