- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-848-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- AB firmos „VITI“
- Ieškovas
- UAB „G4S Lietuva“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo AB firmos „VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „G4S Lietuva“ (buvusio UAB „FALCK SECURITY“) ieškinį atsakovui AB firmai „VITI“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „G4S Lietuva“ 2007-12-06 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti jo naudai iš atsakovo 48 624,20 Lt skolos už suteiktas objekto fizinės apsaugos paslaugas pagal 4 neapmokėtas PVM sąskaitas - faktūras už laikotarpį nuo 2007-08-31 iki 2007-11-28, 307,01 Lt delspinigių, 6 % dydžio procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-2, 63-64).
Atsiliepimas
Atsakovas AB firma „VITI“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.40-41) ieškinį laikė nepagrįstu ir jį prašė atmesti, nes pats ieškovas netinkamai vykdė objekto fizinės apsaugos sutartį, dėl ko užsakovas patyrė 400 000 Lt žalos ( pavogtos prekės iš prekybos salono, ieškovo darbuotojas sudaužė atsakovo šamoto keraminę peleninę).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-05-08 spendimu ieškinį patenkino visiškai (b.l.286-287). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos šalis nuo 2006-04-01 sieja statybinių medžiagų prekybos centro „Statybų alėja“, esančio Ukmergės g. 250, Vilnius fizinės apsaugos sutartis. Teismo nuomone, atskiri ieškovo darbuotojų darbo drausmės pažeidimai (kaip antai, pavėlavimas į darbą, išėjimas iš darbo anksčiau, užsiėmimas darbo metu pašaline veikla, neįgaliotų asmenų įleidimas į tarnybines patalpas) neturėjo tiesioginės įtakos tam, kad susidarė prekių trūkumas už kiek mažiau negu 0,5 mln. Lt. Be to, dalis užfiksuotų ieškovo darbuotojų darbo drausmės pažeidimų buvo padaryti kitu laikotarpiu, nei kad ieškovas reikalauja apmokėti už paslaugas. Net jeigu atsakovas būtų įrodęs ieškovo darbuotojų neteisėtus veiksmus, padarytos žalos dydį, priežastinį ryšį ir kaltę, šalių tarpusavio atsakomybę riboja sutarties 6.7 p.. Minėtame punkte išvardinti atvejai, kada vykdytojas neatlygina užsakovo nuostolių. Kartu teismas atsisakė priimti atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (b.l.71-78, 115-116).
Šalies argumentai
Atsakovas AB firma „VITI“ apeliaciniu skundu (b.l.292-298) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-08 sprendimą ir vietoj jo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė tuo, kad sutartimi ieškovas įsipareigojo ne tik užtikrinti paties objekto apsaugą, bet ir apsaugoti atsakovą nuo nuostolių, kurie gali atsirasti dėl prekių vagysčių ir kitų priežasčių. Todėl jau pati sutartis įtvirtina priežastinio ryšio ir ieškovo kaltės dėl prekių trūkumo prezumpciją. Maža to, ieškovo, kaip profesionalaus saugotojo, kaltė išvestina iš CK 6.248 str. 3 d. bei 6.845 str. 2 d.. Prieštarauja ieškovo darbuotojų darbo drausmės pažeidimų skaidymui į atskirus laikotarpius, nes paslaugas ieškovas teikė nepertraukiamai, o atsakovo nuostoliai užfiksuoti atliekant dalines ir vieną visišką inventorizacijas. Sprendimo dalys dėl ginčo sutarties 6.7 p. taikymo, dėl neaiškios (nenustatytos) atsakovui padarytos žalos dydžio, ypač 472 Lt vertės peleninės sudaužymo, dėl atsisakymo priimti priešieškinį iš viso nemotyvuotos. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė 6.724 str., kuris nukreipia į bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 str.). CK 6.665 str. suteikia atsakovui teisę reikalauti mažinti kainą už netinkamos kokybės paslaugas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „G4S Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-08 sprendimą palikti galioti nepakeistą (b.l.301-307). Prieštarauja CK 6.845 str. taikymui, nes bylos šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 – 6.724 str.), o ne pasaugos (CK 6.830 – 6.850 str.), be to, apeliantas nekėlė teisme klausimo dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo kaip pasaugos, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Fizinės apsaugos teikimo metu nebuvo sukurtas materialus darbų rezultatas, todėl CK 6.665 str. 1 d. numatyti pažeistų civilinių teisių gynimo būdai negali būti taikomi. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų kitaip, vis tiek nėra pagrindo mažinti kainą už paslaugas, suteiktas 2007 m. rugpjūčio – 2007 m. lapkričio mėnesiais, kadangi tariami darbo drausmės pažeidimai užfiksuoti 2006 m., o už šį periodą atsakovas atsiskaitė. Nesutinka su apeliantu, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi ginčo sutarties 6.7 p.; šamoto keramikos peleninės sudaužymas nesusijęs su sutarties vykdymu, šios žalos apeliantui padarymo metu ieškovo darbuotojas A. M. nevykdė savo darbo funkcijų, todėl įstatymas nenumato pareigos atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį: apeliantas kvestionuoja sutartinę prievolę sumokėti ieškovui už paslaugas, keldamas jo civilinės atsakomybės klausimą, kuris nesusijęs su ieškovo reikalavimais; priešieškinį apeliantas pateikė pavėluotai (per antrąjį parengiamąjį teismo posėdį). Galiausiai, pagal sutarties sąlygas kaltoji šalis turi atlyginti kitai sutarties šaliai nuostolius, o apeliantas neįrodė ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, kurių nė viena pagal sutartį nėra preziumuotina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).
CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų ir atstovų paaiškinimus dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, pažeidė CPK 327 str. 1 d. 2 p. nuostatą, t. y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šio pažeidimo teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas. Byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ieškovas savo reikalavimą kildina iš šalių 2006-04-01 pasirašytos Fizinės apsaugos sutarties, kurios 1.1.1. p. fizinė apsauga įvardinta kaip saugomame objekte esančio apsaugos darbuotojo veikla, kuria siekiama apsaugoti patį objektą, jame esantį užsakovo turtą ir asmenis nuo neteisėtų veiksmų. Atsakovas (apeliantas) savo atsikirtimus į ieškinį grindžia netinkamu paties ieškovo sutartinių įsipareigojimu vykdymu, dėl ko atsakovas patyrė žalos, o ieškovas šios žalos neatlygina, todėl, pasak apelianto, CK 6.46 str. 2 d. nuostatos jam leidžia sustabdyti ir savo prievolės ieškovui vykdymą. Analogiškais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis atsakovas pagrindė ir savo priešieškinį (b.l. 71-78), pateiktą į bylą 2008-02-11 parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 44, 65).
Tačiau bylą nagrinėjęs teismas sprendime, nepaisant kilusio dėl to ginčo, neįvardijo net šalis siejusių teisinių santykių turinio, nors nuo šios aplinkybės priklauso kokios teisės normos taikytinos, neanalizavo šalių tarpusavio teisių bei pareigų, kylančių iš ginčo sutarties, netyrė bei nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje tinkamai neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodėl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 1 - 3 punktai). Teismo sprendimo motyvai, kad ieškovo darbuotojų kaltė dėl atsiradusių trūkumų neįrodyta ar kad neapskaičiuotas atsakovui padarytos žalos dydis, leidžia teisėjų kolegija spręsti, jog ir teismas pripažino šiuos atsakovo atsikirtimo argumentus teisiškai reikšmingais ir svariais, galėjusiais įtakoti patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, ieškinio pagrįstumą ar nepagrįstumą, prikalstomai nuo žalos buvimo ar nebuvimo, jos dydžio. Tačiau ir šių savo išvadų dėl žalos nebuvimo pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, nepasisakė kyla ar nekyla paslaugos teikėjo atsakomybė, ar ši aplinkybė sudaro teisines prielaidas atlyginimo už paslaugas dydžiui sumažinti, jei apeliantui žala būtų padaryta. Iš šių teismo sprendimo motyvų negalima aiški ir logiška išvada, kodėl teismas nusprendė būtent taip.
Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pats teismas užkirto apeliantui kelią įrodinėti sutartinės atsakomybės sąlygas - žalos buvimą, jos dydį, tokiai esant, ieškovo bei jo darbuotojų veiksmų teisėtumo įvertinimą, priežastinį ryšį, protokoline nutartimi (b.l.115) atsisakydamas priimti iš esmės jau priimtą priešieškinį, kas taip pat yra vienas iš skundo argumentų. Šiai išvadai susiformuoti leidžia tokios aplinkybės: priešieškinio nuorašas buvo įteiktas ieškovui ir šis pateikė atsiliepimą, kurį teismas rezoliucija priėmė (b.l. 79); tai reiškia, kad iš esmės buvo priimtas ir pats procesinis dokumentas (priešieškinis), į kurį priešinga šalis pateikė atsiliepimą ir išdėstė nesutikimo argumentus; ieškovo tuo pačiu metu pateiktas ieškinio reikalavimų papildymas taip pat yra be teisėjo rezoliucijos „priimti“ (b.l.63), o teismas šį papildymą vertino kaip priimtą bei išnagrinėjo kartu su pradiniu ieškiniu, dėl jo priėmė sprendimą; ieškovas 2008-03-18 posėdyje taip pat pripažino supratęs, jog priešieškinis priimtas, taigi pateikęs atsiliepimą (b.l. 115).
Pabrėžtina, kad tą pačią dieną, kaip ir priešieškinis, t.y. 2008-02-11 buvo pateiktas jau paminėtas ieškovo pareiškimas dėl reikalavimų padidinimo (b.l. 63-64), kurį teismas priėmė ir išnagrinėjo, priteisdamas 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Todėl ieškovo atsiliepimo į skundą argumentas, kad priešieškinį apeliantas pateikė pavėluotai, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas, nes toks traktavimas akivaizdžiai pažeidžia CK 1.2 str. bei CPK 6 str. ir 17 str. įtvirtintus asmenų lygybės įstatymui ir teismui, šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Teismo motyvai (b.l. 115), esą priešieškinio priėmimas užvilkintų bylos išnagrinėjimą, vėlgi pripažintini nepagrįstais, nes bylos nagrinėjimas atsakovo prašymu buvo atidėtas. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas numato vienintelę išankstinę sąlygą pateikti tokį procesinį dokumentą - iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo (CPK 143 str. 1 d.), o tokios nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, priimtos CPK 227 str. 4 d., 231 str. 4 d. ar 5 d., 232 str. nustatyta tvarka byloje iš viso nėra. Be to, aptariama nuostata nėra imperatyvi, priešieškinis, egzistuojant CPK 143 str. 2 d. išvardintoms sąlygoms, gali būti priimtas ir vėliau, o šiuo konkrečiu atveju priešieškinis, kolegijos manymu, neabejotinai atitinka bent dvi iš jų – nurodytas 1 ir 3 punktuose; 2 p. įvardinto ryšio buvimas gali būti nustatytas tik iš esmės nagrinėjant tokį reikalavimą.
Teisėjų kolegija jau aptarė proceso normų pažeidimus, kurie sąlygojo neteisingą bylos nagrinėjimą. Pirma, bylą pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo parengiamajame teismo posėdyje, įstatymo nustatyta tvarka (rašytine nutartimi) taip ir neperdavęs jos nagrinėti teismo posėdyje, arba negavęs visų dalyvaujančių byloje asmenų sutikimo pradėti žodinį bylos nagrinėjimą, kaip tai nustato CPK 227 str. 4 d., 231 str. 5 d. ir 232 str. Antra, iš esmės priėmęs priešieškinį, nors tinkamai, įstatymo nustatyta procesine forma to neįforminęs, kartu priėmęs priešingos šalies atsikirtimus į priešieškinį, sprendime dėl priešieškinyje išdėstytų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo nepasisakė. Atsisakyti priimti jau kartą priimtą ieškinį (ar priešieškinį) procesinės galimybės nėra, nors per trūkumų šalinimo institutą reikalavimai gali būti palikti nenagrinėtais. Todėl 2008-03-18 protokolinė nutartis (b.l. 115) negali būti laikoma nei teisėta, nei pagrįsta. Dėl teismo padarytų CPK normų pažeidimo susiklostė tokia situacija, kad de facto buvo išspręsti ne visi byloje pareikšti reikalavimai.
Išvardinti proceso normų pažeidimai neleidžia tinkamai įvertinti kitų apelianto skundo argumentų, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Tačiau kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas sutarties 6.7 p. reikšmės, jeigu jau šią sutarties nuostatą įvardijo sprendime, neišnagrinėjo, ši sprendimo dalis yra be motyvų.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs tokią situaciją, turėtų dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio nagrinėti reikalavimus visa apimtimi naujais aspektais. Tačiau byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų šalių teisę pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija.
Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.