Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. spalio 8 d. raštą „Dėl pavardės santuokos ir gimimo įrašuose pakeitimo“, dokumento Nr. S289, įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „V.“ į „W.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą, įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti J. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „V.“ į „W.“ ir išduoti naują gimimo įrašą.

1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su užsieniečiu, Vokietijos piliečiu D. W., ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Kadangi yra Lietuvos Respublikos pilietė, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui pateikė dokumentą, patvirtinantį santuokos sudarymą užsienyje, bei prašymą išduoti jai santuokos sudarymo įrašą. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas santuokos sudarymo įrašas Nr. 98, kuriame jos pavardė buvo įrašyta – V.. 2021 m. balandžio 10 d. susilaukė sūnaus J., kurio gimimas buvo registruotas Vokietijoje, (duomenys neskelbtini). D. W., su kuriuo sudarė santuoką, yra jai gimusio vaiko tėvas, vaikui suteikta tėvo pavardė. Vaiko gimimo metu dar nebuvo santuokoje su vaiko tėvu, todėl vaiko gimimo dokumentuose kaip motina yra įrašyta iki santuokos turėta pavarde – Š.. Sūnaus gimimas yra apskaitomas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, jai išduotas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 158. Vaiko gimimo įraše sūnaus pavardė yra nurodyta V., tėvo pavardė – W., jos pavardė – Š.. Vaiko kelionės dokumente jo pavardė nurodyta W.. Tokia situacija, kai šeimos narių pavardės dokumentuose yra nurodytos skirtingos, sudaro sąlygas kilti neigiamoms pasekmėms dėl įrašytų skirtingų jos šeimos narių pavardžių. Jų atveju pavardės netgi tariamos skirtingai, kadangi raidė „V“ Vokietijoje tariama kaip „F“, raidė „W“ kaip “V“. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas įrašyti jos ir jos vaiko pavardę „W.“ vietoje „V.“ nelietuviškais rašmenimis, pažeidžia teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Tai sukelia nepatogumų, įrodinėjant tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje, tikėtina, problemų gali atsirasti ir daugiau, įteisinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, atsiradus paveldėjimo santykiams ir pan. Yra nepilnamečio savo sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), motina, t. y. jo įstatyminė atstovė. Vaiko tėvo asmens dokumentuose įrašyta pavardė W.. Vaikas pats kol kas savęs neidentifikuoja pagal pavardę, tačiau skirtingai dokumentuose įrašytos jo ir jo tėvų pavardės, gali sukelti tokių pačių nepatogumų, kaip ir nepakeitus pavardės santuokos dokumente. Todėl mano, kad kol vaikas dar yra mažas, ir savęs negeba identifikuoti, tikslinga spręsti ir jo pavardės pakeitimo klausimą. Juo labiau, kad savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius tuo pačiu raštu atsisakė pakeisti pavardes tiek jos, tiek sūnaus dokumentuose.

2. Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė bylą nagrinėti ir priimti teismo sprendimą teismo nuožiūra be Raseinių rajono savivaldybės atstovo dalyvavimo.

2.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taigi, lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punkto nuostatos nurodo, jog civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. I-1031 „ Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase.“ Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1999 m. spalio 21 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Byla Nr. 14/98 ) konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi lietuvių kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos pase ir kituose asmens dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialų asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.

3. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą byloje, kurioje prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovams, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

3.1. Nurodė, jog komisijos nuomone, pareiškėjos prašymas rašyti pavardę W. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653,NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Pareiškimas tenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Kadangi ginčas byloje kilo dėl civilinės būklės akto įrašo sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktą toks įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iš lietuvių kalbos rašmenų.

6. Kita vertus, nacionaliniai teisės aktai nėra vienintelis šaltinis, kuriuo turi vadovautis teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, ypač reikšminga Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismas jurisprudencija.

7. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02). Konvencija per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su Konvencijos ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia Konvencijos ginamų teisių. Vardų ir pavardžių naudojimas Europos Tarybos valstybėse narėse yra lemiamas daugybės istorinių, lingvistinių, religinių ir kultūrinių veiksnių, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sudėtinga rasti šiuo klausimu vieną bendrą poziciją visoms valstybėms narėms ir nacionalinėms institucijoms yra pripažįstama plati diskrecija. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Mentzen prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71074/01, 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

8. Runevič-Vardyn ir Wardyn byloje Teisingumo Teismas išaiškino, kad nacionalinės institucijos, sprendžiančios klausimus dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose, turi nustatyti, ar kompetentingoms valdžios institucijoms remiantis nacionalinės teisės aktais atsisakius pakeisti Sąjungos piliečių poros santuokos liudijimą ir abiejų sutuoktinių bendrą pavardę užrašyti, pirma, vienodai ir, antra, taip, kad ji atitiktų sutuoktinio, su kurio pavarde susijęs klausimas sprendžiamas, kilmės valstybės narės rašybos taisykles, suinteresuotiesiems asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Pasak Teismo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsniu nedraudžiama kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms taikant nacionalinės teisės aktus, atsisakyti pakeisti bendrą Sąjungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos taisyklių su sąlyga, jei atsisakymas šiems Sąjungos piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, o tai turi nustatyti atitinkama nacionalinė institucija. Jei atsisakymas sukelia tokių nepatogumų, atitinkama nacionalinė institucija taip pat turi patikrinti, ar toks atsisakymas yra būtinas siekiant apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

9. Atsižvelgiant į nurodytų teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos teismai pažymi, kad iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismas jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį byloje Nr. A-2445-624/2017).

10. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, pareiškėjai sudarius santuoką su užsieniečiu, jiems turint vaiką, skirtingas pavardžių rašymas asmens dokumentuose neabejotinai sukeltų nepatogumų tiek pareiškėjai, tiek jos šeimos nariams, pažeistų teisę į privatų šeimos gyvenimą. Netenkinus pareiškėjos pareiškimo, ji susidurtų su kasdienėmis kliūtimis tiek keliaujant, tiek tvarkant įvairus teisinius formalumus, o tai pareiškėjos ir jos mažamečio vaiko teises neabejotinai pažeistų, sukeltų profesinius, administracinius ir asmeninius nepatogumus.

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamos situacijos kontekste pavardžių rašymas originalia forma su raide „w“ padės išvengti asmenų identifikacijos problemų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

12. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teismų praktikos, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, todėl pareiškėjos pareiškimas pilnai tenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 516 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. spalio 8 d. raštą „Dėl pavardės santuokos ir gimimo įrašuose pakeitimo“, dokumento Nr. S289.

Įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „V.“ į „W.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti J. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „V.“ į „W.“ ir išduoti naują gimimo įrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui.