Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 nutarimo administracinėje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. gruodžio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog 2012 m. gruodžio 10 d. apie 14.37 val. D. K., vairuodama automobilį Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, atbuline eiga važiuodama iš stovėjimo vietos, neįsitikino eismo saugumu, nepasirinko saugaus atstumo iki stovėjusio automobilio ir su juo susidūrė, policijai apie padarytą eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokia savo veika D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. normas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus bylą priimame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šiuo atveju ginčijamas nutarimas yra priimtas tik formaliai išdėsčius pateiktus įrodymus, kurie nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė, nenurodė jokios išsamios surinktų duomenų analizės, nepasisakė, kokie objektyvūs duomenys patvirtina vieną ar kitą ATP sudėties elementą ar paneigia jį. Teismas visiškai nepasisakė dėl D. K. iškeltos versijos, kad nėra pasišalinimo iš eismo įvykio pažeidimo sudėties, kadangi tuo metu ji pagal objektyvius duomenis suprato, kad nėra eismo įvykio ir nelaikė savęs eismo įvykio dalyviu, o eismo įvykio sudėtis paaiškėjo vėliau, detaliau tiriant aplinkybes. Versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju tokia pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.

Toliau skunde teigiama, kad D. K. negalima patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., kadangi nėra nustatytas vienas iš pažeidimo sudėties elementų – subjektyvioji pusė. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tokios tyčios nebuvimą patvirtina tai, kad D. K. nuo pat pradžios nelaiko savęs eismo įvykio dalyviu, nes nesuvokia, kad eismo įvykis buvo. Jei asmuo nesuvokia, kad yra eismo įvykio dalyvis, tai negalima laikyti, kad pasišalino iš įvykio vietos. Šio elemento teismas net nesiteikė įrodinėti ir motyvuoti jo buvimo, nors sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. būtent jo pareiga buvo įrodyti visus pažeidimo sudėties elementus, nes teismas šiuo atveju buvo ne skundą nagrinėjanti institucija, bet bylą nagrinėjanti ir nutarimą priimanti institucija.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas taip pat nurodo tai, kad asmuo suvoktų, jog yra eismo įvykis ir jis yra jo dalyvis, tai jis turi suprasti, kad padaryta žalos bent vienai kontaktavusiai transporto priemonei, ir šis supratimas turi būti realus, o ne menamas ar tikėtinas, žala turi būti aiškiai matoma ir suprantama kaip žala, padaryta būtent to kontakto metu. D. K. nuo pat pradžių nuosekliai aiškino, kad nors ir buvo kontaktas tarp automobilių, tačiau žalos padarymo fakto nesimatė. Po kontakto ji išlipo iš savo automobilio ir kartu su šalai buvusiu M. A. apžiūrėjo abu kontaktavusius automobilius, tačiau jokių realių sugadinimų nematė, ką teisme patvirtino ir pats M. A. Todėl ji suprato, kad nesant padarytai žalai, nėra eismo įvykio, todėl ji gali važiuoti iš įvykio vietos apie tai niekam nepranešusi. Automobilio MB savininkas V. L. taip pat teisme patvirtino, kad jo automobilis buvo apsnigtas ir apdulkėjęs, iš pradžių ir jis pats nelabai įžvelgė įbrėžimo, tačiau nuvalęs sniegą ir purvus jis pastebėjo, kad vis dėl to po šio kontakto atsirado nedidelis naujas įbrėžimas ant galinio jo automobilio bamperio, kurio kiti asmenys galėjo ir nepastebėti, nes jis jį pastebėjo tik nuvalęs bamperį ir tik todėl, kad labai gerai žino savo automobilio išorę, jo automobilis patyrė labai nežymius sugadinimus, už kuriuos žalą atlygino draudimo bendrovė, sumokėdama 300 Lt. Tai yra objektyvūs duomenys, kurie patvirtina, kad įvykio metu D. K. pagrįstai ir objektyviai galėjo nepastebėti žalos padarymo fakto ir tokiu būdu suklysti dėl eismo įvykio fakto buvimo. Ant savo automobilio D. K. nepastebėjo jokių naujų sugadinimų, kurie galėjo atsirasti šio kontakto metu. Kad ant jos automobilio nebuvo padaryta sugadinimų šio kontakto metu, patvirtina ir byloje pateiktos automobilių nuotraukos. Jos automobilio galinio bamperio nuotraukoje su liniuote (b. l. 12, 2 nuotrauka) yra parodytas įbrėžimas, kurio aukštis yra 58 cm, o MB galinio bamperio įbrėžimas, fiksuotas nuotraukose su liniuote (b. l. 13), yra 63 cm aukštyje. Šie abu įbrėžimai yra akivaizdžiai nesuderinami pagal aukštį, tai aiškiai patvirtina, kad D. K. galinio bamperio įbrėžimas negalėjo atsirasti dėl kontakto su MB galiniu bamperiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. gali būti padarytas tik tyčia, tai yra asmuo, sukėlęs eismo įvykį turi suprasti, kad jis sukėlė eismo įvykį ir tikslingai siekti už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET nustatytą tvarką. Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimas parodo dar vieną būtinąjį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementą – tyčinį asmens siekimą išvengti atsakomybės už eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257, 284 straipsniai). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. N756-164/2010). Minėta įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Ši teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. N575-4309/2010).

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarytų išvadų visiškai neargumentavo, be to, teismas neišnagrinėjo visų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų bei tinkamai jų neįvertino.

Skundžiamo nutarimo motyvuose konstatuota, kad išnagrinėjus ir įvertinus administracinės bylos medžiagoje esančius įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškinimus, tarnybinius pranešimus, liudytojų parodymus, eismo įvykio schemą ir kitą bylos medžiagą, D. K. pripažintina kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. normose. Daugiau jokių motyvų skundžiamame nutarime nėra.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas liudytojų M. A. ir V. L. parodymų neanalizavo, negretino jų su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais. Teismo procesiniame sprendime taip pat liko niekaip neįvertinta eismo įvykio schemą, be to, neanalizuoti automobiliui Mercedes-Benz, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, galimai padaryti apgadinimai (įbrėžimai), t. y. tai leidžiantys įvertinti duomenys – eismo įvykio vietos schema bei byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 8-11).

Byloje yra liudytojo M. A. pirminis 2012-12-10 paaiškinimas, liudytojo V. L. pirminis 2012-12-10 paaiškinimas, taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K. pirminis 2012-12-10 paaiškinimas (b. l. 5-7). Tarp šių asmenų duotų paaiškinimų yra prieštaravimų, t. y. D. K. teigia, kad išlipusi iš savo automobilio su greta stovėjusiu vyriškiu apžiūrėjo ir savo automobilį, ir automobilį, į kurį atsirėmė, tačiau jokių įbrėžimų ar kitų sugadinimų nepastebėjo (b. l. 7). Tuo tarpu M. A. pirminiame 2012-12-10 paaiškinime akcentavo, kad vairuotojai išlipus, ji buvo perspėta, jog palauktų automobilio savininko aplinkybių išsiaiškinimui, bet vairuotoja pasišalino iš autoįvykio vietos (b. l. 5).

Ne mažiau svarbu ir tai, kad apylinkės teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai M. A. ir V. L., taip pat paaiškinimus davė administracinėn atsakomybėn patraukta D. K. (b. l. 25, 37, 40). Tačiau byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo davė būtent tokius parodymus, kokie yra nurodyti skundžiamame nutarime, ar šie parodymai išsamūs ir neprieštaringi, taip pat ar minėti liudytojai nurodė būtent taip kaip nurodyta skundžiamame procesiniame sprendime. Todėl Apygardos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka šių aplinkybių patikrinti negali.

Nors Administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Administracinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra panaši į baudžiamąją atsakomybę ( Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 259-03. Administracinių teismų praktika Nr. 4. P. 64-67), todėl bylose, kuriose gali būti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų būti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos.

Už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą asmeniui gali būti skirta nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o ši sankcija gali būti palyginama su baudomis, skiriamomis už baudžiamuosius nusižengimus, kurių dydis nuo 1 MGL iki 50 MGL (Baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 1 p.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str. 2 d.). Baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 str.). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-07-12 nutartyje išaiškino, kad teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (galiojančios redakcijos ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Administracinė byla Nr. N1 -1333/2007).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo išsamiai ištirti bylos aplinkybes, išanalizuoti liudytojų parodymus ir juos sugretinti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, įvertinti įrodymų visumą bei tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduotina Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.