Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1716-992/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-25
Bylos Nr.
e1-1716-992/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13044-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1716-992/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13044-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. smurtaudamas šeimos nariui nežymiai sutrikdė sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. M. 2022 m. balandžio 16 d., apie 10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pastūmė savo žmoną I. M., dėl ko nukrito ant lovos krašto, nukentėjusiajai atsistojus, A. M. apipylė jos veidą karšta kava, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. M. padarė sužalojimus - poodines kraujosruvas dešinėje rankoje (žaste, alkūnės srityje ir dilbyje), kairės rankos (žaste, alkūnės srityje ir plaštakoje), dešiniame klube, kelio srityje ir blauzdoje, kairiame klube, šlaunyje ir kelio srityje, akies jungtinės ir ragenos terminį nudegimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., apie 10 val., bute tarp jo ir žmonos I. M. įvyko žodinis konfliktas, žmona jo atžvilgiu pradėjo smurtauti, draskė jį nagais, elgėsi neadekvačiai. Jis žmoną vieną kartą pastūmė, dėl to ji nukrito ant lovos. Konfliktas vyko buto virtuvėje ir svetainėje. Konflikto metu svetainėje pamatė ant stalo stovintį puodelį, kurį paėmęs šliūkštelėjo viduje esantį skystį ant žmonos. Nežinojo, kas per skystis yra viduje, tačiau tikėjosi, kad ten vanduo. Po įvykio jis išėjo iš namų ir grįžo apie 13.30 val., bute tuo metu jau buvo policijos pareigūnai. Konfliktai su žmona vyksta nuolat, nes ji piktnaudžiauja alkoholiu. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi (el. b. l. 166-169, 183-185).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta I. M. parodė, kad vyro mamai priklausančiame bute ji gyvena su sūnumi, vyru A. M. ir vyro motina. Su vyru gyvena apie 7 metus, kartu veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką. Tarp jos ir vyro dažnai vyksta konfliktai, vyras smurtauja prieš ją, tačiau jie visada susitaiko. 2022 m. balandžio 15 d., apie 20.45 val., grįžo į namus, A. M. buvo namuose ir gėrė alų. Ji su vaiku nuėjo miegoti. Atėjęs neblaivus vyras į vaiko kambarį pradėjo su ja konfliktuoti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, pradėjo ją ir vaiką varyti iš namų. Ji pradėjo rinktis daiktus, galvojo vykti pas savo motiną. Tuo metu vyras susirinko raktus ir užrakino ją bute su vaiku ir uošve. Grįžęs kitą dieną, apie 5 val., ryto nuėjo miegoti. Ryte su vaiku ruošėsi išeiti, kai atėjęs į kambarį A. vėl pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais ir nieko nesakęs ją stūmė, dėl ko ji nukrito ant lovos krašto, pajuto dešiniame šone fizinį skausmą. Jai atsistojus, nieko nesakęs vyras apipylė jos veidą karšta kava, t. y., apipylė kairę akį, ji kairėje veido pusėje pajuto fizinį skausmą. Nuėjusi į vonią plovė veidą, o tuo metu A., susirinkęs namų raktus ir juos užrakinęs namuose, išėjo. Prieš išeidamas vyras sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A8“. Vyro mama nuėjo prie durų ir prisišaukė kaimynę, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, grįžęs į namus vyras atrakino duris. Atvykę medikai ją nuvežė į ligoninę. Jai buvo diagnozuotas dešinės pusės žasto, alkūnės dilbio, kairio žasto dešinės kojos, sumušimas, galimas poūmis lūžis ties I IF sąnariu. Su vyru A. M. ji susitaikė (el. b. l. 108-111, 115-117).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. M. parodė, kad kartu su ja gyvena jos sūnus A. M., jo žmona bei sūnus. 2022 m. balandžio 16 d., apie 12 val., namuose ji išgirdo tarp sūnaus ir jo žmonos kilusį konfliktą. Netrukus į jos kambarį įbėgo išsigandusi ir verkianti I. M., paskui ją į kambarį įbėgo A. M., kuris rankoje laikė kavos puodelį. Konfliktuodamas A. M. tyčia išpylė ant I. M. puodelyje buvusią kavą. Kava pataikė I. M. ant kūno, I. M. pradėjo šaukti, kad jai skauda. Ji dėl viso šito labai išsigando. Apipylęs kava I. M., A. M. jas užrakinęs, išėjo iš namų. Po kiek laiko pas juos atvyko policijos pareigūnai ir gaisrinė. Po to grįžo A. M. ir atrakino duris (el. b. l. 42-45).

Analogiškos aplinkybės, kokias nurodė nukentėjusioji apklausos metu, užfiksuotos 2022 m. balandžio 16 d. protokole – pareiškime (el. b. 90-93 b. l.).

2022 m. gegužės 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjęs I. M. medicininius dokumentus, specialistas pateikė išvadą, kad I. M. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje (žaste, alkūnės srityje ir dilbyje), kairėje rankoje (žaste, alkūnės srityje ir plaštakoje), dešiniame klube, kelio srityje ir blauzdoje, kairiame klube, šlaunyje ir kelio srityje. Taip pat nustatytas kairės akies jungties ir ragenos terminis nudegimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (akies sužalojimas-aukštos temperatūros poveikyje), galimai aptariamo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. l. 19-20).

Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) 2022 m. gegužės 12 d. telefoninio pokalbio garso įraše užfiksuotas pagalbos kvietimas (el. b. l. 21-24).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. A. M. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios I. M. bei liudytojos M. M. parodymai apie įvykio aplinkybes, kurios iš esmės sutampa su kaltinamojo parodymais. I. M. padaryti sužalojimai - poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje (žaste, alkūnės srityje ir dilbyje), kairėje rankoje (žaste, alkūnės srityje ir plaštakoje), dešiniame klube, kelio srityje ir blauzdoje, kairiame klube, šlaunyje ir kelio srityje, taip pat kairės akies jungties ir ragenos terminis nudegimas, patvirtinti specialisto, kuris įvertinęs medicininius dokumentus ir padarytus sužalojamus, pateikė išvadą, kad I. M. padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. A. M. ir I. M. yra sutuoktiniai, kartu gyvena viename būste, veda bendrą ūkį, todėl jie teisingai pripažinti šeimos nariais, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, neišreiškė, tik prašė skirti mažesnę bausmę (el. b. l. 45-46).

Skirdamas bausmę A. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylą nagrinėjant teisme nustatyta nebuvo.

Analizuojant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad A. M. dirba, baustas administracine tvarka, neteistas, tačiau už analogišką veiką jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius, nėra duomenų apie kaltinamojo gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajam skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje (iš bylos aplinkybių matyti, kad asmuo linkęs konfliktines situacijas spręsti panaudodamas fizinį smurtą), šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti A. M. skiriamos laisvės apribojimo bausmės paskirtį. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, konstatuotina, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu A. M. neskiriant intensyvios priežiūros. Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės A. M. paskyrimas be intensyvios priežiūros su BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytu įpareigojimu yra tinkama ir adekvati bausmė tiek kaltinamojo asmenybei, tiek ir jo padarytam nusikaltimui. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.

Kadangi A. M. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų

A. M. 2022 m. balandžio 16 d., 14.10 val., buvo laikinai sulaikytas ir 2022 m. balandžio 17 d., 13.52 val., paleistas. Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu (viena para).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinio ieškinio nukentėjusysis I. M. neteikė.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 70,69 Eur dydžio civilinį ieškinį. A. M. Vilniaus teritorinės ligos pateiktą civilinį ieškinį atlygino (el. b. l. 31-35, 57-58).

Daiktai – vokas su nuoplova (2022 m. gegužės 15 d. kvitas, serija Nr. BBB 6PK002670) - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. M. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

A. M. įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus – voką su nuoplova (2022 m. gegužės 15 d. kvitas, serija Nr. BBB 6PK002670) -teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti A. M., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Šelmienė