Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl 2007 m. gegužės 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nubaustas areštu 80 parų. Pagal BK 64 str., prie šios bausmės visiškai pridėta 2006-07-10 to paties teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 80 parų ir 32 MGL dydžio, t.y. 4000 Lt, bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pravarde (duomenys neskelbtini), 2006 m. spalio 2 d. apie 13 val., bute Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) turėdami bendrą nusikalstamą tikslą ir panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį P. G., pagrobė jo turtą, o būtent, apgaule paprašę duoti mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A 75“ ir P. G. atidavus šį telefoną E. Š., asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, iš nukentėjusiojo paėmus 10 Lt ir žinant, kad jis turi daugiau pinigų, sudavus kumščiais P. G. ne mažiau trijų smūgių į krūtinę ir galvos sritį, o asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, spyrus ne mažiau 4 kartų į šoną ir į galvos sritį, tuo sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmą, jis pagrobė minėtą telefoną „Siemens A 75“ 150 Lt vertės, tyrimu nenustatytas asmuo pagrobė P. G. rankinę 20 Lt vertės su joje buvusiais mobiliojo ryšio telefono „SIEMENS A 75“ pakrovėju, mėnesiniu autobuso bilietu 10,80 Lt vertės, P. G. išduotu LR piliečio pasu bei 40 litų, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, iš sekcijos pagrobė rastus 70 litų ir du dezodorantus bendros 6 Lt vertės, ant stalo buvusius mobiliojo ryšio telefono „Motorolla“ pakrovėją 10 Lt vertės ir bevertį plaktuką, po ko siekdami išlaikyti paimtą turtą, dar sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 4 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais visi pagrobdami nukentėjusiojo turto už 316,80 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 180 str. 1 d.

Nuteistasis E. Š. visiškai teisingai ir pagrįstai pripažintas kaltu dėl P. G. turto plėšimo, ši jo veika pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jis iš esmės ir neginčija veikos kvalifikavimo bei su tuo susijusių bylos įrodymų.

Nors skunde nurodė, kad pats prieš nukentėjusįjį jis jokio smurto nevartojo – tai, anot apelianto darė kiti su juo buvę asmenys, šis jo argumentas yra nepagrįstas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme visiškai pripažindamas savo kaltę dėl šios veikos apeliantas neneigė ir to, kad tiek jis, tiek ir kiti su juo atėję asmenys mušė ir spardė nukentėjusįjį P. G. jo bute, taip palauždami jo pasipriešinimą ir sudarydami sąlygas turto pagrobimui. Kad jis buvo mušamas bei tai darė ir bute buvęs E. Š. vienodai nuosekliai tvirtino ir pats nukentėjusysis P. G.. Jis iš visų pas jį atėjusių asmenų ir pažinojo tik vienintelį apeliantą, labai detaliai apibūdino apelianto veiksmus pas jį bute, priežasčių apkalbėti nuteistąjį jis pagal duomenis byloje neturėjo, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais pagrindo nėra. Šie įrodymai jokių abejonių nekelia ir patvirtina, kad P. G. turto pagrobimo metu nuteistasis naudojo prieš jį fizinį smurtą.

Apeliantas skunde tvirtina, kad jis bijojo (duomenys neskelbtini) ir negalėjo jam pasipriešinti, tačiau tai nėra aplinkybė, šalinanti jo baudžiamąją atsakomybę. Pagal faktinius duomenis byloje, t.y. pagal paties apelianto bei nukentėjusiojo parodymus, nuteistasis buvo aktyvus šios nusikalstamos veikos vykdytojas, pats paėmė P. G. mobilaus ryšio telefoną, jį mušė, vėliau saugojo, kol kiti bendrininkai apieškojo butą, dar vėliau grasino nukentėjusiajam fiziniu smurtu, jeigu jis skųsis policijai. Kita vertus, apeliantas šio nusikaltimo padarymo metu buvo pilnametis, blaivus, todėl turėjo suprasti savo veiksmus ir juos privalėjo teisingai įvertinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad skunde minimas asmuo jį jėga privertė dalyvauti nusikaltime, už kurį jis buvo nuteistas. Tokiu būdu ir šis apelianto skundo argumentas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.

Dėl bausmės

Nuteistajam pirmos instancijos teismas už šią veiką paskyręs 80 parų arešto bausmę tinkamai ir teisingai taikė BK 41, 54 str. nuostatas. Apeliantas už tyčinį, apysunkį, baigtą, smurtinį, savanaudišką nusikaltimą, kurio metu buvo sužalotas kitas žmogus, nuteistas BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta švelnesne bausme, neskiriant jam laisvės atėmimo. Teismas teisingai nurodė, kad bendrai jis gali būti charakterizuojamas blogai – gyvenamojoje vietoje jo elgesys kelia problemų; anksčiau teistas už sunkų, praktiškai analogišką nusikaltimą, t.y. plėšimą, kurio metu jis turėjo ir panaudojo šaunamąjį ginklą; nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė net neatlikęs bausmės, praėjus vos keliems mėnesiams po pirmojo teismo nuosprendžio priėmimo; baustas administracinėmis nuobaudomis. Tai reiškia, kad savanaudiški nusikaltimai tampa jo gyvenimo dalimi.

Nors jis skunde tvirtina, kad mokosi amato, tačiau byloje tai patvirtinančių dokumentų nėra. Nustatant jo asmenybę teisiamojo posėdžio pirmos instancijos teisme parengiamojoje dalyje jis taip pat nieko neužsiminė apie savo siekius įsigyti specialybę. Pirmos instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu jis nebuvo sumokėjęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos bei pilnai atlyginęs nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, todėl teismas nuosprendyje šias aplinkybes nurodė visiškai teisingai. Jas interpretuoti kitaip ir dėl to keisti teisėtą teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo.

Skirdamas bausmę apeliantui pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos. BK 59 str. 1 d. 3 p. yra nurodyta viena iš lengvinančių aplinkybių – tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Taigi, įstatymas kalba apie visišką žalos atlyginimą ar visišką jos pašalinimą. Ir kadangi iki nuosprendžio priėmimo apeliantas buvo atlyginęs nukentėjusiajam tik trečdalį jam padarytos turtinės žalos, pirmos instancijos teismas turtėjo teisę šios aplinkybės nepripažinti jo atsakomybę lengvinančia. Nors iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuteistasis žalą nukentėjusiajam atlygino pilnai, įvertinus jo padarytos veikos pavojingumą ir padarymo aplinkybes bei apelianto vaidmenį joje ir asmenybę, atsižvelgus į tai, kad jam paskirta švelnesnė sankcijoje už šią veiką numatyta bausmės rūšis, ši aplinkybė negali turėti lemiamos įtakos jam paskirtos bausmės dydžiui. Kolegija pripažįsta, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.

Tokiu būdu, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.