Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-716-319/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-29
Bylos Nr.
1S-716-319/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-716-319/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 93-476 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. nuteistas Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 3 dalį galutine 8 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2013 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 2 dalimi ir nustatyta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. sausio 12 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 12 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 7 mėnesiai 13 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m birželio 29 d.).Komisija 2017 m. birželio 30 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 30 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam E. K., konstatavęs, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis E. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę skundo autoriaus padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir nusikalstamo elgesio istorijai. Pažymima, kad padaryti nusikaltimai ir nusikalstamo elgesio istorija yra jo gyvenimo faktai, kurie nebepasikeis. Akcentuojama ir tai, kad nežiūrint į padarytų nusikaltimų sunkumą, įstatymas skundo autoriui numato galimybę taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas ignoruodamas jo nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, nusprendė, kad jis negalėjo pasitaisyti ir nėra pajėgus apmąstyti savo praeities, įvertinti savo elgesio pasekmių. Skundo autoriaus manymu, toks teismo vertinimas nepagrįstas ir jo atveju visiškai atima galimybę taikyti lygtinį paleidimą, kadangi nurodytos aplinkybės jau egzistavo prieš jam patenkant į pataisos įstaigą ir neišnyks.Skunde tvirtinama, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, Komisija tinkamai įvertino apelianto asmenybės charakteristiką ir elgesį bausmės atlikimo metu ir teisingai nurodė nutarime, jog jo elgesys visą laisvės atėmimo laikotarpį yra nepriekaištingas, jis pataisos įstaigoje sąžiningai dirba, yra keturis kartus paskatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, nesivelia į konfliktines situacijas ir nesilaiko nuteistųjų subkultūros nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, gerbia jį prižiūrinčius pareigūnus.Nesutinkant su teismo motyvu, kad skundo autorius atlikdamas bausmę nesistengia atlyginti jam priteistų sumų ir šiuo metu yra atlyginęs tik nedidelę jų dalį, nurodoma, kad apelianto darbo užmokestis pataisos namuose sudaro 80 Eur per mėnesį. Taigi, iš uždirbamų pinigų jis neturi jokių galimybių greitai padengti priteistų sumų. Pažymima, kad iš minėto darbo užmokesčio skundo autorius 40 Eur sumoka alimentams savo nepilnamečiams vaikams, 10,21 Eur sudaro privalomi atskaitymai socialinės paramos nuteistiesiems fondui, 2,04 Eur yra privalomai atskaitomi į neliečiamą sąskaitą, lieka tik 28 Eur, iš kurių jis kiekvieną kartą po 10 Eur savanoriškai sumoka antstoliams priteistoms sumoms dengti. Todėl, pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nesistengia mokėti priteistų sumų, nepagrįsta ir negali būti pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Be to, pabrėžiama, kad taikant skundo autoriui lygtinį paleidimą, jis turės daugiau galimybių susirasti geriau apmokamą darbą ir tokiu būdu greičiau atlyginti priteistas sumas. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas būdamas laisvėje yra dirbęs vadybininku, taip pat puikiai moka remontuoti automobilius, atlikti įvairius statybos darbus, o būdamas pataiso įstaigoje patobulino savo tapybos įgūdžius.Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino apelianto pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra žema ir patvirtina, jog jis nėra pavojingas visuomenei. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 15 balų. Taigi, E. K. formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesyje viso bausmės atlikimo metu tam tikri teigiami pokyčiai yra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, skatintas keturis kartus, nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Pažymėtina, kad šios aplinkybės, rodančios teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, bausmės atlikimo metu buvo įvertintos, nuo 2016 m. lapkričio 17 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau paminėtos aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, kad jo mąstymo, požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus, pokyčiai yra pakankami pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Taigi, įvertintina ir tai, kad E. K. nusikalstamos veikos susijusios su tiesioginio atlygio siekimu, tačiau jo lėšų tvarkymo specifika pataisos namuose kelia abejonių pakankama nuteistojo korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis pataisos namuose dirba, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti, o socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog E. K. vardu gauta vykdomųjų dokumentų 7 767,28 Eur sumai, tačiau išskaičiuota tik 377,28 Eur. Skunde E. K. teigia, kad nurodytą vykdomuosiuose dokumentuose piniginių sumų dengimą apsunkina nedidelis darbo užmokestis ir iš jo daromi kiti privalomi atskaitymai, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbti pradėjo tik praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo bausmės atlikimo pradžios. Be to, apmokėti minėtas pinigine sumas neturint nuolatinio pajamų šaltinio bus problematiška, ir nors nuteistasis teigia, jog turi tikslą įsidarbinti išėjus į laisvę, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis bus įdarbintas, medžiagoje nėra. Todėl, nesant duomenų apie aktyvius E. K. veiksmus siekiant mažinti minėtus finansinius įsipareigojimus pataisos namuose, abejotina, kad jis ir laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla, atlyginti išieškotinas pinigines sumas pagal vykdomuosius dokumentus ir ateityje daugiau nenusikalsti. Juo labiau, kad po daugiau nei 4 metų bausmės atlikimo nuteistajam vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys – nusikalstamo elgesio istorija. Taigi darytina išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, vykdant Komisijos rekomendacijas, koreguojant savo elgesį teigiama linkme, mažinant vykdomuosiuose dokumentuose nurodytas pinigines sumas, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl 2017 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėArūnas PaštuolisRimas Švirinas