Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švenčionių švara“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje nustatyta, kad atsakovas R.V. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-22 įsakymu Nr. A-469 „Dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo“ UAB „Švenčionių švara“ ieškovas yra paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi ( t. 1 b. l. 28 – 34).

10. Iš ieškovo pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės matyti, kad nuo 2012-03-01 iki 2017-10-01 atsakovas už teikiamas paslaugas yra mokėjęs 3 kartus: 2014 m. kovo mėnesį sumokėjo 600 Lt, 2014 m. spalio mėnesį – 300 Lt ir 2016 m. spalio mėnesį – 50 Eur. Už šį laikotarpį skola yra 499,19 Eur. Atsakovas skolos dydžio ar jos paskaičiavimo neginčija.

11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

12. Byloje nustatyta, jog namui, kuriame yra apeliantui priklausantis butas, nuo 2012-03-01 buvo teikiamos tokias paslaugos: bendrojo naudojimo objektų administravimas, bendrojo naudojimo objektų eksploatavimas, namui priskirtos teritorijos priežiūra, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimas, kaupimo lėšų surinkimas. Atsakovas neginčija, kad jam, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės turėtojui, šios paslaugos per ginčo laikotarpį buvo teikiamos, todėl paslaugų suteikimo faktas laikomas nustatytu ir atsakovui kyla pareiga už jas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnis).

13. Pareiga mokėti su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu susijusius paslaugas nustatyta CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

14. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo reikalaujamą skolą nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., nes ieškovas savo reikalavimo neįrodė, ieškovas namo administratoriumi paskirtas tik 2014 m. liepos 22 d.

15. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka. Minėta, pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 1–4 dalių redakcijos, galiojusios skolos susidarymo laikotarpiu, Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.1 punktas, pirmiau nurodytų Pavyzdinių administravimo nuostatų 4, 5.3, 5.5, 5.7, 6.4, 8 punktai pagrindžia ieškovo reikalavimo teisę.

16. Taigi prieš tai nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog neįsteigus bendrijos, skiriamas administratorius, kuris teisės normų pagrindu administruoja statinį. Savininko pareiga mokėti su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu susijusius paslaugas nėra susijusi su subjektu, administruojančiu statinį.

17. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

18. Iš apelianto argumentų galima spręsti, jog jis kvestionuoja ieškovo teisę reikšti ieškinį dėl skolos, kuri susidarė, kai jis nebuvo paskirtas administratoriumi. Pasisakant dėl šio aplinkybės išaiškintina, jog esant skolos faktui, ieškinį reiškia dėl apmokėjimo su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu susijusius paslaugas tas subjektas, kuris ieškinio pareiškimo momentu vykdo namo administravimą. Pavyzdinių administravimo nuostatų 6.3. punktas numato, kad „Administratorius turi teisę pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius, taip pat dalyvauti kitų asmenų pradėtose bylose, susijusiose su administruojamu turtu“. Prieš tai nutarties 17 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika pagrindžia, kad bendraturčio pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo atsiskaitymą už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas atskirų sudarytų sutarčių pagrindu su paslaugų teikėjais, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais neigiama ieškovo teisė reikalauti skolos iš atsakovo už teiktas paslaugas nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., atmetami kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Nagrinėjamu atveju byloje galioja rungtyniškumo ir dispozityvumo principai, todėl įrodinėjimo našta skirstytina pagal bendrąją taisyklę, teigiančią, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog ieškovas turėjo įrodyti, kad jis suteikė atsakovui paslaugas, už kurias atsakovas neatsiskaitė, o atsakovas – jog už suteiktas paslaugas yra atsiskaityta arba jog paslaugų, už kurias reikalaujama priteisti skolą, ieškovas atsakovui nesuteikė. Ieškovas pateikė skolos apskaičiavimo lentelę (t. 1 b. l. 3 – 4) iš kurios matyti kad atsakovo skola už suteiktas komunalines paslaugas susidarė nuo 2012 metų kovo mėnesio.

20. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, (i) kurie atskleidžia, kaip apskaičiuotos suteiktų paslaugų kainos bei (ii) iš kurių matyti, koks yra atsakovo įsiskolinimas (t. 1 b. l. 3 – 4). Atsakovas neginčija, jog ieškovo reikalaujamos sumos jis nėra apmokėjęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pateiktos skolos apskaičiavimo lentelės nustatyta, jog apeliantas 2014 metų spalio mėnesį sumokėjo 300 Lt bei 2016 metų spalio mėnesį 50 Eur skolos ieškovui, o tai vertintina, jog atsakovas neginčijo ieškovo teisės į susidariusios nuo 2012 m. kovo 1 d. skolos reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė, byloje priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

21. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

23. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutarė:

apelianto R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.