Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Jonikaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos laikinai einančiai direktorės pareigas Dovilei Fokienei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei 7000 litų neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjos atstovas, išdėstęs tuos pačius reikalavimą pagrindžiančius argumentus, prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėja S. S. 2006-11-23 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006-11-07 sprendimą Nr. 647-592-B/06. Tarnyba priėmė sprendimą nusišalinti nuo šio prašymo nagrinėjimo ir perdavė prašymą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pareiškėja pripažįsta, jog Šiaulių tarnyba 2006-12-04 priėmė sprendimą dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau nori, kad teisinė pagalba būtų suteikta Klaipėdoje ir teigia, jog neteisėtais institucijų veiksmais jai padaryta 7000 litų neturtinė žala. Pareiškėja buvo atsisakiusi reikalavimo įpareigoti Klaipėdos tarnybą atlikti veiksmus (b.l. 29), tačiau teismo posėdžio metu jos įgaliotas atstovas atsisakė atsisakymo nuo skundo ir prašė įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja S. S. 2006 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Klaipėdos tarnybos sprendimą (b.l. 58-61). Tą pačią dieną Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. V-50 dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (b.l. 19) ir pareiškėjos prašymą persiuntė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1190-06 suteikė S. S. teisinę pagalbą (b.l. 27). Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi būti priimtas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o nesant galimybės – ne vėliau kaip per tris dienas nuo dokumentų gavimo. Nustatyta, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi pareiškėjos prašymą, tą pačią dieną išsprendė nusišalinimo klausimą ir persiuntė bylą Šiaulių tarnybai, todėl pareiškėjos teisės nepažeistos.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas numato prievolę asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, priimti sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu ( įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 4 punktai ), įtvirtina draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą ( įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) bei atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas ( įstatymo 12 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr.2 patvirtintos Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos 5 punktas nustato, kad kilus interesų konfliktui dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos tarnybos sprendimo apskundimo, Klaipėdos tarnyba perduoda tokį prašymą nagrinėti priklausomai nuo prašančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos - Klaipėdos mieste gyvenančių asmenų skundai perduodami Šiaulių tarnybai (b.l. 49-50). Pareiškėja į Klaipėdos tarnybą kreipėsi prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą prieš pačią Klaipėdos tarnybą. Atsakovė, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo klausimą, turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Tai sukeltų Klaipėdos tarnybos interesų konfliktą, todėl gali būti neužtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjos prašymo nagrinėjimas. Šių motyvų pagrindu, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-03-30 sprendimu nustatyta, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-50 “Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“, yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, pareiškėja pripažįsta, jog Šiaulių tarnyba patenkino jos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimas yra priimtas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, netenkintinas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2006-11-23 prašymą.

Pareiškėja S. S. nurodė, jog dėl Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų vilkinimo atlikti veiksmus bei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėto sprendimo dėl nusišalinimo, ji patyrė 7000 litų neturtinę žalą. Nustatyta, jog Klaipėdos tarnybos sprendimas dėl nusišalinimo teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja taip pat skunde pripažino, jog Šiaulių tarnyba patenkino jos 2006-11-23 prašymą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Nepaneigtas ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teiginys, jog prašymą ji gavo 2006 m. lapkričio 30 d. (b.l. 50). Iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių tarnyba 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1190-06 suteikė S. S. teisinę pagalbą (b.l. 27), todėl prašymas išspręstas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytu terminu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Šioje byloje valstybę atstovaujančios institucijos yra Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Nustatyta, jog šios institucijos nevilkino sprendimų priėmimo, jų sprendimai teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu bei kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais viešąjį administravimą bei valstybės tarnybą, todėl pareiškėjai nepadaryta neturtinė žala Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų teisėtais veiksmais.

Pareiškėja taip pat prašė pripažinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą neatlikus joms skirtų pareigų ir vilkinus veiksmus. Toks reikalavimas nelaikytinas skundo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio nuostatas pažeistos pareiškėjo teisės ginamos tais būdais, kurie nurodyti šiame straipsnyje. Pripažinimas institucijų neatlikus joms skirtų pareigų nėra asmens teisių gynimo būdas, todėl pareiškėjos S. S. skundas šioje dalyje kaip skundo dalykas nenagrinėtinas. Sprendimo motyvuose aptarti atsakovų veiksmai pripažinti teisėtais, nepažeidžiančiais pareiškėjos teisių.

Pareiškėjos prašymai įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą bei priteisti 7000 litų neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, netenkinti. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, 5 punktu.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

atmesti pareiškėjos S. S. skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos laikinai einančiai direktorės pareigas Dovilei Fokienei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei 7000 litų neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo,

nepatenkinti pareiškėjos S. S. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.