Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje ir nubaustas 28 eurų dydžio bauda, už tai, kad jis 2016 m. vasario 22 d., laikotarpyje tarp 12.00 val.-14.00 val., viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) kultūros centro tarnybinėse patalpose – valgomajame, (duomenys neskelbtini), kibo prie ten dirbančios I. M. vadindamas ją įžeidžiančiu žodžiu „ž***e“, šūkavo, trukdė dirbti, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apeliaciniu skundu A. D. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą ir nustačius nesant jo veiksmuose administracinės teisės pažeidimo – bylą nutraukti. Skunde teigia, kad jis apylinkės teismo buvo nubaustas už pilietinės pareigos vykdymą – už veiksmą, kuris nėra laikomas administraciniu pažeidimu. Skunde A. D. pripažįsta, kad dėl jo manymu, galimai daromų nukentėjusiosios neteisėtų veiksmų, jis nuėjęs pas I. M. išdėstę savo nuomonę ir susijaudinęs pasakė „Jums atsirūgs už tokias machinacijas popierinės ž***ytės“, daugiau nieko nesakė, jokių necenzūrinių žodžių ar grasinimų nevartojo. Iš karto išėjęs iš nukentėjusiosios kabineto paskambino atitinkamoms institucijoms dėl jo manymu galimai nukentėjusiosios daromos nusikalstamos veikos ir išėjo namo, jokio triukšmo nekėlė, viešosios rimties nedrumstė. Priešingai, nurodo, kad būtent nukentėjusioji su juo elgėsi nepadoriai, vadino durneliu, kvaileliu ir bandė užgauti nepadoriomis replikomis. Skunde jis nurodo, kad siekdamas atsiimti pinigus dėl atšaukto renginio, vėl nuvyko į (duomenys neskelbtini) kultūros centrą 2016 m. vasario 26 d. ir vėl direktorė, praeidama pro šalį pasakė jam repliką, kiti darbuotojai su juo elgėsi šaltai, tačiau pinigų negrąžino. Jam išėjus į lauką pamatė privažiuojančius pareigūnus, kurie paaiškino, kad buvo pranešta neva jis kelia triukšmą, trikdo viešą rimtį, trukdo dirbti. Akivaizdu, kad nukentėjusioji melagingai teismui savo skunde nurodo, kad policijai skambino 2016 m. vasario 22 d., siekdama suformuoti jo neigiamą įvaizdį, melagingai nurodydama, kad nuolat trukdo dirbti, gąsdinu susidorojimu, elgiasi agresyviai, baugina ir t.t. Apeliaciniame skunde pažeidėjas nurodo, kad nukentėjusioji nepateikdama jokių įrodymų ar realių faktinių aplinkybių kaltina jį ne tik dėl minėtų jo neva atliekamų veiksmų, bet ir dėl melagingo įskundimo ikiteisminio tyrimo institucijoms.Apeliantas skunde pažymi, kad teismas į bylos nagrinėjimą jį kvietė liudytoju, tačiau jam atvykus, įvardijo jį kaip administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Mano, kad tokiais veiksmais, yra bandoma jį apšmeižti, kad nukentėjusioji išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Taip pat skunde nurodoma kiti argumentai dėl nusikalstamų veikų ir ikiteisminio tyrimo veiksmų. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu prašo A. D. skundo netenkinti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. priimtą nutarimą.Nukentėjusioji I. M. atsiliepimu į A. D. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Atsiliepime nukentėjusioji nurodo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo jas ir pagrįstai bei teisėtai pripažino A. D. pažeidusiu ATPK 174 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal ATPK 257 straipsnį duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis teismų praktika, pagrįstai A. D. veikoje nustatė ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.ATPK 174 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą (nedidelį chuliganizmą). Šiame straipsnyje įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo – nedidelio chuliganizmo sudėtis, neįvardija padarinių, o tik konkrečius alternatyvius veiksmus, t. y. necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiantį kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus. Taigi, ATPK 174 straipsnyje yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo.Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. pripažintas padaręs minėtą administracinį teisės pažeidimą, kadangi jis, būdamas viešojoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) kultūros centro tarnybinėse patalpose, kuriose tuo metu buvo ir kitų asmenų bei į kurias gali bet kurio metu ateiti ir pašaliniai asmenys, kibo prie ten dirbusios direktorės, ją vadino įžeidžiu žodžiu, trukdė dirbti. Kaip nurodo pats pažeidėjas, jis, būdamas nepakantus, nuėjo ir tiesiai direktorei išdėstė savo nuomonę ir vertindamas asmenis dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veiksmų bei susijaudinęs pasakė „Jums atsirūgs už tokias machinacijas popierinės ži***ytės“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. D. parodymai ir skundo argumentai patvirtina jo kaltę, kadangi jis neslepia, kad I. M. pavadino įžeidžiančiu žodžiu, o tai, kad jis nurodė pavartojęs įžeidaus žodžio mažybinę reikšmę, teismo manymu, to žodžio prasmės ir pažeidimo aplinkybių nekeičia. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidėjas pats nurodė, kad moteris kaltino „machinacijomis“, sakė, kad „prisidirbo“, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu laikytina įžeidžiančiu kibimu, kadangi niekas negali asmens laikyti kaltu dėl nusikalstamų veikų iki tai bus pripažinta bylą išnagrinėjusio teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, o jam nesant – viešai išsakant savo nuomonę ir kaltinant bei konstatuojant asmenį kaltu, yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, menkinamas pasitikėjimas tuo asmeniu. Išanalizavus bylos duomenis akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, nebuvo šališkas, o tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, apklausė liudytojus, kurių duoti parodymai išsamūs, vienareikšmiški, neprieštaringi ir atitinkantys nukentėjusiosios pareiškime ir teismo posėdyje duotiems parodymams. Tai, kad A. D. teigimu, dieną, kai buvo iškviesta policija jis jokių tokių veiksmų neatliko, t.y. vasario 26 d., nepaneigia konstatuotos aplinkybės, kad visi nurodyti neteisėti jo veiksmai atlikti vasario 22 d., tačiau jam aktyviai reiškiantis ir kitomis dienomis, centro darbuotojos, siekdamos sustabdyti tokį pažeidėjo elgesį, nusprendė pranešti dėl ankstesnę dieną padaryto pažeidimo – viešo įžeidimo, kabinėjimosi, netinkamo elgesio. Atsižvelgiant į tai, A. D. argumentas, kad dieną, kai buvo iškviesta policija jis jokio pažeidimo nepadarė, atmestinas. Taip pat pažymėtina, kad pažeidėjas, nurodydamas, kad į posėdį buvo kviečiamas kaip liudytojas ir tik teisme jis buvo įvardytas administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, kartu su skundu nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų (t.y. gautos šaukimo šaknelės, kurioje įrašyta jo procesinė padėtis), todėl šis argumentas laikytinas nepagrįstu. Šioje byloje sprendžiamas tik Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimo, priimto A. D. atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Kiti A. D. skundo argumentai apie galimai nukentėjusiosios padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo kitas aplinkybes nėra analizuojami, kadangi tai nėra šios administracinio bylos dalykas.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje apklaustų asmenų duotus parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.