- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 2SA-228-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00322-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- A. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos A. M. skundas „Dėl antstolės D. M. 2011-12-20 priimtų patvarkymų sustabdyti lėšų išmokėjimą“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. M. antstolei D. M. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2011-12-20 patvarkymus areštuoti 124 000 Lt reikalavimo sumai A. M. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Nurodė, kad patvarkymai yra neteisėti, nes jie yra be motyvų, o Vilniaus apygardos teismo 2011-09-05 nutarčiai įvykdyti pakanka areštuoto O. M. turto.
Antstolė D. M. pareiškėjos A. M. skundo netenkino. Nurodė, kad areštuoto turto vertė nustatyta 2011-10-04 turto aprašu, o paskirta ekspertizė buvo atšaukta. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkų A. M. ir O. M. vardu surasta turto tik 226 000 Lt sumai, todėl buvo papildomai areštuotos skolininkų piniginės lėšos. Ginčijami patvarkymai yra parengti remiantis Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie neteisėti LR CPK 613 str. 2 d. prasme.
Remiantis LR CPK 510 str. 2 d., antstoliui patvarkymu atsisakius tenkinti skundą, skundas buvo persiųstas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad skundžiami patvarkymai yra teisėti, neviršija Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyto arešto masto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-16 nutartimi pareiškėjos A. M. skundą dėl patvarkymų panaikinimo atmetė. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-09-05 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-6927-553/2011 yra galiojantis ir vykdytinas. Remdamasi šiuo dokumentu, neužtenkant areštuojamo skolininkų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, antstolė turėjo teisę areštuoti skolininkų pinigines lėšas 124 000 Lt sumai, kad būtų užtikrinta reikalavimo areštui suma – 350 000 Lt. Ginčijami patvarkymai yra parengti identiškai pavyzdinei teisės aktu nustatytai formai, todėl teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad jie neteisėti LR CPK 613 str. 2 d. prasme ir turėtų būti panaikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja A. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės D. M. 2011-12-20 patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0012/11/02337 areštuoti A. M. 124 000 Lt sumai pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose bei priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas, pats nustatęs, kad ginčijami patvarkymai be motyvų, nepagrįstai teisino motyvų nebuvimą vien tuo argumentu, jog ginčijami patvarkymai yra parengti pagal pavyzdinę teisės aktų nustatytą formą, nes jokia pavyzdinė forma negali pakeisti, panaikinti ar atšaukti civilinio proceso įstatymo reikalavimų, todėl vien šiuo pagrindu patvarkymai turėjo būti panaikinti. Pasak pareiškėjos antstolė turto aprašu visiškai neteisingai nustatė O. M. priklausančio turto vertę. Iš viešo VĮ Registrų centro vertinimo akivaizdu, kad antstolės vertinimas visiškai neatitinka tikrovės, o areštuoto nekilnojamojo turto pakanka įvykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantės teigimu, LR CPK 682 str. 3 d. nustato antstoliui teisę skirti ekspertizę savo iniciatyva, o tokios būtinumą antstolė jau buvo nustačiusi bei paskyrusi. To reikalauja ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai. Taigi, dėl šių aplinkybių pripažintina, kad antstolė priėmė visiškai nepagrįstus ir neteisėtus patvarkymus, kurie turi būti panaikintini.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pažymėjo, kad apie tai, jog skolininkei nepateikus informacijos apie nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nutarties vykdymas bus nukreiptas į skolininkės pinigines lėšas, A. M. buvo informuota dar 2011-10-13 patvarkymu, todėl pareiškėjos teisė į tinkamą informavimą nebuvo pažeista. Pažymi, kad 2011-11-04 patvarkymas, kuriuo atšaukta paskirtoji turto ekspertizė bei nurodyta, kad turto verte laikoma 2011-10-04 turto apraše nurodyta turto vertė, yra galiojantis, nenuginčytas bei vykdytinas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkų turto surasta tik 226 000 Lt sumai, pareiškėjos argumentas, jog nebuvo jokio pagrindo areštuoti jos vardu atidarytas bankų sąskaitas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6927-553/2011 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo O. M. ir A. M. turtui 350 000 Lt sumai išieškotojo E. K. naudai. 2011-10-04 turto aprašu antstolė nustatė, kad O. M. nuosavybės teise priklausančio ir areštuoto turto vertė 226 000 Lt, todėl 2011-12-20 antstolės patvarkymais areštuotos skolininkų O. M. ir A. M. piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, trūkstamai 124 000 Lt sumai, sustabdant lėšų išmokėjimą.
Pareiškėja, tiek antstolei pateiktame skunde, tiek ir atskirajame skunde prašydama panaikinti 2011-12-20 patvarkymus, teigia, jog šie patvarkymai yra neteisėti, nes jie yra be motyvų, o nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymui pakanka O. M. areštuoto nekilnojamojo turto. Su tokiais apeliantės teiginiais teismas neturi pagrindo sutikti.
CPK VI dalyje („Vykdymo procesas“) nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukciją ir kitus norminius teisės aktus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str.). Analogiškos nuostatos numatytos ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (2011-11-18 redakcija) patvirtintoje sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurios 2 punkte be kita ko nurodyta, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti patvarkymo sustabdyti lėšų išmokėjimą patvirtintą formą (Instrukcijos 20 priedas). Byloje nustatyta, kad ginčijami patvarkymai yra parengti pagal patvirtintą dokumento formą, todėl nesutiktina su apeliantės teiginiais, jog šie patvarkymai prieštarauja CPK reikalavimams (taip pat ir CPK 613 str. 2 d.). Ginčijami patvarkymai yra aiškūs ir vykdytini. Nors apeliantė teigia, kad patvarkymai yra be motyvų, tačiau nepateikia jokių paaiškinimų, kokius papildomus motyvus (paaiškinimus) antstolė turėjo nurodyti skundžiamuose patvarkymuose, todėl teisėtus ir galiojančius patvarkymus panaikinti tik dėl apeliantės formalių pastabų nėra teisinio pagrindo. Tuo labiau, kaip teisingai pažymėjo antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantė A. M. žinojo apie tai, jog, skolininkei nepateikus informacijos apie nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas bus nukreiptas į skolininkės pinigines lėšas. Taigi, apeliantė buvo iš anksto informuota apie ketinimą taikyti skolininkų piniginių lėšų areštą.
Kaip minėta, vykdomojoje byloje Nr. 0012/11/02337 antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą (nutartį) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo O. M. ir A. M. turtui 350 000 Lt sumai. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama preliminariai, iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad galimas teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas, tokiu būdu vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, svarbu areštuoti (apriboti nuosavybės teises) turtą tokiai sumai, kad jos pakaktų patenkinti ieškinio reikalavimams teigiamo teismo sprendimo atveju. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti efektyvios, jomis turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam reikalavimo patenkinimui. Antstolio veiklos ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, šiuo atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 str. 4 p.), kurioje teismas aiškiai nurodė taikomų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką ir būdą (CPK 147 str. 5 d., 152 str. 6 d.). Iš bylos duomenų seka, kad skolininko O. M. areštuoto nekilnojamojo turto antstolės 2011-10-04 apraše nustatyta vertė (226 000 Lt) nėra pakankama nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti, todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai, nenustačiusi kito skolininkų areštuotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, likusiai 124 000 Lt sumai skundžiamais patvarkymais sustabdė skolininkų piniginių lėšų išmokėjimą. Objektyvių duomenų, kad areštuoto turto vertė viršija nutartimi nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių mastą, skolininkė A. M. nepateikė nei antstolei, nei jos skundus nagrinėjantiems teismams, todėl apeliantės išvedžiojimai, jog skundžiami patvarkymai yra neteisėti, atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad kiti atskirajame skunde išdėstyti teiginiai dėl ekspertizės skyrimo, jos apmokėjimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie išsamiau nenagrinėtini. Nesant jokių objektyvių įrodymų, jog areštuoto nekilnojamojo turto, priklausančio O. M., pakanka nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti, nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis neteisėtai sustabdė skolininkų piniginių lėšų išmokėjimą likusiai sumai ar viršijo nutartimi nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką ir būdą, todėl A. M. atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.