Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. 2023 m. vasario 4 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), buto tarpduryje, kilusio konflikto metu, smurtavo prieš P. S., kuriam tyčia kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos smakro kairėje, dešinio antakio srityje, kairės ausies kaušelio srityje.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini), su I. K. ir jos nepilnamečiais vaikais. 2023 m. vasario 4 d. jis su gyvenimo partnere I. K. ir draugais buvo išėjęs į restoraną ,,Gojus“, kur buvo maždaug nuo 20 val. iki 22 val. Vaikai buvo palikti pas buto gyventoją, kuri gyvena pirmame aukšte. Apie 20.50 val. I. K. gavo trumpąją žinutę iš P. S. žmonos, neva jie namuose triukšmauja. Iš kaimyno P. S. ir jo žmonos, kurie gyveno žemiau jų buto, ne kartą yra gavę priekaištų dėl triukšmo, tačiau jie gyvena su trimis vaikais, kurie kartais laksto, bet piktybiškai jie niekada netriukšmavo. Su kaimynais dėl to bandė kalbėtis, tačiau jie į kalbas nesileido. Namo grįždinėjo apie 22 val., jis nusprendė nueiti ir su kaimynu P. S. pasikalbėti dėl triukšmo siųstos žinutės. Duris atidarė P. S., už jo buvo žmona. Jis jiems bandė paaiškinti, kad jų bute niekas netriukšmavo, kadangi jų namuose nebuvo, tačiau P. S. nesileido į kalbas, jis vis teigė, kad iš jų buto sklinda triukšmas. Jis jiems pasakė, kad gali ateiti pas juos į butą ir pažiūrėti, kad jame nieko nėra, tačiau P. S. nenorėjo eiti pas juos į butą ir vis toliau juos kaltino nebūtais dalykais. Jis vis bandė jam paaiškinti, kad jis neteisus, tačiau jis jo nesiklausė. Jis neapsikentęs dėl nebūtų kaltinimų ir dėl to, kad to, kad P. S. nesiklauso, ką jis jam sako, sudavė P. S. du arba tris smūgius į veido sritį ranka. Į kurias tiksliai vietas jis jam pataikė, pasakyti negali, po šių smūgių įvyko grumtynės, todėl tiksliai įvykio detalių neprisimena. Dėl to, kad sumušė P. S. jis nuoširdžiai gailisi, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant partnerei I. K., su kuria palaiko gerus santykius, į kurios nuomonę įsiklauso (t. 2, b. l. 9–10).

Nukentėjęs P. S. patvirtino, kad 2023 m. vasario 4 d. apie 20.30 val. su žmona G. S. grįžo į namus. Jiems būnant namuose, iš kaimyno, esančio jiems viršuje, pradėjo sklisti triukšmas, todėl jo žmona parašė trumpąją žinutę kaimynei I. K., kad nustotų triukšmauti ir leistų ilsėtis. Apie 22.10 val. išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Jis nuėjo, atidarė duris ir pamatė, kad tai jo kaimynas, kaip vėliau sužinojo Ž. S. Jam būnant tarpduryje, kaimynas, kiek atsimena, pasakė ,,ateik čia“ ir iškart jam kumščiu trenkė į veidą, ne mažiau kaip tris kartus. Jis jam pataikė į smakrą, į kairės pusės veido dalį bei į kaktą. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Tada jis nuo smūgių nuo jo atšoko ir tada jo žmona įlindo tarp jų. Jis dar bandė smūgiuoti bet nepataikė. Kaimynas dar bandė lįsti į jo namų vidų, bet jis jį stūmė nuo savęs. Jam pavyko uždaryti duris ir jas užrakinti. Jis apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu, atvykusiems policijos pareigūnams viską papasakojo, bet pareiškimo nerašė ir į gydymo įstaigą nesikreipė. Iš karto skundo nerašė, kadangi manė, kad kaimynas atsiprašys ir situaciją išsiaiškins gražiuoju. Dėl kaimyno suduotų smūgių, jis jautė fizinį skausmą, taip pat veide buvo mėlynės ir sumušimai (t. 1, b. l. 1–6, 42–45).

Liudytoja G. S. patvirtino, kad kartu su sutuoktiniu P. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Virš jų įvykio metu gyveno kaimynai Ž. S. ir I. K. Tarp jų ir Ž. S. bei I. K. yra buvę konfliktų dėl triukšmo. Jie dažnai leidžia garsiai muziką, garsiai trypia. Tiek ji, tiek ir jos vyras P. S. yra bandę kalbėtis su šiais žmonėmis, tačiau po jų pokalbių situacija nepasikeisdavo. 2023 m. vasario 3 d. naktį, apie 1 val. nakties jie išvyko į kelionę, bet jau tą naktį iš Ž. S. buto buvo girdėti triukšmas. 2023 m. vasario 4 d. apie 20 val. jie grįžo namo, tačiau vėl triukšmas buvo girdėti. Buvo girdėti, kad lakstoma namuose ir girdėti dundėjimas. Ji apie 20.50 val. parašė I. K. žinutę, kad nustotų triukšmauti, nes jie nori pailsėti po kelionės. Apie 22 val. ji išgirdo, kad kažkas beldžiasi į jų buto duris. Jos vyras P. S. nuėjo atidaryti durų. Jam nuėjus, ji išgirdo triukšmą, atėjusi pamatė, kad kaimynas Ž. S., muša jos vyrą P. S. Ji matė, kaip jos vyrui buvo suduoti ne mažiau du smūgiai į veidą. Ž. S. ir P. S. dar šiek tiek grūmėsi. Jiems besigrumiant, ji bandė juos išskirti, atsistojo tarp P. S. ir Ž. S. Ž. S. rėkė ant jos vyro, tačiau ką jis sakė, ji neprisimena. Jos vyras iškvietė policijos pareigūnus. Laiptinėje buvo dar keli asmenys, t. y. I. K. ir dar du kažkokie asmenys – vyras ir moteris, tačiau jų nepažįsta, taip pat buvo ir V. N. (t. 1, b. l. 69–72).

Liudytoja I. K. patvirtino, kad ji kartu su Ž. S. ir jos vaikais įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini). Aukštu žemiau, gyvena jų kaimynai, t. y. P. S. ir G. S. 2023 m. vasario 4 d. apie 20 val. ji su Ž. S. ir draugais išėjo į restoraną ,,Gojus“. Būnant restorane, apie 20.50 val., ji gavo žinutę į ,,Messenger“ aplikaciją iš G. S., kad jų bute yra triukšmas. Ji šią žinutę pamatė apie 22 val., kuomet grįždinėjo namo. Jiems einant namo, ji pasibeldė į P. S. ir G. S. duris. Su jais buvo S. M., V. N., jos draugas M., kurio pavardės nežino. V. N. su M. stovėjo šiek tiek žemiau laiptinėje, o S. stovėjo šiek tiek aukščiau laiptinėje. Pasibeldus į duris, jas atidarė P. S., už jo buvo G. S. Kuomet durys atsidarė, ji P. S. paklausė, ko iš jų jis nori, pas juos niekas netriukšmavo, jie tik dabar grįžo iš ,,Gojaus“. Jis su žmona teigė, kad jie triukšmavo ir yra neblaivūs. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Ž. S. sudavė smūgius ranka P. S. į veidą, tačiau kiek jis jų sudavė, ji neįsidėmėjo. P. S. su Ž. S. dar apsistumdė, ją į šoną patraukė jos kaimynė V. N. P. S. ir Ž. S. šiek tiek pasistumdę dar vienas ant kito pašaukė ir išsiskirstė. Ji su Ž. S. nuėjo į butą, po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir tiek ji, tiek Ž. S., paaiškino susidariusią situaciją (t. 1, b. l. 75–78).

Liudytoja S. M. patvirtino, kad ji žino P. S. ir Ž. S. P. S. gyvena tame pačiame name kaip ir ji, (duomenys neskelbtini). Ž. S. įvykio metu taip pat gyveno tame pačiame name. 2023 m. vasario 4 d. apie 20 val. ji, Ž. S. ir I. K. buvo išėję į restoraną ,,Gojus”. Jiems būnant restorane, I. K. atėjo prie jos ir pasakė, kad pažiūrėtų ką parašė G. S. Tiksliai neprisimena kas ten buvo parašyta, tačiau žinutės esmė – kad pas I. K. namuose triukšmaujama. Jiems grįžtant į namus, Ž. S. su I. K. norėjo pasikalbėti su P. S. ir G. S. dėl nebūto triukšmo ir paaiškinti, kad jų namuose net nieko nebuvo ir jie negalėjo triukšmauti. I. K. pasibeldė į duris, jas atidarė P. S. I. K. su Ž. S. bandė paaiškinti, kad jų net nebuvo namuose, bet P. S. vis tiek aiškino savo. Ji dar norėjo irgi įsiterpti ir pasakyti, kad I. K. su Ž. S. namuose tuo metu nebuvo, bet pamatė, kad tai beprasmis reikalas. Ji tuomet užlipo aukštu aukščiau ir kalbėjo su kitais kaimynais. Ji nematė, kai Ž. S. mušė P. S., tačiau išgirdo triukšmą ir keiksmus, nulipo pažiūrėti kas vyksta ir pamatė, kad Ž. S. buvo susiėmęs už turėklo laiptinėje, o P. S. ėjo link jo ir sakė ,,nu dabar ateik, tu gausi“, bet P. S. G. S. įsitempė į vidų. Ji matė, kad Ž. S. marškinėliai buvo suplėšyti, tačiau ant jo rankų ar pilvo jokių sužalojimų nebuvo. Jiems grįžus į butą, Ž. S. pasakė, kad pora kartų sudavė P. S. į veidą, kadangi jam baigėsi kantrybė (t. 1, b. l. 81–84).

Liudytoja V. N. patvirtino, kad žino Ž. S. bei P. S., jie įvykio metu gyveno tame pačiame name kaip ir ji. 2023 m. vasario 4 d. I. K. ir Ž. S. jos paprašė, kad ji pasaugotų jų vaikus, kadangi jie norėjo eiti į restoraną ,,Gojus“. Apie 19.40 val. Ž. S. ir I. K. atvedė savo vaikus ir paliko juos jai. Apie 22 val. ji išgirdo triukšmą laiptinėje, todėl išėjo pasižiūrėti kas vyksta. Triukšmas sklido iš trečio aukšto. Nuėjusi pasižiūrėti kas vyksta, ji pamatė, kad laiptinėje stovi Ž. S. ir P. S. P. S. ėjo link Ž. S., sugriebė jį už marškinėlių bei traukė į save. Ji matė, kaip P. S. suplėšė marškinėlius Ž. S. Ji nematė, kad Ž. S. būtų sudavęs smūgius P. S., tačiau tai galėjo įvykti dar iki jai ateinat. Kuomet P. S. traukė Ž. S. link savęs, ji pribėgo ir atitraukė I. K., kad ji nesusižeistų, kuomet grūmėsi vyrai. Ž. S. su P. S. dar šiek tiek vienas ant kito parėkė ir išsiskirstė. I. K. ir Ž. S. atėjo pasiimti savo vaikų ir grįžo pas save į butą (t. 1, b. l. 89–96).

Liudytojas R. I. patvirtino, kad tarnybos metu, 2023 m. vasario 4 d. apie 22.19 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš dešimt minučių pasibeldė kaimynas ir trenkė pranešėjui. Atvykus į įvykio vietą, užėjo į daugiabutį ir eidamas laiptine pamatė buto tarpduryje stovintį vyriškį, kaip vėliau išsiaiškino, tai buvo P. S. Jis paaiškino, kad pas jį buvo atėjęs kaimynas iš viršutinio aukšto ir sudavė jam du smūgius į veidą. Ant P. S. veido buvo matyti paraudimas. Paklausus, ar jam reikalinga greitoji medicinos pagalba, P. S. atsakė, kad jam greitosios nereikia, atsisakė rašyti pareiškimą. Nuėjus aukštu aukščiau, kur gyvena P. S. galimai sumušęs asmuo, juos pasitiko vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, Ž. S. Bendraujant su juo, pasiteirauta apie konfliktą, Ž. S. paaiškino, kad tarp jo ir P. S. jau seniai vyksta konfliktai dėl triukšmo ir šį kartą P. S. jį neteisingai apkaltino. Ž. S. bandė su juo šnekėtis, tačiau P. S. jo neklausė ir jis neapsikentęs sudavė smūgius P. S. į veidą. Kiek smūgių sudavė, jis neprisiminė (t. 1, b. l. 99–102).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), buto koridorius; apžiūrint spintą, viršuje matyti, kad spintos profilio bėgelis yra išlūžęs iš savo vietos (t. 1, b. l. 22–28).

Garso ir vaizdo įrašai patvirtina šias bylai reikšmingas įvykio aplinkybes: 1) garso įrašas yra 2023 m. vasario 4 d. 22.16 val.; jame girdėti vyro, prisistačiusio P. S., ir operatorės pokalbis; P. S. nurodo, kad (duomenys neskelbtini), pasibarškino kaimynas iš viršutinio aukšto, jis atidarė duris ir iš karto jam buvo smūgiuota į veidą du kartus (t. 1, b. l. 29–32; kompiuterinė laikmena t. 1, priedas Nr. 2); 2) pareigūno ,,Body“ kameros vaizdo įraše PSS-20230204-222159UTC+0200 matyti, kaip policijos pareigūnai įeina į daugiabutį, eina laiptine, laiptinėje matyti praviros buto durys, jų tarpduryje stovi P. S. Policijos pareigūnas paklausia, ar jis kvietė policiją, P. S. patvirtina, kad jis; paklaustas, P. S. paaiškina, kad pabarškinus duris jis jas atidarė ir iš karto pajuto smūgius į veidą; nurodė, kad smūgius sudavė viršuje jo gyvenantis kaimynas; G. S. paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl triukšmo; P. S. paaiškino, kad triukšmauja vaikai; pareigūnai paskambina į kitas duris, jas atidaro I. K., viduje matyti S. M. ir Ž. S.; I. K. paaiškina situaciją, Ž. S. pasako, kad ,,šiandien taip, daviau jam į snukį, nes man jau per viršūnei“ (t. 1, b. l. 33–35; kompiuterinė laikmena t. 1, priedas Nr. 1).

Specialisto išvada P. S. nustatyta poodinės kraujosruvos smakro kairėje, dešinio antakio srityje, kairės ausies kaušelio srityje; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nukentėjęs nuo pirminio kontakto su bendrojo pagalbos centro operatore, policijos pareigūnais vienodai apibudino įvykio aplinkybes: atidarius duris, jam Ž. S. smūgiavo kumščiu į galvos sritį. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai I. K. ir G. S. Tai, kad tarp Ž. S. ir P. S. laiptinėje vyko konfliktas, patvirtino ir liudytojai V. N., S. M., R. I. Konflikto aplinkybes patvirtina ir garso įrašas, kur užfiksuotas P. S. prašymas kviesti policijos policijos pareigūnus ir nurodomos sužalojimo aplinkybės, o taip pat policijos pareigūno nešiojamos vaizdo kameros įrašas, kur nukentėjęs aiškina įvykio aplinkybes ir jam suduotus smūgius, o Ž. S. prisipažįsta sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Kaltinamasis ir duodamas paaiškinimus neneigė sudavęs smūgius P. S., tačiau abejojo dėl jų skaičiaus – du ar trys. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad vienur jis nurodo gavęs du smūgius, kitur – tris smūgius. Iš kaltinamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pripažino sudavęs tris smūgius, teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti smūgių skaičiaus, nes įvykio metu buvo susijaudinęs, viskas vyko labai greitai. Šiame kontekste svarbu, kad specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti trijų trauminių poveikių. Nors specialisto išvadoje neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir atsitrenkiant į kietus, bukus daitus, tačiau iš nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojų I. K. ir G. S. parodymų matyti, kad po smūgių sudavimo nukentėjęs nebuvo atsitrenkęs į kokius nors kietus, bukus daiktus tomis kūno vietomis, kur nustatyti sužalojimai. Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam, todėl kaltinimas šioje dalyje netikslintinas. Taigi, visi aptarti įrodymai patvirtina, kad Ž. S. tyčia, tris kartus smūgiavo P. S. į galvos sritį ir dėl to jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Nors specialisto išvadoje tiriamojoje dalyje nurodyta, kad kraujosruva nustatyta smakro dešinėje, o išvadoje – smakro kairėje, tačiau teismas laiko tai rašymo apsirikimu, nes ir specialisto išvadų dalyje turėtų būti konstatuotas sužalojimas ten pat, kur jis rastas apžiūrint nukentėjusįjį, t. y. – smakro kairėje pusėje.

Atsižvelgus į aukščiau aptartus įrodumus, Ž. S. veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

II. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis neteistas (t. 1, b. l. 142), per pastaruosius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 144–145). Ž. S. dirba (t. 1, b. l. 147–148), bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi, nurodo, kad jis kartu su I. K. augina tris jos nepilnamečius vaikus, pas jį atostogas leidžia ir jo sūnus iš pirmosios santuokos (t. 1, b. l. 159; t. 2, b. l. 3). Ž. S. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pateiktas prašymas atiduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo gyvenimo partnerei I. K. (t. 2, b. l. 2, 4). Išklausyta posėdyje I. K. nurodė, kad kartu su Ž. S. gyvena apie trejus metus, jų santykiai yra labai artimi, nuoširdūs, tarp jų vyrauja visiškas pasitikėjimas, bendru sutarimu priima svarbius sprendimus, ji neigiamai vertina partnerio veiksmus, po šio konflikto abu nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą. Ji neabejoja, kad Ž. S. nedarys jokių nusikalstamų veikų.

Iš bendruomenės pateiktos informacijos matyti, kad I. K. gyvena kartu su Ž. S. (t. 2, b. l. 5). I. K. neteista (t. 2, b. l. 8), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 7), dirba, darbdavio charakterizuojama kaip atkakli, darbšti ir pareiginga darbuotoja, pasižyminti geru mąstymu, galinti operatyviai priimti sprendimus, stengiasi spręsti kilusias problemas, greitai reaguoja į patikėtas užduotis (t. 2, b. l. 6), bendruomenė dėl jos elgesio nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 5).

Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1–2 dalys).

Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad Ž. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino ir gailisi, žala nusikalstama veika nepadaryta, anksčiau nėra padaręs pagal pavojingumo laipsnį didelį pavojų visuomenei keliančių administracinių nusižengimų, todėl galima išvada, kad ši jo padaryta veika yra atsitiktinė ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus pateiktus duomenis apie laiduotoją, pripažintina, kad ji verta teismo pasitikėjimo, nes neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, darbdavys ją vertina kaip atsakingą ir kruopščią darbuotoją. I. K. neigiamai vertina kaltinamojo veiksmus, jų santykiai labai artimi ir nuolatiniai, daug laiko praleidžia kartu, tad ji turi galimybę įtakoti Ž. S. elgesį, koreguoti jo vertybes, diegti pozityvų požiūrį į teisės normas. Įvertinus visas šias aplinkybes pripažintina, kad nėra kliūčių Ž. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį I. K., neskiriant užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

III. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis iš gaunamų pajamų išlaiko partnerę ir jos nepilnamečius vaikus, teikia išlaikymą savo sūnui, skirtina minimali įmoka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalus gyvenimo lygio dydis – 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 707 redakcija), todėl paskiriant įmoką, jos dydis skaičiuotinas remiantis šiuo teisės aktu.

IV. Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 134–137), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti Ž. S. 10 (dešimties) minimalių gyvenimo lygių dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (sąskaita Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 Luminor banke, gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas – 188604955, mokėjimo paskirtis – nuteistojo vardas, pavardė, asmens kodas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti Ž. S. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Išaiškinti Ž. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.