Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-03-02 · Byla Nr. ATP-92-282/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
ATP-92-282/2012
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-02768-2011-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-92-282/2012Teisminio proceso Nr. 4-07-3-02768-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; (S) 45.4.4; 45.4.7; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarimo, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nubaustas:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą 5100 Lt bauda su automobilio „Hyundai Sonata“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą 4700 Lt bauda su automobilio „Hyundai Sonata“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, R. P. paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 5100 Lt baudą su automobilio „Hyundai Sonata“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 187² straipsnį už tai, kad jis 2011-12-07 Šiaulių miesto apylinkės teisme Vilniaus g. 247, teismo posėdyje nagrinėjant R. P. administracinę bylą, būdamas prisaikdintas ir perspėtas kaip liudytojas, jog už melagingų parodymų davimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad 2011 m. lapkričio 5 d. apie 16.00-17.00 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, prie Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ Priėmimo skyriaus patalpų, lauke, davė savo tėvui R. P. išgerti alkoholio, kurį atnešė iš savo automobilio.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nubaustas už tai, kad 2011 m. lapkričio 5 d. 15.51 val. ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, vairavo automobilį „Hyundai Sonata“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,75 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, trenkėsi į gatvės apšvietimo stulpą ir apvirto. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir stulpas. Tuo R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 132 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo perkvalifikuoti jo veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir skirti adekvačią nuobaudą, administracinės bylos dalį dėl ATPK 130² straipsnio pažeidimo nutraukti, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat prašo panaikinti nutarimo dalį dėl administracinės bylos iškėlimo T. P. pagal ATPK 187² straipsnį.

Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio metu buvo blaivus, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, alkoholinius gėrimus panaudojo vėliau, būdamas ligoninėje.

Apelianto teigimu, teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog:

Jo sūnus T. P. melagingai liudijo jo naudai teismo posėdyje apie alkoholinio gėrimo padavimą esant ligoninės teritorijoje prieš policijos pareigūno atliktą blaivumo tikrinimo momentą;Jo sūnaus ligoninėje nebuvo, nes jo nematė medicinos atstovai, apklausti byloje liudytojais, todėl parodymai melagingi;

Jis nebuvo po apžiūros išėjęs iš kabineto, kad jį išsivedė policijos pareigūnai, kurie jam vėliau nustatė girtumą;Jo kaltę neblaiviam vairavus automobilį įrodo liudytojų A. Ž., G. K., R. S., J. I. parodymai;Liudytoja M. P. objektyviai paaiškino aplinkybę, kodėl jį tikrinant ligoninėje buvo fiksuotas blaivumas, nes alkotesteris parodė „0,00%“ rezultatą.

Šalies argumentai

Pasak apelianto teismas neteisingai vertino byloje esančius duomenis apie tai, kad:

1. Jis neneigė vairavęs automobilį;

2. Jis visą laiką neigė vairavęs neblaivus;

3. Jo būsena po eismo įvykio buvo bloga, nes jis ir šiaip turi sveikatos problemų, yra neįgalus ir sveikatos geros neturi, yra įvairūs netikėti sveikatos sutrikimai (širdies, kraujagyslių veiklos), todėl jo išvaizda kitiems asmenims, taip pat ir policijos pareigūnams, atrodo nelabai adekvati, todėl, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nutarime nurodė, kad jis skirtingu laiku skirtingai aiškino eismo įvykio aplinkybes, teigia, jog gal ir galėjo taip būti, kai jis buvo po patirto sukrėtimo ir streso, nes nukentėjo įvykio metu ir nesuvokė, ką kam galėjo pasakyti, tačiau tokių konkrečių sakymų jis nepamena;

4. Medicinos darbuotojai A. B., M. P. jokiuose medicinos dokumentuose neįrašė duomenų, kad jam nebuvo iki galo teisingai atliktas blaivumo tikrinimas (kad neįpūtė reikalingo kiekio oro į aparatą), todėl slaugytojos paaiškinimas teisme į klausimą, kodėl užfiksuotas toks nulinis rezultatas, paaiškino tiktai kaip galimybę, o ne kaip faktinę objektyvią aplinkybę, o teismas ja pasinaudojo priimdamas nutarimą;

5. Medicinos specialistams nurodžius, kad jį iš kabineto išsivedė policijos pareigūnai, o pareigūnui, patikrinus jo blaivumą ligoninės teritorijoje, nurodžius, kad jie bendravo kieme, o ne patalpose, apeliantas teigia, kad šios aplinkybės yra prieštaraujančios tarpusavyje, tačiau teismas jas interpretavo kaip tarpusavyje neprieštaraujančius duomenis ir įrodančius jo kaltę. Apeliantas teigia, kad medicinos specialistai paaiškino, jog vyrauja tvarka, pagal kurią nehospitalizuojamus asmenis iš po eismo įvykio jie perduoda policijos pareigūnams, tačiau, apelianto manymu, tai dar nereiškia, jog šiuo konkrečiu atveju taip ir buvo, nes jis laukė pareigūno kieme, ten su juo bendravo, iki jam atvykstant naudojo alkoholinį gėrimą, kurį jam davė sūnus;

6. Praėjus dar didesniam laiko tarpui, kai jis buvo pareigūnų atvežtas į ligoninę antrą kartą iš policijos komisariato, jam buvo pakartotinio tikrinimo metu nustatytas dar didesnis girtumas, toks dokumentas yra byloje. Apelianto teigimu, niekas negali patvirtinti, kad policijos įstaigoje jis naudojo alkoholį, tokios aplinkybės nėra. Jeigu skaičiuotų laiką nuo eismo įvykio bei jo patikrinimo atvežus į ligoninę iš policijos komisariato, akivaizdu, kad praėjus ilgam laiko tarpui jam turėjo girtumas tiktai mažėti, o ne didėti. Taigi, apelianto manymu, ši aplinkybė teismo nebuvo teisingai įvertinta.

Apeliantas teigia, kad teismas, padarydamas nepagrįstas išvadas (nes sprendimo išvados neatitinka faktinių aplinkybių) ir priimdamas neteisingą nutarimą, netinkamai kvalifikavo jo padarytas veikas. Pasak apelianto, teismas, nagrinėdamas posėdyje jo bylą, neteisingai aiškino ir taikė jo atžvilgiu procesines teisės normas. Apelianto teigimu, teismas, objektyviai neišsiaiškinęs visos situacijos, neatlikęs bylos faktinių aplinkybių viseto išnagrinėjimo, vadovaujantis įstatymais ir teisine samprata (ATPK 257 str.), nuėjo lengviausiu keliu, t. y. sutiko su policijos pareigūno protokole nurodytais kaltinimais ir teisme išsakytais argumentais, ir, apelianto nuomone, priėmė nepagrįstą nutarimą dėl veikos kvalifikavimo ir nuobaudų skyrimo pagal nepagrįstą kaltinimą padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą.

Apeliantas nurodo, kad teismo proceso metu sakė, jog yra kaltas dėl vairavimo neturint teisės bei dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau nepripažino ir nepripažįsta kaltės, nes nepadarė veiksmų, kurie kvalifikuojami kaip vairavimas esant vairuotojui neblaiviam pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Apeliantas mano, kad jo veika iš nurodyto ATPK 127 straipsnio 3 dalies turi būti perkvalifikuota į ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir skiriama adekvati nuobauda. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, jog jo veiksmuose yra ATPK 130² straipsnio sudėtis, t. .y. pakartotinis transporto priemonės vairavimas vairuotojui būnant neblaiviam. Teigia, kad jis su tuo nesutinka, nes, kaip jau minėjo, jis vairavo būdamas blaivus. Apelianto įsitikinimu, teismas turėjo šią administracinės bylos dalį nutraukti.

Apelianto teigimu, teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, neteisingai spręsdamas jo veiksmų kvalifikavimo ir nuobaudų skyrimo klausimus, neteisingai atliko įrodymų vertinimą ir jo sūnaus, liudytojo T. P., atžvilgiu, jo parodymus nepagrįstai vertindamas kaip neteisingus, todėl nutarimo dalis dėl administracinės bylos jam iškėlimo irgi yra naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniu skundu R. P. kelia kaltės klausimą padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, kelia veikų kvalifikavimo, byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų aiškinimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimus, taip pat kelia administracinės bylos iškėlimo T. P. pagrįstumo klausimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinių teisės pažeidimų bylos medžiagą, patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK127 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 130² straipsnyje.

R. P. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1A b. l.), eismo įvykio schema (3 b. l.), asmens blaivumo testas (4 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.), transporto priemonės nuvežimo aktas (6 b. l.), administracinio sulaikymo protokolas (7 b. l.), daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (8 b. l.), R. P. paaiškinimas (9 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (10; 11 b. l.), fotonuotraukos (12-16 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (18-20 b. l.), liudytojos A. Ž. paaiškinimas (46 b. l.), liudytojų: R. S. (49 b. l.) , J. I. (48-49 b. l.), A. B. (49–50 b. l.), A. Ž. (74–75 b. l.), M. P. (75 b. l.), G. K. (74 b. l.) apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai.

Policijos pareigūnas J. I. 2011-11-05 tarnybiniame pranešime (11 b. l.) nurodė, kad įvykio vietoje jam bendraujant su vyriškiu, kuris, sprendžiant iš liudytojų parodymų, vairavo automobilį, pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, pažymėjo, kad akivaizdžiai matėsi, jog pilietis yra girtas.

Apylinkės teisme, apklausiamas liudytoju, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, J. I. nurodė (48 b. l.), kad įsodinus R. P. į tarnybinį automobilį, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, o R. P. teigė, jog automobilio nevairavo. Šiuos J. I. teiginius patvirtino policijos pareigūnas G. K., kuris į įvykio vietą atvyko kartu su J. I., teismo posėdyje apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (74 b. l.), nurodė, kad iš nerišlios kalbos, jo būsenos, sklindančio alkoholio kvapo, matėsi, kad vairuotojas R. P. yra neblaivus. Taip pat nurodo, kad R. P. teigė, jog yra išgėręs, bet vairavo ne jis, o tas, kas vairavo, pasišalino.

Šiuos J. I. ir G. K. teiginius patvirtina apylinkės teismo posėdžio metu, policijos pareigūno R. S., įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodyta aplinkybė, jog įvykio vietoje buvę kolegos jam pasakojo, kad vairuotojo sužalojimai nestiprūs ir įtarė, kad jis gali būti neblaivus, nes sklido alkoholio kvapas.

Policijos pareigūnas R. S. 2011-11-05 tarnybiniame pranešime (10 b. l.) nurodė, kad nuvykęs į ligoninės priimamąjį, R. P. nustatė 1,75 promilių girtumą. R. P. jam paaiškino, kad automobilį vairavo blaivus, tik po įvykio nuėjo į netoliese esantį barą ir ten išgėrė alkoholio. Tačiau ši R. P. pateikta alkoholio vartojimo versija buvo paneigta policijos pareigūnui R. S. apklausus bare dirbusią barmenę, kuri nurodė, jog vairuotoją įsidėmėjo, tačiau baro viduje jo nebuvo ir ten jis jokių gėrimų negėrė (10 b. l.), tai patvirtino alaus baro barmenė A. Ž. savo paaiškinime ir apylinkės teismo posėdžio metu duodama parodymus (74 b. l.).

R. P. pateiktą versiją, jog jis alkoholį vartojo lauke, išėjęs iš ligoninės, paneigia M. P., A. B. ir R. S. duoti parodymai. Apylinkės teismo posėdžio metu, įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas A. B. parodė (50 b. l.), kad tyrimo metu R. P. į lauką išėjęs nebuvo, R. P. sūnaus ligoninėje nematė, policijos pareigūnas atvyko į kabinetą ir jį išsivedė. Liudytoja M. P. apylinkės teismo posėdžio metu, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė (75 b. l.), kad, kol atvyko pareigūnai, R. P. vienas niekur nebuvo išėjęs, ji nematė, kad jis eitų į lauką, į priėmimo skyrių niekas atvykęs nebuvo ir R. P. niekas nesidomėjo, R. P. iš kabineto pasiėmė atvykę policijos pareigūnai.

Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir apylinkės teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų J. I., G. K., R. S. nurodytas aplinkybes, kad nuo R. P. sklido alkoholio kvapas, patvirtina asmens blaivumo testas (4 b. l.), kurio duomenimis, R. P. buvo nustatytas 1, 75 promilių girtumas.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų J. I. ir R. S. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, kurias J. I., G. K. ir R. S. patvirtino apylinkės teismo posėdžio metu, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl daro išvadą, kad šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys ir atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys (asmens blaivumo testas ir kt.).

Liudytojų A. B. ir M. P. nurodytos aplinkybės, kad nuo R. P. nesklido alkoholio kvapas, ir ligoninės priimamojo alkotesteris patikrinus R. P. blaivumą, parodė 0,00 promilių, nepaneigia to, kad R. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kadangi alkotesterio parodytą rezultatą 0,00 promilių įtakojo nepakankamas oro įpūtimas, ką nurodė liudytoja M. P. ir patvirtino matavimo protokolas (71 b. l.), kuriame nurodyta, kad įpūtimo tūris 00.0 L.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, rėmėsi tuo, kad R. P. nustatytas 1,75 promilių girtumas, o ne 2,05 promilių, kuris buvo nustatytas vėliau, todėl byloje nustačius, kad R. P. po įvykio negalėjo vartoti alkoholio, teismas neturi pagrindo analizuoti, dėl kokių fizinių ar biologinių priežasčių R. P. girtumas didėjo, o ne mažėjo, kadangi tai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau išdėstytų įrodymų visuma, daro išvadą, kad R. P. 2011 m. lapkričio 5 d. 15.51 val. ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, vairavo automobilį „Hyundai Sonata“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, trenkėsi į gatvės apšvietimo stulpą ir apvirto. Šie R. P. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o R. P. prašymas jo veiksmus perkvalifikuoti į ATPK 128 straipsnio 2 dalį yra visiškai nepagrįstas, nes ATPK 128 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tik už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Be to, iš pažymos apie asmens baustumą (18 b. l.) matyti, kad R. P. teisė vairuoti transporto priemones už ATPK 126 straipsnio 4 dalies pažeidimą buvo atimta iki 2012 m. sausio 14 d., todėl daroma išvada, jog R. P. veiksmai pagal ATPK 130² straipsnį buvo kvalifikuoti tinkamai ir pagrindo jų perkvalifikuoti ar bylą nutraukti dėl ATPK 130² straipsnio pažeidimo padarymo, nesant R. P. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartis arba nutarimo dalis iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą už ATPK 187² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą teisinėmis pasekmėmis prilygsta administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, t. y. ja, kaip ir protokolu, įforminami administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo rezultatai, tyrimo stadija baigiama ir pradedama bylos nagrinėjimo stadija. Įstatymai, reglamentuojantys administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, nenumato procesinių dokumentų, kuriais baigiama pažeidimo tyrimo stadija ir pradedama nagrinėjimo stadija, apskundimo galimybės. Protokole ar teismo nutartyje ar nutarimo dalyje asmeniui pareikšto kaltinimo pagrįstumas, t. y. tai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar atsakomybėn traukiamas asmuo kaltas jo padarymu, kitos reikšmingos aplinkybės, įvertinamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, priimant nutarimą byloje. Traukiamam atsakomybėn asmeniui nesutinkant su nutarimu, įstatymuose numatyta teisė jį apskųsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N5 –1288/2006). Be to, ATPK nėra numatyta galimybė apeliacine tvarka skųsti teismo sprendimų, kuriais pats teismas iškelia administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl darytina išvada, kad teismo nutarimo dalis dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo T. P. apeliacine tvarka neskundžiama, ir dėl to R. P. skundas dėl šios nutarimo dalies nenagrinėjamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. sausio 6 d. nutarimą R. P. administracinių teisės pažeidimų byloje, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė