- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 2-300-330/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00832-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Suinteresuotas asmuo
- D. M.
- Pareiškėjas
- BUAB „Baltijos metalo laužas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo (civilinė byla Nr. B2-901-524/2014).
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos metalo laužas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „MaxContract“, nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 14 d. Nutartyje iškelti bankroto bylą buvo nustatytas įpareigojimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos metalo laužas“ (toliau– BUAB „Baltijos metalo laužas“) vadovui per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenims, visus dokumentus ir antspaudą. Nutartyje pažymėta, kad už teismo nurodymo nevykdymą gali būti skirta bauda iki 10 000 Lt.
Pareiškėjas BUAB „Baltijos metalo laužas“ administratorius 2014 m. rugpjūčio 21 d. teikė teismui prašymą dėl baudos buvusiam BUAB „Baltijos metalo laužas“ vadovui D. M. paskyrimo už teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartyje išdėstyto nurodymo perduoti turtą ir dokumentus nevykdymą.
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvusiam BUAB „Baltijos metalo laužas“ vadovui D. M. paskirta 2 000 Lt bauda bei nustatytas terminas per 15 d. perduoti bankroto administratoriui BUAB „Baltijos metalo laužas“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus.
2014 m. spalio 10 d. prašymu suinteresuotas asmuo D. M. prašė teismą panaikinti jam skirtą baudą bei įpareigojimą dėl BUAB „Baltijos metalo laužas“ turto ir dokumentų perdavimo bankroto administratoriui. Nurodė, kad teismo įpareigojimas dėl BUAB „Baltijos metalo laužas“ turto ir dokumentų perdavimo buvo nevykdomas ne dėl suinteresuoto asmens kaltės, o dėl bankroto administratoriaus neveikimo, nes šis nesilaikė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte numatytos pareigos atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę ir organizuoti turto bei dokumentų perėmimą, jų apsaugą.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi suinteresuoto asmens D. M. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.
Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo neperdavė administratoriui BUAB „Baltijos metalo laužas“ turto, teigdamas, kad bendrovė turto neturi, tačiau nepaaiškindamas, kur tas turtas yra. Nėra duomenų apie visų bankrutuojančios įmonės dokumentų (sandorių sudarymo, darbuotojų sutarčių, kitų griežtos atskaitomybės dokumentų) perdavimą, nes iš pareiškėjo pateikto 2014 m. liepos 1 d. perdavimo–priėmimo akto matyti, jog buvo perduoti tik 2011–2012 m. laikotarpio metalo laužo supirkimo dokumentai. Suinteresuoto asmens pareigos nevykdymas trukdo bankroto administratoriui vykdyti ĮBĮ nustatytas funkcijas ir procedūras. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens reiškiamos pretenzijos dėl bankroto administratoriaus neveikimo yra nepagrįstos.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį, taip pat panaikinti teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi jam paskirtą baudą. Be to, apeliantas prašo išaiškinti Klaipėdoje esančios BUAB „Baltijos metalo laužas“ dokumentų ir turto perdavimo tvarką bankroto administratoriui, kuris vykdo veiklą Vilniaus mieste.
Bauda paskirta nepagrįstai, nes nenustatyta apelianto pareiga bankrutavusios įmonės turtą ir dokumentaciją vežti bankroto administratoriui į Vilnių. Tam, kad būtų galima konstatuoti apelianto kaltę dėl teismo nurodymo nevykdymo, būtina nustatyti apelianto pareigą tinkamai perduoti turtą ir dokumentus.Dalis dokumentų nebuvo perduota dėl bankroto administratoriaus neveikimo, nes šis nenuvyko į bankrutuojančią įmonę ir neorganizavo turto bei dokumentų perėmimo. Pareiga atvykti ir perimti dokumentus teisės aktais (ĮBĮ 10 str. 7 d. 9 p.) nustatyta bankroto administratoriui, todėl apeliantas negalėjo būti baudžiamas už tai, ką privalo atlikti administratorius pagal teisės aktuose nustatytas procedūras.Tarp apelianto ir bankroto administratoriaus yra kilęs konfliktas dėl dokumentų perdavimo, nes administratorius nepagrįstai reikalauja dokumentus jam atvežti iš Klaipėdos į Vilnių. Administratorius, formaliai vykdydamas savo pareigas, neatvyksta į bankrutuojančią įmonę ir neįsitikina, ar yra įmonės turto, kurio apsaugą jis turėtų užtikrinti. Neprotinga ir nelogiška reikalauti vežti turtą (jei tokio būtų) iš Klaipėdos į Vilnių.Bankroto administratoriui apeliantas 2014 m. liepos 1 d. atvežė dalį svarbiausių dokumentų ir antspaudą, tačiau administratorius vengė pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus dokumentų perdavimo momentu, o vienašališkai surašytus aktus atsiunčia tik praėjus tam tikram laikui. Apeliantas nesutinka su vienašališkai sudarytų aktų turiniu (aktuose nesurašyti visi perduoti dokumentai), todėl jis jų negali pasirašyti.Teismas, spręsdamas apelianto prašymą dėl baudos panaikinimo, nevertino apelianto nurodytų svarbių aplinkybių, netyrė, ar bankroto administratorius laikėsi teisės aktuose nustatytų procedūrinių reikalavimų siekiant perimti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, todėl bauda paskirta nepagrįstai.
Atsiliepime pareiškėjas BUAB „Baltijos metalo laužas“ bankroto administratorius prašo atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties, taip pat palikti galioti ankstesnę teismo nutartį, kuria buvo paskirta bauda.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą pareiga perduoti administratoriui turtą numatyta įmonės valdymo organams. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad bankroto administratorius turėjo teisę ir galimybę patekti į patalpas Liepų g. 81, Klaipėdoje, kuriose, pasak apelianto, buvo saugomi visi bankrutuojančios įmonės dokumentai (nėra duomenų, kad tos patalpos priklausytų bankrutuojančiai įmonei), ir pats ten organizuoti perėmimą. Apeliantas klaidina dėl tariamo dokumentų saugojimo bankrutuojančios įmonės veiklos vietoje Liepų g. 81, Klaipėdoje, nes anksčiau teigė, jog įmonės dokumentai yra jo žinioje ir greitai bus perduoti bankroto administratoriui. Apeliantui, kuris pats buvo bankroto bylos iškėlimo iniciatorius, buvo žinoma apie pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus per teismo nustatytą terminą. Susirašinėjant elektroniniu būdu apeliantas nuolat buvo raginamas perduoti įmonės dokumentus, tačiau visuomet tik žadėdavo susitikti ir vilkindavo dokumentų perdavimą. Apelianto teiginys, neva bankroto administratorius nereikalavo perduoti BUAB „Baltijos metalo laužas“ dokumentus, yra visiškai nepagrįstas.Apeliantas 2014 m. gegužės 2 d. paštu atsiuntė administratoriui BUAB „Baltijos metalo laužas“ du antspaudus ir kai kuriuos dokumentus, o 2014 m. liepos 1 d. atvežė dalį dokumentų, kuriuos patikrinus buvo parengti ir apeliantui išsiųsti pasirašyti priėmimo-perdavimo aktai, tačiau apeliantas nė vieno akto iki šiol nepasirašė.Administratorius negavo iš apelianto įmonės balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visų dokumentų (apie sudarytus sandorius, darbo sutartis, bankinių ir kitų apskaitos dokumentų ir kt.) bei turto, todėl bankroto procedūrų vykdymas yra komplikuotas ir sudėtingas.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigų neįvykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis suinteresuoto asmens D. M. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Iš pateiktos medžiagos atskirajam skundui nagrinėti nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis, kuria UAB „Baltijos metalo laužas“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2014 m. kovo 14 d. Šia teismo nutartimi BUAB „Baltijos metalo laužas“ valdymo organai (vadovas D. M.) buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus bei antspaudą. Be to, nutartyje pažymėta, kad už šios pareigos nevykdymą gali būti skirta bauda iki 10 000 Lt. Kadangi minėtoje nutartyje nustatytas įpareigojimas nebuvo įvykdytas per teismo nustatytą terminą (15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo), UAB „Baltijos metalo laužas“ bankroto administratorius turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl baudos buvusiam įmonės administracijos vadovui D. M. skyrimo. Teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskyrė šiam asmeniui baudą, konstatavęs, kad administracijos vadovas neįvykdė teismo įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui.
Skundžiama 2014 m. spalio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens D. M. prašymą dėl baudos panaikinimo, motyvuodamas tuo, kad šio asmens nurodytos aplinkybės nepaneigia skiriant baudą teismo nustatytų aplinkybių, jog dokumentai ir turtas nebuvo ir nėra tinkamai perduoti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismo, paskyrusio baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Kaip matyti iš prašymo panaikinti paskirtą baudą turinio, suinteresuotas asmuo iš esmės ginčija baudos paskyrimo pagrindą. Prašyme nekeliamas paskirtos baudos dydžio klausimas.
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, o įpareigotam asmeniui nevykdant šios pareigos ar vykdant netinkamai, teismas arba teisėjas gali skirti iki 10 tūkstančių litų baudą. Minėta teismo teisė tiesiogiai siejama su bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, nes greitas turto bei dokumentų perdavimas bankrutuojančios įmonės administratoriaus žinion užtikrina operatyvų būtinųjų bankroto procedūrų vykdymą, efektyvią kreditorių interesų apsaugą. Taigi ĮBĮ normos griežtai reglamentuoja ne tik teismo, bet ir dalyvaujančių byloje asmenų atliekamų procesinių veiksmų terminus (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Suinteresuotas asmuo prašyme panaikinti jam skirtą baudą bei atskirajame skunde nurodė, kad bankrutuojančios įmonės visų dokumentų ir turto (kurio nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo metu esą nebuvo) jis neperdavė todėl, kad neprivalėjo jų vežti iš Klaipėdos į Vilnių, kur yra bankroto administratoriaus buveinė, o bankroto administratorius nesilaikė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte numatytos pareigos atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę ir organizuoti dokumentų bei turto perėmimą ir apsaugą. Pasak apelianto, tinkamas dokumentų perdavimas neįvyko ne dėl apelianto kaltės, o dėl teisės aktuose numatytų bankroto administratoriaus pareigų nevykdymo (neatvykimo į bankrutuojančios įmonės buveinę ir nesiėmimo ten organizuoti dokumentų perėmimą).
Su tokio turinio apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens D. M. prašyme bei atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šio asmens nurodytas dokumentų nepateikimo priežastis, kaip nesudarančias pagrindo panaikinti baudą. Pažymėtina, jog įmonės vadovas, kaip atsakingas už įmonės veiklą asmuo, privalo užtikrinti, kad teismo pavedimai būtų tinkamai ir laiku įvykdomi. D. M. prašyme bei atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad įstatymu ir teismo nutartimi nustatytą pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus jis privalėjęs vykdyti tik įmonės veiklos vietoje (nors kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo D. M. buvo nurodęs, kad įmonė veiklos nevykdo), į ją atvykus bankroto administratoriui ir šiam organizavus dokumentų perdavimą, vertintina tik kaip sąmoningas įstatymo reikalavimų ir įsiteisėjusia nutartimi nustatytų teismo įpareigojimų bankrutuojančios įmonės vadovui nepaisymas, jų ignoravimas, bankroto proceso vilkinimas, o tai sudaro pagrindą spręsti apie suinteresuoto asmens kliudymą įgyvendinti bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, tinkamai atlikti įmonės bankroto procedūras. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos įmonės valdymo organų pareigos atsiradimo ar jos vykdymo sąlygų nelemia to paties straipsnio 7 dalies 9 punkte numatytos bankroto administratoriaus prievolės vykdymas, t. y. valdymo organų pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus per teismo nustatytą terminą vykdymo atsiradimas negali būti susiejamas su bankroto administratoriaus pareiga atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę ir imtis organizuoti dokumentų bei turto perėmimą ir apsaugą. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui vykdytinumas savaime niekaip nepašalina aptariamos valdymo organų pareigos, nedaro įtakos jos turiniui, nenulemia vykdymo sąlygų. Pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte bei UAB „Baltijos metalo laužas“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartyje nustatytas įpareigojimas įmonės valdymo organams (šiuo konkrečiu atveju – apeliantui D. M.), o ne bankroto administratoriui, todėl būtent apeliantas ir turėjo imtis iniciatyvos dėl jam tenkančios pareigos tinkamo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad įmonės valdymo organas, prašydamas panaikinti jam skirtą baudą dėl netinkamo pareigos perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir / ar turtą vykdymo, turi įrodyti egzistavus priežastis, objektyviai pateisinančias jo pasyvų elgesį ir įrodančias, jog minėtos pareigos šis valdymo organas neįvykdė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 1 str. 1 d., 12 str., 107 str., 178 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.).
Apelianto prašyme dėl baudos panaikinimo bei atskirajame skunde apibūdintomis pareigos nevykdymo priežastimis negali būti pateisinamas visų įmonės dokumentų (apeliantas atskirajame skunde neneigia, kad bankroto administratoriui pateikė tik dalį įmonės dokumentų) ir turto neperdavimas bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepateisinančias BUAB „Baltijos metalo laužas“ vadovo pasyvaus elgesio jo nurodytas priežastis dėl nepatogumų ar sunkumų vežti bankroto administratoriui įmonės dokumentus iš Klaipėdos į Vilnių. Tokių nurodytų aplinkybių egzistavimas gali būti laikomas nebent priežastimi, reikalaujančia iš buvusio vadovo papildomų pastangų, siekiant įvykdyti teismo įpareigojimą, bet šios aplinkybės jokiu būdu nepadarė teismo įpareigojimo įvykdymą neįmanomu. Teismų praktikoje aiškinama, jog ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų bei įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1924/2014; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-691/2009).
Įvertinęs šios apeliacijos dalyką sudarančią bylos dalies medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei viena iš apelianto nurodytų aplinkybių neeliminavo bei esmingai neapsunkino jo paties galimybės nustatytu terminu įvykdyti teismo įpareigojimą perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės visus dokumentus ir turtą.
Iš bylos duomenų akivaizdu, kad UAB „Baltijos metalo laužas“ vadovas (suinteresuotas asmuo D. M. ), pažeisdamas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir nevykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties, nesudarė ir nepateikė administratoriui bendrovės balanso nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai ir turto pagal jį. Dėl šių nurodytų aplinkybių atsiradusios pasekmės tenka buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui D. M., nes turto ir dokumentų perdavimas bankroto administratoriui yra įmonės valdymo organų prievolė, kurią jie turi vykdyti pagal įsiteisėjusioje teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą įpareigojimų įvykdymo terminą. Suinteresuotas asmuo prašyme dėl baudos panaikinimo nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą UAB „Baltijos metalo laužas“, ši įmonė jokio turto neturėjo, tačiau tokia nurodyta aplinkybė neeliminavo jo, kaip šios įmonės vadovo, pareigos teismo nustatytu terminu pateikti bankroto administratoriui įmonės balansą, sudarytą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 18 d. teikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Baltijos metalo laužas“ iškėlimo, jos vadovas D. M. nurodė, kad pagal 2013 m. gruodžio 1 d. balansą įmonė turėjo 316 071 Lt vertės ilgalaikio ir trumpalaikio turto, tačiau, kaip teisingai pastebėta skundžiamoje teismo nutartyje, jis nepaaiškino, kodėl nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną jokio turto įmonėje nebebuvo, todėl esą neteko prasmės įpareigojimas dėl turto perdavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas turi pareigą pateikti informaciją apie bankrutuojančios įmonės turtą ir jį perduoti administratoriui, tačiau, sprendžiant iš bylos duomenų, administratorius negavo iš apelianto jokių pranešimų apie BUAB „Baltijos metalo laužas“ turtą, jo buvimo vietą ir vertę, apie faktines galimybes jį perduoti, perdavimo sąlygas.
Prašyme panaikinti skirtą baudą suinteresuotas asmuo D. M. taip pat nurodė, kad bankroto administratorius nei žodžiu, nei raštu nepareikalavo perduoti jam BUAB „Baltijos metalo laužas“ dokumentus. Bankroto administratoriaus atsiliepimuose į suinteresuoto asmens prašymą dėl baudos panaikinimo bei į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai, patvirtinantys šiuos argumentus (b. l. 25-28), leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo sakė netiesą. Vertinant bylos aplinkybes, pagrįstai manytina, kad reikšminga dalis BUAB „Baltijos metalo laužas“ dokumentų bankroto administratoriui nebuvo perduota dėl paties buvusio UAB „Baltijos metalo laužas“ vadovo geranoriškumo bendradarbiauti su bankroto administratoriumi stokos, o ne dėl tokį neveikimą pateisinančių priežasčių.
Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl atsisakymo panaikinti suinteresuotam asmeniui skirtą baudą teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto prašymas dėl baudos panaikinimo, paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (sprendimo ar nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal skunde (apeliaciniame arba atskirajame) nurodytą teisinį ir faktinį pagrindą. Apelianto atskirajame skunde išdėstytas prašymas išaiškinti bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto perdavimo tvarką nėra šios apeliacijos dalykas (teismo nutarties atmesti prašymą dėl baudos panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas), todėl dėl šio prašymo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.