Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-03 · Administracinė byla Nr. I-2813-394/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
I-2813-394/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01772-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
T. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2813-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01772-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.;3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui T. P.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-4 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje Nr. 1 nuo 2015-04-22 iki 2015-04-27 netinkamomis sąlygomis: kameroje mažai vietos, tualetas nėra atitvertas nuo bendros kameros erdvės, nėra nei durų, nei sienelės, visus gamtinius reikalus teko atlikinėti atvirame tualete ir pareigūnai per durų akutę galėjo matyti, kas pažemino pareiškėjo orumą, kameroje trūksta oro, didelė drėgmė, nėra ventiliacijos, šalta, sulūžęs gultas, nuo lubų krinta tinkas, suprastėjo sveikata, o gydytojai nekreipė dėmesio, davė tik vaistų nuo skausmo. Laikomas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (4, 97 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (99 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (9-13 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015-04-22 iki 2015-04-27. Suėmimo vykdymo įstatymo 38 str. sakoma, kad drausmės izoliatoriuje suimtieji laikomi po vieną. Nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių iki 10 parų suimtiesiems skiriama už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, todėl papildomas pareiškėjo asmeninių laisvių suvaržymas yra jo paties netinkamo elgesio išdava ir Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų šiuo atveju nėra. Drausmės izoliatoriaus Nr. 1 plotas yra 6,52 kv. m., drausmės izoliatoriuje asmenys laikomi po vieną, todėl pareiškėjo teiginiai dėl per mažo kameros ploto nepagrįsti, nes jam vienam teko 6,52 kv. m. Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimų dėl drausmės izoliatoriaus Nr. 1 atitikimo higienos normoms neatliko. Vadovaujantis teisės aktais, drausmės izoliatoriuose yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, viršutinių drabužių pakaba, sanitarinis mazgas, kuris yra atviras, tiekiamas šaltas vanduo. Drausmės izoliatoriaus kameros valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau, pagrindinis valymas – kartą per mėnesį.

Atsakovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl nepakankamos šviesos patekimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas T. P. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-04-22 iki 2015-04-27, neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kameros plotui ir higienos normoms.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2015-06-25 pažymos Nr. 60/09-3718 (15 b. l.) matyti, kad pareiškėjas T. P. nuo 2015-04-22 iki 2015-04-27 (šešias dienas) buvo laikomas Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje Nr. 1, kurio plotas 6,52 kv. m. Pareiškėjas neginčija, kad drausmės izoliatoriuje Nr. 1 jis buvo laikomas vienas, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas drausmės izoliatoriuje buvo laikomas pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, kurioje sakoma, kad drausmės izoliatoriuose suimtieji laikomi po vieną. Visas 6 laikymo drausmės izoliatoriuje paras pareiškėjui teko 6,52 kv. m., taigi jam tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus ir jis buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-01 atliko 9 patikrinimus dėl Šiaulių TI patalpų ir laikymo sąlygų atitikimo LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintai Lietuvos higienos normai HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (63-95 b. l.). Drausmės izoliatoriaus kamera Nr. 1, kurioje buvo laikomas pareiškėjas 2015-04-22 – 2015-04-27, buvo patikrinta 2015-03-27 patikrinimo metu ir 2015-04-02 patikrinimo akte Nr. EP-123 užfiksuota per žema oro temperatūra – 16,7°C, per didėlė santykinė oro drėgmė, per maža dirbtinė apšvieta – 15 lx (higienos normos HN 76:2010 22 p., 26 p. pažeidimai), kameroje reikalingas paprastasis remontas – patalpų lubų, sienų danga nelygi, pajuodusi (HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas), kameroje sanitariniai įrenginiai nešvarūs, neplauti, gultas sulūžęs (HN 76:2010 57 p., 6 p. pažeidimas). Drausmės izoliatoriaus patalpos buvo patikrintos ir 2015-05-07 grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (2015-05-18 patikrinimo aktas Nr. EP-203 – 91-92 b. l.), nustatyta, kad drausmės izoliatorių DI Nr. 1 ir Nr. 2 patalpos nevalytos, kabo voratinkliai, ant palangių šiukšlės ir žemės (HN 76:2010 54 p. pažeidimas), sanitariniai įrenginiai nešvarūs, neplauti (HN 76:2010 57 p. pažeidimas), lydintis Šiaulių TI darbuotojas nurodė, kad nepakankamas apšvietimas, išmatuotas 2015-03-27 DI Nr. 1 ir Nr. 2, nebuvo pagerintas, patalpų apšvietimui yra po 1 kaitrinę lemputę, drausmės izoliatoriuje Nr. 1 gultas suremontuotas, tikrinimo metu nesulūžęs, drausmės izoliatorių Nr. 1 ir Nr. 2 patalpoms reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 62 p. pažeidimas). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad valstybės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) pareigūnai 6 paras laikė pareiškėją drausmės izoliatoriaus kameroje, neatitinkančioje Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad drausmės izoliatoriaus kameroje tualetas nebuvo atitvertas nuo bendros kameros erdvės, gamtinius reikalus teko atlikinėti atvirame tualete ir pareigūnai per durų akutę galėjo jį stebėti, kas pažemino pareiškėjo orumą.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Higienos normos 2 punkte nurodyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Atsakovas atsiliepime teismui nurodė, kad Šiaulių TI drausmės izoliatoriuose yra sanitarinis mazgas, kuris yra atviras, tiekiamas šaltas vanduo, taigi atsakovas patvirtino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad drausmės izoliatoriaus kamerose tualetas neatitvertas nuo bendros kameros erdvės. Išanalizavus byloje esančius Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktus matosi, kad patikrinimų metu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto pažeidimai Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kamerose nebuvo konstatuoti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas, atlikinėdamas gamtinius reikalus sanitariniame mazge, būtų buvęs stebimas pareigūnų, kad būtų dėl to įžeidinėjamas ir žeminamas. Atsižvelgiant į tai, kad drausmės izoliatoriaus kameroje jis buvo laikomas vienas, nėra pagrindo teigti, kad dėl atviro sanitarinio mazgo buvo pažeistas pareiškėjo orumas ir dėl to jis galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kameroje buvusių laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata. Iš pareiškėjo T. P. asmens sveikatos istorijos (35-49 b. l.) matyti, jog 2015-04-28 pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo dėl odos dėmių ir niežulio, jam paskirtas gydymas, taigi darytina išvada, jog būtent netinkamos laikymo sąlygos drausmės izoliatoriaus kameroje galėjo lemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą, o Šiaulių TI administracija privalėjo užtikrinti, kad sąlygos kamerose atitiktų higienos normų reikalavimus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjas drausmės izoliatoriaus kameroje buvo laikomas tik 6 paras, taip pat pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014).

Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo T. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė