Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl juridinio giminystės santykių fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas S. K. kreipėsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo motinos V. K. pirmos eilės pusseserė, t. y. yra pareiškėjo močiutės A. E. brolio J. J. dukra. Pareiškėjas nurodė, kad kitu būdu negali gauti dokumentų, patvirtinančių giminystės faktą, nes duomenys apie pareiškėjo gimines nėra išsaugoti Lietuvos valstybės istorijos archyve, šių duomenų nėra ir Gyventojų registre. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nustačius prašomą juridinį faktą jis galės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, kad jo motina V. K., kaip šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą, faktiniu valdymu priėmė savo pirmos eilės pusseserės T. J. palikimą, ir kad pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė savo motinos palikimą, nustatymo.

2. Pareiškėjas S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad T. J. ir jo motina V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios motina buvo A. E. (po santuokos (duomenys neskelbtini)), laikė save giminėmis, jo mama T. vadino pussesere, jos pasakodavo, kas buvo jų tėvai, tačiau nėra išlikusių giminystės santykį patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas nurodė, kad pasakodamos apie giminystės ryšį nurodydavo, kad jo senelė A. E. turėjo brolį J. J., T. J. tėvą, aiškindavo, kad jie palaidoti sentikių kapinėse (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad prieš 31 metus po incidento jos namuose T. J. paliko jam gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir persikėlė gyventi pas jo motiną, kur pragyveno iki mirties apie 4 metus. Pareiškėjas paaiškino, kad T. J. turėjo sunų, kuris mirė, senelės nėra matęs, nes ji mirė 52 metų iki jo gimimo, senelio nėra matęs, iš savo motinos pasakojimų žino, kad T. J. mama mirė, kai jai buvo 3 metai, ją užaugino pamotė su tėvu. Pareiškėjas paaiškino, kad jo mama atsikraustė iš (duomenys neskelbtini), o T. gyveno (duomenys neskelbtini). ir iš ten persikraustė į (duomenys neskelbtini) į jo tėvų namą, o tėvams buvo nupirktas kitas namas.

3. Pareiškėjo S. K. atstovė advokatė D. L.-M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei archyvuose, nei Gyventojų registre nėra duomenų, kurie vienareikšmiškai galėtų patvirtinti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. J. yra pareiškėjo motinos giminaitė. Atstovės nuomone, pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojų parodymai užpildo tas spragas ir patvirtina prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Atstovė, apibendrindama apklaustų liudytojų parodymus, atkreipė dėmesį, kad liudytojas G. P. patvirtino, kad iš savo motinos Z. P. sužinojo, kas buvo jo mamos mamos broliai ir seserys, ir nors negalėjo įvardinti savo prosenelių, bet žinojo, kad jie palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse, o iš antkapių nuotraukų matyti, kad tėvai palaidoti (duomenys neskelbtini)., be to, kad jo motina V. laikė pussesere. Atstovė pažymėjo, kad liudytoja R. L. patvirtino, kad jos senelis L. turėjo brolį J., kuris turėjo dukrą T., vieni kitus laikė giminėmis, dalyvavo bendrose šventėse, lankė bendrus kapus, o L. ir J. turėjo seseris D. ir A.. Atstovė pažymėjo, kad liudytoja L. L. nurodė, kad A. tėvai buvo E. ir D., liudytoja L. P. parodė, kad jos proseneliai buvo E. ir D. J.. Atstovė akcentavo, kad tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad L., J., D. ir A. buvo broliai ir seserys, o jų vaikai atitinkami buvo pusbroliai ir pusseserės. Atstovė pažymėjo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes pareiškėjas galėtų pretenduoti į turtą, kuris liko po T. mirties, t. y. nustatyti faktą, kad jo mama po pusseserės mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, o po savo mamos mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 13 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės, įpareigojus pareiškėją S. K. per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą su prašymu išduoti archyvo pažymą apie J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), kurios ankstesnis asmenvardis buvo A. E., gimimo akto įrašą bei iki 2025 m. kovo 31 d. pateikti Lietuvos valstybės istorijos archyvo atsakymą į šį prašymą. Teismo posėdyje ištyrus naujus rašytinius ir baigus nagrinėti bylą iš esmės, vėl išklausyta pareiškėjo S. K. atstovės advokatės D. L.-M. baigiamoji kalba.

5. Pareiškėjo S. K. atstovė advokatė D. L.-M. teismo posėdžio metu po civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo prašė pareiškimą tenkinti visiškai.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Giminystė tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio, yra šoninė giminystės linija (broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios ir t. t.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.133 straipsnis).

7. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašų duomenys. Valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus: asmens gimimą, asmens mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą, vardo ir pavardės pakeitimą, asmens lyties pakeitimą, partnerystę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojant civilinės būklės aktus, sudaromi šie civilinės būklės aktų įrašai: gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį civilinės būklės aktų įrašai yra civilinės būklės aktų įrodymai, civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka, o civilinės būklės aktų įrašų duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų duomenis.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. K. yra V. K. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)) ir Z. K. sūnus. (duomenys neskelbtini). išduotas gimimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). gimimo aktų knygoje įrašytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gimė V. E., kurios motina nurodyta A. E., o tėvas nenurodytas. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2023 m. liepos 25 d. archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Lietuvos sentikių centro tarybos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) sentikių bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta A. E. duktė vardu V., gimusi (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad V. K. motina yra A. R., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios ankstesnis asmenvardis buvo A. E. ir apie kurios tėvą ir motiną duomenų nėra, bei kad ji mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys taip pat patvirtina, kad T. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra J. J., gimęs (duomenys neskelbtini)., o motina – M. J., gimusi (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad T. J. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad neturi išlikusių dokumentų apie giminystės ryšius bei kad nei archyvuose, nei Gyventojų registre nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad T. J. yra pareiškėjo motinos V. K. giminaitė, t. y. kad jos yra pusseserės, o šis giminystės faktas būtinas tam, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jo motina V. K. po pusseserės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nustatymo, o nustačius šį faktą, pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis po savo motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nustatymo.

10. Kaip minėta, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad T. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), o V. K. motina yra A. R., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios ankstesnis asmenvardis buvo A. E.. Tačiau pareiškėjas neturi išlikusių civilinės būklės aktų apie J. J. ir A. E. gimimą patvirtinančių dokumentų, taip pat pareiškėjas nei Lietuvos valstybės istorijos archyve, nei Gyventojų registre negavo duomenų, kurie patvirtintų, kad J. J. ir A. E. yra kilę iš bendro protėvio ir dėl to jų vaikus T. J. ir V. K. sieja šoninės giminystės linija. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2025 m. kovo 20 d. raštai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad negali būti išduotos archyvo pažymos apie J. J. ir A. E. gimimą, nes nebuvo gautos saugoti (duomenys neskelbtini) metrikų knygos ir (duomenys neskelbtini) metrikų knygos.

11. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patikslino pareiškimo faktinį pagrindą ir pateikė duomenis, kad E. ir D. J. turėjo keturis vaikus A. J. (duomenys neskelbtini)) (kuri turėjo vaikus V. ir M.), D. J. (duomenys neskelbtini)) (kuri turėjo vaikus K. ir Z.), J. J. (kuris turėjo vaikus T., I., I. ir K.) ir L. J. (kuris turėjo 13 vaikų, bet pareiškėjui žinomi tik 9, t. y. M., V., I., A., D., U., A., T. ir J.). Byloje apklausti liudytojais L. P. ir L. L. yra V. K. dukros, A. J. (duomenys neskelbtini)) anūkės, V. B. yra D. B. (duomenys neskelbtini)) sūnus, L. J. anūkas, R. L. yra U. L. (duomenys neskelbtini) dukra, L. J. anūkė ir G. P. yra Z. P. (duomenys neskelbtini) sūnus, D. J. (duomenys neskelbtini) anūkas. Z. P. (duomenys neskelbtini), kuri kaip minėta yra D. J. (duomenys neskelbtini) dukra, dėl jos amžiaus (sulaukusi 95 metų) apklausti liudytoja nebuvo galimybių.

12. Iš liudytojų L. P. ir L. L. parodymų nustatyta, kad jų senelė A. R. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini), jos tėvai buvo E. ir D. J., kurie palaidoti (duomenys neskelbtini), tačiau liudytojos nežinojo, kas buvo T. tėvas ir seneliai. Liudytojas V. B. parodė, kad iš savo motinos D. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ir mirusios (duomenys neskelbtini), pasakojimų žino, kad T. ir V. buvo pusseserės, kad jo senelis L. E., kuris mirė (duomenys neskelbtini), turėjo brolį E. J., kuris buvo T. tėvas, bei seserį, kuri gyveno (duomenys neskelbtini) ir kurios vardo neatsimena, bei parodė, kad V. K. tėvų nežino. Liudytoja B. K. parodė, kad nepažinojo T., tačiau jos senelė V. vadindavo ją „ciocia T.“. Liudytojas G. P., parodė, kad, paprašius B., jis kalbėjosi su savo motina, kuri pasakojo, kad jos motina turėjo brolius L. ir J. ir seserį A., taip pat parodė, kad prosenelių nežino, bet žino, kad jie visi palaidoti (duomenys neskelbtini). Liudytoja R. L. parodė, kad jos mama pasakojo apie savo giminystės ryšius kai jai buvo apie 12-14 m., ir kad iš mamos pasakojimų žino, kad jos mama laikė T. E. pussesere, T. tėvas buvo J., o jos mamos tėvas buvo L., dar buvo dvi jų seserys D. ir A., tačiau liudytoja nežinojo, kas buvo V. mama. Pareiškėjo pateiktos (duomenys neskelbtini) kaimo sentikių kapinėse esančių antkapių nuotraukos patvirtina aplinkybes, kad šiose kapinėse palaidoti D. ir E. J., kad A. R. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini) (antkapyje nurodyta, kad prisimena dukra ir žentas), bei kad T. J. turėjo sūnų L. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

13. Pareiškėjas paaiškino, kad jo mama V. atsikraustė iš (duomenys neskelbtini), o T. gyveno (duomenys neskelbtini) ir iš ten persikraustė į (duomenys neskelbtini) į jo tėvų namą, o tėvams buvo nupirktas kitas namas, t. y. jo tėvai leido T. apsigyventi jų name. Liudytojų parodymai patvirtina, kad T., V., D ir U. šeimos bendravo, vieni kitiems padėdavo ūkio darbuose. Nors artimi santykiai gali sieti ne tik gimines, tačiau, teismo vertinimu, tiek pareiškėjo paaiškinimai, tiek visų apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina ir T. J. ryšius palaikė ne kaip viename (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančios gyventojos, bet kaip giminės, kurias siejo bendros šventės, bendras tėvų ir protėvių kapų lankymas. Be to, nustatyta, kad T. persikėlė gyventi pas pareiškėjo tėvus, o pareiškėjas persikėlė į T. namą, kadangi T. turėjo žarnyno problemų, pareiškėjo mama ja rūpinosi, ją palaidojo.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, byloje esantys netiesioginiai įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad J. J. ir A. E. yra kilę iš bendro protėvio, t. y. kad jų tėvai buvo E. ir D. J., ir dėl to J. J. dukrą T. J. ir A. E. dukrą V. K. sieja šoninės giminystės linija, t. y. jos yra pusseserės.

15. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio, kuris galiojo T. J. mirties momentu, 1 dalies 5 punktą paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra penktosios eilės – mirusiojo tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) iš tėvo ir iš motinos pusės. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad nėra registruotų T. J. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Todėl pareiškėjo prašomas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių, o būtent pareiškėjas galėtų pretenduoti į turtą, kuris liko po T. J. mirties, t. y. nustatyti faktą, kad jo mama po pusseserės mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, o po savo mamos mirties pareiškėjas priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

16. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo motinos V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), pirmos eilės pusseserė, t. y. yra pareiškėjo močiutės A. E. brolio J. J. dukra. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo turtinių teisių pasikeitimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

17. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 ir 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), pirmos eilės pusseserė, t. y. yra pareiškėjo močiutės A. E. (kitas asmenvardis A. R.), gimusios (duomenys neskelbtini), brolio J. J., gimusio(duomenys neskelbtini) dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas įgyvendinti turtines teises.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.