Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-25 · Byla Nr. TS-52-1033/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-25
Bylos Nr.
TS-52-1033/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-52-1033/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 59-137, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 2 metų laisvės atėmimo bausme (į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2018 m. birželio 4 d.). Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 4 d., vieną trečdalį bausmės dalį atliko – 2019 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 4 d.

Šalies argumentai

R. Š. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-137 (toliau – Nutarimas) ir suteikti jam galimybę išeiti iš pataisos įstaigos lygtinai. Paaiškina savo versiją dėl paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, kur savo kaltę minimalizuoja, nurodo, kad visada vengė konfliktų su mama, net nesuprato, kodėl atvažiavo policija. Bausmės atlikimo metu savo iniciatyva lankė socialinės reabilitacijos priemones, tame tarpe ir pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2019-01-15 dalyvavo ir baigė „Agresijos ir auto agresijos valdymas“ programą, kas rodo, kad jo agresyvumas ir impulsyvumas dalinai išnykęs. Režimo sąlygų nėra pažeidęs, laikosi nustatytų taisyklių. Turi spec. vidurinį išsilavinimą ir autošaltkalvio specialybę, dirba ir turi 10 metų darbinės patirties. Ateityje planuoja įsidarbinti (neoficialia sutartimi), yra motyvuotas darbui laisvėje, supranta darbo naudą, finansinių įsipareigojimų neturi. Nutarime niekuo nepagrįsti teiginiai apie jo neigiamus ir agresyvius santykius su mama, priešingai – bausmės atlikimo metu jam finansiškai padeda mama. Visa Komisija priešiškai nusiteikusi prieš jį, Komisijos sprendimas turi būti priimtas vieningai. Viena Komisijos narė pareiškė atskirąją nuomonę, su kuria jis sutinka. Mano, jog lygtinio paleidimo metu gali toliau vykdyti socialinės reabilitacijos priemones prižiūrimas probacijos tarnybos. Nakvynės namuose jam būtų suteiktos visos galimybės integruotis į visuomenę, o esant pataisos namuose, jam ir toliau bus atimta vienintelė galimybė – iki bausmės pabaigos pasiruošti gyvenimui laisvėje – įsidarbinti, gauti gyvenamą būstą, tapti doru ir pavyzdingu piliečiu. Teismas iš bylos medžiagos įžvelgs, kad bausmės atlikimo metu jis kasdien, ribodamas savo laisvalaikį, savanoriškai lankė įvairius užsiėmimus ir grupes. Komisijos nutarime pagrinde akcentuojami neigiamai jį apibūdinančios aplinkybės. Realiai laisvės atėmimo bausmę jis atlieka trečią ir paskutinį kartą. Sulaukęs 53 metų amžiaus susimąstė apie savo nederamą gyvenimo būdą, kuris yra nepriimtinas ir netoleruotinas jo artimiesiems bei visuomenei, todėl nusprendė keisti gyvenimą iš pagrindų. Teismo pagalba, suteikus lygtinį paleidimą, ir probacijos tarnybos pagalba galėtų vykdyti socialinės reabilitacijos programą, dirbti. Iki bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei vieneri metai, todėl, būdamas lygtiniame paleidime, įsitvirtintų darbinėje rinkoje, pasiruoštų gyvenimui laisvėje, neturėtų nei priežasčių, nei minčių nusikalsti. Atsakingai pareiškia nepriekaištingai vykdyti jam suteiktą pasitikėjimą, skirtus įpareigojimus, gyventi nepažeidžiant įstatymų.

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nutarė netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, kad nuteistasis pristatomas pirmą kartą, anksčiau teistas 9 kartus, amžius pirmojo teistumo metu 27 metai, yra būdingas nusikalstamos veikos modelis, dominuoja smurtinio pobūdžio nusikaltimai, 3 kartus teistas už smurtą prieš motiną. Bausmės atlikimo metu nėra baustas, neskatintas, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis turi spec. vidurinį išsilavinimą, yra įgijęs autošaltkalvio kvalifikaciją, turi 10 metų darbinę patirtį, ateities planai dėl įsidarbinimo nėra konkretūs. Nuteistasis yra motyvuotas darbui gyvenant laisvėje, supranta darbo teikiamą naudą, tačiau kol kas realių žingsnių dėl galimybės dirbti laisvėje nėra padaręs. Nuteistasis palaiko ryšius su mama, kuri jam rašo laiškus, lanko pasimatymų metu. Lygtinio paleidimo atveju mama atsisako priimti gyventi kartu. Pataisos įstaigoje neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys vertinimo metodiką, nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 92 balai (statiniai – 20 balų, dinaminiai – 72 balai).

Atsižvelgiant į vidutinę, artimą aukštai, nusikalstamo elgesio riziką, teistumų skaičių, gyvenimo stilių ir draugus, į tai, kad nuteistasis linkęs pasirinkti situacijas, didinančias pakartotinio nusikalstamumo riziką, alkoholio vartojimo padarinių minimalizavimą, emocinę gerovę – savęs vertinime stokoja kritiškumo, neįžvelgia savybių, kurias norėtų pakeisti, nuteistajam būdinga žema impulsų kontrolė ir konfliktų sprendimas per agresyvų, smurtinį elgesį, jo mąstymą ir elgesį –stokoja impulsų kontrolės, praranda savitvardą, apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyvus, turi nepakankamai suformuotus problemų sprendimų įgūdžius, ne visuomet tinkamai interpretuoja socialines situacijas, atsakomybę dėl smurtinių nusikaltimų linkęs minimalizuoti arba iš dalies perkelti, nuostatas – požiūris į priežiūrą yra nevienareikšmiškas: struktūruotoje aplinkoje nereiškia jokio priešiškumo pareigūnams, bendrauja mandagiai, tolerantiškai, tačiau iš kriminalinės istorijos matyti, kad yra pažeidęs priežiūros sąlygas, nekonkrečius įsidarbinimo planus, nestabilią darbo istoriją, neturimą nuolatinę gyvenamąją vietą, Komisija priėmė išvadą netaikyti R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (vienas Komisijos narys pateikė atskirąją motyvuotą nuomonę – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsižvelgus į tai, jog nuteistasis kaltę pripažino pilnai, turimą vidurinį išsilavinimą bei profesiją, narkotinių medžiagų vartojimo patirties neturėjimą), pateikiant rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustatant pakartotinio svarstymo datą – 2019 m. lapkričio mėnesį.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, numatyta, kad teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų gali nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, - nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Išanalizavus pateiktą medžiagą nustatyta, kad R. Š. anksčiau teistas 9 kartus, amžius pirmo teistumo metu buvo 27 metai, nusikaltimams būdingas modelis. Visi smurtiniai nusikaltimai įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio. Savo kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta ir gailisi, tačiau dėl pastovaus ir perteklinio alkoholio vartojimo ir dėl to sumažėjusios impulsų ir savitvardos kontrolės, padidėjusio agresyvumo lygmens, nusikalstamos veikos vėl periodiškai vykdomos. Savo atsakomybę dėl smurtinių nusikaltimų linkęs minimalizuoti arba iš dalies perkelti. Duomenų, kad nuteistasis būtų vartojęs narkotines medžiagas, nėra. Asmens bylos duomenų analizė rodo, kad nuteistasis laisvėje turėjo alkoholio vartojimo problemų. Apsvaigęs nuo alkoholio nuteistojo elgesys tampa agresyvus, lengviau praranda savitvardą. Yra pagrindas teigti, kad nuteistasis turi polinkį per dideliam ir pastoviam alkoholio vartojimui, tačiau jis pats taip nemano. Nuteistojo teigimu, jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Nuteistasis supranta kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Bausmės atlikimo metu Anoniminių Alkoholikų užsiėmimų nelankė (ne ta atmosfera), nors nuo 2019-01-23 iki 2019-03-06 dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ (tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės; įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymo būdus; formuoti teigiamą nuostatą blaivybėje bei pasiruošimą gydymuisi), nuo 2019 m. kovo mėnesio pataisos įstaigos vykdomose tikslinėse prevencinėse ar intervencinėse programose, susijusiose su priklausomybės problemų sprendimu, nedalyvavo, kas rodo nuteistojo alkoholio problemos minimalizavimą. R. Š. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nebuvo nei baustas, nei skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse (dalyvavo ir baigė programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, dalyvavo psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose, padėka įvertintas jo kūrybos darbas). Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs nuo aplinkinių, bendrauja su kitais, tačiau išlaiko tam tikras ribas. Nepalaiko ryšių su draugais laisvėje. Šiuo metu palaiko ryšius tik su mama, kuri jam rašo laiškus, lanko pasimatymų metu. Būdamas struktūruotoje aplinkoje tinkami bendrauja su kitais nuteistaisiais, nedemonstruoja destruktyvaus elgesio elementų, konfliktų neinicijuoja. Save apibūdina kaip geranorišką, jautrų, empatišką žmogų, tačiau toks savęs vertinimas stokoja kritiškumo, neįžvelgia savybių, kurias norėtų pakeisti. Nuteistajam būdinga žema impulsų kontrolė, konfliktų sprendimo būdas per agresyvų, smurtinį elgesį. Nuteistasis turi spec. vidurinį išsilavinimą, yra įgijęs autošaltkalvio kvalifikaciją, turi darbo patirtį apie 10 metų iki pirmo nuteisimo, t. y. 1993 metų. Nuteistojo teigimu, jis yra oficialiai dirbęs pataisos namuose, kai atlikdavo bausmes, taip pat būdamas laisvėje dirbo neoficialiai. Šios bausmės atlikimo metu nedirba. Yra motyvuotas darbui gyvenant laisvėje, tačiau įsidarbinimo planai nėra konkretūs, jokių realių žingsnių dėl galimybės dirbti laisvėje nėra padaręs. Lygtinio paleidimo atveju yra problemos dėl pastovios gyvenamosios vietos nebuvimo, nes nuteistojo motina nesutinka ir neleidžia sūnui gyventi jos bute, savo būsto nuteistasis neturi. Lygtinio paleidimo atveju laikinai galėtų būti apgyvendintas Nakvynės namuose, tačiau tai neišsprendžia pastovios gyvenamosios vietos klausimo. Vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo nuteistojo atžvilgiu nėra, finansiškai yra remiamas mamos.

Nuteistojo socialiniai įgūdžiai yra pakankami, pokalbių metu stengiasi kalbą nukreipti nuo jam nepatogių temų ar klausimų, linkęs kalbėti apie tai, kas jį charakterizuoja teigiamai. Nuteistasis identifikuoja kai kurias problemines sritis – savitvardos praradimą, pykčio protrūkius, santykių su mama problemas, teigia, kad tai gali būti jo nusikalstamo elgesio priežastimis, tačiau tik labai paviršutiniškai suvokia kokias pasekmes tai gali sukelti, neieško ir neprisitaiko sau priemonių, kurios veiktų prevenciškai. R. Š. ateities gyvenimo planai yra labai abstraktūs, jų įgyvendinimas stokoja realumo į ką konkrečiai reikia orientuotis, norint įgyvendinti savo planus. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė – 92 balai (artima aukštai (100-168 balai) rizikai), iš jų statiniai veiksniai, kurių negalima sumažinti, sudaro 20 balų, o dinaminiai, kuriuos yra galimybė mažinti, sudaro – 72 balų, kas rodo, kad yra galimybės sumažinti vidutinę riziką iki žemos (0-40 balų) rizikos. Pažymėtina, kad nuteistojo įvykdytos programos, noras dirbti laisvėje, turima specialybė, elgesys bausmės atlikimo metu be nuobaudų, kaltės pripažinimas teigiamai jį charakterizuoja, tačiau, atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiančios sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į vidutinę (artimą aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, į nuteistojo mąstymą ir elgesį, alkoholio problemos sumenkinimą, įgūdžių stoką problemų sprendimuose, abstrakčius ateities planus ir realių planų nebuvimą dėl įsidarbinimo išėjus į laisvę, daugumos Komisijos narių nuomonę (tik vienas Komisijos narys sutiko taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam), taip pat kitas nurodytas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Dėl to, Komisijos Nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 59-137 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas