Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjo Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos atstovui (gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant pareiškėjo atstovui),

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus prašymą dėl teismo leidimo pratęsti neveiksnaus asmens K. S. priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo prašymas dėl teismo leidimo išdavimo, kuriuo prašoma išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus asmens K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos globėjos sutikimu, priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje vieno mėnesio laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo priverstinės hospitalizacijos pradžios - 2020-04-28, 14.45 val.

Prašyme nurodyta, kad 2020 m. balandžio 28 d. 14.45 val. į VšĮ RKL Psichiatrijos kliniką pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 14 str. 1 p. hospitalizuota neveiksni atitinkamoje srityje pacientė, jos globėjos sutikimu, K. S., gim. 1976-01-03, gyv. Žiedų g. 5, Raudondvaris, Kauno r. sav. Pacientė K. S. gyvena su mama. Nuo vaikystės stebimi elgesio sutrikimai. Nuo 1993 metų gydoma psichiatrijos skyriuose. Išvykusi nelinkusi vartoti vaistų. Pacientės būklė greitai blogėja, tampa nerami, pikta, neadekvataus elgesio, priešiška mamos atžvilgiu. Darbingumo lygis 20 procentų be termino. Pablogėjimo metu girdi balsus, teigia, kad „įkyriai ausyse loja šunys“, būna išsigandusi, nerami, neprognozuojamo elgesio. Nustatyta diagnozė F20.0 Paranoidinė šizofrenija. 2005 m. gegužės 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, pacientės globėju paskirta mama A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Prašo išduoti teismo leidimą dėl neveiksnaus asmens, jo globėjo sutikimu, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo vieno mėnesio laikotarpiui.

Prašymas nagrinėjamas suinteresuotam asmeniui K. S. teismo posėdyje nedalyvaujant, kadangi iš pareiškėjo Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos pateiktų duomenų nustatyta, jog šiuo metu K. S. yra gydoma VšĮ RKL psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus VII mišrios patologijos skyriuje, jos psichinė būklė išlieka sunki (pacientė nerami, dėl blogos psichinės būsenos, sunkiai prognozuojamo elgesio, kritikos stokos pacientei dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama).

Suinteresuoto asmens K. S. atstovė advokatė E. G. su prašymu pratęsti neveiksnaus asmens K. S. priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.

Pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, tuo atveju jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos ir gydymo, tačiau ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Motyvuotą sprendimą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizacijos ir gydymo jo globėjo sutikimu ilgiau kaip 3 darbo dienas priima šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas). Jeigu šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad reikia hospitalizuoti ir gydyti neveiksnų atitinkamoje srityje asmenį jo globėjo sutikimu ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje hospitalizuojamas ir gydomas neveiksnus atitinkamoje srityje asmuo jo globėjo sutikimu privalo per šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą kreiptis į teismą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo.

Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pradžios.

Bylos duomenimis nustatyta, jog K. S. serga psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais gali padaryti realią žalą savo sveikatai ar gyvybei, ar aplinkinių sveikatai, turtui.

Kauno rajono apylinkės teismo 2005-05-25 sprendimu civilinėje byloje K. S. buvo pripažinta neveiksnia, 2005-07-05 teismo sprendimu jos globėja paskirta jos motina A. S..

Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. PL20-862 nurodyta, kad K. S. nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija. Gydytojų konsiliumo (aptarimo) metu konstatuota, kad pacientei K. S. paūmėjus ligai, stebimas psichosomatinis sujaudinimas, reikalingas stacionarus gydymas, todėl būtina kreiptis į teismą dėl leidimo pratęsti neveiksnaus paciento gydymą psichiatrijos klinikoje vienam mėnesiui.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas bei teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovės išsakytus argumentus, sprendžia, jog pareiškėjo prašymas dėl K. S. priverstinio gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl K. S. priverstinio gydymo pratęsimo psichiatrijos įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 14 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pratęsti neveiksniam atitinkamoje srityje asmeniui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., jo globėjo sutikimu, priverstinio gydymo Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus VII mišrios patologijos skyriuje terminą vieno mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 28 d.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.