Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2019 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 1SS-2443-(7.5.) ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. spalio 30 d. rašto Nr. 48SD-15276-(14.48.104) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises suteikiant lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pagal pareiškėjai išduotą Kauno apskrities 1999 m. birželio 1 d. išvadą Nr. 1755 “Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”.

(Duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimas įvyko 2019 m. rugsėjo 17 d. Kvietimas atvykti į susirinkimą pareiškėjai įteiktas 2019 m. rugsėjo 17 d. išvakarėse, todėl pareiškėja negalėjo dalyvauti numatytame susirinkime.

Pareiškėja 2019 m. spalio 1 d. Tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą. Vilniaus rajono skyrius 2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. 48 SD-15276-(14.48.104) pareiškėją informavo, kad jos prašymas netenkinamas, o išvada grąžinama į Kėdainių skyrių nuosavybėms teisėms į 1,79 ha žemės plotą atkurti atlyginant pinigais dėl to, kad pareiškėja neatvyko į įvykusį susirinkimą, o su rašytiniu prašymu kreipėsi tik praėjus dviem savaitėms.

Pareiškėja nesutikdama su šiuo Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus sprendimu, jį 2019 m. lapkričio 18 d. apskundė Tarnybai. Tačiau Tarnyba 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1SS-2443-(7.5.) netenkino pareiškėjos skundo.

Pareiškėja nesutikdama su Tarnybos ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus sprendimais kreipėsi į teismą, prašydama šiuos sprendimus panaikinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau – Tvarka) nuostatos.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1263-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo ir dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, kuriame pareiškėja pagal Kauno apskrities 1999 m. birželio 1 d. išvadą Nr. 1755 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – Išvada) X eiliškumo grupėje įrašyta pirmuoju eilės numeriu.

Pagal Tvarkos 102¹ punktą, taip pat Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ 36 punktą, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečiami raštu, išsiunčiant kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką.

Teisėjų kolegija iš byloje surinktų duomenų nustatė, jog pareiškėja į 2019 m. rugsėjo 17 d. organizuojamą pretendentų susirinkimą dėl lygiaverčio turėtajam žemės ploto pasirinkimo buvo pakviesta Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 48SD-12353-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“. Šis pranešimas pareiškėjai išsiųstas registruota pašto siunta Lietuvos paštu. Iš Lietuvos pašto interneto puslapio www.post.lt duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. siunta buvo perduota pristatymui, tačiau Vilniaus trečiojo pašto darbuotojams siuntos pareiškėjai įteikti nepavyko. Pareiškėjai siunta įteikta 2019 m. rugsėjo 17 d. Šią aplinkybę patvirtina kartu su pareiškėjos skundu pateiktas priedas, t.y. pareiškėjos ir Lietuvos pašto klientų aptarnavimo specialistės Agnės susirašinėjimas elektroniniu paštu, iš kurio matyti, kad minėta kvietimą pareiškėja atsiėmė 2019 m. rugsėjo 17 d. iš pašto skyriaus. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog informaciją apie siuntos gavimą pareiškėja turėjo žinoti jau 2019 m. rugsėjo 6 d., kai nepavykus jai įteikti siuntos, pašto darbuotojas paliko pranešimą dėl siuntos atsiėmimo Vilniaus trečiajame pašte.

Metodikos 29 punkte nustatyta, kad informaciją apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jiems prilyginamus žemės sklypų planus, nurodant patvirtintos teritorijos plotą; žemėtvarkos projekto rengimo pradžios datą; žemėtvarkos projektą rengiančio projekto autoriaus vardą, pavardę, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimą, adresą, telefoną ir tai, kad su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotais suinteresuoti asmenys gali susipažinti Tarnybos interneto svetainėje arba teritoriniame padalinyje.

Pažymėtina, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1263-(14.48.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo ir dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ 4 punkte buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo pradžios data, kuri yra ir pretendentų susirinkimo diena. Pareiškėjos argumentas, jog ji negalėjo numanyti, jog būtent X grupės tądien organizuojamas susirinkimas, į kurią pareiškėja patenka, įvyks yra nepagrįsti ir atmestini, nes teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėja siekdama savo teisių realizavimo, turėjo būti aktyvi ir pasidomėti, jeigu jai iš įsakymo formuluotės nebuvo aišku kokiai konkrečiai pretendentų grupei buvo organizuojamas susirinkimas.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, nes atsakovė laikydamasi teisės aktų reikalavimų laiku ir tinkamai informavo pareiškėją apie įvyksiantį pretendentų susirinkimą. Pabrėžtina, jog pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taigi ir domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams. Pareiškėjai buvo sudarytos galimybės elgtis aktyviai ir įvairiais būdais gauti būtiną informaciją. Todėl įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog Tarnyba arba Tarnybos Vilniaus rajono skyrius neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Priešingai, byloje nustatyta, jog pareiškėja savo valios veiksmais nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo nesiekė ir nesiėmė aktyvių priemonių gauti reikiamą informaciją. Svarbios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą panaikinti priimtus ginčijamus sprendimus teismų praktikoje yra suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip nežinojimas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamomis svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios. Apie siuntos gavimą pareiškėja buvo informuota ne tik minėtu įsakymu, bet ir pašto pranešimu, nepavykus įteikti siuntos pareiškėjai. Tai, kad pareiškėja siuntą atsiėmė tik pretendentų susirinkimo išvakarėse, nereiškia, jog atsakovė neveikė taip, kaip privalėjo veikti ir neinformavo pareiškėjos apie įvyksiantį susirinkimą. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, laikytina, jog pareiškėja neatvykusi į pretendentų organizuotą susirinkimą, pati prisiėmė galimas neatvykimo pasekmes. Konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėja pati nebuvo aktyvi, nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu, nesidomėjo atkūrimo proceso eiga, kas ir yra laikoma nagrinėjamu atveju pareiškėjos neatvykimo priežastimis į numatytą susirinkimą. Šios aplinkybės, remiantis teismų praktika, nėra laikomos objektyviomis nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis jai atvykti į pretendentų susirinkimą. Todėl konstatuotina, jog Tarnyba ir Tarnybos Vilniaus rajono skyrius pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryti pažeidimai, kurie paneigtų priimtų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens priimti administraciniai aktai paliktini nepakeisti, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę grąžinti Išvadą Tarnybos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto dokumentacijos yra išvestinis reikalavimo panaikinti administracinius aktus atžvilgiu. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, atmestinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.