Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

gynejams Jolantai Teresei Litvinskienei, Jolantai Savickaitei, Eugenijai Liutvinskienei, Birutei Strimaitytei, Leonorai Vasiliauskienei, Simonui Bareikai, Viktorui Rutkauskui, Vytautei Ladigaitei-Balciunienei, Svetalanai Naidenko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju R. V. , A. V. , S.T., T. L. , T. R. , V. K. , K. L. , M. K. ir G. P. apeliacinius skundus del Šiauliu apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del UAB ,,VB Lizingas“ automobilio vagystes – laisves atemimu 2 metams;

pagal 2000 m. BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 2 d. del R. L. turto prievartavimo – laisves atemimu 4 metams 6 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del J. P. automobilio vagystes – laisves atemimu 2 metams 9 menesiams;

pagal 2000 m. BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 2 d. del J. P. turto prievartavimo – laisves atemimu 5 metams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del V. B. komercines imones automobilio vagystes – laisves atemimu 3 metams 2 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del R. B. automobilio vagystes – laisves atemimu 3 metams 2 menesiams;

pagal 2000 m. BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 1 d. del R. B. turto prievartavimo – 4 metams 6 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del J. T. automobilio ir jame buvusiu daiktu vagystes – laisves atemimu 3 metams 6 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del O. L. vardu registruoto mikroautobuso vagystes – laisves atemimu 3 metams 2 menesiams;

pagal 2000 m. BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 1 d. del S. K. turto prievartavimo – laisves atemimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 6 metams 6 menesiams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

R. V. išteisintas pagal 1961 m. BK 227¹ str. 1 d., pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del V. P. turto prievartavimo, šioje dalyje nuosprendis neapskustas.

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del A. A. ir L. A. turto prievartavimo – laisves atemimu 3 metams 3 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del V. R. automobilio vagystes – laisves atemimu 2 metams 8 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del V. R. turto prievartavimo – laisves atemimu 4 metams 6 menesiams;

pagal 2000 m. BK 182 str. 1 d. del R. M. turto užvaldymo apgaule – laisves atemimu 2 metams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del S. J. automobilio vagystes – laisves atemimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmes subendrintos bausmiu dalinio sudejimo budu, ir subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 5 metams 6 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Telšiu raj. apylinkes teismo 2002-12-16 nuosprendžiu bei 2003-08-14 nutartimi paskirta bausme, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 5 metams 8 menesiams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

A. V. išteisintas pagal 1961 m. BK 227¹ str. 1 d., pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del A. A. automobilio vagystes, šioje dalyje nuosprendis neapskustas.

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del V. P. turto prievartavimo - laisves atemimu 3 metams 3 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del R. D. turto prievartavimo - laisves atemimu 3 metams 6 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del M. B. automobilio ir jame buvusiu daiktu vagystes - laisves atemimu 2 metams 7 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del E.N. imones „Kaukas“ automobilio vagystes - laisves atemimu 2 metams 8 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del R. Bk. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del A. R. automobilio ir jame buvusiu daiktu vagystes - laisves atemimu 2 metams 9 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del A. R. turto prievartavimo - laisves atemimu 3 metams 6 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmes subendrintos bausmiu dalinio sudejimo budu, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 5 metams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

Taikant 2002-11-07 Lietuvos Respublikos istatymo „Del amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metu sukakti“ 4 str. 2 d. 1 p., neatliktoji laisves atemimo bausmes dalis sumažinta vienu penktadaliu.

S. T. išteisintas pagal 1961 m. BK 227¹ str. 1 d., pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del R. D. automobilio vagystes, pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del M. B. turto prievartavimo, šioje dalyje nuosprendis neapskustas.

pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del V. T. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del V. Kb. automobilio vagystes - laisves atemimu 2 metams 8 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del R. K. turto prievartavimo - laisves atemimu 3metams 3 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del Ad. R. automobilio vagystes – laisves atemimu 3 metams;

pagal 2000 m. 181 str. 2 d. del Au. R. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams 6 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del E. S. automobilio vagystes - laisves atemimu 3 metams 2 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del E.S. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams 7 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del V. R. automobilio vagystes - laisves atemimu 2 metams 8 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del V. R. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams 6 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmes subendrintos bausmiu dalinio sudejimo budu, ir subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 5 metams 9 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Telšiu raj. apylinkes teismo 2002-03-28 nuosprendžiu bei 2003-07-16 nutartimi paskirta bausme, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 6 metams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

T. L. išteisintas pagal 1961 m. BK 227¹ str. 1 d., pagal 1961 m. BK 278 str. 2 d. del Au. R. turto sunaikinimo, pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del V. T. automobilio vagystes, pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del A. Mt. automobilio vagystes, pagal 2000 m. 181 str. 2 d. del A. Mt. turto prievartavimo, pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del J. B. automobilio vagystes, pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 278 str. 2 d. del A. K. turto sunaikinimo organizavimo, pagal 196l m. BK 271 str. 2 d. del A. A. automobilio vagystes, pagal 1961 m. BK 273 str. 3 d. del A. A. turto prievartavimo, šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del V. T. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams 2 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del R. L. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams 3 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del E. V. turto prievartavimo - laisves atemimu 3 metams 6 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del J. P. automobilio vagystes - laisves atemimu 2 metams 8 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del J. P. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams 6 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del V. B. komercines imones automobilio vagystes -laisves atemimu 2 metams 9 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del R. B. automobilio vagystes - laisves atemimu 3 metams 1 menesiui;

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del R. B. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams 3 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del J. T. automobilio ir jame buvusiu daiktu vagystes laisves atemimu 3 metams 4 menesiams;

pagal 2000 m. BK 182 str. 1 d. del R. M. turto užvaldymo apgaule - laisves atemimu 2 metams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del A. C. automobilio ir jame buvusiu daiktu vagystes - laisves atemimu 3 metams 6 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del Z. L. ir A. C. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams 2 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmes subendrintos bausmiu dalinio sudejimo budu, ir subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Telšiu raj. apylinkes teismo 2002-05-24 nuosprendžiu bei 2003-08-27 nutartimi paskirta bausme, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 6 metams 2 menesiams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

T. R. išteisintas pagal 1961 m. BK 227¹ str. 1 d., pagal 1961 m. BK 310 str. 3 d., pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del V. T. automobilio vagystes, pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del A. Mt. automobilio vagystes, pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del A. Mt. turto prievartavimo, pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del J. B. automobilio vagystes, pagal 1961m. BK 18 str. 4 d. ir 278 str. 2 d. del A. K. turto tycinio sunaikinimo organizavimo, pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del B.L. firmos „Skinta“ automobilio vagystes, pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del E. V. automobilio vagystes, pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del V. P. turto prievartavimo, šioje dalyje nuosprendis neapskustas.

pagal 2000 m. BK 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d. del A. K. turto tycinio sunaikinimo organizavimo - laisves atemimu 2 metams 9 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del R. L. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams 3 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del E. V. turto prievartavimo - laisves atemimu 3 metams 6 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del J. P. automobilio vagystes - laisves atemimu 2 metams 8 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del J. P. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams 6 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del V. B. imones automobilio vagystes - laisves atemimu 2 metams 9 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del R. B. automobilio vagystes - laisves atemimu 3 metams 1 menesiui;

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del R. B. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams 3 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del A. C. automobilio ir jame buvusiu daiktu vagystes - laisves atemimu 3 metams 6 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d, 4 d., šios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu, ir subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Telšiu raj. apylinkes teismo 2002-05-24 nuosprendžiu bei 2003-08-27 nutartimi paskirta bausme, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 6 metams 1 menesiui, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

V. K. išteisintas pagal 1961 m. BK 227¹ str. 1 d., pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del A. Mt. automobilio vagystes, pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del A. Mt. turto prievartavimo, pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del J. B. automobilio vagystes, pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del B.L. firmos „Skinta“ automobilio vagystes, pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. del E. V. automobilio vagystes, pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del V. P. turto prievartavimo, šioje dalyje nuosprendis neapskustas.

pagal 2000 m. BK 187 str. 2 d. del A. K. turto tycinio sunaikinimo - laisves atemimu 2 metams 8 menesiams;

pagal 2000 m. BK 182 str. 1 d. del A.S. turto užvaldymo apgaule - laisves atemimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu, ir subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 3 metams 6 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Telšiu raj. apylinkes teismo 2002-09-12 nuosprendžiu bei 2003-05-21 nutartimi paskirta bausme, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 4 metams 6 menesiams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del V. Kb. automobilio vagystes - laisves atemimu 2 metams 8 menesiams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del R. K. turto prievartavimo - laisves atemimu 3 metams 3 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu, ir subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 3 metams 6 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Telšiu raj. apylinkes teismo 2003-12-08 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 4 metams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

pagal 2000 m. BK 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d. del A. K. turto sunaikinimo organizavimo -laisves atemimu 2 metams 9 menesiams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del V. B. imones automobilio vagystes - laisves atemimu 3 metams;

pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del R. B. automobilio vagystes - laisves atemimu 3 metams;

pagal 2000 m. BK 181 str. 1 d. del R. B. turto prievartavimo - laisves atemimu 4 metams 3 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 5 metams 3 menesiams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

Taikant 2002-11-07 Lietuvos Respublikos istatymo „Del amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metu sukakti“ 4 str. 2 d. 2 p., neatliktoji laisves atemimo bausmes dalis sumažinta vienu šeštadaliu.

G. P. išteisintas pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del A. Mt. automobilio vagystes, pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del A. Mt. turto prievartavimo, pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. del J. B. automobilio vagystes, pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del V. P. turto prievartavimo, šioje dalyje nuosprendis neapskustas.

Vadovaujantis BK 72 str., i valstybes pajamas kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuotos pinigu sumos:

iš R. V. - 8833,34 Lt, iš T. R. - 833,34 Lt, iš V. K. - 666,67 Lt, iš S. T. - 5200 Lt, iš T. L. - 500 Lt, iš A. V. - 500 Lt.

iš R. V. 500 Lt J. V. ;

iš T. L. 3600 Lt Ad. R. , 4800 Lt E.S.;

iš S. T. 2400 Lt R. D. , 739 Lt M. B. ;

solidariai priteista: iš T. R. ir T. L. 3600 Lt V. T. ; iš G. P. , V. K. , E. B. , K. L. 800 Lt A. K. ; iš T. R. , V. K. 2000 Lt E. V. ; iš R. V. , T. R. , V. K. 2400 Lt J. P. ; iš R. V. , T. R. , V. K. , G. P. 400 Lt R. B. ; iš V. V. ir K. L. 1800 Lt A. S.; iš T. R. , A. V. ir V. V. 2000 Lt R. M. ; iš V. K. ir T. R. 195 Lt A. C. ; iš S. T. , A. Š. ir L. K. 1056 Lt A. R. ; iš D. G. , A. M. ir A. C. 1500 Lt J.R.; iš V. V. ir A. V. 450 Lt S. J. ;

Civiliniu ieškovu AB „Lietuvos draudimas“, nukentejusiuju A. Mt. , J. B. ir A. A. ieškiniai palikti nenagrineti, o nukentejusiuju R. L. , V. P. , V. R. , J. T. ir I. R. civiliniai ieškiniai atmesti.

Tuo paciu nuosprendžiu nuteisti V. V. , A. T. , A. Š. , A. C. , A.M., C. B. , E. B. , L. K. , išteisintas A. Ž. , o A.G. nuo baudžiamosios atsakomybes atleistas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskustas.

Nuteistasis D. G. nuo savo paduoto apeliacinio skundo atsisake, todel jo atžvilgiu apeliacinis procesas nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. V. nuteistas už tai, kad 1999 m. spalio men., nakti iš 27 d. i 28 d., isibrove i garažu kooperatyvo ,,Pasaga“ boksa Nr.37, esanti Telšiuose, Karaliaus Mindaugo g., ir slapta pagrobe ten stovejusi UAB ,,VB Lizingas“ priklausanti automobili Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas UAB ,,VB Lizingas“ 46 000 litu materialine žala.

T. R. ir T. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., Telšiuose reikalavo, kad V. T. jiems perduotu savo turta, padarydami jam didele 3600 Lt turtine žala. Pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, 2000 m. spalio men. nenustatyta diena T. R. telefonu kreipesi i 2000 m. spalio 5 d. pavogto automobilio VW Passat, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), savininka V. T. , reikalaudamas perduoti jam priklausanti turta - ne mažiau 1000 JAV doleriu (4000 litu), ši reikalavima užmaskuojant paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri T. R. tariamai surado, gražinimu. 2000 m. spalio 10 d. vakare T. L. ir T. R. laukiant, kada nusikalstamo susivienijimo narys A. G. atneš pinigus už pavogto automobilio VW Passat, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), gražinima, A.G. 2000 m. spalio 10 d. vakare, vykdydamas savo vaidmeni, paeme iš V. T. 900 JAV doleriu (3600 litu).

V. K. , G. P. ir K. L. nuteisti už tai, kad veikdami

bendrininku grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G. ir nuteistuoju E. B. , tycia padegdami sunaikino svetima turta, tuo padarydami A. K. 700 Lt materialine žala. A.G., V. K. ir G. P. 2000 m. lapkricio 29 d. vakare atvyko i buta, esanti Telšiuose, (duomenys neskelbtini), ir organizavo nusikaltima - nurode E. B. ir K.L. padegti A. K. priklausancio namo, esancio Telšiuose, (duomenys neskelbtini), lauko duris. Tam tikslui G. P. nuvažiavo i degaline ir nupirko dyzelino, kuri atidave E. B. ir K.L.. 2000 m. lapkricio 29 d., apie 22 val., E. B. apipyle namo, esancio Telšiuose, (duomenys neskelbtini), lauko duris dyzelinu ir jas padege, o K. L. tuo metu stebejo aplinka ties namu Telšiuose, (duomenys neskelbtini), turedamas tiksla perspeti E. B. , jei daromas nusikaltimas butu pastebetas.

R. V. , T. R. ir V. K. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., reikalavo, kad R. L. jiems perduotu savo turta, padarydami jam didele 2000 Lt turtine žala. R. V. 2000 m. gruodžio men., tiksliau nenustatytu laiku, nurode V. K. , T. R. ir A.G. kreiptis i automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininka ir pareikalauti iš jo išpirkos. T. R. ir V. K. 2000 m. gruodžio men., tiksliau nenustatytu laiku, dave A.G. mineto automobilio savininko telefono numeri ir nurode kreiptis i automobilio savininka ir pareikalauti iš jo išpirkos. A.G., vykdydamas savo vaidmeni, 2000 m. gruodžio men. nenustatytomis dienomis kelis kartus (tikslus skaicius tyrimo metu nenustatytas) telefonu kreipesi i R. L. , reikalaudamas, kad šis perduotu jam priklausanti turta - 800 JAV doleriu (3200 litu), ši reikalavima kaskart užmaskuodamas paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri A.G. tariamai surado, gražinimu, grasindamas, kad priešingu atveju pagrobto automobilio R. L. neatgaus. 2000 m. gruodžio men., tiksliau nenustatytu laiku, pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, A.G. paeme iš R. L. 500 JAV doleriu (2000 litu). T. R. , vykdydamas savo vaidmeni, po pinigu paemimo pastate pavogta R. L. automobili Telšiu raj. Božienu k.

T. R. ir V. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., reikalavo, kad E. V. jiems perduotu savo turta. Pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, T. R. ir V. K. dave A.G. automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko telefono numeri ir nurode kreiptis i šio automobilio savininka ir pareikalauti iš jo išpirkos. A.G., vykdydamas savo vaidmeni, 2000 m. gruodžio men., tiksliau nenustatytu laiku, telefonu kreipesi i S. Š. , laikydamas ji automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, reikalaudamas perduoti jam priklausanti turta - 600 JAV doleriu (2400 litu), užmaskuodamas ši reikalavima paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri A.G. tariamai surado, gražinimu, grasindamas, kad S. Š. neteks savo automobilio VW Passat ir, pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, A.G. paeme iš S. Š. E. V. priklausancius 500 JAV doleriu (2000 litu). T. R. , vykdydamas savo vaidmeni, po pinigu paemimo paskambino E. V. ir pasake, kur stovi jo pavogtas automobilis.

T. L. ir M. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupeje, 2001 m. sausio 14 d., apie 21.20 val., Telšiuose, P.Genio g., prie 47 numeriu pažymeto namo, slapta pagrobe svetima turta - V. Kb. priklausanti automobili AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas V. Kb. 7200 litu materialine žala.

T. L. ir M. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininku grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., reikalavo, kad R. K. jiems perduotu savo turta. Pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, 2001 m. sausio 15 d., T. L. ir M. K. dave A.G. automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko telefono numeri ir nurode kreiptis i šio automobilio savininka ir pareikalauti iš jo išpirkos. A.G., vykdydamas savo vaidmeni, 2001 m. sausio 15 d., laikotarpiu nuo 9 val. iki 10 val., telefonu kreipesi i R. K. , laikydamas ja automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, reikalaudamas iš jos perduoti jai priklausanti turta - pinigus, nenurodydamas konkrecios pinigu sumos, užmaskuodamas ši reikalavima paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri A.G. tariamai surado, gražinimu. A.G., T. L. ir M. K. svetimo turto neužvalde, kadangi R. K. atsisake perduoti savo turta.

R. V. , T. R. ir V. K. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., 2001 m. sausio men. 19 d., apie 11.35 val., Telšiuose, Mascio g., prie 9 numeriu pažymeto namo, pasiskirste vaidmenimis, slapta pagrobe svetima turta - J. P. automobili AUDI 100, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), tuo padarydami J. P. 7000 litu materialine žala.

R. V. , T. R. ir V. K. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., reikalavo, kad J. P. jiems perduotu savo turta, tuo padarydami jam didele 2400 Lt turtine žala. Pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, R. V. nurode A.G. kreiptis i automobilio AUDI 100, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), savininka ir pareikalauti iš jo išpirkos. A.G., vykdydamas savo vaidmeni, 2001 m. sausio 19 d. tris kartus telefonu kreipesi i mineto automobilio savininka J. P. , reikalaudamas perduoti jam priklausanti turta - 1300JAV doleriu (5200 litu), kaskart užmaskuodamas ši reikalavima paslaugu siulymu - automobilio, kuri A.G. tariamai surado, gražinimu, grasinant, kad priešingu atveju pagrobto automobilio J. P. niekada neatgaus. R. V. 2001 m. sausio 19 d. vakare lauke, kada organizuotos grupes nariai atveš pinigus už J. P. automobilio AUDI 100, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), gražinima. T. R. ir V. K. stebejo aplinka pinigu perdavimo metu tikslu perspeti nusikaltimo bendrininkus, jei daromas nusikaltimas butu pastebetas. A.G. 2001 m. sausio 19 d. vakare Telšiu m., Geliu g. paeme iš D.P. J. P. priklausancius 2400 litu. T. R. ir V. K. , toliau vykdydami savo vaidmeni, po pinigu paemimo pastate J. P. pavogta automobili Telšiuose, Lakštingalu g., prie 8 numeriu pažymeto namo.

T. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje su kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., 2001 m. sausio men. 22 d., apie 20.30 val., slapta pagrobe Ad.R. automobili AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas Ad.R. 3600 litu materialine žala.

T. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., reikalavo, kad Au. R. jiems perduotu savo turta, padegant sunaikindami Ad.R. automobili ir tuo padarydami jam didele 3600 Lt dydžio materialine žala. Telšiuose, pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, A.G. daugiau nei du kartus telefonu kreipesi i Au. R. , laikydamas ji automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. sausio 22 d. pavogto Telšiuose, Lygumu gatveje prie 41 numeriu pažymeto namo, savininku, reikalaudamas perduoti jam priklausanti turta - 500 JAV doleriu (2000 litu), kaskart užmaskuodamas ši reikalavima paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri A.G. tariamai surado, gražinimu, grasindamas, kad priešingu atveju pagrobtas automobilis AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bus sudegintas; tuo metu T. L. buvo šalia A. G. ir klausesi telefoninio pokalbio. Po to A.G. ir T. L. padegdami sunaikino pavogta automobili AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

T. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., 2001 m. sausio men. 22 d., dienos metu, Telšiuose, Vilniaus g., prie 24 numeriu pažymeto namo, slapta pagrobe svetima turta – E.S. priklausanti automobili AUDI 80, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas E.S. 4800 litu materialine žala.

T. L. nuteistas už tai, kad veikdamas grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., reikalavo, kad E.S. jiems perduotu savo turta, išardydami ir taip sugadindami pavogta E.S. automobili. Pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, A.G. 2001 m. sausio men., tiksliau nenustatytomis dienomis, daugiau nei 2 kartus telefonu kreipesi i R. S. , laikydamas ji automobilio AUDI 80, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), 2001 m. sausio 22 d. pavogto Telšiuose, Vilniaus gatveje prie 26 numeriu pažymeto namo, savininku, reikalaudamas perduoti jam priklausanti turta - 500 JAV doleriu (2000 litu), kaskart užmaskuodamas ši reikalavima paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri A.G. tariamai surado, gražinimu. Pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, 2001 m. sausio menesi, tiksliau nenustatytu laiku, T. L. stebejo pinigu perdavimo aplinka tikslu perspeti nusikaltimo bendrininka, jei daromas nusikaltimas butu pastebetas. Prievartaudami turta, išarde ir taip sugadino pavogta E.S. automobili AUDI 80, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini). E.S. turto jie neužvalde, nes R.S. turto - 500 JAV doleriu (2000 litu)- neperdave.

R. V. , T. R. , V. K. ir G. P. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupeje, 2001 m. sausio 22 d., dienos metu, Telšiuose, kieme prie Vilniaus g. 20 numeriu pažymeto namo, pasiskirste vaidmenimis, slapta pagrobe svetima turta - V. B. komercinei imonei priklausanti automobili BMW 520, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), tuo padarydami V. B. komercinei imonei 6400 litu materialine žala.

S. T. nuteistas už tai, kad Telšiuose reikalavo iš V. P. , laikydamas ji automobilio BMW 520, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), 2001 m. sausio 22 d. pavogto Telšiuose, Vilniaus gatveje prie 20 numeriu pažymeto namo, savininku, perduoti jam priklausanti turta - 900 JAV doleriu (3600 litu), užmaskuodamas ši reikalavima paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri S. T. tariamai surado, gražinimu. 2001 m. sausio 26 d. jis pakartotinai pareikalavo iš V. P. 800 JAV doleriu (3200 litu) ir nurode pinigu perdavimo vieta, kurioje S. T. 2001 m. sausio 26 d. paeme iš V. P. 800 JAV doleriu (3200 litu). Tuo jis V. P. padare 3200 litu turtine žala.

R. V. , T. R. , V. K. ir G. P. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupeje, 2001 m. sausio 23 d., apie 20 val., Telšiuose, Baltijos g. prie 76 numeriu pažymeto namo, pasiskirste vaidmenimis, slapta pagrobe svetima turta - R. B. priklausanti automobili Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydami R. B. 5000 litu materialine žala.

R. V. , T. R. , V. K. ir G. P. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., reikalavo, kad R. B. jiems perduotu savo turta. Telšiuose, pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, V. K. 2001 m. sausio men., tiksliau nenustatytu laiku, daugiau nei du kartus telefonu kreipesi i 2001 m. sausio 23 d. pavogto automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininka R. B. , reikalaudamas perduoti jam priklausanti turta – 1000 JAV doleriu (4000 litu), užmaskuojant ši reikalavima paslaugu siulymu – mineto automobilio, kuri V. K. tariamai surado, gražinimu, grasinant, kad priešingu atveju pagrobto automobilio R. B. niekada neatgaus. A.G. 2001 m. sausio menesi, tiksliau nenustatytu laiku, paeme iš V.L., laikydamas ji automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, R. B. priklausancius 100 JAV doleriu (400 litu). Tuo metu R. V. ir V. K. sedejo automobilyje AUDI 80 ir lauke, kada organizuotos grupes narys A.G. atneš pinigus už pavogto automobilio gražinima. V. K. , toliau vykdydamas savo vaidmeni, po pinigu paemimo pastate pavogta automobili Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Telšiu raj. Tryškiu k.

A. V. nuteistas už tai, kad reikalavo iš A. A. ir L. A. jam perduoti savo turta. 2001 m. vasario 12 d. jis telefonu kreipesi i 2001 m. vasario 10 d. pavogto automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininka A. A. , reikalaudamas perduoti jam priklausanti turta (konkrecios pinigu sumos nenurode), užmaskuodamas ši reikalavima paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri A. V. tariamai surado, gražinimu. 2001 m. vasario men., tiksliau nenustatytu laiku, jis pakartotinai telefonu pareiške A. A. reikalavima perduoti jam jo turta - 400 JAV doleriu (1600 litu). 2001 m. vasario men. 12-14 dienomis jis daugiau negu 2 kartus telefonu pakartotinai kreipesi i L. A. , reikalaudamas jos kuo greiciau surinkti pinigus - 400 JAV doleriu (1600 litu), grasindamas, kad priešingu atveju pagrobto automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekada neatgaus. A. V. svetimo turto neužvalde, nes A. A. ir L. A. atsisake perduoti savo turta.

A. V. ir T. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupeje, 2001 m. vasario men. 16 d., nuo 22 val. iki 23.30 val., Telšiu r. (duomenys neskelbtini). slapta pagrobe svetima turta - V. R. priklausanti automobili AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydami V. R. 3000 litu materialine žala.

A. V. ir T. L. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininku grupeje kartu nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G.., reikalavo, kad V. R. jiems perduotu savo turta, tuo padarydami jai didele 1000 Lt turtine žala. Pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, T. L. 2001 m. vasario men., tiksliau nenustatytomis dienomis, daugiau negu 2 kartus kreipesi i 2001 m. vasario 16 d. pavogto automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke V. R. , reikalaudamas perduoti jai priklausanti turta - 1000 litu, kaskart užmaskuodamas ši reikalavima paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri T. L. tariamai surado, gražinimu. 2001 m. vasario men., tiksliau nenustatytu laiku, T. L. paeme iš A. P. V. R. priklausancius 1000 litu. A.G., vykdydamas savo vaidmeni, 2001 m. vasario men., tiksliau nenustatytu laiku, po pinigu paemimo atvare automobili AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei V. R. prie namu Telšiu r. (duomenys neskelbtini). Tuo metu T. L. ir A.V. lauke atvažiuojancio A.G.prie V.R.namu.

S. T. nuteistas už tai, kad reikalavo iš R. D. jam perduoti savo turta. Telšiuose 2001 m. kovo 25 d. jis susitiko su 2001 m. kovo 24 d. pavogto automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku R.D. ir pareikalavo iš jo perduoti jam priklausanti turta - 750 JAV doleriu (3000 litu), užmaskuodamas ši reikalavima paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri S. T. tariamai surado, gražinimu. 2001 m. kovo 26 d. jis pakartotinai telefonu pareiške R. D. reikalavima perduoti turta - 600 JAV doleriu (2400 litu) bei nurode pinigu perdavimo vieta, kurioje S. T. 2001 m. kovo 26 d. paeme iš R. D. 600 JAV doleriu (2400 litu). 2001 m. kovo 26 d. jis paskambino telefonu R. D. ir nurode jam priklausancio automobilio stovejimo vieta Telšiuose, šalia Ilges ežero.

R. V. ir T. R. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., bendrininkaujant V. V. , 2001 m. kovo men. 23 d., apie 12.10 val., aikšteleje, esancioje Telšiuose, Džiugo g., prie Telšiu apskrities ligonines, pasiskirste vaidmenimis, slapta pagrobe svetima turta - J. T. priklausanti 6400 litu vertes automobili SEAT TOLEDO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo automagnetola ,,Blaupunkt“ ir keltuvas, tuo padarydami J. T. bendra 6900 litu materialine žala.

K. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje kartu su V. V. ir nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., sukciaudami užvalde A. S. turta. Turedami tiksla užvaldyti A.S. priklausancius 600 JAV doleriu (2400 litu) apgaule, pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma – A.G., žinodamas, kad 2001 m. kovo 26 d. Telšiuose, Mascio g., prie 3 numeriu pažymeto namo, buvo pavogtas A.S. priklausantis automobilis AUDI 80, 2001 m. balandžio men., tiksliau nenustatytu laiku, 2 kartus telefonu kreipesi i A.S., reikalaudamas už tariama jo pavogto automobilio AUDI 80, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), sugražinima 600 JAV doleriu (2400 litu), iš anksto neturedamas galimybes šio automobilio sugražinti. 2001 m. balandžio men., tiksliau nenustatytu laiku, A.G., kartu su V. V. , parode K. L. pinigu paemimo iš A. S.o vieta prie kapiniu Telšiuose, Geliu g. 2001 m. balandžio men., tiksliau nenustatytu laiku, K. L. paeme iš A. S. 450 JAV doleriu (1800 litu).

T. R. ir A. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupeje kartu su nuteistuoju V. V. ir nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, sukciaudami užvalde R. M. turta. Turedami tiksla užvaldyti R. M. priklausancius 500 JAV doleriu (2000 litu) apgaule, T. R. , žinodamas, kad 2001 m. kovo 28 d. Varniu seniunijoje, prie Ligonines g. 3 numeriu pažymeto namo, buvo pavogtas R. M. priklausantis automobilis AUDI 80, 2001 m. balandžio men., tiksliau nenustatytu laiku, telefonu kreipesi i R. M. , reikalaudamas už tariama jos pavogto automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugražinima 500 JAV doleriu (2000 litu), iš anksto neturint galimybes mineto automobilio sugražinti, ir nurode R. M. , kad ji jai priklausancius pinigus - 500 JAV doleriu (2000 litu), perduotu M. N. . 2001 m. balandžio men., tiksliau nenustatytu laiku, A.G. ir V. V. lauke, kada A. V. atneš pinigus už tariamai pavogto automobilio AUDI 80 gražinima. Tuo metu A. V. paeme iš M. N. R. M. priklausancius 500 JAV doleriu (2000 litu).

R. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. T. , 2001 m. birželio 25 - 26 d. nakti Palangoje, prie Sodu g. 20 numeriu pažymeto namo, slapta pagrobe svetima turta - O. L. vardu registruota mikroautobusa VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas O. L. 16 000 litu materialine žala.

R. V. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., reikalavo, kad S. K. jiems perduotu savo turta. Telšiuose, pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, R. V. 2001 m. birželio men., tiksliau nenustatytu laiku, nurode A.G. kreiptis i G. K. , laikydamas ji mikroautobuso VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. birželio 25-216 d. nakti pavogto Palangoje, prie Sodu gatveje 20 numeriu pažymeto namo, savininku ir pareikalauti už ši pavogta mikroautobusa išpirkos. A.G., vykdydamas savo vaidmeni, 2001 m. birželio men., tiksliau nenustatytu laiku, telefonu kreipesi i G. K. , laikydamas ji mikroautobuso VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. birželio 25 - 26 d. nakti pavogto Palangoje, prie Sodu gatveje 20 numeriu pažymeto namo, savininku, reikalaudamas iš jo perduoti jam priklausanti turta - 2000 JAV doleriu (8000 litu), užmaskuojant ši reikalavima paslaugu siulymu - mineto mikroautobuso, kuri A.G. tariamai surado, gražinimu, grasinant, kad priešingu atveju pagrobto mikroautobuso G. K. niekada neatgaus. A.G., toliau vykdydamas savo vaidmeni, 2001 m. birželio men., tiksliau nenustatytu laiku, pasake S. K. apie mikroautobuso VW CARAVELLE detuves turini. 2001 m. birželio men., tiksliau nenustatytu laiku, A. G. paeme iš S. K. 2000 JAV doleriu (8000 litu) ir jam pasake, kur stovi pavogtas automobilis VW CARAVELLE.

T. R. ir V. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupeje, 2001 m. liepos 20 d., apie 10.35 val., Telšiuose, prie Gedimino g. 2 numeriu pažymeto namo, slapta pagrobe svetima turta - A. C. priklausanti 5000 litu vertes automobili VW Passat, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame buvo A. C. priklausantys daiktai: asmens pasas, sveikatos pažymejimas ir pinigine su 110 litu, tuo padarydami A. C. bendra 5195 litu materialine žala.

T. R. nuteistas už tai, kad reikalavo iš A. C. jam perduoti savo turta. 2001 m. liepos 21 d. jis daugiau negu 2 kartus telefonu kreipesi i Z. L. , laikydamas ja automobilio VW Passat, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), 2001 m. liepos 20 d. pavogto Telšiuose, prie Gedimino g. 2 numeriu pažymeto namo, savininke, reikalaudamas iš jos perduoti jai priklausanti turta - 800 JAV doleriu (3200 litu), užmaskuodamas ši reikalavima paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri T. R. tariamai surado, gražinimu, grasindamas, kad Z. L. nesikreiptu i policija, kadangi daugiau niekada neatgaus savo automobilio. 2001 m. liepos 22 d. jis pakartotinai pareiške Z. L. bei A. C. reikalavima perduoti jam ju turta - 800 JAV doleriu (3200 litu). T. R. svetimo turto neužvalde, nes Z. L. ir A. C. perduoti savo turta atsisake.

S. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje kartu su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., 2001 m. liepos men. 15 d. vakare Telšiuose, prie Mascio g. 52 numeriu pažymeto namo, slapta pagrobe svetima turta - M. B. priklausanti 600 litu vertes automobili VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo M. B. priklausantys daiktai: briedžio ragai, basutes, kumpis, lašiniai, irankiu komplektas, pompa ir vaistinele, iš viso padarydami M. B. 739 litu materialine žala.

S. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje kartu su L. K. , A. Š. ir nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., 2001 m. liepos men. 19 - 20 d. nakti iš garažo, esancio Telšiuose, Luokes g., slapta pagrobe svetima turta – E.N. prekybos ir paslaugu imonei ,,Kaukas“ priklausanti automobili AUDI 100 AVANT, tuo padarydami E.N. prekybos ir paslaugu imonei ,,Kaukas“ 6800 litu materialine žala.

S. T. nuteistas už tai, kad reikalavo iš R. Bk. perduoti savo turta. Telšiuose 2001 m. liepos 22 d. jis daugiau negu du kartus kreipesi i R. Bk. , laikydamas ji 2001 m. liepos 19 - 20 d. nakti pavogto automobilio AUDI 100 AVANT, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), savininku, reikalaudamas perduoti jam priklausanti turta - 600 JAV doleriu (2400 litu), kaskart užmaskuodamas ši reikalavima paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri S. T. tariamai surado, gražinimu. 2001 m. liepos 22 d. vakare, garaže, esanciame Telšiuose, Luokes g., jis paeme iš R. Bk. 500 JAV doleriu (2000 litu).

S. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje kartu su nuteistaisiais A. Š. , L. K. ir nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G., 2001m. liepos men. 28 - 29 d. nakti Telšiuose, prie Dariaus ir Gireno g. 14 numeriu pažymeto namo, slapta pagrobe svetima turta - A. R. priklausanti 6400 litu vertes automobili AUDI 100 AVANT, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame buvo A. R. priklausantys daiktai: mobilaus ryšio telefono pakrovejas, automagnetola ,,PIONIER“, ivairus drabužiai, užrašu knygele, keltuvas, asmens pasas ir socialinio draudimo pažymejimas, tuo padarydami A. R. iš viso 7456 litu materialine žala.

S. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje kartu su nuteistaisiais A. Š. , L. K. ir su nuo baudžiamosios atsakomybes atleistu A.G. reikalavo, kad A. R. perduotu savo turta. Telšiuose, pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma, A.G. 2001 m. liepos 29 d. daugiau negu 2 kartus telefonu kreipesi i 2001 m. liepos 28 - 29 d. nakti pavogto automobilio AUDI 100 AVANT, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), savininka A. R. , reikalaudamas perduoti jam priklausanti turta - 1000 JAV doleriu (4000 litu), kaskart užmaskuodamas ši reikalavima paslaugu siulymu - mineto automobilio, kuri A.G. tariamai surado, gražinimu, grasindamas, kad priešingu atveju pagrobto automobilio AUDI 100 AVANT, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), A. R. niekada neatgaus. 2001 m. liepos 30 d. jis pakartotinai daugiau negu 2 kartus telefonu pareiške A. R. reikalavimus perduoti jam jo turta - 1000 JAV doleriu (4000 litu). 2001 m. liepos 31d. jis pakartotinai daugiau nei 2 kartus telefonu pareiške A. R. reikalavimus perduoti jam jo turta - 1000 JAV doleriu (4000 litu) ir nurode A. R. pinigu perdavimo vieta. S. T. , vykdydamas savo vaidmeni, 2001 m. liepos 31 d. nuvairavo automobili AUDI 100 AVANT, tranzitinis numeris (duomenys neskelbtini), i Telšiu raj. Kuršu k. parodyti savininkui A. R. . L. K. ir A. Š. , vykdydami savo vaidmeni, važiavo automobiliu Ford Escort, valst. Nr. CTO 718, pasiimti A. G. ir S. T. po pinigu perdavimo. A.G., S. T. , A. Š. ir L. K. svetimo turto neužvalde, nes juos sulaike policijos pareigunai.

A. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje kartu su nuteistuoju V. V. , Telšiuose, prie Palangos g. 71 numeriu pažymeto namo, slapta pagrobe svetima turta - S. J. priklausanti automobili BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas S. J. 6000 litu materialine žala.

Teismo posedyje nuteistieji R. V. , S. T. , T. L. , T. R. , V. K. , K. L. , M. K. , G. P. ir ju gynejai prašo šiu nuteistuju apeliacinius skundus patenkinti. Nuteistasis A. V. ankstesniame posedyje apeliacines instancijos teismo posedžiuose dalyvauti atsisake, todel baigiamosios kalbos nepasake. Jo gyneja nuteistojo A. V. apeliacini skunda prašo patenkinti. Prokurore prašo nuteistuju A. V. , S. T. ir T. R. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies, nuosprendi ju atžvilgiu pakeisti ir i šiems nuteistiesiems paskirtasias bausmes papildomai iskaityti ju kardomajame kalinime (suemime) išbuta laika, kurio neiskaite pirmosios instancijos teismas. Nuteistuju R. V. , T. L. , G. P. , K. L. , V. K. ir M. K. apeliacinius skundus prokurore prašo atmesti.

Nuteistuju M. K. , S. T. , V. K. , A. V. , T. R. ir K. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. M. K. atžvilgiu nuosprendis keiciamas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo, nustatancio bausmes skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles (BPK 328 str. 1 p.). Šio nuteistojo, o taip pat nuteistuju S. T. , V. K. , A. V. , T. R. bei K. L. atžvilgiu nuosprendis keiciamas ir del netinkamai išsprestu kitu nuosprendžio klausimu, t.y. padarytu klaidu apskaiciuojant ir i paskirtas bausmes iskaitant kardomojo kalinimo (suemimo) laika (BPK 328 str. 4 p.). Nuteistuju G. P. , R. V. ir T. L. apeliaciniai skundai atmetami.

Išnagrinejusi šia byla, kolegija daro išvada, kad teismas visas, tiek nuteistuosius teisinancias, tiek ir juos apkaltinancias bylos aplinkybes išnagrinejo išsamiai ir nešališkai. Visuma išnagrinetu irodymu bei nustatytu bylos aplinkybiu teismas ivertino irgi teisingai ir nepažeidžiant jokiu BPK 20 str. 5 d. išdestytu reikalavimu. Todel nuteistieji pagristai buvo pripažinti kaltais ir ju atžvilgiu pagristai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ivertindamas bei kvalifikuodamas pripažintas irodytomis nusikalstamas veikas teismas baudžiamuosius istatymus irgi taike tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, ši byla buvo patikrinta tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik del tu asmenu, kurie tuos apeliacinius skundus padave. Nuteistajam D. G. savo paduota apeliacini skunda atšaukus, jis irgi nebuvo nagrinejamas, o apeliacinis procesas šio nuteistojo atžvilgiu nutrauktas.

Iš paduotu apeliaciniu skundu turinio matosi, kad juose nuteistieji desto ivairius nesutikimo su nuosprendžiu pagrindus bei argumentus. Vis delto, kai kurie iš tu argumentu visuose skunduose yra tie patys. Visi apeliantai nesutinka su tuo, kaip teismas ivertino išnagrinetus šioje byloje irodymus, taip pat kaltina teisma šališkumu. Pažymetina, kad visi argumentai del byla išnagrinejusio teismo tariamo šališkumo irgi siejami vien tik su jau paminetu irodymu vertinimo klausimu. Visuose apeliaciniuose skunduose nuteistieji taip pat vienodai desto argumentus del kito kaltinamojo A. G. , o kai kuriais atvejais ir kaltinamojo V. V. duotu parodymu. Apeliantai vienodai nurodo, kad ju parodymais teismas negalejo remtis, nes šie asmenys specialiai melavo ir juos apkaltino itakojami ikiteisminio tyrimo pareigunu, tikedamiesi sau ivairiu nuolaidu ir siekdami buti atleistais nuo baudžiamosios atsakomybes arba bent sušvelninti savo paciu padeti. Apeliantai nurodo, kad kitokiu ju dalyvavima nusikaltimu padaryme patvirtinanciu irodymu byloje nesurinkta, todel teismas savo išvadu negalejo gristi vien tik abejotinais parodymais bei prielaidomis ir apkaltinamaji nuosprendi prieme nepagristai.

Kadangi šie argumentai išdestyti visuose paduotuose apeliaciniuose skunduose, i juos kolegija atsako ir juos aptaria pirmiausia.

BPK 20 str. 1-4 dalyse irodymai apibrežiami kaip teisetais budais istatymu nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisejas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Kaltinamojo asmens parodymai, nors šie asmenys apklausu metu ir neispejami apie baudžiamaja atsakomybe del melagingu parodymu davimo, jeigu jie atitinka jau paminetus BPK 20 str. reikalavimus, irgi laikytini irodymais, jeigu taip nusprendžia teismas. Be to, irodymais laikomi ne tik kaltinamojo parodymai apie jo paties padarytas veikas, bei ir jo parodymai apie savo nusikaltimu bendrininkus, o taip pat apie jam žinomas kitu kaltinamuju dalyvavimo kitu nusikaltimu padaryme aplinkybes. Iš šios bylos ir joje priimto nuosprendžio matosi, kad teismas apklause kaltinamuosius A. G. bei V. V. . Kitu nuteistuju atžvilgiu nuosprendis grindžiamas daugiausia A. G. parodymais, nes jis pats buvo kaltinamas padares didžiaja dauguma nusikalstamu veiku, del ju prisipažino kaltu ir dave parodymus ne tik apie savo paties, bet ir apie savo bendrininku dalyvavima bei ju vaidmeni tu nusikaltimu padaryme. A. G. parode ir apie jam žinomas kitu nusikaltimu, kuriuose jis pats nedalyvavo, padarymo aplinkybes. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji be jokio pagrindo nurodo, kad teismas pažeide BPK 301 str. reikalavimus. BPK 301 str. 1 d. nurodoma, kad teismas nuosprendi pagrindžia tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje. Iš šios bylos matosi, kad visus irodymus teismas išnagrinejo betarpiškai teisiamajam posedyje, taip pat betarpiškai apklause ir visus kaltinamuosius, taip pat ir A. G. bei V. V. . Todel šiu kaltinamuju parodymai teisetai bei pagristai buvo pripažinti irodymais, kuriais teismas turejo teise ir pagristai pagrinde priimta nuosprendi. Apie tai, kiek ir kokiais irodymais gali buti pagrindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, jokiais procesiniais istatymais konkreciai nenustatyta. Nuteistieji M. K. ir T. R. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nuosprendis negali buti grindžiamas vien tik nukentejusiuju ar liudytoju parodymais. Tokie argumentai niekuo nepagristi, nes tai nenumatyta jokiuose procesiniuose istatymuose, taip pat ir šiu apeliantu nurodomoje BPK 301 str. 2 dalyje. Cia nurodoma tik apie tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti pagristas ne bet kokiu nukentejusiuju ar liudytoju, o tik tokiu, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Butent tokiu asmenu parodymais galima pagristi apkaltinamaji nuosprendi tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti irodymai. Šioje byloje nuosprendis, tame tarpe ir ši nuosprendi apskundusiu nuteistuju atžvilgiu, nei pagal viena kaltinima iš viso nebuvo grindžiamas parodymais nukentejusiuju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas. Todel BK 301 str. 2 d. reikalavimu teismas irgi tikrai nepažeide. Nors apeliantai savo skunduose nurodo, kad kaltinamieji V. V. , o ypac A. G. , duodami parodymus juos specialiai melagingai apkaltino budami suinteresuoti bylos baigtimi, siekdami palengvinti savo paciu padeti bei išvengti baudžiamosios atsakomybes, su tokiais argumentais galima sutikti tik iš dalies. Jau pats kaltinamojo asmens procesinis statusas neabejotinai reiškia, kad toks asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi. Tai liecia ne tik paminetus kaltinamuosius A. G. bei V. V. , bet ir pacius apeliantus. Pacios BK ir BPK normos specialiai skatina nusikaltimus padariusius asmenis prisipažinti ir duoti teisingus parodymus, taip pat padeti išaiškinti nusikalstamas veikas, taip pat ir tas, kurias padare organizuotos grupes ar nusikalstamo susivienijimo nariai. Atsižvelgus ir i kitas bylos aplinkybes, tokiais atvejais tai pripažistama atsakomybe lengvinancia aplinkybe, o istatymais numatytais atvejais tokie asmenys gali buti ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes. Todel kaltu prisipažinusio asmens suinteresuotumas tuo, kad jam butu taikomos ir šios istatymu nuostatos, taip pat yra naturalus bei suprantamas. Tuo tarpu duomenu apie tai, kad savo parodymais kaltinamieji A. G. bei V. V. butu sieke dar ir melagingai apkaltinti kitus nuteistuosius, šioje byloje nera. Tokiu konkreciu duomenu nenurodo ir apie tai tik spelioja ir patys apeliantai. Apeliaciniuose skunduose nepagristai nurodinejama ir apie kitiems asmenims, ypac A. G. , ikiteisminio tyrimo metu tariamai daryta poveiki ir nuolaidas. Iš bylos matosi, kad V. V. ir A. G. patys buvo itariamaisiais bei kaltinamaisiais, ju atžvilgiu byla perduota nagrineti teisiamajame posedyje, o V. V. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo tarpu kaltinamaji A. G. , vadovaudamasis BK 39¹ str. nuostatomis, teismas nuo baudžiamosios atsakomybes atleido ir byla jo atžvilgiu nutrauke irgi tik tuo paciu nuosprendžiu. Toki sprendima teismas prieme jau pabaiges bylos nagrinejima ir tai reiškia, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinejimo metu A. G. parodymus dave dar nežinodamas, ar jis nuo baudžiamosios atsakomybes bus atleistas. Vis delto kolegija pripažista, kad tais atvejais, kai byloje yra kaltinamas ne vienas, o keli ar keletas asmenu, vienu iš ju duoti parodymai apie kitu asmenu dalyvavima nusikalstamu veiku padaryme visada turi buti vertinami ypac idemiai ir tokie parodymai turi buti atmetami del ju iškilus bet kokioms abejonems. Paciame nuteistojo G. P. apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad A. G. parodymais teismas galejo pagristi nuosprendi tik tuo atveju, jeigu tie parodymai buvo patikrinti teisiamajame posedyje ir jeigu juos patvirtino kiti abejoniu nekeliantys irodymai. Tuo tarpu iš nuosprendžio matosi, kad ji priemes teismas griežtai laikesi butent šiu jau paminetu kriteriju. BPK 20 str. 5 d. nurodoma, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Nuteistojo R. V. apeliaciniame skunde paminetuose Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Del teismu praktikos taikant BPK normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ 3.1.5 bei 3.1.8. punktuose išaiškinta, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktu irodymu, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas i irodinejimo dalyka ieinancias aplinkybes. Teismo išvados nuosprendyje negali buti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltima arba vien tik liudytoju ar nukentejusiuju, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei ju nepatvirtina kiti irodymai. Apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejones aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta ju pašalinti. Šio nutarimo 3.1.7. punkte dar išaiškinta, kad nuosprendyje, be irodymu, patvirtinanciu kaltinamojo kaltuma, išdestomi ir kitais byloje surinktais irodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo išvados vertinant irodymus turi buti pagristos. Patikrinus apeliacine tvarka šia byla, kolegija daro išvada, kad jokiu išdestytu istatymu reikalavimu ir kitu paminetu su irodymu vertinimu susijusiu nuostatu pirmosios instancijos teismas nepažeide. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad joje teismas atskirai išdeste del kiekvienos konkrecios nusikalstamos veikos surinktus irodymus, tuos irodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, o taip pat ir tu irodymu ivertinimo bei kitu irodymu atmetimo motyvus. Taigi ši apkaltinamojo nuosprendžio dalis surašyta nepažeidžiant ir BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimu. Iš bylos matosi, kad teismas motyvuotai atmete kaltais neprisipažinusiu apeliacinius skundus padavusiu nuteistuju parodymus, o apkaltinamaji nuosprendi ju atžvilgiu pagrinde kitais tuos parodymus paneigusiais irodymais. Šioje dalyje pažymetina, kad, išskyrus kai kurias išimtis, daugelis apeliantu teisme apklausti kaltinamaisiais dažniausiai iš viso nenurode kokiu nors konkreciu juos apkaltinancius irodymus galinciu paneigti aplinkybiu, o ju pasirinktas gynybos budas tebuvo atkaklus savo kaltes neigimas ir nesutikimas su bet kuriais kitais irodymais. Tas pats pasakytina ir apie daugeli apeliaciniuose skunduose destomu argumentu. Kolegija pirmiausia atmeta tuos visu apeliaciniu skundu teiginius, kad apkaltinamaji nuosprendi teismas šioje byloje pagrinde vien tik kitu kaltinamuju A. G. arba V. V. parodymais. Šie argumentai yra visiškai nepagristi, neatitinka bylos aplinkybiu ir tai matosi iš paties nuosprendžio turinio. Iš nuosprendžio matosi, kad del dalies kaltinimu visi kaltinamieji asmenys, tame tarpe ir apeliantai, buvo išteisinti, ir tokius sprendimus teismas prieme nepaisant to, kad A. G. teisminio nagrinejimo metu buvo parodes ir apie kitu asmenu dalyvavima tu nusikaltimu padaryme. Daugelis šioje byloje tirtu nusikaltimu savo aplinkybemis labai panašus. Iš pradžiu budavo pagrobiami automobiliai, o po to, dažniausiai praejus labai trumpam laikui, budavo prievartaujamas tu automobiliu savininku turtas reikalaujant iš ju piniginiu išpirku už automobiliu sugražinima. Iš nuosprendžio matosi, kad atskirus asmenis teismas del vagysciu pripažino kaltais, o del tu paciu automobiliu savininku turto prievartavimo išteisino arba atvirkšciai. Tai nereiškia, kad vienais atvejais teismas kito kaltinamojo A. G. parodymais patikejo, o kitus jo parodymus pripažino melagingais. Tokiais atvejais teismo išvadose nera ir jokiu prieštaravimu, apie kuriuos savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis G. P. . O tai paaiškinama butent tuo, kad apkaltinamaji nuosprendi teismas prieme tik tose dalyse, kuriose kaltinamojo A. G. duotus parodymus visiškai patvirtino kiti irodymai ir kai išnagrinetu irodymu visuma teismui nekele jokiu abejoniu nei del nusikaltimo padarymo aplinkybiu, nei del tuos nusikaltimus padariusiu asmenu. Kitais atvejais pats teismas konstatavo, kad vien tik A. G. parodymu arba kitu irodymu apkaltinamojo nuosprendžio priemimui nepakanka ir tose dalyse buvo priimamas išteisinamasis nuosprendis. Visa tai dar karta patvirtina, kad jokiu su irodymu vertinimu susijusiu BPK 20 str. 5 d., 301 str. nuostatu, jau pamineto Lietuvos AT senato nutarimo išaiškinimu, o taip pat BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatytu nuosprendžio aprašomosios dalies surašymo taisykliu reikalavimu teismas nepažeide. Aptartos aplinkybes taip pat paneigia apeliantu teiginius del tariamo teismo šališkumo vertinant irodymus ir del tariamai prieštaringu su irodymu tyrimu susijusiu teismo išvadu.

I nuteistuju apeliaciniu skundu argumentus del konkreciu nusikalstamu veiku, siekiant išvengti painiavos, kolegija atsako chronologine tvarka pagal tu nusikaltimu padarymo laika.

Del UAB ,,VB Lizingas“ automobilio ,,Peugeot“ vagystes iš garažo nakti i 1999 m. spalio 28 d. nuteistasis R. V. kaltu neprisipažino ir parode, kad apie šia vagyste nieko nežino. Taciau jo kalte irodo nukentejusiojo J. V. , liudytojo A. D. bei kaltinamojo A. G. parodymai, specialistu išvados, ivykio vietos apžiuru protokolai. Kaltinamasis A. G. parode, kad išejes iš kavines pats mate R.V. ir kieme stovejusi raudona automobili ,,Peugeot“. R. V. pats pasake, kad ta automobili pavoge jie su S. T. ir dar vienu asmeniu. Apelianto argumentai del A. G. parodymu vertinimo jau buvo aptarti. Šio kaltinamojo parodymus šiuo atveju patvirtino nukentejusiojo J. V. parodymai apie automobilio pagrobimo aplinkybes. Jas patvirtina ir garažo, iš kurio automobilis buvo pagrobtas, apžiuros protokolas, ant garažo duru rasti laužimo pedsakai. Pagrobtas automobilis buvo surastas ir apžiuretas liudytojo A. D. garaže, esanciame tame paciame garažu masyve. Automobilyje rastas laužtuvas, kuriuo, kaip nustatyta ekspertizes išvadoje, galejo buti išlaužtos garažo durys. Kinologijos centro išvadoje nurodoma, kad ant pagrobto automobilio vairuotojo sedynes ir ten rastos pirštines rastas butent R. V. kvapas. Apelianto argumentus del jo nesutikimo su šiomis specialisto išvadomis kolegija atmeta. R. V. kvapas buvo surastas ne ant vieno, o ant keliu objektu, be to tyrimo metu buvo naudojamas ne vienas, o du šunys – detektoriai. Pati tyrima atliko specialistas, turintis tam specialiu žiniu, todel jo išvada abejoti nera pagrindo. R. V. kvapo suradimas butent ant pagrobto automobilio vairuotojo sedynes patvirtina ir teismo išvada, kad jis buvo šio nusikaltimo vykdytoju. Be jau paminetu irodymu, teismo nustatytas bylos aplinkybes patvirtina ir kiti duomenys. Kaip jau mineta, A. G. parode, jog R. V. jam sake, kad automobili pagrobe kartu su S. T. . Nors, nesant kitu irodymu, šis nuteistasis kaltu del dalyvavimo vagysteje nebuvo pripažintas, A. G. nurodomas aplinkybes patvirtino liudytojas A. D. , kurio garaže ir buvo surastas pagrobtas automobilis. A. D. parode, kad ši savo garaža buvo išnuomojes butent S. T. . Apeliaciniame skunde R. V. nurodo, kad šios vagystes negalejo padaryti, nes tuo metu pats buvo sužalotas ir gydesi, išlaužti garažo nebutu galejes, nes butu teke patirti dideli skausma. Šiuos argumentus teismas pagristai atmete jau paciame nuosprendyje. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad del šonkaulio lužimo ir veido žaizdos R. V. nuo 1999 m. spalio 19 d. iki lapkricio 2 d. gydesi konsultacineje poliklinikoje. Tai, kad R. V. gydesi ambulatoriškai, reiškia ir tai, kad nurodomu laiku jis tikrai galejo buti nusikaltimo vietoje, ir tai, kad jo sužalojimai nebuvo sunkus ir negalejo jam sutrukdyti padaryti ta vagyste. Atmetami ir apelianto argumentai del to, kad taip sužalotas jis nebutu galejes išlaužti garažo duru. Jau buvo pamineta, kad garažo durys galejo buti išlaužtos butent automobilyje surastu laužtuvu, o tam nereikejo dideles fizines jegos ir tai negalejo sukelti nuteistajam didelio fizinio skausmo. Aptartu irodymu visuma patvirtina R. V. dalyvavima šioje vagysteje. Teismas ji pagristai pripažino kaltu, o šia jo nusikalstama veika teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.

Del V. T. turto prievartavimo 2000 m. spalio men. nuteistieji T. R. ir T. L. kaltais neprisipažino. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. R. jokiu konkreciu argumentu del šios nuosprendžio dalies neišdeste. Tuo tarpu T. L. apeliaciniame skunde nurodo apie prieštaravimus A. G. ir nukentejusiojo parodymuose, taip pat apie tai, kad nebuvo padaryti jo ir kitu kaltinamuju parodymai atpažinti. Kolegija tokius apelianto argumentus atmeta. T. R. ir T. L. dalyvavima V.T. turto prievartavime patvirtina kito kaltinamojo A. G. ir nukentejusiojo V.T. parodymai. A. G. parode, kad V.T. automobili pagrobe T. R. su T. L. , kurie patys jam apie tai papasakojo. Tuo pat metu jie jam pasake, kad jis paskambintu automobilio savininkui ir pareikalautu išpirkos. Taciau telefonu su V.T. kalbejo T. R. ir pareikalavo už automobilio sugražinima 900 JAV doleriu, nurode pinigus atnešti prie bažnycios. Tuo tarpu jam T. L. pasake nueiti i nurodyta vieta ir paimti iš nukentejusiojo pinigus. Prie bažnycios jis nuvažiavo kartu su T. R. ir T. L. , kurie pasiliko jo laukti, o jis nuejo susitikti su V.T.. Taciau šis iš pradžiu pareikalavo pateikti jam irodymus, kad jis tikrai turi jo pagrobta automobili. Apie tai jis pasake T. R. su T. L. , šie kažkur nuvažiavo, atveže jam automobilio technines apžiuros pasa ir liepe vel eiti i susitikima su nukentejusiuoju Geliu gt. Ten nuejes, jis padave V.T. automobilio dokumentus, o šis jam padave pinigus. Per kapines jis nuejo prie stoties, ten jo lauke T. L. su T. R. ir pastarajam jis atidave pinigus. Jam paciam T. R. už tai dave 200 Lt. Iš esmes tas pacias aplinkybes patvirtino nukentejusysis V.T.. Jis parode, kad po to, kai buvo pavogtas jo automobilis ,,VW Passat“, jam paskambino vyriškis ir pareikalavo 1000 ar 1500 JAV doleriu išpirkos. Jis sutiko moketi tik 900 JAV doleriu ir jam buvo pasakyta atvykti i Stoties gt. ir kad ten ateis žmogus, kuriam jis tures perduoti pinigus. Nuvykes i ta vieta, nepažistamo vyriškio jis pareikalavo irodymu ir jam buvo parodytas automobilio technines apžiuros lapas. Jis sumokejo pinigus, grižo namo, o po to jam paskambino ir pasake, kad jo automobilis stovi Geliu gt. Ten automobili ir surado. Del sumoketos išpirkos jam buvo padaryta didele turtine žala. Kaltinamojo A. G. ir nukentejusiojo V.T. parodymuose tikrai yra kai kuriu nedideliu prieštaravimu. Pirmasis nurode apie susitikima Geliu gt., o antrasis – Stoties gt., taciau irgi mini ta pacia Geliu gt., kur ir buvo atvarytas jo pagrobtas automobilis. Kolegijos nuomone, šie prieštaravimai tikrai nera esminiai. Negalima atmesti galimybes, kad daves parodymus apie daugeli padarytu nusikaltimu A. G. kai kurias smulkias detales naturaliai galejo supainioti. Kita vertus, tikrai nustatyta, kad A. G. su nukentejusiuoju susitiko du kartus, pinigai buvo perduoti antrojo susitikimo metu, Geliu gatve mini pats nukentejusysis, ten ir atgaves savaji automobili. Taigi jokiu esminiu ir net jokiu svarbesniu prieštaravimu nurodytu asmenu parodymuose nera. T. L. skundo argumentas del tariamai privalomo kaltinamuju parodymo atpažinti nukentejusiajam kolegija irgi atmeta. Išpirka už automobili nukentejusysis sumokejo vienam A. G. , kitu asmenu nemate, todel parodyti V.T. atpažinti T. R. ir T. L. nebuvo nei butinumo, nei jokios prasmes. Be to, nukentejusysis parode, kad jis neisidemejo ir paties iš jo pinigus paemusio A. G. , nes šis buvo su striuke ir užsileides kapišona. Pagal BPK 191 str. nuostatas parodymo atpažinti metu atpažistanciajam rodomas atpažinti asmuo, kuris buvo isidemetas pagal konkrecias žymes ir ypatybes. Ju V.T. neisidemejus, jam atpažinti nebuvo rodomas ir pats A. G. . Kolegijos nuomone, šiuo atveju nera pagrindo abejoti A. G. prisipažinimu, kad išpirka iš V.T. paeme butent jis. Tuo paciu nera pagrindo suabejoti ir jo parodymais apie kitas turto prievartavimo aplinkybes ir apie kitus šiame nusikaltime dalyvavusius asmenis. Iš bylos matosi, kad A. G. parode girdejes, jog T. R. su T. L. prieš tai dar ir pagrobe V.T. automobili. Šie A. G. parodymai nepaneigti, taciau teismas tiesiog padare išvada, kad ju nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio priemimui, todel T. R. ir T. L. del automobilio vagystes buvo išteisinti. Tuo tarpu turto prievartavime jau dalyvavo ir pats A. G. , kuris nurode labai smulkias nusikaltimo detales, o taip pat ir konkrecius T. R. bei T. L. vaidmenis V.T. turto prievartavime. Išskyrus kai kurias nežymias ir neesmines detales, A. G. parodymus visiškai patvirtino nukentejusysis. Kolegijos nuomone, teismas teisingai ivertino nustatytu bylos aplinkybiu visuma ir T. R. bei T. L. pagristai pripažino kaltais, o irodytas ju padarytas nusikalstamas veikas šioje dalyje teisingai kvalifikavo pagal BK 181 str. 2 d.

Del A. K. turto sunaikinimo visuotinai pavojingu budu, t.y. 2000 m. lapkricio 29 d. padegant nukentejusiojo gyvenamojo namo duris, nuteistieji V. K. , K. L. ir G. P. kaltais neprisipažino. Apeliaciniame skunde V. K. jokiu konkreciu nesutikimo su šia nuosprendžio dalimi argumentu nenurodo. Tas pats pasakytina ir apie K. L. skunda, nes šis apeliantas desto tik apie tariamas priežastis, del kuriu policija buvo suinteresuota nepagristai ji apkaltinti. Jis nurodo, kad 2001 m. spalio men. policijos pareigunai nuveže ji i miška ir ten sumuše. Del to jis paraše pareiškima prokuraturai, bet veliau del psichologinio spaudimo ta pareiškima atsieme. Apelianto nuomone, del šiu incidentu policija iš keršto eme ji kaltinti nepadarytais nusikaltimais. Tuo tarpu nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikaltimo nepadare ir kad teismas negalejo remtis vien tik suinteresuoto bylos baigtimi A. G. parodymais. Nurodo, jog teisme kitas kaltinamasis E. B. parode, kad jis (G. P. ) nusikaltime nedalyvavo. Teismas negalejo remtis jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes E. B. paaiškino jog ji tuomet apkalbejo, nes vartojo narkotikus ir norejo buti kuo greiciau paleistas i laisve. Skundo priede G. P. dar nurodo, kad E. B. nebuvo jo paminejes ir savo nuoširdžiame prisipažinime. Be to, apelianto nuomone, teisme buvo apžiuretas ne tas pats plastikinis butelis, kuris buvo surastas nusikaltimo vietoje bei apžiuretas ikiteisminio tyrimo metu. Dar nurodo, kad nukentejusysis jo nepažista, parode, kad miškas, del kurio tariamai buvo daromas nusikaltimas, jam nepriklause.

Visus apeliantu argumentus del ju nesutikimo ir su šia nuosprendžio dalimi teismas atmeta. Teismas nustate, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybemis A. K. turta, veikdami bendrininku grupeje, sunaikino A. G. , V. K. , G. P. , E. B. ir K. L. . A. G. , V. K. ir G. P. ši nusikaltima organizavo nurodydami namo duris padegti E. B. ir K. L. . G. P. tuo tikslu dar ir nupirko degalineje dyzelino. Nusikaltimo vykdytojais buvo E. B. ir K. L. , pirmasis pats padeges duris, o antrasis tuo metu nusikaltimo vietoje stebejes aplinka ir saugojes savo bendrininka. Kad nusikaltima padare nurodyti asmenys nurodytomis aplinkybemis, patvirtina kaltinamojo A. G. ir nukentejusiojo A. K. parodymai, juos patvirtinantys nuteistojo E. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, ivykio vietos apžiuros, parodymu patikrinimo vietoje protokolai bei kiti nuosprendyje išdestyti bylos duomenys. Pats A. K. namo duru padegimas, šio nusikaltimo padarymo laikas ir budas jokiu abejoniu nekelia ir to negincija nei vienas iš apeliantu. Todel nuteistojo G. P. argumentai del tariamai teisme apžiureto ne to plastikinio butelio, kuriame rasti dyzelino pedsakai, ne tik nepagristi, bet ir neturi jokios svarbesnes reikšmes sprendžiant konkreciu asmenu patraukimo baudžiamojon atsakomyben klausimus. Padeties nekeicia ir tai, kad nukentejusysis nusikaltimo vietoje nemate G. P. ar net jo nepažinojo. G. P. ten matyti A. K. net ir negalejo, nes šis nuteistasis nuteistas tik už nusikaltimo organizavima. Nuosekliausius parodymus apie tikrasias šio nusikaltimo padarymo aplinkybes dave pats jame dalyvaves kaltinamasis A. G. , todel teismas galejo remtis ir pagristai pasireme jo parodymais. A. G. parode, kad pažinojo A. K. , kuris užsieme miško pjovimu. Jis su kitais nuteistaisiais buvo suplanave ta miška ,,perrašyti savo žmogaus“ vardu. Del to kilo konfliktai. A. K. kreipesi i policija ir buvo sulaikyti R. V. su G.R. Kaip tik del tokiu A. K. veiksmu dar veliau buvo nuspresta jam atkeršyti padegant jo namo duris. Del to taresi jis, G. P. , V. K. , K. L. ir E. B. . G. P. ir V. K. pasake K. L. , kad reikes padegti namo duris. Tai buvo pavesta K. L. ir E. B. , nes šie buvo narkomanai ir jiems buvo lengviausia isakineti. G. P. tuo tikslu dar ir atveže iš degalines dyzelino. Jo jie pripyle i du plastikinius butelius ir paslepe netoli A. K. namu. Kai buvo daromas šis nusikaltimas, jis su V. K. ir T. R. prie policijos lauke, kada bus paleisti R. V. ir G.R. Tada prie ju automobilio priejo K. L. ir pasake, kad jis su E. B. A. K. namo duris jau padege. Apeliantu argumentus del A. G. parodymu patikimumo bei ju vertinimo kolegija jau buvo aptarusi ir juos atmeta del jau išdestytu motyvu. A. G. šiuo atveju nuosekliai ir tiksliai nurode visas nusikaltimo aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti irodymai. Jo parodymus apie namo duru padegimo aplinkybes patvirtino pats nukentejusysis A. K. . Jis parode, kad ta vakara pamate degancias savo namo duris ir begancius per tvora du nepažistamus vaikinus. Prie duru rado plastikini buteli su kažkokio skyscio likuciais. Skunde nuteistasis G. P. nurodo, kad A. Kž. nebuvo A. G. nurodomo miško savininku, taciau pats nukentejusysis teisme patvirtino, kad del kertamo miško anksciau tikrai turejo konfliktu su G.R. Taigi A. Kž. patvirtino A. G. parodymus ne tik apie pacias nusikaltimo padarymo aplinkybes, bet ir apie jo priešistore bei priežastis ir motyvus, del kuriu šis nusikaltimas buvo padarytas. Iš nuosprendžio matosi, kad A. G. parodymus ir kitu nuteistuju dalyvavima nusikaltimo padaryme patvirtino ankstesni dar vieno nuteistojo E. B. parodymai. Teisme E. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad namo duris padege jis vienas ir tai padare tik vieno A. G. nurodymu. Taciau teisme perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose E. B. nusikaltimo aplinkybes buvo nurodes visai kitaip. Naturalu, kad paties rašytame nuoširdžiame prisipažinime jis iš esmes patvirtino tik savo paties dalyvavima nusikaltime. Tuo tarpu apklaustas itariamuoju E. B. parode jau ir apie kitu bendrininku vaidmeni šio nusikaltimo padaryme. Jis parode, kad kartu su K. L. Telšiu m. Lygumu gt. esanciame bute susitiko su A. G. , G. P. ir dar trimis iš matymo pažistamais vyriškiais. Jie visi daugiausia kalbejo su K. L. , vienas iš tu vyriškiu pasake, kad jis turi padegti vieno žmogaus namo duris. K. L. po to jam pats pasake, kad jie tai tures padaryti dviese. G. P. nuvyko i degaline ir parveže buteli su dyzelinu, kuri padave K. L. . Tos pacios dienos vakare K. L. nusivede ji prie namo, pats liko stebeti ir saugoti, o jis iš K. L. paduotu buteliu degalais apipyle duris ir jas padege. Šiuos savo parodymus E. B. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu, be to, jis atpažino V. K. kaip viena iš tu vyriškiu, liepusiu padegti namo duris jam kartu su K. L. . Taigi šie perskaityti E. B. parodymai visiškai patvirtino teisme duotus A. G. parodymus, juose E. B. patvirtino ir konkrecius apeliantu V. K. , G. P. bei K. L. vaidmenis nusikaltimo padaryme. Apeliaciniame skunde G. P. nurodo, kad teismas turejo patiketi E. B. nurodytomis parodymu pakeitimo priežastimis ir remtis tik jo parodymais teisminio nagrinejimo metu. Kolegija šiuos argumentus atmeta, nes teismas pagristai nepatikejo butent velesniais jau pakeistais E. B. parodymais. Tokia išvada daroma del keliu priežasciu. E. B. teisme nurode, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo, nes buvo narkomanas ir sieke duoti tokius parodymus, del kuriu butu paleistas i laisve. Taciau tikrai neitiketina, kad tokius išsamius ir A. G. nurodomas aplinkybes patvirtinancius parodymus E. B. butu galejes išsigalvoti. Tuo tarpu kiti bylos duomenys tokius E. B. aiškinimus paneigia. Iš bylos matosi, kad E. B. buvo sulaikytas 2002 m. birželio 13 d., o paleistas birželio 14 d., ta diena jis ir dave paminetus parodymus. Taciau tas pacias aplinkybes jis patvirtino ir velesniu apklausu metu 2002 m. rugpjucio 2 d. ir spalio 10 d. Apklausu metu dalyvavo jo gynejai. Tai reiškia, kad tokius parodymus E. B. dave savo valia ir jau budamas laisveje, todel jo aiškinimai apie policijos pareigunu daryta spaudima ir apie parodymu davima siekiant buti paleistam iš suemimo vietos niekuo nepagristi ir yra aiškiai išgalvoti. Be to, teisme pakeistus E. B. parodymus paneige ir nukentejusysis A. Kž. . Nors teisme E. B. parode, kad namo duris padege jis vienas, A. Kž. parode, kad mate du nubegancius asmenis. Iš viso to teismas padare pagrista išvada, kad melagingi yra ne E. B. perskaityti ankstesni, o butent teisme pakeisti parodymai, kuriuose E. B. jau megino padeti išvengti atsakomybes kitiems nuteistiesiems. Tie ankstesni ikiteisminio tyrimo metu duoti E. B. parodymai buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis kitu irodymu patikrinimui. Nors jie ir nera laikomi irodymais, taciau tie parodymai visiškai patvirtino kito kaltinamojo A. G. bei nukentejusiojo parodymus bei kitus surinktus irodymus.

Kaip jau mineta, nuteistasis K. L. apeliaciniame skunde nurodo tariamas priežastis, del kuriu policijos pareigunai specialiai sieke ji apkaltinti nepadarytais nusikaltimais del anksciau buvusiu incidentu. Šie apelianto argumentai irgi atmetami. Pirmiausia, iš viso neitikinami apelianto aiškinimai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai ji galejo apkaltinti iš keršto. Tai neitiketina, o melagingai apkaltinti asmeni ir suklastoti irodymus ne del vieno, o keleto nusikaltimu padarymo ir iš viso neimanoma. Be to, apelianto nurodomu aplinkybiu bylos duomenys nepatvirtina. Iš byloje esancios pažymos matosi, kad del K. L. nurodomo jo tariamo sumušimo jokie ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradeti, o prokuraturoje netgi nebuvo užregistruotas šio nuteistojo skundas. Šioje dalyje kolegija pažymi, kad K. L. tariamu policijos suinteresuotumu megina aiškinti ir kitus jam pareikštus kaltinimus. Todel tais paciais motyvais atmetami ir tie patys šio apelianto argumentai del nesutikimo su teismo išvadomis kitose nuosprendžio dalyse. Tu paciu jau išdestytu motyvu kolegija nekartos. Iš to, kas išdestyta, daroma išvada, kad teismo nustatytu bylos aplinkybiu visuma tikrai patvirtina ir G. P. , V. K. bei K. L. dalyvavima A. Kž. turto sunaikinime, ir kiekvieno iš ju teismo nustatyta vaidmeni šio nusikaltimo padaryme. Gyvenamojo namo duru padegima apliejant duris degalais ir jas padegant teismas pagristai ivertino svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu budu. Todel nusikaltimo vykdytoju pripažinto K. L. nusikalstama veika teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 187 str. 2 d. Tuo tarpu šio nusikaltimo organizatoriais pripažintu G. P. ir V. K. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d.

Del R. L. turto prievartavimo 2000 m. gruodžio men. padarant nukentejusiajam didele turtine žala nuteistieji T. R. , V. K. ir R. V. kaltais neprisipažino. T. R. ir V. K. apeliaciniuose skunduose jokiu konkreciu nesutikimo su šia nuosprendžio dalimi neišdeste, abu vel nurode, kad teismas negalejo remtis vien tik kito kaltinamojo A. G. parodymais. Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad nuosprendyje šioje dalyje išdestyti irodymai patvirtina ne jo, o tik paties A. G. kalte. Apeliantas nurodo ir kai kuriuos prieštaravimus A. G. ir nukentejusiojo R. L. parodymuose del ju susitikimu vietos. Visus apeliantu argumentus ir del šios nuosprendžio dalies kolegija atmeta. Nors tai ir nenurodoma nei viename iš paduotu apeliaciniu skundu, kolegija pirmiausia pažymi, kad šioje nuosprendžio dalyje destant irodymus vis delto kai kuriu prieštaravimu yra. Nors teismas nustate, kad ši nusikaltima, veikdami organizuotoje grupeje, padare A. G. , R. V. , T. R. ir V. K. , nuosprendyje išdestant A. G. parodymus nurodoma, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo ne V. K. , o T. L. . Iš teismo posedžio protokolo matosi, kad ir teisme duodamas parodymus A. G. nurode ne V. K. , o T. L. pavarde. Taciau bylos duomenys rodo, kad duodamas tuos parodymus A. G. akivaizdžiai suklydo, tuo tarpu teismas, destydamas jo parodymus nuosprendyje, šios klaidos neaptare ir neištaise. Teisme apklausiant A. G. apie šio nusikaltimo aplinkybes, teismas perskaite jo ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 13, b.l. 1-39). Tuos parodymus A. G. teisme visiškai patvirtino, o iš ju matyti, kad R. L. turto prievartavime dalyvavo ne T. L. , o butent V. K. . Pažymetina, kad kaltinimai šio nusikaltimo padarymu kaip tik ir buvo pareikšti ne T. L. , o V. K. . Taip pat ir nuosprendžio nustatomojoje bei rezoliucineje dalyse nurodomas V. K. . Nurodyta netiksluma destant A. G. parodymus kolegija vertina tik technine klaida bei neesminiu trukumu, del kurios naikinti arba keisti nuosprendi nera pagrindo, o šia klaida pakanka ištaisyti ja aptariant šiame apeliacines instancijos teismo nuosprendyje. Del jau paminetu priežasciu toliau laikoma, kad A. G. parodymuose apie šio nusikaltimo aplinkybes nurodomas ne T. L. , o V. K. . Tuo tarpu su nuosprendyje išdestytu irodymu šioje byloje ivertinimu kolegija sutinka ir ji laiko teisingu. Teisme A. G. parode, kad apie automobilio ,,VW Passat“ vagyste sužinojo iš T. R. . Po vagystes pas ji atvažiavo R. V. , T. R. ir V. K. . R. V. pasake, kad jau žino automobilio savininkes telefona ir kad už pagrobto automobilio gražinima reikia reikalauti išpirkos. Jis nurodytu telefonu kelis kartus skambino ir kalbejo su nepažistamu vyriškiu, iš jo už automobilio gražinima pareikalavo sumoketi 500 JAV doleriu išpirka. Jie susitiko sutartoje vietoje prie bažnycios. Vyriškis pareikalavo irodymu, kad pagrobtas automobilis pas juos. Tada jis grižo prie automobilyje jo laukusiu T. R. ir V. K. , šie nuvažiavo ir griže padave jam sena mobilaus ryšio telefona ir kažkoki ceki. Jis vel paskambino nukentejusiajam, susitiko su juo prie bendrabucio šalia pašto, parode jam telefona ir ta ceki. Atkišo maišeli ir tas vyras i ji idejo reikalaujamus pinigus. Juos jis veliau atidave R. V. , o pats gavo 200 Lt. Po to T. R. pagrobta automobili nuvare ir paliko Božienu km. Visas A. G. nurodytas turto prievartavimo aplinkybes teisme patvirtino ir nukentejusieji R. L. bei firmos ,,Skinta“, kuriai priklause automobilis, savininke B.L. R. L. atpažino A. G. kaip asmeni, kuriam už ,,VW Passat“ sugražinima jis perdave 2000 Lt. Nuteistojo R. V. apeliaciniame skunde nurodomu prieštaravimu, o juo labiau esminiu, A. G. ir R. L. parodymuose nera. Nustatyta, kad šie asmenys del išpirkos už pagrobta automobili buvo susitike kelis kartus. A. G. teisme parode, kad pirma karta ejo i susitikima prie medines bažnycios, o antra karta jau i kita vieta. R. L. irgi parode, kad pirmas susitikimas buvo prie medines bažnycios Luokes gt., o antras Mascio gt. Taigi jokiu esminiu prieštaravimu parodymuose del susitikimo vietu nera, ir A. G. , ir R.L. pripažista tuos ju susitikimus, be to R. L. patvirtino A. G. parodymus ir nurodydamas, kad po išpirkos sumokejimo rado pagrobta automobili Božienu km. Apeliantu argumentus apie tai, kad aptartu irodymu nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio priemimui, kolegija atmeta. Kaip pamineta, A. G. savo parodymuose buvo nurodes ir asmenis, kurie nurodyta automobili ,,VW Passat“ pagrobe. Taciau jis pats to nusikaltimo padaryme nedalyvavo, apie jo aplinkybes sužinojo tik iš kito nuteistojo T. R. . Nesant kitu irodymu teismas šioje byloje del nurodyto automobilio vagystes T. R. ir V. K. išteisino. Tuo tarpu turto prievartavime jau dalyvavo ir pats kaltinamasis A. G. , kuris labai smulkiai išdeste šio nusikaltimo aplinkybes, o taip pat savo paties ir savo bendrininku vaidmeni nusikaltimo padaryme. Nuosprendyje išsamiai išdestyta apie tai, kaip tiksliai net smulkiose detalese A. G. parodymai sutapo su kitomis abejoniu nekelianciomis nustatytomis bylos aplinkybemis. Del to teismas padare pagrista išvada, kad nera jokio pagrindo netiketi ir A. G. parodymais apie savo bendrininkus. Teismas nuosprendyje ivertino nukentejusiojo R. L. turtine padeti, ta aplinkybe, kad pinigus išpirkos sumokejimui R. L. teko skolintis, todel turto prievartavima kvalifikuojanciu požymiu pagristai buvo nustatytas dideles turtines žalos nukentejusiajam padarymas. Taigi teismas ir šioje dalyje pagristai prieme apkaltinamaji nuosprendi, nusikaltimo vykdytoju T. R. bei V. K. nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 181 str. 2 d., o nusikaltimo organizatoriaus R. V. veika teisingai kvalifikavo pagal BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 2 d.

Del E. V. turto prievartavimo 2000 m. gruodžio men. nuteistieji T. R. ir V. K. kaltais neprisipažino. Teisme jie abu parode, kad apie ši nusikaltima nieko nežino, o apeliaciniuos skunduose abu ir vel išdeste tik tuos pacius jau minetus argumentus apie tai, kad nuosprendžio priemimui nepakanka kaltinamojo A. G. parodymu. Ir šioje dalyje abieju apeliantu argumentus kolegija atmeta. Teisme kaltinamasis A. G. prisipažino, kad šiame nusikaltime dalyvavo ir jis pats. Parode, kad automobili ,,Audi 80“ jam prisipažino pavoges T. R. . Po to pas ji atvyke T. R. ir V. K. jam dave nukentejusiojo telefono numeri tam, kad jis pareikalautu iš jo išpirkos už to automobilio sugražinima. Jis taip ir padare, o iš telefonu atsiliepusio vyriškio pareikalavo 800 JAV doleriu išpirkos. Tas vyriškis pats nenorejo su juo kalbetis ir dave jam savo draugo numeri. Ta asmeni pažinojo V. K. . Jis paskambino tam ,,tarpininkui“, su juo kalbejosi del išpirkos sumos ir buvo susitarta del 500 JAV doleriu. Pokalbio metu šalia buves V. K. dar liepe tam vyriškiui pasakyti, kad šis nesugalvotu juokauti, nes gali prarasti ir savo automobili. Susitarus del išpirkos, jis susitiko su tuo vyriškiu prie medines bažnycios. I susitikima atvykes automobiliu tas vyras i jo paduota maišeli idejo pinigus. Jiems išsiskyrus, jis nuejo pas ji laukusius T. R. ir V. K. ir jie visi kartu automobiliu ,,Audi 80“ nuvažiavo i V. K. garaža. A. G. patvirtino ir jo perskaitytus parodymus, kad gavus išpirka, T. R. paskambino E. V. ir pasake, kur paliktas jo automobilis. Nurodytus A. G. parodymus apie turto prievartavimo aplinkybes, derybas su dviem asmenimis del išpirkos dydžio, tos išpirkos perdavimo vieta ir pagrobto automobilio sugražinima visiškai patvirtino nukentejusysis E. V. ir jo prašymu išpirka A. G. perdaves liudytojas S. Š. . Nuosprendyje aprašant šio nusikaltimo aplinkybes, padaryta smulki klaida, nurodant, kad A. G. iš S. Š. reikalavo išpirkos ne už pagrobta ,,Audi 80“, o už ,,VW Passat“. Akivaizdu, kad tai tik technine klaida, kuri šalinama ja aptariant šiame nuosprendyje. Teismas ir šiuo atveju T. R. ir V. K. del automobilio ,,Audi 80“vagystes išteisino, taciau pagristai patikejo A. G. parodymais apie jo paties ir T. R. bei V. K. dalyvavima turto prievartavime. Nuosprendyje buvo padaryta pagrista išvada, kad nepatiketi ir atmesti labai nuoseklius ir kitais irodymais patvirtintus A. G. parodymus nebuvo jokio pagrindo. Todel T. R. ir V. K. ir šioje dalyje pagristai buvo pripažinti kaltais, o ju nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 181 str. 1 d.

Del V. Kb. automobilio ,,Audi 80“ vagystes 2001 m. sausio 14 d. ir del R. K. turto prievartavimo 2001 m. sausio 15 d. nuteistieji M. K. ir T. L. neprisipažino. Apeliaciniame skunde M. K. nurodo, kad šiu nusikaltimu nepadare, o nuosprendis negalejo buti grindžiamas vien tik A. G. parodymais. Šioje dalyje net neminima jo pavarde, todel nesupranta, už ka jis nuteistas. Nuteistasis T. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad šiu nusikaltimu nepadare, o teismas be pagrindo pasireme vien tik melagingais A. G. parodymais. Be to, automobilio ,,Audi 80“ vagysteje pats A. G. nedalyvavo, todel negalejo žinoti ir šio nusikaltimo aplinkybiu. Dar nurodo, kad turto prievartavimo iš viso negalejo buti, nes pagrobtas automobilis savininkams buvo gražintas iš karto po vagystes ta pacia diena, o jis nuteistas už išpirkos reikalavima jau kita diena. Apeliantu išdestytus argumentus kolegija atmeta kaip nepagristus. Del kaltinamojo A. G. parodymu vertinimo jau buvo pasisakyta. Placiau nekartojant del to jau išdestytu motyvu, kolegija konstatuoja, kad ir šioje dalyje teismas pagristai nesuabejojo A. G. parodymais, o nuosprendi pagrinde ne tik tais parodymais, bet ir kitais išnagrinetais irodymais. Teisme A. G. parode, kad jis pats V. Kb. automobilio ,,Audi 80“ vagysteje nedalyvavo, taciau žino tos vagystes aplinkybes. Jis parode, kad 2001 m. sausio men. su R. V. nuvažiavo pas L.L. Vakare T. L. papraše, kad jis jam duotu ju automobili. Pasake, kad važiuos pas M. K. ir su juo ieškos vagystei tinkamo automobilio. Tai pasakes T. L. išvažiavo. Kita ryta jis vel nuejo pas R. V. . Šiam tuo metu paskambino T. L. ir pasake, kad reikia susitikti. Jis su R.V. kartu nuvažiavo i sutarta vieta prie poliklinikos. Ten pat dviese kartu atvyko ir T. L. su M. K. . T. L. iš karto pasake, kad pavyko pavogti automobili. Papasakojo, kad ta automobili iš kiemo pagrobe jis su M. K. , kuris tuo metu stebejo aplinka, ir kad ta pagrobta automobili pastate Parko gt. esanciame V. K. garaže. Dar T. L. pasake, kad juos mate automobilio savininkas. To paties pokalbio metu T. L. ir M. K. pasake, kad reikia reikalauti už ta automobili išpirkos ir visi sutare, kad reikalaus 500 JAV doleriu. T. L. jam padave lapeli su užrašytu telefono numeriu ir jis kita diena ten paskambino. Telefonu atsiliepe moteris, jis jos paklause, ar nori atgauti automobili. Taciau moteris pasake, kad automobilis jiems jau gražintas, paklause, ko jie dar nori ir padejo rageli. Taip jie išpirkos ir negavo. T. L. dar netikejo, kad ta automobili kažkas surado, bet i garaža Parko gt. jie eiti nedriso, nes bijojo, kad ten gali buti policijos pasala. Apeliantai neteisus nurodydami, kad jau išdestytu A. G. parodymu nepatvirtina jokie kiti irodymai. Jo parodymus apie automobilio vagystes, jo suradimo, o taip pat apie kita diena vykusi išpirkos reikalavima telefonu visiškai patvirtino nukentejusieji V.Kb., R. K. ir ju sunus liudytojas K. K. . Jie taip pat parode, kad iš karto po vagystes kreipesi i policija ir ta pacia diena ju automobilis ,,Audi 80“ buvo surastas bei gražintas. Parodymu patikrinimo vietoje metu A. G. parode garaža Parko gt., kur pagrobtasis automobilis buvo pasleptas. Tuo tarpu iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad pagrobtaji automobili ,,Audi 80“ 2001 m. sausio 15 d. nakti policija rado kaip tik tame garaže. Tai reiškia, kad A. G. parodymai su visomis kitomis abejoniu nekelianciomis bylos aplinkybemis sutampa net menkiausiose smulkmenose. Todel teismas neturejo jokio pagrindo atmesti ir A. G. parodymu apie nurodytus nusikaltimus padariusius asmenis. Nors šiuo atveju automobilio vagysteje pats A. G. nedalyvavo, taciau, skirtingai negu kai kuriais anksciau aptartais atvejais, apie šia vagyste jis žinojo ne tik iš bendro pobudžio kitu asmenu pasakojimu. Šiuo atveju A. G. parode apie jam tikrai žinomas aplinkybes, o jo pateiktu duomenu šaltinis buvo konkretus ir aiškus. Kaip jau mineta, jis pats kalbejosi su T. L. vagystes išvakarese, šis jam pats pasake, kad važiuoja su M. K. ieškoti automobilio, kuri galima butu pagrobti. Kita ryta tas pats T. L. , dalyvaujant M. K. , jam pasake, kad kartu su M. K. automobili pagrobe, netgi nurode savo vaidmenis. Taip pat pasake, kur ta automobili paslepe. Kaip jau mineta, ta garaža ikiteisminio tyrimo metu A. G. parode, o butent tame garaže policija surado pagrobta K. automobili. Taigi šiuo atveju teismas visiškai pagristai patikejo net ir nebuvusio nusikaltimo bendrininku kaltinamojo A. G. parodymais apie M. K. ir T. L. padaryta automobilio vagyste. Tuo tarpu turto prievartavime reikalaujant už ta automobili išpirkos jau dalyvavo ir pats A. G. , Jis pats prisipažino kaltu ir teismui nebuvo pagrindo abejoti taip pat ir jo parodymais apie jo bendrininku veiksmus. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde be pagrindo nurodo, kad jo vardas tiriant šiuos nusikaltimus nepaminetas. A. G. parode apie M. K. dalyvavima ne tik vagysteje, bet ir turto prievartavime. M. K. , kartu su T. L. automobili pagrobes, kita diena kartu su tuo paciu T. L. pasiule A. G. pareikalauti už ju pagrobta automobili išpirkos, aptarinejo ir bendrai nustate tos išpirkos dydi, susitare su A. G. , kad šis skambins del išpirkos nukentejusiajam ir netgi dave jo telefono numeri. Toks M. K. , o taip pat ir T. L. vaidmuo turto prievartavime išdestytas ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Kolegija atmeta taip pat ir apelianto T. L. argumentus apie tai, kad turto prievartavimas iš viso nebuvo galimas tuo metu, kai nukentejusiuju automobili jau buvo suradusi ir jiems gražinusi policija. Iš bylos matosi, ir tai jau buvo aptarta, kad K. automobilis buvo pavogtas 2001 m. sausio 14 d. vakare, ši automobili paslepta garaže policija surado sausio 15 d. nakti, o išpirkos už automobili iš R. K. buvo pareikalauta sausio 15 d. ryte. Taip pat iš A. G. ir R. K. parodymu matosi, kad A. G. telefonu pareikalavo išpirkos už pagrobto automobilio sugražinima, nukentejusioji atsake, kad automobilis jau surastas ir padejo telefono rageli. Taigi jokios išpirkos kaltininkai realiai negavo ir netgi nespejo nurodyti konkrecios tos išpirkos sumos. Nepaisant to, išvardintos aplinkybes neturejo reikšmes padarytos nusikalstamos veikos ivertinimui ir kvalifikavimui. Pirmiausia, nei A. G. , nei jo bendrininkai tuo metu nežinojo, kad pagrobtasis automobilis jau surastas. To nežinodami, veikdami bendrai jie susitare pareikalauti už ta automobili išpirkos ir nustate tos išpirkos dydi. Telefoninio pokalbio metu tos išpirkos reikalaujant iš R. K. , kaltininkai tokiu budu prieš nukentejusiaja panaudojo kitokia psichine prievarta, t.y. tyciniais veiksmais sukure tokia situacija, kuri nukentejusiaja verte bijoti, jog reikalavimo neivykdžius, atsiras žalingos pasekmes jos ir jos vyro turtui, t.y. nesumokejus pinigines išpirkos, jiems nebus sugražintas pagrobtas automobilis. Akivaizdu, jog kaltininkai suvoke, kad veikia neteisetai, kad nurodytu budu siekia užvaldyti svetima turta ir daro turto prievartavima. Padeties nekeicia ir tai, kad tas turtas nebuvo užvaldytas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 43 ,,Del teismu praktikos nagrinejant turto prievartavimo baudžiamasias bylas“ išaiškinta, kad turto prievartavimas laikomas baigtu nusikaltimu jau nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokia prievarta, pateikiamas pats reikalavimas perduoti turta. Tuo tarpu materialines pasekmes turto prievartavimo nusikaltimo sudeciai reikšmes turi tik tuomet, kai jos atitinka nusikaltima kvalifikuojancius požymius, šiuo atveju numatytus BK 181 str. 2 d. Toks reikalavimas perduoti turta buvo pateiktas, todel R. K. turto prievartavimas vertintinas kaip pabaigtas nusikaltimas. Tai reiškia, kad T. L. , kad T. L. ir M. K. teismas pagristai pripažino kaltais ir del V. Kb. automobilio vagystes, ir del R. K. turto prievartavimo. Ju abieju nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 178 str. 2 d. ir pagal BK 181 str. 1 d.

Del J. P. automobilio ,,Audi 100“ ir šio nukentejusiojo turto prievartavimo padarant jam didele turtine žala 2001 m. sausio 19 d. nuteisti T. R. , V. K. ir R. V. kaltais neprisipažino. Nuteistieji T. R. ir V. K. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad šiu nusikaltimu nepadare, nera tai patvirtinanciu irodymu ir kad nuosprendis ju atžvilgiu negalejo buti grindžiamas vien tik kaltinamojo A. G. parodymais. Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde, be tu paciu argumentu, dar nurodo, kad nuosprendyje nenurodyta, kokie irodymai patvirtina jo nurodymus kitiems kaltinamiesiems prievartauti turta. Kito kaltinamojo A. G. parodymai apie tai yra deklaratyvus. Apelianto nuomone, surašydamas nuosprendi šioje dalyje teismas nesilaike Lietuvos AT senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 išaiškinimu. Šiame skunde nuteistasis R. V. dar nurodo, kad jam kelia abejoniu nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 181 str. 2 d. Teismo išvada apie tai, kad nukentejusiajam buvo padaryta didele turtine žala, nepagrista jokiais irodymais, išskyrus tai, kad J. P. skolinosi pinigus. Taciau nebuvo ivertinta nukentejusiojo gaunamos pajamos ir jo turtine padetis. Visus šiuos apeliaciniu skundu argumentus kolegija atmeta. Iš nuosprendžio matosi, kad apkaltinamasis nuosprendis ir šioje dalyje tikrai grindžiamas daugiausia kito kaltinamojo A. G. parodymais. Teisme A. G. prisipažino, kad ir jis pats dalyvavo J. P. automobilio vagysteje ir jo turto prievartavime. Jis parode, kad ta diena nuo ryto važinejosi po miesta automobiliu kartu su R. V. , T. R. ir V. K. . Prie ,,Senuku“ prekybos kiosko jie pamate sustojusi automobili ,,Audi 100“ su tranzitiniais numeriais ir nusprende ji pagrobti. Iš karto aptare ir vagystes plana. Susitare, kad R. V. pasiliks ju automobilyje, jis su V. K. eis paskui ,,Audi 100“ savininka i prekybos centra ir žiures ka jis ten daro, o T. R. eis prie automobilio ,,Audi 100“. Einant paskui iš ,,Audi 100“ išlipusi vyriški jis mate, kad šis užlipo i antra prekybos centro aukšta. Ten nebuvo langu, todel aikšteleje paliktas automobilis nesimate. V. K. nuejo apie tai pasakyti T. R. . Jis pats prieš tai mate, kaip T. R. nuejo prie ,,Audi 100“. Netrukus i prekybos centra grižo V. K. ir pasake, kad tas automobilis jau nuvarytas. Sužinojo, kad ,,Audi 100“ automobiliu nuvažiavo T. R. , o R. V. nuvažiavo iš paskos, kad galetu T. R. parvežti. Jis su V. K. lauke prekybos centro kavineje, ten neužilgo atvažiavo T. R. su R. V. , o tada visi nuvažiavo i T. R. uošvienes garaža apžiureti pagrobto automobilio. Teisme A. G. taip pat parode, kad ta pacia diena per Žemaitijos radija jis išgirdo skelbima apie ju pagrobta automobili ir taip sužinojo nukentejusiojo telefono numeri. Tuomet R. V. jam pavede skambinti nukentejusiajam ir už automobilio sugražinima pareikalauti išpirkos. Iš taksofono jis kelis kartus skambino, pareikalavo išpirkos ir derejosi del kainos. Nukentejusiajam pasakius, kad šis tures tik 600 JAV doleriu, apie tai praneše R. V. . Pasitare nusprende, kad ir tokios išpirkos pakaks. Vel paskambino automobilio savininkui ir susitare susitikti prie kapiniu Geliu gt. Ten nuejus, vienas iš atvažiavusiu vyriškiu jam padave pinigus litais. Jis nuejo pas netoliese jo laukusius T. R. bei V. K. ir jie trise nuvažiavo pas R. V. . Jam jis atidave pinigus, o R. V. jam, V. K. ir T. R. dave po 500 Lt. Po to T. R. su V. K. pagrobta automobili nuvare ir paliko nukentejusiajam nurodytoje vietoje. Nuteistuju apeliaciniuose skunduose be pagrindo nurodoma, kad nuosprendi ir šioje dalyje teismas pagrinde vien tik A. G. parodymais. Šio kaltinamojo teisme duotus parodymus visiškai patvirtino nukentejusysis ir du jo broliai liudytojai P., nukentejusiojo prašymu nuveže i sutarta vieta išpirkai skirtus pinigus ir juos perdave A. G. . Liudytojas D.P. parodymo atpažinti metu atpažino A. G. kaip ta pati asmeni, kuriam perdave pinigus už jo brolio automobilio sugražinima. Teismo ekspertizes metu buvo nustatyta, kad irašytame pokalbyje tarp nukentejusiojo ir ta diena jam skambinusio vyriškio, reikalavusio išpirkos, užfiksuotas, labiausiai tiketina, A. G. balsas. Del kaltinamojo A. G. parodymu vertinimo šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta. Taip pat jame buvo pasisakyta ir del R. V. apeliaciniame skunde destomu tariamu teismo padarytu nuosprendžio surašymo taisykliu pažeidimu. Nei apelianto nurodomu Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Del teismu praktikos taikant BPK normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ 3.1.5 bei 3.1.8, nei kitu šio nutarimo punktu reikalavimu teismas nepažeide, nes nuosprendyje ir šioje dalyje konstatavo esant irodymus, kuriu pakako tiksliai nustatyti visas i irodinejimo dalyka ieinancias aplinkybes. Nuosprendis ir šioje dalyje pagristas ne prielaidomis ir ne tik vieno iš kaltinamuju A. G. parodymais, bet ir tuos parodymus patvirtinanciais jau aptartais kitais irodymais. Be jau anksciau aptartu priežasciu, del kuriu teismas pagristai patikejo A. G. parodymais, butina atsižvelgti ir i tai, kaip šis kaltinamasis savo parodymuose išdeste savo paties ir savo bendrininku konkrecius vaidmenis nusikaltimu padaryme. Iš A. G. parodymu apie J. P. automobilio vagyste ir turto prievartavima matosi, kad šis kaltinamasis net nemegina savo kaltes perkelti kitiems asmenims, o parodymuose del išpirkos reikalavimo pats prisieme sau pagrindinio šio nusikaltimo vykdytojo vaidmeni. Tai dar karta patvirtina teismo išvada apie tai, kad A. G. parodymai teisingi ir juose šis kaltinamasis nusikaltimu aplinkybes išdeste nenuslepdamas jokiu aplinkybiu. Del viso to nera pagrindo abejoti ir jo parodymu dalimi apie kitu asmenu dalyvavima nusikaltimu padaryme. Tinkamai ivertines aptartus išnagrinetus irodymus, teismas padare ir teisingas išvadas apie J. P. automobilio vagystes bei šio nukentejusiojo turto prievartavimo aplinkybes. A. G. su kitais kaltinamaisiais iš anksto susitare padaryti kelis nusikaltimus, viena iš ju- sunku, o darant tuos nusikaltimus kiekvienas iš ju atliko tam tikras užduotis ir atliko skirtingus vaidmenis, todel nuosprendyje padaryta pagrista išvada, kad jie veike organizuotoje grupeje. Byloje nustatyta, kad A. G. , R. V. , T. R. ir V. J. P. automobili pagrobe bendrais veiksmais. Jie bendrai aptare nusikaltimo plana ir pasiskirste vaidmenimis. A. G. su V. K. seke nukentejusiji, kai šis negalejo matyti savo automobilio, apie tai praneše T. R. . Tada šis automobili pagrobe ir ji paslepe garaže, o R. V. lydejo T. R. , o pagrobta automobili paslepus, parveže ji atgal pas ju laukusius kitus kaltinamuosius. Taigi teismas pagristai T. R. , V. K. ir R. V. pripažino kaltais, o ju nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. Apeliaciniame skunde R. V. be pagrindo teigia, kad teismas nenurode, kokie irodymai patvirtina jo, kaip nusikaltimo organizatoriaus, vaidmeni prievartaujant J. P. turta. Tai yra tie patys A. G. parodymai ir apie tai išdestyta nuosprendyje. A. G. parodymais nustatyta, kad butent R. V. pavede A. G. skambinti nukentejusiajam telefonu ir reikalauti išpirkos, butent su R. V. A. G. taresi del išpirkos sumos ir tik šiam pritarus sutiko su J. P. pasiulyta 600 JAV doleriu suma. Jau gauta išpirka A. G. atidave R. V. , o šis pinigus padalino kitiems bendrininkams. Tai reiškia, kad R. V. nusikalstamai veikai vadovavo ir koordinavo kitu organizuotos grupes nariu veikla. Todel jis pagristai pripažintas šio nusikaltimo organizatoriumi. Tuo tarpu nusikaltimo vykdytojais teismas pagristai pripažino ne tik A. G. , bet ir T. R. bei V. K. . Šie nuteistieji kartu su A. G. vyko i susitikima su išpirka perdavusiu asmeniu, budami nuošalyje stebejo aplinka, parveže pinigus gavusi A. G. pas R. V. , o po to pagrobta automobili pastate mieste nukentejusiajam nurodytoje vietoje. Apeliaciniame skunde R. V. abejoja del veikos kvalifikavimo pagal BK 181 str. 2 d., nes, jo nuomone, teismas nepakankamai ištyre nukentejusiojo turtine padeti. Kolegija ir šiuos argumentus atmeta. Pats nukentejusysis parode, kad del sumoketos išpirkos jam buvo padaryta didele turtine žala. Ir iš J. P. , ir iš liudytojais apklaustu jo broliu parodymu be to matosi, kad nukentejusysis pats iš viso neturejo reikalaujamu sumoketi pinigu ir jis juos skolinosi. Todel butent ši aplinkybe, o taip pat ir pati perduotos 2400 Lt išpirkos suma patvirtina teismo išvada, kad nukentejusiajam buvo padaryta didele turtine žala, ir teismas ši nusikaltima kvalifikuojanti požymi nustate pagristai. Nuteistuju R. V. , T. R. ir V. K. nusikalstamas veikas pagrobiant J. P. automobili teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. Tuo tarpu del šio nukentejusiojo turto prievartavimo T. R. bei V. K. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 181 str. 2 d., o R. V. – pagal BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 2 d.

Del Ad.R. automobilio ,,Audi 100“ vagystes ir del Au. R. turto prievartavimo nuteistasis T. L. kaltu neprisipažino. Apeliaciniame skunde jis vel jokiu konkretesniu argumentu neišdeste, nurode tik tai, kad teismas negalejo remtis vienintelio A. G. parodymais. Tokius apelianto argumentus kolegija atmeta, nes šiose dalyse T. L. dalyvavima nusikaltimu padaryme patvirtina jau ne vien tik A. G. bei nukentejusiuju R., bet ir liudytojo M.M., o iš dalies netgi ir paties nuteistojo T. L. parodymai, taip pat ir kiti teisme išnagrineti irodymai. A. G. teisme parode, kad ta diena po Telšius važinejosi automobiliu ,,Audi 80“ su T. L. . Lygumu gt. jie pastebejo stovinti automobili ,,Audi 100“. T. L. pasake, kad tas automobilis priklauso kažkokiam jo pažistamam, kuris dirba policijai. Jis nuejo prie to ,,Audi 100“, visrakciu atrakino spynele ir juo nuvažiavo. Veliau paskambino jam telefonu ir jie susitiko prie kavines ,,Voveraite“. Ten pamate T. L. su pagrobtu automobiliu. T. L. pasake, kad žino automobilio savininko telefono numeri ir kad iš jo reikia pareikalauti išpirkos. Jis tuo numeriu skambino keleta kartu. Iš pradžiu atsiliepusios moters paklause, ar nedingo ju automobilis, po to kelis kartus kalbejosi su vyriškiu ir derejosi del išpirkos dydžio. Minejo sumas doleriais, bet tas vyriškis vis sake, kad pinigu neturi. Tu pokalbiu metu šalia jo stovejo T. L. , kuris liepe telefonu sakyti, jog jie žino, kad nukentejusysis dirba policijai, todel automobilio neatgaus. Ta vakara pagrobta automobili jis su T. L. nuvare, atrodo, i Pasruojes km. ir paliko karjeruose. Kita ryta T. L. pasikviete savo kaimyna M.M., kad šis iš pagrobto automobilio išmontuotu duju iranga. Jie trise nuvyko prie to automobilio, ten M. M. išmontavo duju iranga ir dar pasieme pagrobto automobilio žibintus. Po to T. L. iš specialiai atsivežto butelio benzinu apliejo pagrobto automobilio salona ir ta automobili padege. Savo parodymus A. G. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu. Jo parodymus patvirtina ir kiti irodymai. Iš ivykio vietu apžiuru protokolu matosi, kad automobilis ,,Audi 100“ buvo pagrobtas 2001 m. sausio 22 d. vakare Telšiuose, Lygumu gt. šalia namo Nr. 41. 2001 m. kovo 22 d. šis automobilis buvo surastas sudegintas Telšiu raj. Pasruojes km. ribose. Kaltinamojo A. G. parodymus apie nurodyto automobilio vagystes ir turto prievartavimo aplinkybes visiškai patvirtino nukentejusieji R.. Ad. R. parode, kad jam priklausiusiu automobiliu ,,Audi 100“ faktiškai naudojosi jo sunus Au. R. . Abu R. ir nukentejusioji V. Ra. patvirtino A. G. parodymus apie automobilio pagrobimo laika ir vieta, taip pat apie tai, kad veliau Au. R. kažkas skambindavo telefonu ir reikalavo išpirkos už pagrobto automobilio sugražinima. Išsamiausius parodymus apie tai dave nukentejusysis Au. R. . Jis parode, kad tevo vardu registruota automobili buvo palikes Lygumu gt. kai nuvyko pas draugus, o grižes jo jau nerado. Jau ta pati vakara jam telefonu paskambines vyras už automobilio sugražinima pareikalavo išpirkos ir pagrasino, kad jos nesumokejus, pagrobtas automobilis bus sudegintas. Jis pažista nuteistaji T. L. , todel jo balsa butu atpažines. Telefonu išpirkos reikalavo ir sudeginti automobili grasino kitas vyras. Liudytojas M.M. patvirtino A. G. parodymus apie tolesnius jo paties bei T. L. veiksmus su pagrobtuoju automobiliu. M.M. parode, kad gerai pažista T. L. . Prisimena, kad T. L. papraše jo iš automobilio išmontuoti duju iranga. Jis, T. L. ir dar vienas su juo buves vaikinas trise nuvažiavo i miška už Telšiu ir iš ten stovejusio automobilio ,,Audi 100“ jis išmontavo duju iranga. Sau jis pasieme dar ir to automobilio žibinta. Už darba T. L. jam sumokejo 20 Lt, o duju iranga jie nuveže i jo garaža. Veliau tas trecias nepažistamas vaikinas pas ji palikta duju iranga pasieme. Kad tas automobilis buvo vogtas, o veliau buvo sudegintas, jis sužinojo tik policijoje.

Nors del šiu nusikaltimu T. L. irgi neprisipažino kaltu, taciau teisme kai kurias A. G. nurodytas aplinkybes patvirtino ir jis pats. Jis parode, kad nukentejusiuosius R. gerai pažinojo. 2001 m. sausio 22 d. vakare pas ji atvyko A. G. ir papraše ji pavežti. Nuvežus A. G. prie kavines ,,Voveraite“, ten pamate automobili ,,Audi 100“. A. G. norejo ta automobili palikti kažkur Tryškiuose, o jo praše parvežti ji atgal. Jie ten ir nuvažiavo dviem automobiliais. Buvo slidu, ju automobiliai susidure ir jie ta automobili ,,Audi 100“ paliko miške. Tik tuomet jis suprato, kad ,,Audi 100“ vogtas. Kita diena A. G. papraše, kad jis pasikalbetu su M.M., kad šis iš ,,Audi 100“ išimtu duju iranga. Tai jis padare, visi trise nuvyko prie miške palikto automobilio ir M.M. iš jo išeme duju iranga, jis pats tai daryti nepadejo. Duju iranga neše M.M. su A. G. . Po to A. G. dave jam degaus skyscio ir jis juo automobili ,,Audi 100“ apliejo ir padege. Automobili sudegino todel, kad bijojo, jog ant jo galejo buti like jo pirštu atspaudai. Apie išpirkos už ta automobili reikalavima jis nieko nežino, taip pat nežinojo, kad tas automobilis priklause R..

Kolegijos nuomone, teismas visiškai pagristai atmete T. L. parodymus, nes juos visiškai paneige kiti jau aptarti irodymai. Pažymetina ir tai, kad T. L. parodymai bei jo pasirinkta gynybos versija jau net ir patys savaime visiškai neitikinami bei nelogiški. Jis pats pripažino, kad gerai pažinojo nukentejusiuosius, todel tikrai turejo žinoti ir apie tai, kokiu automobiliu važineja jo pažistamas Au. R. . Tai patvirtina A. G. parodymai, kad pamacius automobili ,,Audi 100“, T. L. iš karto pasake, jog pažista jo savininka. Iš viso neitiketini ir T. L. parodymai, jog jis suprato, kad automobilis ,,Audi 100“ pagrobtas tik palikus ta automobili miške. Tai paneigia jau aptartos, o taip pat kitos aplinkybes. T. L. gerai pažinojo ir pati A. G. , todel pamates ji su iki tol tariamai nematytu automobiliu T. L. tikrai negalejo nežinoti, kad tas automobilis vogtas. O kad T. L. ne tik žinojo apie automobilio vagyste, bet ir pats ji pavoge A. G. nurodomomis aplinkybemis, visiškai patvirtino M.M. parodymai, kurie paneige T. L. , o patvirtino butent A. G. parodymus. Liudytojas M.M. parode, kad išmontuoti duju iranga jo papraše ne A. G. , o butent T. L. . Negana to, butent T. L. jam už tai sumokejo 20 Lt. Galima abejoti M.M. parodymais, kad apie to automobilio vagyste jis sužinojo tik veliau policijoje. Taciau nera jokio pagrindo abejoti jo parodymais apie tai, kokiomis aplinkybemis ir kieno prašomas jis išmontavo iš ,,Audi 100“ duju iranga ir kas jam už tai sumokejo. Pats T. L. nenurodo jokiu aplinkybiu, del kuriu ji butu buves suinteresuotas apkalbeti M.M., todel šiais parodymais abejoti jokio pagrindo nera. Be to, pats T. L. pripažino, kad automobili ,,Audi 100“ sudegino ne A. G. , o tai padare jis pats. Tikrai nelogiška apelianto versija, kad tai jis padare tik todel, kad bijojo, jog ant automobilio bus surasti jo pirštu pedsakai. Pats nedalyvaves automobilio vagysteje, T. L. nebutu to automobilio degines, juo labiau, kad pagal jo paties parodymus, jis pats tariamai netgi neturejo su tuo automobiliu jokiu kontaktu. Visos aptartos bylos aplinkybes paneigia nuteistojo versijas ir patvirtina teismo išvadas, kad T. L. , veikdamas bendrai su A. G. , pats pagrobe automobili ,,Audi 100“ jau tuo metu gerai žinodamas, kam šis automobilis priklauso. Kolegijos nuomone, teismas pagristai patikejo ir tolesniais A. G. parodymais apie tai, kaip buvo reikalaujama išpirkos už šio pagrobto automobilio sugražinima. Šiuos parodymus visiškai patvirtina kitos nustatytos bylos aplinkybes. A. G. pripažino, kad išpirkos telefonu iš Au. R. reikalavo jis. Kad tai dare A. G. , o ne T. L. , paaiškinama keliomis aplinkybemis. Iš šios bylos matosi, kad butent toks A. G. vaidmuo jam tekdavo ne tik šiame, bet ir kitais irodytais turto prievartavimo atvejais, ir tai buvo jau iprastas vaidmenu pasiskirstymas tarp nusikaltimu bendrininku tais atvejais, kai nusikaltimuose dalyvaudavo A. G. . Kita vertus, pats T. L. reikalauti išpirkos negalejo, nes pats parode, kad pažinojo Au. R. ir tai patvirtino šis nukentejusysis. Taciau ir pats T. L. pagristai pripažintas dalyvavusiu turto prievartavime ir buvus šio nusikaltimo bendravykdytoju. A. G. parode, kad butent T. L. pasiule už pagrobta automobili pareikalauti išpirkos ir pats dave A. G. nukentejusiojo telefono numeri. A. G. parode ir apie tai, kad jam telefonu išpirkos reikalaujant iš A. G. , T. L. tuo metu ne tik buvo šalia jo, bet net ir nurodinejo, ka jis turi telefonu kalbeti. Nukentejusysis Au. R. patvirtino A. G. parodymus, kad telefonu jam iš karto buvo pagrasinta, jog nesumokejus išpirkos automobilis bus sudegintas. Tuo tarpu irodyta, ir tai pripažista pats apeliantas, kad pagrobtaji automobili sudegino butent pats T. L. . Jo pateikta su tuo susijusi gynybos versija jau buvo aptarta ir atmesta. Visos šios aplinkybes patvirtina ir T. L. dalyvavima turto prievartavime, todel ir šioje dalyje ji teismas pagristai pripažino kaltu. Be to, irodyta, kad prievartaujant Au. R. turta A. G. kartu su T. L. , sudegindami pagrobta automobili, tokiu budu sunaikino nukentejusiojo turta ir taip padare jam didele turtine žala. Todel T. L. nusikalstamas veikas del vagystes ir turto prievartavimo teismas teisingai kvalifikavo atitinkamai pagal BK 178 str. 2 d. ir pagal BK 181 str. 2 d. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepamineta Au. R. automobilio pagrobimo vieta. Taciau tai negali buti laikoma bent kiek svarbesniu nuosprendžio trukumu ir del šios nusikaltimo faktines aplinkybes jokiu abejoniu nekyla. Nustatyta, kad automobilis ,,Audi 100“ buvo pagrobtas Telšiuose, Lygumu gt. prie namo Nr. 41. Tai nurodyta nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Be to, nurodyto automobilio vagyste susijusi su velesniu turto prievartavimu reikalaujant už automobili išpirkos. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje destant turto prievartavimo aplinkybes dar karta išdestytos ir to automobilio pagrobimo aplinkybes, tiksliai nurodyta ir šio nusikaltimo padarymo vieta.

T. L. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje su A. G. , 2001 m. sausio 22 d. pagrobe E.S. automobili ,,Audi 80“, po to, to paties menesio nenustatytomis dienomis prievartavo svetima turta reikalaudami už ta pagrobta automobili išpirkos, o nukentejusiajam reikalaujamos sumos neperdavus, ta automobili sugadino ji išardydami. Teisme T. L. pats prisipažino, kad nurodyta automobili kartu su A. G. tikrai pagrobe. To jis negincija ir apeliaciniame skunde ir jame nesutinka tik su už šia vagyste jam paskirta bausme. Todel T. L. kaltes klausimo kolegija nesvarsto, o apelianto argumentai del bausmes dar bus aptarti veliau. Taciau nuteistasis nesutinka su nuosprendžio dalimi del jo pripažinimo kaltu padarius turto prievartavima. To jis nepripažino teisme ir ta pati desto apeliaciniame skunde. Apeliantas nurodo, kad pats turto neprievartavo ir apie išpirkos reikalavima nieko nežino. Jis neatmeta galimybes, kad tokios išpirkos, jam nežinant, galejo reikalauti pats A. G. . Apeliaciniame skunde T. L. nurodo, jog išpirkos už pagrobta E.S. automobili jis net ir negalejo reikalauti, nes pagrobtasis ,,Audi 80“ netrukus buvo išardytas, o dalis jo detaliu jau kita diena buvo imontuotos i jo paties automobili. Šiuos nuteistojo argumentus kolegija irgi atmeta, nes ir šioje dalyje teismo priimtas nuosprendis yra pagristas. Kaip jau mineta, T. L. pats prisipažino, kad E.S. automobili pagrobe kartu su A. G. . Tai patvirtino ir liudytojo M.M. parodymai apie tai, kad T. L. jo papraše pasinaudoti garažu savaitei laiko, o jam sutikus, pats T. L. atvare automobili ,,Audi 80“. Ivykio vietos apžiuros metu 2001 m. vasario 4 d. pagrobtas E.S. automobilis ten ir buvo surastas jau iš dalies išardytas. Del kaltinamojo A. G. parodymu apie nurodyto automobilio pagrobima nekyla jokiu abejoniu, tu parodymu negincija ir pats T. L. . Todel šiuo atveju teismas neturejo jokio pagrindo nepatiketi A. G. parodymais ir apie tolesnius nusikalstamus veiksmus reikalaujant už pagrobta ,,Audi 80“ išpirkos, o taip pat ir apie T. L. dalyvavima turto prievartavime A. G. parode, kad pagrobta automobili T. L. paslepus M.M. garaže, jie su T. L. po to maždaug savaite laiko ieškojo to automobilio savininko ketindami pareikalauti išpirkos. Tik po keleto dienu jis to savininko telefono numeri sužinojo iš skelbimo laikraštyje, paaiškejo, kad ju pagrobtojo automobilio savininkas gyvena Jonavoje. Telefonu jis pareikalavo už pagrobto automobilio sugražinima 800, po to nusiderejo iki 500 JAV doleriu išpirkos. Nurode tuos pinigus atnešti prie kapiniu Geliu gt. Nurodytu laiku ten, netoli nuo sutartos vietos, jis nuejo kartu su T. L. . Mate, kad atvažiavo automobilis ,,Audi 80“, telefonu nukentejusiajam jis liepe eiti i kapines. Ten jau buvo nueje ir T. L. , prieš tai specialiai nusipirke žvakes, kad, jeigu kas, galetu pasiteisinti, jog atejo aplankyti tevo kapo. Jis pamate iš nurodyto automobilio išlipusius du vaikinus, o pro ji praeidamas T. L. jam pasake, kad jis prie tu vaikinu neitu. Pats praeidamas pro ta atvažiavusi automobili, jame pamate dar ir treciaji vaikina. Nuejes i šona, paskambino nukentejusiajam ir pasake, kad jie nori juos apgauti, nes atvyko trise. Išsigande jie su T. L. nusprende toliau išpirkos nebereikalauti ir iš ten pasišalino. Po to pagrobtaji automobili jie išarde dalimis. Apie tai, kaip buvo skambinta telefonu ir reikalaujama išpirkos už pagrobta automobili ir apie nuvykima del tos išpirkos i kapines parode nukentejusysis E.S. ir liudytojas K.O.. Nors jie teisme A. G. ir T. L. neatpažino, taciau iš esmes nurode tokias pacias susitikimo aplinkybes kaip ir A. G. . Nurode ta pacia vieta, parode, kad mate kelis nepažistamus vaikinus, taip pat patvirtino, kad su išpirkos reikalavusiu asmeniu bendravo telefonu, taciau taip ir nesusitare, išpirkos nesumokejo, o E.S. automobilis taip ir nebuvo sugražintas. Taigi nurodyti nukentejusiojo bei liudytojo parodymai tik patvirtina A. G. parodymus. Todel nera pagrindo abejoti ir tuo, ka šis kaltinamasis parode apie T. L. vaidmeni reikalaujant pinigines išpirkos. Juo labiau, kad savo parodymuose A. G. T. L. savo kaltes nevercia ir pats pripažista atlikes aktyvesni vaidmeni. A. G. parode, kad telefonu išpirkos reikalavo jis, jis pats ruošesi ir paimti perduotus pinigus. Tuo tarpu T. L. kartu su juo ieškojo duomenu apie nukentejusiji, kartu su juo vyko i sutarta vieta, kurioje turejo buti perduoti pinigai, ten stebejo aplinka, ispejo ji, kad paimti ta išpirka pavojinga. Tokie T. L. veiksmai taip pat atitinka turto prievartavimo nusikaltimo vykdytojo vaidmeni. Butent A. G. parodymus patvirtina, o T. L. parodymus bei jo apeliacinio skundo argumentus paneigia ir kitos nustatytos bylos aplinkybes. Kaip jau mineta, liudytojas M.M. parode, kad T. L. , dar prieš atvarydamas pas ji automobili ,,Audi 80“, praše jo leidimo ta automobili palaikyti apie savaite laiko. Tai patvirtina aplinkybe, kad po vagystes A. G. su T. L. iš anksto planavo automobili laikyti paslepta, kol suras jo savininka ir pareikalaus iš jo išpirkos. Neitikinami ir T. L. aiškinimai, kad išpirkos galejo reikalauti vienas A. G. jam apie tai nieko nežinant. To negalejo buti, nes, kaip jau mineta, automobili savo pažistamo M.M. garaže paslepe kaip tik T. L. , todel galimybe pagrobtu automobiliu disponuoti, tame tarpe ir gražinti ji už išpirka savininkui faktiškai turejo tik jis. T. L. parode, kad automobili ,,Audi 80“ iš karto po vagystes su M.M. išarde ir jau kita diena dali detaliu perdejo i savo automobili. Tai paneigta ne tik kaltinamojo A. G. , bet ir artimo T. L. pažistamo liudytojo M.M. parodymais. Kaip jau mineta, A. G. parode, kad pagrobtas automobilis buvo išardytas tik po to, kai susitikime su nekentejusiuoju bei su juo atvykusiais asmenimis jiems nepavyko gauti išpirkos. Tuo tarpu liudytojas M.M. parode, kad pats padejo T. L. išardyti ,,Audi 80“. Jis negalejo tiksliai prisiminti, kada tai vyko, taciau parode, kad automobilis buvo ardomas ne ta pacia nakti, o praejus kažkiek laiko. Kad tas automobilis tikrai buvo išardytas tik negavus išpirkos, parode ir pats A. G. skambinimo nukentejusiajam ir išpirkos reikalavimo faktas, del kurio nekyla jokiu abejoniu. Kolegija taip pat pažymi, kad pats pagrobto automobilio išardymo detalemis faktas turto prievartavimo fakto nepaneigia bet kuriuo atveju ir netgi nepriklausomai nuo jo išardymo laiko. Net ir tikint T. L. , kad jis tariamai iš karto kai kurias pagrobto automobilio detales perdejo i savo automobili, tai nereiškia, kad ir už pradeto ardyti automobilio sugražinima negalejo buti pareikalauta išpirka. Kita vertus, jau buvo pamineta, kad turto prievartavimas laikomas baigtu nuo pareikalavimo perduoti turta, šiuo atveju – pinigus, pareiškimo momento. Kad toks reikalavimas nukentejusiajam buvo pareikštas ir kad tame dalyvavo T. L. , yra irodyta ir tai jau buvo aptarta. Pažymetina ir tai, kad E.S. turto prievartavimas paciame nuosprendyje su grasinimais sunaikinti turta ar su paciu to turto savininku tiesiogiai nesiejamas. E.S. turto prievartavimas pasireiške reikalavimu sumoketi pinigus už automobilio sugražinima panaudojant prieš nukentejusiji kitokia psichine prievarta, t.y., kaltininkams tycia neteisetai sukurus situacija, vertusia nukentejusiji bijoti, kad nesumokejes išpirkos, jis savo pagrobto automobilio neatgaus. Tuo tarpu sunaikinti ar sugadinti E.S. turta telefonu jam nebuvo grasinama. Pagrobto automobilio sugadinimo ji išardant teismas nepripažino ir turto prievartavima kvalifikuojanciu požymiu, nes nuosprendyje buvo padaryta išvada, kad tas automobilis buvo išardytas jau po turto prievartavimo, tada, kai kaltininkai suprato, kad pinigines išpirkos jie negaus. Aptartu irodymu bei nustatytu bylos aplinkybiu visuma patvirtina nuosprendyje išdestytas teismo išvadas. T. L. pagristai pripažintas kaltu padares E.S. turto prievartavima, o jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 1 d. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje aptariant veiku kvalifikavimo klausimus, vienoje vietoje neteisingai nurodoma nukentejusiojo pavarde, paminetas ne E.S., o kitas nukentejusysis Au. R. . Taciau tai tik neesmine technine klaida. Ir toje pacioje, ir kitose nuosprendžio dalyse nukentejusiojo pavarde ir kitos faktines nusikaltimo aplinkybes išdestytos tiksliai ir teisingai. Pamineta klaida ištaisoma aptariant ja šiame nuosprendyje.

R. V. , T. R. , V. K. ir G. P. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupeje, 2001 m. sausio 22 d. pagrobe V. B. komercinei imonei priklausanti automobili ,,BMW 520“. Tuo tarpu S. T. nuteistas už tai, kad prievartavo V. P. turta reikalaudamas išpirkos už pamineto pagrobto automobilio ,,BMW 520“ sugražinima. Nei vienas iš nurodytu nuteistuju kaltais neprisipažino, teisme jie parode, kad automobilio ,,BMW 520“ vagysteje bei turto prievartavime nedalyvavo ir apie tai jie nieko nežino. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji T. R. ir V. K. jokiu konkretesniu nesutikimo su nuosprendžiu šioje dalyje argumentu neišdeste. Jie vel nurode tik jau aptartus argumentus apie tai, kad nuosprendis negalejo buti grindžiamas vienintelio nuo baudžiamosios atsakomybes atleisto A. G. parodymais. Tuo tarpu nuteistieji R. V. ir G. P. apeliaciniuose skunduose dar nurodo, kad pats A. G. automobilio ,,BMW 520“ vagysteje nedalyvavo, pacios vagystes nemate, todel teismas negalejo remtis jo parodymais ir del šios priežasties. Šie apeliantai be to nurodo, kad teismo išvados vertinant su šiuo nusikaltimu susijusius irodymus yra prieštaringos. Teismas atmete A. G. parodymus del išpirkos reikalavimo už pagrobto ,,BMW 520“ sugražinima ir juos del V. P. turto prievartavimo išteisino. Tuo tarpu del pamineto automobilio vagystes juos pripažino kaltais, pasiremus to paties A. G. jokiais kitais irodymais nepatvirtintais parodymais.

Išdestytus apeliaciniu skundu argumentus kolegija atmeta kaip nepagristus ir neatitinkancius tikroves. Iš bylos matosi, kad teismas teisingai ivertino A. G. parodymus, be to, R. V. , T. R. , V. K. bei G. P. dalyvavima automobilio ,,BMW 520“ vagysteje patvirtino ir kiti teisme ištirti irodymai.

Kaltinamasis A. G. teisme parode, kad nurodyta diena po Telšius važinejosi automobiliu kartu su T. L. . Lygumu gt. jie pastebejo stovint automobili ,,BMW 520“. Kilo mintis ji pagrobti, taciau jie neturejo tam tinkamo visrakcio. Apie tai jis iš karto praneše R. V. , kuris tuo metu irgi važinejo po miesta G. P. automobiliu ,,Opel Vectra“ kartu su G. P. , V. K. ir T. R. . Visi šie asmenys netrukus atvažiavo i ju nurodyta vieta, kur stovejo automobilis ,,BMW 520“. Jis su T. L. irgi stovejo ten. Visi stebejo aplinka, nes žinojo, kad automobilio savininkas gyvena šalia esanciame name. Jis mate, kaip G. P. , priejes prie ,,BMW 520“, bando atrakinti jo dureles. Taciau nesulauke, kol tas automobilis bus pavogtas, jis su T. L. iš tos vietos išvažiavo ieškoti kitu automobiliu, kuriuos galima pagrobti. Kita diena jis sužinojo, kad ta ,,BMW“ pavogti pavyko ir jis buvo nuvarytas ir pasleptas V. Te. garaže. Veliau dar sužinojo, kad už to automobilio sugražinima buvo pareikalauta ir gauta išpirka. Savo parodymus A. G. ikiteisminiame tyrime patvirtino parodymu patikrinime vietoje metu. Jo parodymus apie automobilio pagrobimo vieta ir buda patvirtina ivykio vietu apžiuru protokolai. Apžiurint pagrobta ,,BMW 520“, buvo rastos sulaužytos vairuotojo duru ir variklio užvedimo spyneles. A. G. parodymus iš esmes patvirtino ir liudytojai V. Te. bei S.Te. V. Te. parode, kad pažista A. G. . Žinodamas, kad jis turi tušcia daržine, A. G. jo buvo prašes ten kuriam laikui pastatyti automobili ir jis toki leidima dave. Po šio pokalbio praejus kelioms savaitems, savo daržineje jis rado palikta automobili ,,BMW“. Kas ji atvare ir kas po to pasieme, jis nemate. Kad daržineje mate ten stovinti ,,BMW“ automobili, patvirtino ir liudytoja S.Te.. Aptarti irodymai visiškai patvirtina A. G. parodymus apie automobilio ,,BMW 520“ vagyste. Apeliantu argumentai del to, kad A. G. negalejo žinoti šios vagystes aplinkybiu, nes pats joje nedalyvavo, taip pat del prieštaringu teismo išvadu vertinant A. G. parodymus, neatitinka tikroves. Iš bylos matosi, kad apie išpirkos reikalavima už pagrobto ,,BMW 520“ sugražinima A. G. tikrai neparode nieko konkretaus, jis ne tik pats nedalyvavo šiame nusikaltime, bet ir negalejo nurodyti, kas konkreciai ir kaip prievartavo V. P. turta. Todel teismas, nesant jokiu kitu irodymu, del V. P. turto prievartavimo R. V. , T. R. , V. K. bei G. P. pagristai išteisino. Pažymetina, kad šiuo atveju teismas ne atmete A. G. parodymus, o ju tiesiog nepakako apkaltinamojo nuosprendžio nurodytu asmenu atžvilgiu priemimui. Tuo tarpu apie pacia ,,BMW 520“ automobilio vagyste A. G. parodymai savo turiniu yra visiškai kitokie, juose šis kaltinamasis aiškiai nurode ir automobilio pagrobimo aplinkybes, ir vagyste padariusius asmenis. Iš A. G. parodymu matosi, kad šis kaltinamasis kartu su T. L. specialiai važinejo po Telšius ieškodami automobiliu, kuriuos butu galima pagrobti. Tuo pat metu kiti nuteistieji R. V. , T. R. , V. K. ir G. P. kitu automobiliu irgi važinejo po miesta irgi ieškodami vagystei tinkamu automobiliu. A. G. su T. L. patys ,,BMW 520“ nepagrobe tik todel, kad neturejo spynelems išlaužti tinkamo irankio, todel ir pakviete atvykti kitus nuteistuosius, o tuomet pasiliko toje vietoje ir su kitais nuteistaisiais dar stebejo ir saugojo aplinka. Taigi daves tokius parodymus, A. G. faktiškai pats prisipažino dalyvaves šio nusikaltimo padaryme. Jis ir T. L. už tai baudžiamojon atsakomyben nebuvo patraukti ir jiems del to netgi nebuvo pareikšti itarimai. Tai nera bylos nagrinejimo apeliacine tvarka dalykas, taciau tai visiškai paneigia kitu nuteistuju argumentus, kad A. G. nežino nurodyto automobilio vagystes aplinkybiu. Jis aiškiai parode, kad mate, kaip ,,BMW 520“ dureles bando atrakinti G. P. , o kiti nuteistieji, žinodami, kad atvyko ta automobili pagrobti, stovejo netoli G. P. , ji saugojo ir stebejo aplinka. A. G. nemate paties momento, kada ,,BMW 520“ iš nusikaltimo vietos jau buvo nuvarytas ir pasleptas V. Te. garaže, taciau akivaizdu, kad tai kaltinime nurodytomis aplinkybemis galejo padaryti ir padare butent pripažinti kaltais asmenys. Kas pagrobta automobili nuvare i V. Te. garaža ir kas ji iš ten po to paeme, dideles reikšmes neturi. Liudytojas V. Te. parode, kad to nežino ir tik mate savo daržineje palikta automobili ,,BMW“ po pokalbio su A. G. . Vis delto, iš bylos matosi, kad V. Te. buvo pažistamas ne tik su A. G. , bet ir su kitais nuteistaisiais, kurie žinojo ir apie jo turima daržine, ir apie galimybe joje paslepti pagrobtus automobilius, tame tarpe ir ta pati pagrobtaji ,,BMW 520“. Tai matosi iš liudytojo V. Te. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu apie kito nusikaltimo, t.y. R. B. automobilio ,,Mercedes Benz“ vagystes aplinkybes. Tie V. Te. parodymai dar bus aptarti nagrinejant apeliacinius skundus del nurodytos nuosprendžio dalies. Taciau butina atkreipti demesi i jau paminetus perskaitytus V. Te. parodymus, kad pagrobtaji ,,Mercedes Benz“ automobili i jo daržine atvare ir paliko butent nuteistieji R. V. , T. R. ir G. P. . Tai patvirtina, kad tie patys nuteistieji ir be A. G. pagalbos V. Te. daržineje paliko ir pagrobtaji ,,BMW 520“. Visuma išdestytu ir aptartu irodymu patvirtina, kad ši automobili nuosprendyje nustatytomis aplinkybemis tikrai pagrobe R. V. , T. R. , V. K. ir G. P. . Juos teismas pagristai pripažino kaltais, o ju nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.

Tuo tarpu del jau paminetu priežasciu kitus nuteistuosius išteisines del V. P. turto prievartavimo, del to kaltu teismas pripažino tik nuteistaji S. T. . Šis nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad šio nusikaltimo nepadare ir prašo ji išteisinti. Nurodo, kad teismas ji pripažino kaltu pasiremes tik A. G. parodymais. Dar nurodo, jog jo dalyvavimo turto prievartavime nepatvirtino ir pats nukentejusysis V. P. , parodes, kad pagrobto automobilio pats bande ieškoti per savo pažistamus, kad moketi pinigines išpirkos jo niekas jega neverte, pinigu iš jo nereikalavo ir jis (S. T.). Nuteistojo S. T. apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta kaip nepagristus. Pirmiausia atmetami jo teiginiai, kad ir šioje dalyje teismas savo išvadas tariamai pagrinde A. G. parodymais. Jau buvo pamineta, kad pats A. G. apie V. P. turto prievartavimo aplinkybes jokiu konkretesniu parodymu nedave, jam nebuvo žinomos ir S. T. dalyvavimo šiame nusikaltime aplinkybes. Iš nuosprendžio matosi, kad šioje dalyje teismas apkaltinamaji nuosprendi pagrinde ne A. G. parodymais, o visai kitais irodymais – nukentejusiuju V. P. ir A. Pt. parodymais bei parodymo atpažinti protokolu. Nukentejusysis V. P. parode, kad po automobilio ,,BMW 520“ pagrobimo jis ne iš karto kreipesi i policija, o klausinejo savo pažistamu patarimu. Kažkas jam dave telefono numeri, kuriuo jis galetu paskambinti ir pasiteirauti del to automobilio. Paskambinus atsiliepe vyriškis, kuris pasake, kad žino, kur yra pagrobtasis automobilis. Telefonu jie kalbejo keleta kartu, tas vyriškis jam paminejo, kad automobilyje yra raktai, pirštines, iš to jis suprato, kad tas asmuo realiai turi galimybe automobili jam sugražinti. Vyriškis telefonu pasake, kad jei nori susigražinti automobili, tai privalo sumoketi išpirka, nes, priešingu atveju, automobilis bus išvežtas iš Lietuvos. Dar kito pokalbio metu jie susitare del 800 JAV doleriu išpirkos sumos ir susitare susitikti Vilniaus gt. prie konkretaus namo. Ten jam nuvykus, i jo automobili ilipo vaikinas, kuriam jis padave savo asmeninius pinigus – 800 JAV doleriu. Tas vaikinas paeme pinigus ir liepe laukti telefono skambucio. Po kiek laiko telefonu jam buvo pranešta, kad jo automobilis ,,BMW 520“ paliktas Navarenu km. Ten nuvykes ji ten ir surado, automobilio duru ir užvedimo spyneles buvo sugadintos. Vaikina, kuriam jis sumokejo išpirka, jis atpažino ir paaiškejo, kad tai S. T. . Nukentejusiojo nuomone, butent S. T. ne tik paeme iš jo pinigus, bet su juo jis ir anksciau kalbejosi telefonu apie savo automobili ir išpirka. Nukentejusiojo parodymus apie tai, kaip iš jo buvo reikalaujama pinigine išpirka, patvirtino nukentejusioji A. Pt. . Ikiteisminiame tyrime atlikto parodymo atpažinti metu V. P. atpažino butent S. T. kaip ta pati asmeni, kuriam sumokejo pinigus už pagrobto automobilio sugražinima. Nukentejusiojo V. P. parodymais ir paminetu parodymo atpažinti protokolu abejoti nera jokio pagrindo. Tai, kad nukentejusysis apie automobilio vagyste policijai praneše ne iš karto, o pats bande jo ieškoti ir netgi sutiko sumoketi pinigine išpirka, parodo tik naturalu V. P. sieki susigražinti pagrobta automobili. Juo labiau, kad nurodytu laikotarpiu automobiliu vagystes ir išpirku už juos reikalavimai buvo paplites reiškinys. Taciau tai tikrai nereiškia, kad išpirka nukentejusysis sumokejo savo noru bei laisva valia ir kad tuo jam nebuvo padaryta žala. Tai neduoda pagrindo suabejoti ir V. P. parodymais apie jo turto prievartavimo aplinkybes. Kolegija atmeta ir nuteistojo S. T. argumentus del nukentejusiojo V. P. parodymu apie tai, kaip iš jo buvo reikalaujama sumoketi išpirka. Apelianto konkreciai paminetame apklausos protokole (t. 26, b.l. 306) V. P. parode, kad moketi pinigus jega jo niekas neverte. Taciau išpirka jis sumokejo tam, kad jam už tai butu sugražintas pagrobtas automobilis. Pinigus jis mokejo tik po telefonu jam pasakytu grasinimu, jog priešingu atveju tas automobilis bus išgabentas iš Lietuvos. Taigi šiuo atveju S. T. tikrai nepanaudojo ir negrasino panaudoti prieš nukentejusiji fizini smurta, nesunaikino ir negrasino sunaikinti jo turta. Taciau, kaip ir kitais jau aptartais šioje byloje atvejais, prieš nukentejusiji buvo panaudota kitokia psichine prievarta. Neteisetais tyciniais veiksmais buvo sukurta situacija, del kurios V. P. buvo priverstas sumoketi pinigus suprasdamas, kad kitokiu atveju jo automobilis jam nebus sugražintas ir del to jis neišvengiamai patirs turtinius nuostolius. Tokie S. T. veiksmai atitinka butent turto prievartavimo nusikaltimo sudeti. Teisme nukentejusiajam parodžius, kad del sumoketos pinigines išpirkos jam didele turtine žala nebuvo padaryta, teismas S. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikavo pagal BK 181 str. 1 d.

Del R. B. automobilio ,,Mercedes Benz“ vagystes 2001 m. sausio 23 d. ir del R. B. turto prievartavimo reikalaujant išpirkos už šio automobilio sugražinima teismas nuteise R. V. , T. R. , V. K. ir G. P. . Visi šie nuteistieji kaltais neprisipažino ir parode, kad šiu nusikaltimu nepadare ir apie tai nieko nežino. Ta pati jie nurodo ir savo apeliaciniuose skunduose. Juose visi vienodai nurodo, kad ju kalte neirodyta ir kad teismas nuosprendi pagrinde vien tik melagingais, savo padeti bandžiusio švelninti kaltinamojo A. G. parodymais. Nuteistieji R. V. , G. P. ir V. K. dar nurodo, kad pats A. R. B. automobilio vagysteje nedalyvavo, apie tai žino tik iš ,,nuogirdu“, todel tokiu jo parodymu nera galimybes patikrinti ir jais nuosprendis negalejo buti grindžiamas. Be to, A. G. parodymus paneige liudytoju V. Te. ir S.Te. parodymai. Nuteistasis G. P. nurodo, jog V. Te. parode, kad jo (G. P. ) nepažista ir nera mates. Nuteistasis V. K. nurodo, jog liudytojai T. parode, kad automobili ,,Mercedes Benz“ i ju sodyba atvare visai kiti asmenys, kuriu tarpe jo (V. K. ) nebuvo. Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad teismas nepagristai remesi V. Te. ir S.Te. ankstesniais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o turejo remtis ju parodymais teisme. S.Te. parode, kad jos ankstesni parodymai neteisingi, kad tardytojas pats jai nurode asmenu pavardes, kurias liepe jai isidemeti, be to liepe jai pasirašyti ant tušcio apklausos protokolo lapo. Anksciau ji apkalbejes liudytojas V. Te. parode, kad jo (R. V. ) iš viso nepažista ir kad jis leidimo atvaryti automobili i V. Te. sodyba nepraše. Apelianto nuomone, šie faktai rodo, kad irodymai byloje buvo klastojami siekiant juos butinai susieti su A. G. parodymais. Visi nuteistieji, neprisipažine kaltais del R. B. prievartavimo, apeliaciniuose skunduose vel vienodai nurodo, kad nuosprendis grindžiamas tik niekuo nepatikrintais A. G. parodymais. Nuteistasis V. K. dar nurodo, jog liudytojas V.L. parode, kad vaikino, kuriam perdave pinigus, jis negali atpažinti. Nuteistasis G. P. dar nurodo, kad apie jo dalyvavima turto prievartavime nieko neparode netgi A. G. , jo šis kaltinamasis iš viso nepaminejo savo parodymuose nei teisminio nagrinejimo, nei ikiteisminio tyrimo metu. Todel, apelianto nuomone, jo dalyvavimas šio nusikaltimo padaryme yra ,,tik kildinamas iš bendro konteksto“.

Nepaisant to, kad nuteistieji savo dalyvavima nurodytu nusikaltimu padaryme kategoriškai neigia, ju kalte irodyta kitais išnagrinetais irodymais: ne tik kaltinamojo A. G. , bet ir nukentejusiojo R. B. , liudytoju V.L., V. Te. , S.Te. parodymais, V. Te. parodymu patikrinimo vietoje protokolu. Šiuos parodymus patvirtina perskaityti ankstesni liudytojo V. Te. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji desto argumentus tik del atskiru asmenu parodymu, cituoja tik sau palankias tu parodymu dalis. Tuo tarpu iš nuosprendžio matosi, kad teismas visus irodymus išanalizavo ne tik atskirai, bet ir atskleide ju tarpusavio ryši, o padarytas išvadas pagrinde išnagrinetu irodymu bei jais nustatytu bylos aplinkybiu visuma. Taip pat pažymetina, kad teisme išnagrineti irodymai del to paties nukentejusiojo R. B. atžvilgiu padarytu dvieju nusikaltimu – automobilio vagystes ir turto prievartavimo – tarpusavyje yra glaudžiai susije ir butent ju visuma patvirtina visu keturiu nuteistuju dalyvavima abieju nusikaltimu padaryme.

Kaltinamasis A. G. teisme parode, kad pats R. B. automobilio vagysteje nedalyvavo, taciau žino, jog automobili ,,Mercedes Benz“ pagrobe ir ji paslepe V. Te. garaže G. P. , R. V. , T. R. ir V. K. . A. G. parode, kad tai jam papasakojo patys šie išvardinti nuteistieji tada, kai atvyko pas ji tartis del išpirkos už ta automobili reikalavimo. Visu apeliantu argumentus del tariamai samoningai duodamu melagingu A. G. parodymu ju atžvilgiu kolegija atmeta ir apie tai jau buvo placiau pasisakyta šiame nuosprendyje. Šiuo atveju dar neitikinamesnis apeliantu argumentas, kad A. G. juos apkalba megindamas švelninti savo padeti. Taip negalejo buti, nes pats A. G. vagysteje nedalyvavo, tuo jis nebuvo kaltinamas, todel jam nebuvo jokio pagrindo ir kaip nors bandyti švelninti savo padeti. Taip pat negalima sutikti ir su nuteistuju R. V. , G. P. bei V. K. teiginiais apie tai, kad A. G. apie ju padaryta vagyste sužinojo iš kažkokiu ,,nuogirdu“, kad ju parodymu negalima patikrinti ir kad tu parodymu nepatvirtina kiti irodymai. Tai neatitinka tikroves. A. G. parode, kad apie visu keturiu apeliantu dalyvavima vagysteje sužinojo ne iš kokiu nors nenustatytu šaltiniu, o apie tai jam papasakojo patys šie nuteistieji. Tokius parodymus A. G. dave teisminio nagrinejimo metu, todel tuos parodymus teismas pagristai pripažino irodymu. O kad A. G. nemelavo, patvirtina kiti išnagrineti irodymai. Pirmiausia, tai nukentejusiojo R. B. duoti parodymai apie jo automobilio pagrobimo aplinkybes ir liudytoju S.Te. bei V. Te. parodymai apie automobiliu atvaryma i garaža ju sodyboje. S.Te. parodymai nebuvo pakankamai detalus, taciau ji parode, kad mate, jog i ju sodyba buvo atvaryti du svetimi automobiliai. Dar parode, kad A. G. – jos vyro pažistamas. Tuo tarpu liudytojas V. Te. jau parode apie konkrecias ivykiu aplinkybes. Teisme jis parode, kad pažista A. G. , kuris papraše leidimo jo sodyboje esancioje daržineje pasistatyti automobili. Jam sutikus, A. G. atvare i sodyba automobili ,,BMW“, o po dar keleto dienu ir automobili ,,Mercedes Benz“. Teisme V. Te. dar parode, kad be A. G. jis pažista dar T. L. , o kitu kaltinamuju (ir nuteistuju šioje dalyje) jis nepažista. Iš bylos matosi, kad liudytojas V. Te. teisme parodymus pakeite ir teismas perskaite jo ankstesnius, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose šis liudytojas nurode visai kitokias ivykiu aplinkybes. Apklaustas liudytoju 2002 m. liepos 9 d. (t.2, b.l. 207-210) V. Te. parode, kad buvo pažistamas ne tik su A. G. , bet ir su R. V. , T. R. , G. P. ir V. K. . Parode, kad pirmasis leidimo jo daržineje palaikyti automobili papraše A. G. ir netrukus daržineje rado palikta automobili ,,BMW“. Kas ji atvare, nemate, bet pagalvojo, kad tai padaryti galejo A. G. . Tuo tarpu apie automobilio ,,Mercedes Benz“ atvarymo i jo sodyba aplinkybes savo parodymuose V. Te. nurode ne A. G. , o kitus nuteistuosius. Jis parode, kad jam telefonu paskambino R. V. , pravarde ,,Pistoletas“, ir pasake, kad nori susitikti. Susitikus degalineje, R. V. pasake, kad pas ji nori palaikyti dar viena automobili. Jis sutiko, o iš to pokalbio suprato, kad R. V. gerai žino ir apie anksciau pas ji atvaryta ,,BMW“. R. V. pasake, kad dabar važiuotume pas ji (V. Te. ). Jis savo automobiliu namo važiavo pirmas, o R. V. isedo i automobili ,,Audi 80“ ir važiavo iš paskos. Kai ivažiavo i savo namo kiema, pamate, kad paskui R. V. važiuoja dar vienas automobilis ,,Mercedes Benz“. Pamate, kad automobili ,,Audi 80“, kuriuo važiavo R. V. , vairavo G. P. , pravarde ,,Šplints“, o ,,Mercedes Benz“ vairavo T. R. , pravarde ,,Šiepas“. ,,Mercedes benz“ i daržine ivare T. R. . Praejus kelioms dienoms jam vel paskambino R. V. ir pasake, kad reikia susitikti. I susitikimo vieta R. V. atvažiavo automobiliu ,,Opel Vectra“, kuri vairavo G. P. , o be ju automobilyje dar sedejo T. R. ir V. K. . R. V. papraše, kad jis jam nupirktu benzino. Jis tai apdare ir jie išsiskyre. Ta diena grižes namo jis pamate, kad daržineje nera ,,BMW“, o rado palikta ta pati buteli, i kuri jis buvo ipyles benzino R. V. . Iš to suprato, kad ,,BMW“ išsivare visi jo automobilyje ,,Opel Vectra“ matyti asmenys. Ši V. Te. parodymu dalis patvirtina nuteistuju dalyvavima V. B. imones automobilio ,,BMW“ vagysteje ir tai šiame nuosprendyje jau buvo aptarta. Taciau tos pacios apklausos metu V. Te. dar parode, kad po dar kažkiek dienu jam vel paskambino R. V. ir liepe jam važiuoti namo. Jam pasakius, kad to padaryti negali, R. V. pasake, kad iš jo sodybos pasiims ir automobili ,,Mercedes Benz“. Kai pats grižo namo, to automobilio sodyboje jau nebuvo. Šiuos savo parodymus V. Te. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu, nurode susitikimu su R. V. ir automobiliu ,,BMW“ bei ,,Mercedes Benz“ pastatymo jo sodyboje vietas (t.21, b.l. 211-214).

Nuteistuju R. V. , G. P. bei V. K. argumentus, kad teismas turejo remtis V. Te. parodymais teisme, o ne ikiteisminio tyrimo metu, kolegija atmeta. Pirmiausia atmetami R. V. argumentai apie prieš S.Te. bei V. Te. ikiteisminio tyrimo metu tariamai naudota koki nors spaudima ar kitokia prievarta. Liudytoja S.Te. teisme parode, kad ikiteisminio tyrimo metu tardytojas jai pats nurodinejo kažkokiu asmenu pavardes ir liepe jas isiminti. Taciau i nuteistojo T. L. klausima teisme ji pati atsake, kad jokia prievarta prieš ja ankstesnes apklausos metu nebuvo naudojama. Tuo tarpu iš perskaitytu ankstesniu S.Te. parodymu (t. 21, b.l. 202-204) matosi, kad juose ši liudytoja, kaip ir teisme, jokiu konkretesniu automobiliu ,,BMW“ ir ,,Mercedes Benz“ vagysciu aplinkybiu irgi nenurode. Be to, iš pažistamu nuteistuju ji nurode tik T. L. ir A. V. , taip pat kaltinamaji A. G. . Ne vieno iš apeliantu R. V. , T. R. , V. K. ji ir tuomet net nebuvo paminejusi. Todel nuteistojo R. V. argumentai, kad S.Te. paaiškinimai tariamai patvirtina kažkoki irodymu klastojima, niekuo nepagristi. Tuo tarpu vertinant liudytojo V. Te. skirtingus parodymus, teismas pagristai patikejo butent jo ankstesniais parodymais del keleto priežasciu. Visu pirma, teisme pats V. Te. taip ir nesugebejo itikinamai paaiškinti savo parodymu pakeitimo priežasciu. Kaip ir S.Te., jis tik parode, kad konkrecias asmenu pavardes jam tariamai nurode ikiteisminio tyrimo pareigunai. Taciau jis nieko neparode apie tai, kad prieš ji butu buvusi vartojama kokia nors prievarta ir kad tuos parodymus duoti ji kas nors verte. Priešingai, bylos aplinkybes rodo, kad butent teisme, dalyvaujant visiems kaltinamiesiems, V. Te. nesiryžo patvirtinti ankstesniu parodymu budamas ju akivaizdoje. Iš V. Te. parodymu matosi, kad jo sodyboje kiti asmenys palikinejo ne tik nurodytus ,,BMW“ bei ,,Mercedes Benz“, bet ir kitus automobilius. Nors pats V. Te. šioje byloje bendrininkavimu vagystese ar bent nusikaltimu slepimu nera kaltinamas, vis delto galima pagristai manyti, kad jis turejo bent jau itarti, kad jo sodyboje paliekami automobiliai buvo vogti. Juo labiau, kad pats V. Te. anksciau buvo teistas ir kartu su A. G. atlikinejo bausme. Taigi jo parodymu pakeitima teisme pagristai galima vertinti kaip siekima padeti kitiems nuteistiesiems išvengti atsakomybes ar bent jau jiems nepakenkti. Kad teisingi yra V. Te. ankstesni parodymai, galima spresti ir iš ju turinio. Butent teisme šis liudytojas dave tik abstrakcius parodymus akcentuodamas tik tai, kad teismo pripažintu kaltais asmenu jis iš viso nepažista. Tuo tarpu jau išdestytuose ankstesniuose parodymuose (ta apklausa, beje, vyko po vagystes praejus kur kas mažiau laiko) visas jam žinomas aplinkybes liudytojas nurode tiksliai ir konkreciai. Nurode, kada ir kaip susipažino su nuteistaisiais asmenimis, netgi išvardijo ir ju pravardes. Jis aiškiai parode, kad automobili ,,Mercedes Benz“ i jo sodyba atvare R. V. , G. P. ir T. R. . R. V. su juo dar ir iš anksto taresi del to automobilio atvarymo i jo sodyba, o po to ir del jo pasiemimo. Nors V. Te. tarp ,,Mercedes Benz“ atvariusiu asmenu V. K. nemate, taciau po to jis ji matydavo kartu su kitais nuteistaisiais važinejant tuo paciu automobiliu ir tuo paciu laikotarpiu, kai i liudytojo sodyba buvo atvaromi ir iš ten paimami pavogtieji automobiliai. Kaip tik tie V. Te. parodymai, nors jie buvo perskaityti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, visiškai patvirtina teisme duotus A. G. parodymus apie visu keturiu nuteistuju padaryta vagyste. Ivertines visu šiu nustatytu aplinkybiu visuma, teismas pagristai del R. B. automobilio vagystes pripažino kaltais R. V. , T. R. , G. P. bei V. K. ir ju nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.

Tuo tarpu R. B. turto prievartavime, reikalaujant iš jo išpirkos už to paties automobilio ,,Mercedes Benz“ sugražinima, jau dalyvavo ir pats kaltinamasis A. G. . Kaip jau mineta, apie tai, kad automobili ,,Mercedes Benz“ pagrobe R. V. , G. P. , T. R. ir V. K. , A. G. sužinojo iš paciu šiu nuteistuju. A. G. teisme taip pat parode, kad pas ji atvyko V. K. ir pasake, kad už ta automobili reikia reikalauti išpirkos. Su V. K. jie nuvyko i kavine, kur susitiko su R. V. ir T. R. . Po to su V. K. išejo iš kavines, V. K. iš taksofono paskambino automobilio savininkui ir pareikalavo, kad šis vakare atneštu 200 JAV doleriu išpirka prie ,,Uoto“ degalines. Paimti ta išpirka turejo jis. Nurodytu laiku nuejus prie degalines, sutiko ten vaikštanti vaikina, kuris perdave jam voka. Paemes ta voka, o tam vaikinui pasakes, kad lauktu telefono skambucio, jis grižo i kavine ir voka atidave R. V. . Šis voko neeme ir liepe jame buvusius pinigus iškeisti i litus. Iškeites pinigus jis vel juos atneše ir atidave R. V. . Šis jam paciam dave 100 Lt. G. P. kavineje nebuvo, bet po to jis sužinojo, kad dali išpirkos gavo ir jis. Tuo jis isitikines dar ir todel, kad visais atvejais išpirkas pasidalindavo visi asmenys, kurie dalyvaudavo tu automobiliu vagystese. Kolegijos nuomone, teismas ir šiuo atveju pagristai patikejo A. G. parodymais. Kad jis tokius parodymus dave ne siekdamas tik sušvelninti savo padeti, jau buvo aptarta. Be to, šiuo atveju iš A. G. parodymu matosi, kad jis net nemegino neigti savo paties kaltes ar netgi ja kaip nors menkinti. Juk jis pats prisipažino atlikes turto prievartavime bene pagrindini vaidmeni, t.y. sutartoje vietoje paeme voka su pinigais, kuri perdave R. V. . Todel nera pagrindo abejoti ir A. G. parodymais apie kitu šio nusikaltimo bendrininku dalyvavima bei ju vaidmeni nusikaltimo padaryme. Be to, A. G. parodymus apie turto prievartavimo aplinkybes patvirtina nukentejusiojo R. B. bei liudytojo V.L. parodymai. R. B. parode, kad telefonu paskambines nepažistamas asmuo tikrai pareikalavo išpirkos už pagrobto jo automobilio sugražinima ir nurode pinigus atnešti prie degalines bei perduoti ten vaikštanciam žmogui. Perduoti pinigus jis papraše savo giminaicio V.L.. Nuvykes kartu su juo, mate, kaip V.L. pinigus perdave nepažistamam jaunam vaikinui. Po to jam telefonu buvo pranešta, kad jo automobilis paliktas ant Tryškiu kelio, ten jis ji ir rado. V.L. irgi parode, kad padejo R. B. susigražinti jo pagrobta automobili, R. B. jam perduota voka su pinigais jis perdave nepažistamam vyrui. Taigi išdestyti nukentejusiojo bei liudytojo parodymai visiškai patvirtino kaltinamojo A. G. nurodytas aplinkybes.

V. K. apeliaciniame skunde nurodo apie tai, jog liudytojas V.L. parode, kad vaikino, kuriam perdave voka su pinigais, jis negaletu atpažinti. Taciau tai neturi nieko bendro su irodymais, patvirtinanciais V. K. kalte. V.L. ir negalejo pažinti V. K. , nes pinigus jis perdave ne jam, o A. G. , kuris ir pats prisipažino paemes pinigus. Kad V. K. vaidmuo turto prievartavime buvo visai kitoks, nurodyta ir paciame nuosprendyje. Tuo tarpu nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo dalyvavimo turto prievartavime iš viso jokiuose parodymuose nebuvo paminejes netgi pats A. G. . Tokius G. P. argumentus kolegija irgi atmeta. Iš teisiamojo posedžio protokolo matosi, kad A. G. konkretus parodymai apie G. P. vaidmeni reikalaujant pinigines išpirkos tikrai neužfiksuoti. A. G. tik parode, kad žino, jog ir G. P. atiteko dalis išreikalautu pinigu. Taciau apie G. P. dalyvavima ir šio nusikaltimo padaryme A. G. konkreciai parode apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b.l. 16). Tuomet A. G. parode, kad tartis del išpirkos reikalavimo už automobili ,,Mercedes Benz“ pas ji atvyko ne tik V. K. , o ir kiti vagysteje dalyvave nuteistieji, t.y. R. V. , T. R. , o taip pat ir G. P. . Butent tada jie visi ir susitare del turto prievartavimo plano. Tuo metu konkretus vaidmuo, t.y. pinigu paemimas sutartoje vietoje, buvo paskirtas ir konkreciai jam (A. G. ). Tos apklausos metu A. G. dar parode, kad išpirkos iš nukentejusiojo telefonu reikalavo V. K. , i pinigu paemimo vieta ji nuveže R. V. ir V. K. . Jau po to, kai paimtus pinigus jis atidave R. V. , V. K. pagrobta automobili nuvare ir paliko nukentejusiajam nurodytoje vietoje. Nera jokio pagrindo teigti, kad tokias aplinkybes, taip pat ir apie G. P. dalyvavima turto prievartavime, A. G. nurode tik ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio nagrinejimo metu vykusios apklausos metu tikslinant A. G. parodymus, kaip tik ir buvo perskaityti aptarti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Po to ir pats A. G. teismo posedyje šiuos savo parodymus visiškai patvirtino ir parode, kad jie yra teisingi. Tai reiškia, kad G. P. dalyvavima nusikaltimo padaryme A. G. patvirtino ir apklaustas teisme. A. G. iš tikruju nepatvirtino, kad G. P. pats butu reikalaves pinigu ar juos paemes iš nukentejusiojo ar kito asmens. Taciau A. G. parodymai patvirtina, kad G. P. , kaip ir T. R. , irgi aktyviai dalyvavo planuojant turto prievartavima ir tarp nuteistuju pasiskirstant konkreciais vaidmenimis. Tuo G. P. bei T. R. savo veiksmais irgi tiesiogiai prisidejo prie nusikaltimo padarymo, todel pagristai buvo pripažinti šio nusikaltimo bendravykdytojais. Vertinant G. P. , taip pat ir T. R. kalte patvirtinancius irodymus, butina ivertinti ir tai, kad A. G. parodymus patvirtina ir kiti irodymai, patvirtinantys G. P. bei T. R. dalyvavima pacioje R. B. automobilio vagysteje. Kolegija jau buvo pažymejusi, kad šiuo atveju irodymai, patvirtinantys konkreciu asmenu dalyvavima vagysteje ir turto prievartavime yra tiesiogiai susije ir vieni kitus papildo. Jau aptarti irodymai apie G. P. dalyvavima pagrobiant automobili šiuo atveju tikrai turejo reikšmes ir vertinant kitus irodymus apie jo dalyvavima turto prievartavime. Negalima sutikti su G. P. argumentu, kad kaltinimai jam tariamai ,,kildinami iš bendro konteksto“. Šiuo atveju teismo išvados buvo grindžiamos ne prielaidomis, o konkreciais irodymais, butent – A. G. parodymais, kuriuos G. P. dalyvavimo vagysteje irodymai tik patvirtino. Galima sutikti, kad atskiru nuteistuju vaidmenys R. B. turto prievartavime nuosprendyje tikrai išdestyti nepakankamai tiksliai. Taciau tie vaidmenys patvirtinti išnagrinetais irodymais, o pati teismo išvada apie tai, kad nuteistieji turto prievartavima padare pagal išankstini vaidmenu pasiskirstyma ir veikdami organizuotoje grupeje, yra teisinga ir pagrista. Nustatytos bylos aplinkybes patvirtina, kad R. V. , V. K. , T. R. , G. P. ir A. G. iš anksto susitare pareikalauti iš nukentejusiojo pinigines išpirkos, visi bendrai ir aktyviai veikdami susitare del nusikaltimo padarymo plano ir nustate konkrecius vaidmenis konkretiems bendrininkams. Pagal visu aptarta ir sudaryta plana V. K. telefonu iš R. B. pareikalavo sumoketi pinigus, A. G. tuos pinigus paeme ir perdave R. V. , jau po to V. K. pagrobta automobili nuvare ir paliko nukentejusiajam. Teismas be to pagristai pripažino R. V. šio nusikaltimo organizatoriumi. Nustatytos bylos aplinkybes, t.y. tai, kad R. V. atliko svarbiausia vaidmeni duodamas užduotis kitiems nuteistiesiems, gaves iš A. G. išreikalautus pinigus, dalino juos kitiems bendrininkams, patvirtina, kad jis kitiems nuteistiesiems ir atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybes A. G. vadovavo ir koordinavo ju veikla. Todel visus nuteistuosius šioje dalyje asmenis teismas, kolegijos nuomone, pagristai pripažino kaltais. Nukentejusiajam teisme parodžius, kad turto prievartavimu jam padaryta turtine žala nebuvo didele, R. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 1 d., o V. K. , G. P. ir T. R. – pagal BK 181 str. 1 d.

Del nukentejusiuju A. ir L.A. turto prievartavimo 2001 m. vasario 12-14 dienomis teismas kaltu pripažino A. V. . Nuteistasis A. V. teisme kaltu del to neprisipažino, parode, kad šio nusikaltimo nepadare ir apie tai nieko nežino. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad nuteistas nepagristai, nes teismas remesi tik melagingais ji apkalbejusio A. G. parodymais, o taip pat fonoskopines ekspertizes išvadomis, kurios yra tik tiketinos. Kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagristus, nes teismas išnagrinetu irodymu visuma ivertino tinkamai ir teisingai.

Iš bylos matosi, kad apkaltinamaji nuosprendi šioje dalyje A. V. atžvilgiu teismas pagrinde anaiptol ne vien tik kaltinamojo A. G. parodymais, o ir kitais irodymais: nukentejusiuju A. A. ir L. A. parodymais, o taip pat fonoskopines ekspertizes akto išvadomis.

Šioje byloje pats A. V. ir T. L. buvo kaltinami dar ir tuo, kad butent jie 2001 m. vasario 10 d. pagrobe A. A. automobili ,,VW Passat“. Tuo, kad po to, kartu su A. V. , reikalaujant išpirkos už šio automobilio sugražinima, prievartavo A. turta, taip pat buvo kaltinamas ir T. L. . Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu parode, kad pats vagysteje ir turto prievartavime nedalyvavo, taciau apie tai sužinojo iš nuteistojo T. L. . T. L. pats jam papasakojo, kad 2001 m. vasario men. Telšiuose jis kartu su A. V. pavoge automobili ,,VW Passat“ ir kad po to A. V. dar reikalavo iš to automobilio savininko pinigines išpirkos. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas neatmete A. G. parodymu kaip melagingu, taciau padare išvada, kad vien tik šiu parodymu nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio priemimui. Todel del A. A. automobilio vagystes ir A. V. , ir T. L. , o del A. turto prievartavimo – tik T. L. buvo išteisinti.

Tuo tarpu A. V. dalyvavima turto prievartavime, be A. G. parodymu, jau patvirtino ir kiti irodymai. Nukentejusieji A. ir L.A. parode, kad ju automobilis ,,VW Passat“ buvo pagrobtas Telšiuose 2001 m. vasario 10 d. Jie iš karto apie tai paskelbe laikraštyje ir jiems iš karto paskambino nepažistamas vyriškis, kuris ju pagrobta automobili pasiule išsipirkti. Jie derejosi del kainos, apie tai praneše policijai ir kita telefonini pokalbi jau iraše diktofonu. Antra karta, ju manymu, skambino tas pats vyriškis, kuris žadejo pateikti irodymus, kad gali gražinti ju automobili ir už tai iš ju reikalavo 400 JAV doleriu išpirkos. Nukentejusiuju parodymus apie tai, kad telefoniniu pokalbiu metu iš ju buvo reikalaujama išpirkos už ju pagrobto automobilio sugražinima, t.y. tokiu budu tikrai buvo prievartaujamas ju turtas, visiškai patvirtina nukentejusiuju pateiktos garso kasetes irašai, kurios turinys tiksliai pateiktas atliktos teismo fonoskopines ekspertizes akto priede. Šio ekspertizes akto išvadose nurodoma, jog tiketina, kad pateiktame tyrimui garso iraše (garso irašas Nr. 9) užfiksuotas vyro, reikalaujancio išpirkos už automobili, balsas ir kalba yra A. V. balsas. Tiketina išvada duodama del priežasciu, nurodytu akto tiriamojoje dalyje. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. pabrežia butent ekspertu išvadu tiketinuma, taciau kolegija atkreipia demesi butent i akto tiriamaja dali. Cia nurodoma, kad tiriamasis garso irašas yra blogos kokybes, kalbanciuju kalbos signalas yra iškraipytas telefono linijos, todel identifikuojant vyra, kuris reikalauja išpirkos už automobili, bus galima tik tiketina išvada iš audityvines analizes. Taciau atlikus tokia analize nustatyta, jog pagal balso tembra, aukšti, skambejima, kalbos artikuliacija, intonacija ir kalbejimo maniera tiketina, kad reikalaujancio išpirkos už automobili balsas ir kalba yra A. V. balsas. Tai reiškia, kad nors ekspertizes išvados ir nera kategoriškos, taciau specialistai garso iraše nustate labai daug požymiu, budingu butent A. V. balsui. Todel praktiškai tai reiškia nors ir ne kategoriška, tai labai artima kategoriškai išvada. Tokios fonoskopines ekspertizes išvados ir jau aptarti kaltinamojo A. G. parodymai, kolegijos nuomone, buvo pakankama ir abejoniu nekelianti irodymu visuma, kuria remiantis teismas padare pagrista išvada, kad nukentejusiuju turta prievartavo butent A. V. . Todel teismas pagristai ji pripažino kaltu, o jo nusikalstama veika teisingai kvalifikavo pagal BK 181 str. 1 d.

Teismas taip pat pripažino kaltais A. V. ir T. L. del to, kad jie 2001 m. vasario 16 d. Telšiu raj. Pasruojes km. pagrobe V. R. automobili ,,Audi 80“, o po to, veikdami bendrai su A. G. , reikalaudami išpirkos už pagrobto automobilio sugražinima, prievartavo šios nukentejusiosios turta. Teisme nuteistasis A. V. prisipažino kaltu padares tik vagyste, parodes, kad automobili pagrobe jis vienas. Tuo tarpu del turto prievartavimo A. V. kaltu neprisipažino. Nuteistasis T. L. kaltu neprisipažino ir parode, kad vagysteje ir turto prievartavime nedalyvavo. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nesutinka su jam už vagyste paskirta bausme, del šiu apelianto argumentu kolegija pasisakys veliau. Tuo tarpu nesutikima su nuosprendžiu dalyje del turto prievartavimo, o nuteistasis T. L. – del abieju nusikaltimu padarymo, abu nuteistieji grindžia tais paciais nekonkreciais argumentais. Abu nurodo, kad nuosprendis ir šiose dalyse priimtas remiantis vien tik kaltinamojo A. G. parodymais. A. V. dar nurodo, kad A. G. , nukentejusiosios ir liudytoju parodymai prieštaringi.

Abieju nuteistuju apeliaciniu skundu argumentus kolegija ir šioje dalyje atmeta. Del kaltinamojo A. G. parodymu vertinimo šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta. Be to, iš nuosprendžio matosi, kad del V. R. automobilio vagystes bei jos turto prievartavimo teismas savo išvadas pagrinde ne tik kaltinamojo A. G. parodymais, bet ir visuma kitu išnagrinetu irodymu: nukentejusiosios bei liudytoju parodymais, parodymu patikrinimo vietoje ir parodymu atpažinti protokolais bei kitais bylos duomenimis. Iš dalies teismo išvadas patvirtina netgi paciu nuteistuju A. V. bei T. L. parodymai.

Kaltinamasis A. G. teisme parode, kad kartu su T. L. ir A. V. nuvažiavo i Pasruojes km. pas pažistama A. P. . Jo nerade, pamate vieno iš namu kieme stovinti automobili ,,Audi 80“. T. L. pasake, kad žino, kas jo savininke, isedo i automobili ir norejo ji užvesti, bet pabego, kai kažkas išejo iš namo. Po kiek laiko jie trise (jis, T. L. ir A. V. ) vel grižo prie to namo. T. L. vel ilipo i ta ,,Audi 80“, o nepavykus automobilio užvesti, jis pats su A. V. automobili iš kiemo išstume ir šis užsivede. Jis savuoju, o T. L. ir A. V. pavogtuoju automobiliu nuvažiavo pas V. Te. ir ten pagrobta automobili ,,Audi 80“ paslepe. Po keliu dienu T. L. pasake, kad ,,Audi 80“ savininke vagyste itaria ji, todel jie sutare daugiau buti jos akivaizdoje ir palaukti, kol V. R. pati paprašys pagalbos surasti jos pagrobta automobili. Dar veliau T. L. jam pasake, kad V. R. papraše jo pagalbos ir jis su ja susiderejo, kad už ,,Audi 80“ sugražinima nukentejusioji sumokes 1000 Lt. Tuos pinigus V. R. sutiko paskolinti A. P. , kuris savo ruožtu pinigus skolinosi iš kažkokio draugo. Jo ir A. V. akivaizdoje 1000 Lt A. P. sumokejo T. L. , o šis paskambino V. Te. , kad jis atvarytu pagrobta ,,Audi 80“. Ta automobili jis nuvare iš pradžiu i A. P. sodyba, o po to perdave V. R. . T. L. iš gautu 1000 Lt jam ir A. V. dave kiekvienam po 200 Lt.

Nuteistieji T. L. ir A. V. teisme pripažino, kad kartu su A. G. tikrai buvo nuvyke i Pasruojes km. pas A.P., taciau apie tolesnius ivykius parode kitaip. T. L. parode, kad švente A. P. sodyboje, o paties A. P. jo namuose nebuvo. Tik kita diena A.P. pasake, kad pavogtas V. R. automobilis. Nukentejusioji pati jo papraše ta automobili surasti. Jis sužinojo, kad tas automobilis yra Mažeikiuose ir už ji reikalaujama 1000 Lt. V. R. sutiko sumoketi tokia išpirka, o A.P. pažadejo jai paskolinti pinigu. Jis, A.P., A. G. ir A. V. kartu nuvažiavo i Mažeikius, ten sutiko vaikina, kuriam jis sumokejo 1000 Lt. Po to su tuo vaikinu visi nuvažiavo i kaima už Tirkšliu ir ten rado pagrobtaja ,,Audi 80“. Jis su A. V. ir A. G. juo nuvažiavo i Pasruojes km. ir gražino automobili V. R. . Jokio užmokescio už šia paslauga negavo. Nuteistasis A. V. teisme nurode dar kitokias nusikaltimu aplinkybes. Jis parode, kad visiems švenciant A. P. sodyboje, jis vienas išejo i kiema, pamate automobili ,,Audi 80“ ir sugalvojo ji pagrobti, bet tuo metu to nepadare. Su T. L. kartu grižo i Telšius, o po to jau vienas taksi nuvažiavo atgal i kaima ir ta ,,Audi 80“ vienas pagrobe. Automobili pardave nepažistamam vaikinui už 800 Lt.

Taigi jau iš paciu T. L. bei A. V. parodymu matosi, kad su ,,Audi 80“ vagyste ir išpirkos reikalavimu jie susije, nors ir bando švelninti savo padeti. T. L. pripažista išpirkai skirtus pinigus pats turejes ir juos tariamai perdaves nepažistamam asmeniui, tuo tarpu A. V. prisipažista pats vienas pagrobes nurodyta automobili.

Kolegijos nuomone, teismas visiškai pagristai atmete abieju šiu nuteistuju versijas. Pirmiausia, tos versijos jos pacios savaime nelogiškos ir neitikinamos. Šiuo atveju pagristai buvo remtasi kito kaltinamojo A. G. jau aptartais parodymais, kurie aiškus, konkretus ir nuoseklus. Pažymetina, kad nors paciam A. G. itarimai bei kaltinimai del V. R. automobilio vagystes nebuvo pareikšti, faktiškai savo parodymuose jis dalyvavima šio nusikaltimo padaryme pripažista. Jis pats parode, kad T. L. isedus i ,,Audi 80“, jis su A. V. rankomis išstume automobili iš namo kiemo. Tai reiškia, kad nusikaltimo aplinkybes A. G. gerai žinomos ir jis apie tai galejo duoti parodymus. Juos A. G. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu. Tuo tarpu kiti išnagrineti irodymai irgi patvirtina ne T. L. ir A. V. parodymus, o butent A. G. nurodytas aplinkybes. Nukentejusioji V. R. parode, kad nuvykus pas drauge i Pasruojes km., ten buvo pavogtas jos automobilis ,,Audi 80“. Ji surasti ji papraše A. P. . Veliau pas ja A.P. atvažiavo su T. L. ir pasake, kad ,,Audi 80“ surasta, bet už jos sugražinima reikes sumoketi 1000 Lt. Pinigu jai paskolinti sutiko A.P.. Vakare jos automobili jai atvare A. G. . Kitame automobilyje ji mate ir T. L. . Susigražinta automobili ji veliau pardave tam paciam A. P. už 2000 Lt, o šis, išskaiciaves iš šios sumos jos skola, jai sumokejo tik 1000 Lt. Nukentejusiosios parodymus apie automobilio vagyste ir išpirkos mokejima patvirtino liudytojos N.R. ir J.R.. Be to, nukentejusioji V. R. parodymu atpažinti metu atpažino T. L. kaip ta pati vyriški, kuris pažadejo jai sugražinti automobili už išpirka ir kuris su kitais vyriškiais ,,Audi 80“ jai sugražino. A. G. ji atpažino kaip vyriški, kuris atvare ir sugražino jai jos automobili. Tuo tarpu A. V. nukentejusioji atpažino kaip vaikina, atvažiavusi pas ja kartu su T. L. ir automobili jai atvariusiu A. G. . Liudytojas A.P. patvirtino, kad dalyvavo V. R. pokalbyje su T. L. del galimybes surasti jos automobili. Po keliu dienu T. L. vel atvyko ir pasake, kad pagrobtaja ,,Audi 80“ yra galimybe išsipirkti už 1000 Lt. V. R. sutiko sumoketi tokia išpirka, bet neturejo pinigu. Jis sutiko jai paskolinti, o pats savo ruožtu tuos 1000 Lt skolinosi iš V. Ke. . 1000 Lt jis atidave T. L. . Su T. L. , A. G. nuvažiavo i Mažeikius, ten susitiko nepažistamus vaikinus, kuriems, kaip jam pasirode, T. L. atidave pinigus. Po to su nepažistamu vaikinu vyko i kažkoki kaima, ten rado V. R. automobili ir parvare ji nukentejusiajai. Liudytojas V. Ke. patvirtino, kad 1000 Lt skolino A. P. . Butent A. G. parodymus patvirtino ir sutuoktiniu T. parodymai apie tai, kad i ju sodyba buvo atvarytas ir ten apie 3 paras laikomas automobilis ,,Audi 80“. Liudytojas V. Te. teisme parode, kad nežino, kas ta automobili i jo sodyba atvare ir kad jis pats po to ,,Audi 80“ atidave A. G. prašymu. Tuo tarpu teisme perskaitytuose ankstesniuose, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose V. Te. ivykio aplinkybes buvo nurodes kitaip. Anksciau jis buvo parodes, kad i jo sodyba automobili ,,Audi 80“ atvare T. L. su A. V. . Po keliu dienu vel paskambino T. L. ir pasake, kad ,,Audi 80“ nori atsiimti. Pas ji atvažiavo T. L. , A. V. , A. G. ir dar vienas nepažistamas vaikinas, ir jis jiems automobili atidave. Teismas pagristai patikejo butent aptartais pirminiais V. Te. parodymais. Jokiu itikinanciu parodymu pakeitimo priežasciu V. Te. tuomet nenurode, o apie V. Te. galima suinteresuotuma bylos baigtimi ir siekima padeti išvengti atsakomybes nuteistiesiems jau buvo pasisakyta anksciau, aptariant nuosprendžio dalis del kitu automobiliu (,,BMW 520“ ir ,,Mercedes Benz“) vagysciu. V. Te. vaidmuo ir jo veiksmai saugant paliktus pagrobtus automobilius buvo toks pats. Be to, ikiteisminio tyrimo metu duoti V. Te. parodymai kaip tik sutampa su A. G. parodymais ir kitais jau aptartais irodymais.

Nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentas, kad jau aptartuose parodymuose yra prieštaravimu, pagristas tik iš dalies. Kaltinamojo A. G. , nukentejusiosios ir liudytoju parodymuose tikrai yra kai kuriu nesutapimu. Yra pagrindas suabejoti liudytojo A. P. parodymais, bet tai galima paaiškinti tuo, kad šis liudytojas, pats faktiškai prisidejes prie išpirkos reikalavimo iš V. R. , savo parodymais bando pašalinti bet kokius itarimus savo paties atžvilgiu. Vis delto net ir A.P. faktiškai paneige nuteistojo T. L. išdestyta ivykiu versija. Kokiu nors kitokiu esminiu prieštaravimu jau išdestytuose parodymuose nera ir ju neišdeste pats apeliantas A. V. .

Visuma išnagrinetu bei aptartu irodymu patvirtina, kad A. V. ir T. V. R. automobili pagrobe, o po to ir nukentejusiosios turta prievartavo butent nuosprendyje išdestytomis aplinkybemis. Ju nusikalstamas veikas pagrobiant automobili teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. Byloje nustatyta, kad V. R. neturejo pinigu išpirkos sumokejimui, 1000 Lt ji skolinosi iš kitu asmenu, todel teismas padare pagrista išvada, kad turto prievartavimu nukentejusiajai buvo padaryta didele turtine žala. Todel A. V. bei T. L. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos ir pagal BK 181 str. 2 d.

Su nuosprendžio dalimi del R. D. turto prievartavimo 2001 m. kovo 25-26 d. nesutinka nuteistasis S. T. . Teisme jis parode, kad šio nusikaltimo nepadare ir apie tai nieko nežino. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad R. D. turto neprievartavo ir kad pats nukentejusysis savo parodymuose neparode, kad jis iš jo butu reikalaves pinigu. Kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagristus. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas ir šioje dalyje pagristai pripažino S. T. kaltu. Kad šis nuteistasis padare turto prievartavima, patvirtina ne tik kito kaltinamojo A. G. , bet ir paties nukentejusiojo R. D. parodymai. A. G. teisme parode, kad išgertuviu metu pats S. T. jam papasakojo, kad jis išpleše savo pažistamo gaisrininko garaža ir iš jo pagrobe automobili ,,Audi 80“. Po to iš automobilio savininko buvo reikalaujama 500 ar 600 JAV doleriu išpirka.

Iš bylos matosi, kad S. T. buvo kaltinamas ne tik R. D. turto prievartavimu, bet ir pacia nukentejusiojo automobilio ,,Audi 80“ vagyste. Kaip ir kitose aukšciau aptartose nuosprendžio dalyse teismas ir šiuo atveju irodymus ivertino tinkamai. Padarius išvada, kad vien tik kaltinamojo A. G. parodymu apkaltinamojo nuosprendžio priemimui nepakanka, del automobilio ,,Audi 80“ vagystes S. T. pagal BK 178 str. 2 d. buvo išteisintas. Tuo tarpu dalyje del turto prievartavimo S. T. kalte patvirtina jau ne tik A. G. , bet ir jokiu abejoniu nekeliantys paties nukentejusiojo R. D. parodymai. Iš bylos matosi, kad R. D. automobilis ,,Audi 80“ buvo pagrobtas iš garažo Telšiuose 2001 m. kovo 24 d. Nukentejusysis R. D. parode, kad po šios vagystes pats paskambino pažistamam S. T. ir papraše pagalbos ieškant automobilio. S. T. iš pradžiu pasake, kad turi su kažkuo pasikalbeti, o veliau jam paskambino ir pasake, kad reikia sumoketi 600 JAV doleriu išpirka ir tada automobili atgaus. Jie susitare susitikti geležinkelio stotyje. Nuvykes ten, jis sumokejo paciam S. T. 600 JAV doleriu. Po to jam buvo paskambinta ir pasakyta, kur paliktas jo automobilis.

Abejoti R. D. parodymais nera jokio pagrindo, nuteistaji S. T. jis pažinojo, jo supainioti negalejo, todel nera abejoniu, kad nukentejusysis del išpirkos taresi ir pinigus sumokejo butent S. T. , o sumokejes pinigus atgavo pagrobtaji automobili. To apeliaciniame skunde negincija net ir pats S. T. . Taciau apeliantas bando iškraipyti ir be jokio pagrindo sau palankesne linkme interpretuoti R. D. parodymus. Apelianto nurodomos apklausos metu (t. 26, b.l. 308) nukentejusysis parode, kad, visu pirma, tikrai išpirkos nemokejo laisvanoriškai, be to, apie butinuma sumoketi ta išpirka jam pirmasis kaip tik ir pasake S. T. . Nukentejusysis teisme patvirtino, kad del išpirkos sumokejimo jam buvo padaryta turtine žala. Tokios kaip ir šiuo atveju S. T. veikos teisinis ivertinimas šiame nuosprendyje jau buvo aptartas. Šiuo atveju nuteistasis neteisetai verte nukentejusiji perduoti turta panaudodamas prieš ji kitokia psichine prievarta. Akivaizdu, kad nukentejusysis pinigus nuteistajam sumokejo tik todel, kad neturejo kitokio pasirinkimo, suprasdamas, kad nesumokejes pinigines išpirkos praras kita savo turta, t.y. neatgaus pagrobto automobilio. Todel teismas nuteistojo S. T. veiksmus teisingai ivertino kaip turto prievartavima. Teisme R. D. parodžius, kad jam padaryta turtine žala nebuvo didele, šis nusikaltima kvalifikuojantis požymis iš kaltinimo buvo pašalintas ir teismas S. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikavo pagal BK 181 str. 1 d.

R. V. ir T. R. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupeje kartu su A. G. ir V. V. , 2001 m. kovo 23 d. Telšiuose pagrobe J. T. automobili ,,Seat Toledo“ su jame buvusiu kitu šio nukentejusiojo turtu. Teisme R. V. ir T. R. kaltais neprisipažino, parode, kad šio nusikaltimo nepadare ir apie tai nieko nežino. Apeliaciniame skunde T. R. jokiu konkretesniu nesutikimo su nuosprendžiu argumentu šioje dalyje neišdeste, vel nurode tik tiek, kad nuosprendis tariamai pagristas tik A. G. parodymais. Ta pati apeliaciniame skunde nurodo ir nuteistasis R. V. . Jis skunde dar karta nurodo, kad, siekdamas palengvinti savo padeti, ji apkalbejo ir nuteistasis V. V. . Šio nusikaltimo jis nepadare, apie tai, kad reikia pavogti J. T. automobili, niekam nekalbejo.

Kolegija nuteistuju R. V. bei T. R. apeliaciniu skundu argumentus atmeta. Teismas ir šioje dalyje juos pripažino kaltais pagristai. Ju kalte dalyvavus automobilio ,,Seat Toledo“ vagysteje patvirtina ne tik nuo baudžiamosios atsakomybes atleisto buvusio kaltinamojo A. G. , bet ir kito nuteistojo V. V. , o taip pat nukentejusiojo J. T. bei liudytojos J. T. parodymais.

Kaltinamasis A. G. parode, kad jis, T. R. , V. V. ir R. V. visi kartu automobiliu ,,Opel Omega“ nuvažiavo prie Telšiu gimdymo namu. Ten R. V. nuejo pas kažkoki savo pažistama, o jie like trise jo lauke automobilyje. Pastebejo, kaip i automobiliu aikštele atvažiavo automobilis ,,Seat Toledo“. Tuo metu grižo R. V. ir jie jau visi keturiese stebejo, ar bus ijungta ,,Seat Toledo“ signalizacija. R. V. pirmasis pasake, kad ta automobili reikia pavogti. Jam R. V. liepe stebeti automobilio savininka, jis mate, kaip šis kažkur nuejo. Mate, kaip T. R. atrakino ,,Seat Toledo“, ilipo i ji su V. V. ir nuvažiavo. Nuteistasis V. V. teisme nurode tokias pacias ir dar papildomas nusikaltimo aplinkybes. Parode, kad kai ,,Seat Toledo“ savininkas kažkur nuejo, jis, išlipes iš savo ,,Opel Omega“, stebejo aplinka. Mate, kaip T. R. visrakciu atrakino automobilio ,,Seat Toledo“ dureles ir užvede varikli. Tada jis pats isedo i ta automobili ir jie dviese nuvažiavo i Telšiu raj. Raižiu miška, ten automobili paslepe. Kai jis su T. R. iš miško išejo i kelia, netrukus jo paties Telšiuose paliktu automobiliu ,,Opel Omega“ prie ju privažiavo R. V. su A. G. ir visi kartu parvažiavo i Telšius. A. G. bei V.V. parodymus apie automobilio ,,Seat Toledo“ vagystes aplinkybes, t.y. laika, vieta, automobilio palikima aikšteleje ir kt., visiškai patvirtino nukentejusiojo J. T. bei jo sutuoktines liudytojos J. T. parodymai.

Teismas visiškai pagristai patikejo visu paminetu asmenu vienodais, nuosekliais ir vieni kitus papildanciais parodymais, kurie nuteistuju R. V. bei T. R. parodymus visiškai paneige. Pažymetina, kad šie nuteistieji netgi nenurode teismui jokiu ju parodymus galinciu patvirtinti aplinkybiu, o tik atkakliai neige savo kalte. Teismas padare pagrista išvada, kad visi nuosprendyje nurodyti asmenys automobili pagrobe veikdami organizuotoje grupeje, darydami nusikaltima kiekvienas atliko tam tikras užduotis ir turejo skirtingus vaidmenis. Nuteistas T. R. visrakciu atrakino ,,Seat Toledo“ dureles ir pats ji vairavo bei paslepe miške. Tuo tarpu R. V. pasiule ta automobili pagrobti, dave užduotis kitiems bendrininkams, pats kitu automobiliu važiavo iš paskos pagrobtojo automobilio ir parveže i miška ,,Seat Toledo“ nuvariusius T. R. su V. V. . R. V. ir T. R. nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.

K. L. teismas nuteise už tai, kad jis, veikdamas bendrininku grupeje su A. G. ir V. V. , 2001 m. balandžio men. apgaule igijo svetima, A.S. turta ir tokiu budu padare sukciavima. Nuteistasis K. L. kaltu neprisipažino, parode, kad šio nusikaltimo nepadare ir apie tai nieko nežino. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad teismas negalejo remtis ji samoningai apkalbejusiu A. G. bei V. V. parodymais. Jis nesutinka ir su nukentejusiojo A.S. parodymais. Nurodo, kad nukentejusysis tiksliai nenurode išpirkos sumokejimo laiko, apeliantui neaišku, ar 20 val. lauke jau buvo tamsu. Jis taip pat nurodo, kad A.S. parode, jog pinigus sumokejo nepažistamam vaikinui, kurio negaletu atpažinti. Dar nurodo, kad jo parodymas atpažinti nukentejusiajam buvo daromas nesilaikant BPK 192 str. reikalavimu, nukentejusysis pripažino, kad patys policijos pareigunai jam rode jo (K. L. ) nuotraukas ir sake nukentejusiajam, kad jis jau prisipažino paemes pinigus. Apelianto nuomone, teismas turejo išsiaiškinti nukentejusiajam jo nuotraukas rodžiusius ir ji apšmeižusius pareigunus.

Kolegija nuteistojo K. L. apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes teismas ji kaltu pripažino pagristai. K. L. dalyvavima sukciavimo budu pagrobiant A.S. turta patvirtina visuma išnagrinetu irodymu: kaltinamojo A. G. , nuteistojo V. V. ir nukentejusiojo A.S. parodymai, o taip pat parodymo atpažinti protokolas.

Teisme kaltinamasis A. G. parode, kad prie prekybos centro ,,Senukai“ sutiko savo pažistama, kuris papasakojo, jog pavogtas kažkokio jo bendradarbio sidabrines spalvos automobilis ,,Audi 80“. Klausinejo jo, ar jis nieko nežino apie šia vagyste ir kur yra pagrobtas automobilis. Nors tai jam nebuvo žinoma, apie ši pokalbi jis papasakojo R. V. . Dar veliau jis pats paskambino nukentejusiajam, pasake, kad žino, kur jo pagrobtas automobilis ir pareikalavo išpirkos už jo sugražinima. Jie derejosi del išpirkos dydžio, buvo nusidereta iki 400 JAV doleriu ir sutarta, kad nukentejusysis pinigus atneš prie kapiniu Geliu gt. Pats eiti paimti pinigu jis nenorejo ir tuo tikslu susirado pažistama K. L. , žinojo, kad šis narkomanas ir už užduoties atlikima didelio atlyginimo neprašys. K. L. su pasiulymu sutiko. Del to, kad iš nukentejusiojo pinigai bus paimti apgaule, jis dar kalbejosi ir su V. V. , be to, apie tai žinojo ir jam sutikes padeti K. L. . Jis su V. V. pastarojo automobiliu ,,Opel Omega“ nuvažiavo prie taksofono, dar karta paskambino nukentejusiajam ir galutinai susitare del susitikimo. Jis su V. V. liko laukti netoliese prie kavines, o K.L. vienas nuejo i sutarta vieta Geliu gt. Po keleto minuciu K. L. atneše pinigus JAV doleriais, jis juos iškeite ir dave K. L. už darba 100 Lt. Ta pati teisme parode ir nuteistasis V. V. . Jis patvirtino, kad iš savo pažistamo sužinojes apie kažkokio automobilio ,,Audi“ vagyste, A. G. skambino to automobilio savininkui, sake jam, kad turi jo automobili ir už jo sugražinima reikalavo išpirkos. Kalbedamas su nukentejusiuoju A. G. melavo, nes apie pavogta automobili nieko nežinojo. Su pagrobto automobilio savininku A. G. susitare del išpirkos sumokejimo ir susitikimo vietos. I ta vieta netoli kapiniu nuejo A. G. pažistamas K. L. , kuris netrukus grižo ir gautus pinigus atidave A. G. . Tada jis pinigus padalino, A. G. jam ir K. L. dave po 100 Lt, o kiek pasiliko sau, jis nežino.

Del A. G. bei V. V. parodymu destomi nuteistojo K. L. argumentai jau buvo aptarti šiame nuosprendyje. Kolegijos nuomone, ir šiuo atveju teismas pagristai patikejo A. G. bei V. V. , nes jie abu dave vienodus ir vieni kitus papildancius parodymus bei nurode tokias pacias nusikaltimo aplinkybes. Ju parodymais nebuvo pagrindo netiketi dar ir todel, kad jie abu patys prisipažino dalyvave šio nusikaltimo padaryme ir net nemegino savo kaltes dalies suversti kitiems asmenims. Pažymetina, kad už ši sukciavima teismas paciam V. V. paskyre 1metu ir 6 men. laisves atemimo bausme, todel manyti, kad ir šis nuteistasis kitus apkalba pats megindamas išvengti atsakomybes, tikrai jokio pagrindo nera. Be to, A. G. bei V. V. nurodytas aplinkybes patvirtina ir paties nukentejusiojo A.S. parodymai. Nukentejusysis teisme parode, kad praejus maždaug menesiui po jo automobilio vagystes jam telefonu paskambino nepažistamas vyras, kuris pasake, kad jeigu nori atgauti automobili, tai turi sumoketi išpirka. Derybu metu del išpirkos sumos jis nusiderejo nuo 600 iki 450 JAV doleriu. Veliau jam paskambines vyriškis liepe išpirka nunešti i Geliu gt. Pasiemes reikalaujamus sumoketi pinigus, jis nuvažiavo i sutarta vieta apie 20 val. Ten prie jo priejo nepažistamas vaikinas, buvo jau tamsu, todel jis jo gerai neisidemejo. Jis padave tam vaikinui pinigus ir paklause, ar dabar tikrai atgaus savo automobili. Vaikinas atsake, kad atgaus, kad jam bus paskambinta telefonu. Jau grižusiam namo jam vel paskambino nepažistamas vyras ir pasake, kad jo automobilis neužsiveda. Jis patare jo automobili tempti, telefonu su juo kalbejes vyras kažka ,,myke“ ir pasake, kad dar jam paskambins. Taciau daugiau telefono skambuciu jis nesulauke ir pagrobto automobilio neatgavo. Iš to, ka teisme apie išpirkos sumokejima parode A.S., matosi, kad jo parodymai visiškai patvirtina A. G. bei V. V. nurodytas nusikaltimo aplinkybes. Iš parodymo atpažinti protokolo matosi, kad nukentejusysis A.S. atpažino K. L. kaip ta pati vaikina, kuriam sumokejo pinigus už pagrobto automobilio sugražinima.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. L. nurodo daug prieštaravimu A.S. parodymuose, taip pat nurodo apie BPK 192 str. reikalavimu pažeidimus darant parodyma atpažinti. Su šiais argumentais kolegija sutinka tik iš dalies. Apeliantas cituoja A.S. parodymu dali, kur jis parode, kad, nukentejusiojo nuomone, telefonu skambinusio vyriškio ir pinigus paemusio vaikino balsai buvo skirtingi. Teisme A.S. tikrai dave tokius parodymus, taciau tai tikrai nepaneigia K. L. apkaltinanciu irodymu. Byloje nustatyta, kad del išpirkos su A.S. taresi A. G. , o pinigus paeme K. L. , taip nurodyta ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Todel nukentejusiojo parodymai apie skirtingus vyriškiu, su kuriais jis bendravo telefonu ir buvo susitikes Geliu gt., balsus tik dar karta patvirtina teismo nustatytas bylos aplinkybes. Taip pat negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad iš A.S. parodymu neaišku, kokiu metu laiku ir net kuriais metais jis sumokejo išpirka, nes teisme nukentejusysis nurode tik valanda. Iš to apeliantui neaišku, ar tuomet lauke tikrai buvo tamsu. Iš teisme duotu A.S. parodymu matosi, kad šios apklausos metu apie išpirkos sumokejimo data nukentejusysis tikrai nepaminejo. Taciau tai tikrai nekyla abejoniu, kad tai ivyko nuosprendyje nurodomu laiku 2001 m. balandžio men. Kitaip ir negalejo buti, nes tai aiškiai matosi iš bylos medžiagos. Iš bylos dokumentu matosi, kad A.S. automobilis ,,Audi 80“ buvo pavogtas 2001 m. kovo 26 d., tai matosi iš ta pacia diena nukentejusiojo parašyto pareiškimo policijai (t. 5, b.l. 203). Nukentejusysis iš tikruju nurodo tik apytiksli laika, kuriam praejus po vagystes jam buvo paskambinta ir pareikalauta išpirkos. Ir teisme jis parode, kad tai ivyko praejus maždaug 1 menesiui po vagystes. Tai reiškia, kad tai ivyko maždaug 2001 m. balandžio pabaigoje. Toks apytikslis laikas, nepavykus jo nustatyti tiksliau, nurodytas ir kaltinime. Taip pat nera pagrindo abejoti A.S. parodymais apie tai, kad sumokant išpirka gatveje jau buvo tamsu. Ar lauke tuo metu jau buvo tamsu, priklause ne tik nuo metu laiko (buvo pavasaris), bet ir nuo tuo metu buvusiu oro salygu bei kitu aplinkybiu. Pažymetina ir tai, kad A.S. tik apytiksliai nurode ir pati išpirkos sumokejimo laika - ,,apie 20 val.“. Tai reiškia, kad tai galejo ivykti ir kiek veliau. Todel nukentejusysis del matomumo tikrai galejo gerai neisidemeti asmens, kuriam sumokejo pinigus. Bet kuriuo atveju, A.S. parodymais apie išpirkos sumokejimo laika, vieta ir kitas aplinkybes, t.y. kad pinigus jis sumokejo vienam prie jo priejusiam nepažistamam vaikinui, abejoti jokio pagrindo nera.

Taciau to paties A.S. parodymais apie tai, ar jis gerai mate asmeni, kuriam sumokejo pinigus ir ar jis butent ta asmeni veliau atpažino, suabejoti tikrai yra pagrindo. Šioje dalyje nukentejusiojo parodymai tikrai gana prieštaringi ir apie tuos prieštaravimus nuteistasis K. L. savo apeliaciniame skunde nurodo pagristai, nors ir per daug kategoriškai. Iš bylos matosi, kad pirma karta liudytoju ikiteisminio tyrimo metu A.S. buvo apklaustas 2001 m. balandžio 10 d. Tuomet apie išpirkos reikalavima jis nieko neparode ir tai visiškai suprantama, nes ir pagal velesnius jo parodymus telefonu del išpirkos jam buvo paskambinta tik balandžio pabaigoje. Po to A.S. papildomai buvo apklaustas jau tik 2001 m. gruodžio 10 d. Tos apklausos metu jis apie išpirkos reikalavima ir pinigu sumokejima jau dave tokius pacius parodymus kaip ir teisme. Be to, tuomet parode, kad vaikina, kuriam sumokejo pinigus atpažinti galetu, ji apibudino buvus smulkaus kuno sudejimo, apie 1,70 m ugio. Iš 2001 m. gruodžio 13 d. vykusio parodymo atpažinti protokolo ir prie jo pridetos fotolenteles matosi, kad iš triju parodytu vyriškiu A.S. atpažino viduryje sedinti K. L. kaip asmeni, kuriam sumokejo 450 JAV doleriu išpirka. Protokole pažymeta, kad A.S. atpažino K. L. iš bendru veido bruožu. Iš to paties protokolo matosi, kad parodyti atpažinti asmenys buvo maždaug to paties amžiaus, panašios išvaizdos, kiek stambesnio sudejimo buvo tik vienas iš vyriškiu, protokole pažymetas Nr. 3. Vis delto iš parodymo atpažinti protokolo matosi, kad K. L. A.S. atpažino neabejodamas, atpažintasis pats pasivadino K. L. , niekas iš dalyvavusiu atpažinime asmenu, tarp ju ir pats K. L. , jokiu pastabu del šio tyrimo veiksmo eigos nepareiške. Tuo tarpu jau aptartuose parodymuose teisminio nagrinejimo metu (t. 38, b.l. 28-29) A.S. apie K. L. atpažinima nurode kitokias aplinkybes. Iš pradžiu jis parode, kad buvo tamsu ir vaikino, kuriam sumokejo pinigus, jis neatpažintu. Perskaicius jau pamineta atpažinimo protokola ir i proceso dalyviu klausimus A.S. atsakinejo gana prieštaringai. Parode, kad K. L. (parode posedyje dalyvaujanti ši nuteistaji) jam pasirode panašiausias i pinigus paemusi asmeni. Po to parode, kad buvo tamsu ir to vyriškio veido gerai nemate. Dar parode, kad jis 100 procentu netvirtina, kad pinigus perdave butent K. L. , taciau tuo pat metu dar parode, kad ta vyriški atpažino ne iš veido bruožu, o iš kuno sudejimo. Teisme K. L. tikrai parode, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigunai rode jam K. L. nuotraukas sakydami, kad šis asmuo jau prisipažino paemes iš jo išpirka.

Iš to, kas išdestyta, del A.S. parodymu dalies apie tai, ar jis atpažino K. L. ir kaip vyko tas atpažinimas, galima padaryti keleta išvadu. Bylos dokumentuose tikrai nera jokiu duomenu, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigunai butu dare nukentejusiajam poveiki ar klastoje dokumentus. Apelianto reikalavimai patraukti atsakomyben kokius nors policijos pareigunus ir neturi jokio teisinio pagrindo, ir negali buti igyvendinti praktiškai. Nuo nurodomu tyrimo veiksmu atlikimo praejo jau keletas metu, o be to ir pats A.S. teisme parode, kad K. L. nuotraukas jam tariamai rodžiusiu pareigunu jis nepažista ir ju nurodyti negaletu. Pats parodymas atpažinti buvo atliktas nepažeidžiant nei tuo metu galiojusio senojo BPK 184-186 straipsniu, nei šiuo metu galiojancio BPK 191-192 straipsniu reikalavimu. Nukentejusysis pirmiau buvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis isidemejo atpažintina asmeni ir apie žymes bei ypatybes, pagal kurias jis gali ta asmeni atpažinti. A.S. buvo parodyti atpažinti trys vyriškiai, pagal išore panašus i atpažintina asmeni ir tarp ju A.S. atpažino butent K. L. , taip pat nurode, pagal kokias žymes ji atpažino. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigunai jokiu jau nurodytu procesiniu istatymu reikalavimu nepažeide. Kita vertus, pažymetina, kad parodymo atpažinti metu A.S. nurode, kad atpažino K. L. iš veido bruožu, tuo tarpu prieš tai vykusios apklausos metu, kaip jau mineta, buvo parodes, kad vyriški galetu atpažinti iš kuno sudejimo ir ugio. Kodel A.S. teisme jau nepatvirtino savo ankstesniu parodymu ir kodel apie K. L. atpažinima netgi tos pacios teisme vykusios apklausos metu dave prieštaringus parodymus, galima tik spelioti. Tai galima paaiškinti tuo, kad po nusikaltimo ivykio praejo jau labai daug laiko, negalima atmesti ir galimybes, kad teisme nukentejusysis tiesiog venge nurodyti konkretu atpažinta asmeni. Visas abejones ivertinant nuteistojo naudai, vis delto darytina išvada, kad del K. L. atpažinimo abejoniu kyla ir kad nukentejusysis jo tvirtai neatpažino. Tai reiškia, kad vien tik A.S.o parodymu ir jau pamineto parodymo atpažinti protokolo apkaltinamojo nuosprendžio priemimui nebutu pakake. Kita vertus, nukentejusiojo A.S. parodymai jokiu budu nepaneigia K. L. dalyvavimo nusikaltimo padaryme. A.S. vis tiek patvirtino, kad sumokejo pinigus nepažistamam asmeniui ir neatmete galimybes, kad juos sumokejo tam paciam K. L. . Jis nenurode, kad šis nuteistasis negalejo buti tuo asmeniu, kad jis i ta asmeni nepanašus. Priešingai, ir teisminio nagrinejimo metu A.S. parode tik apie tai, kad nera iki galo garantuotas, jog sumokejo pinigus K. L. . Tuo tarpu apie šio nuteistojo dalyvavima nusikaltime tiesiogiai nurodo A. G. ir V. V. . Nukentejusiojo parodymai tik dar karta patvirtina bei papildo A. G. bei V. V. parodymus, todel visu šiu irodymu visuma teismas pagristai pripažino pakankama tam, kad K. L. butu pripažintas kaltu. Irodyta, kad, veikdamas bendrininku grupeje su A. G. bei V. V. nusikaltimo padaryme, kaip šio nusikaltimo vykdytojas, dalyvavo ir K. L. . Reikalaujant iš A.S. sumoketi pinigus už automobilio sugražinima kaltininkai nukentejusiajam melavo, nes pagrobtuoju automobiliu neturejo galimybes disponuoti ir neturejo jokios galimybes ji sugražinti. Tai reiškia, kad jie svetima turta (pinigus) užvalde apgaule. Nuteistojo K. L. nusikalstama veika teismas tinkamai ivertino kaip sukciavima ir ta veika teisingai kvalifikavo pagal BK 182 str. 1 d.

T. R. ir A. V. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupeje su A. G. ir V. V. , 2001 m. balandžio men. sukciaudami užvalde R. M. turta – 500 JAV doleriu už tariama 2001 m. kovo 28 d. pagrobto automobilio ,,Audi 80“ sugražinima. Teisme nuteistieji T. R. ir A. V. kaltais neprisipažino, parode, kad nusikaltimo nepadare ir apie tai nieko nežino. Apeliaciniuose skunduose abu šie nuteistieji vel nurodo, kad nusikaltimo nepadare, taciau jokiu konkreciu nesutikimo su nuosprendžiu argumentu nenurodo. Vel nurodo, kad nera ju kaltes irodymu ir kad teismas negalejo remtis juos apkalbejusiojo A. G. parodymais.

Šiuos nuteistuju argumentus kolegija atmeta, nes T. R. ir A. V. pripažinti kaltais pagristai. Ju dalyvavima sukciavime patvirtina ne tik kaltinamojo A. G. , bet ir nuteistojo V.V., nukentejusiosios R. M. , liudytoju M. N. , R. Vn. parodymai, parodymo atpažinti protokolas ir teismo fonoskopines ekspertizes išvados.

Teisme kaltinamasis A. G. parode, kad su prašymu padeti surasti pagrobta R. M. automobili ,,Audi 80“ nukentejusiosios draugas M. N. pirmiausia kreipesi i V. V. . Šis apie tai papasakojo jam ir jie susitare, kad iš R. M. reikia paprašyti išpirkos. Pacios R. M. jie nepažinojo, taip pat jiems nieko nebuvo žinoma apie jos pagrobta automobili. Taciau apie ji viska labai smulkiai papasakojo M. N. , dave nukentejusiosios telefono numeri ir jie nusprende tuo pasinaudoti. Jis pats paskambino R. M. , pasake, kad turi jos pagrobta automobili, papasakojo apie jo išvaizda ir pareikalavo 500 JAV doleriu. R. M. juo patikejo, sutiko sumoketi pinigus ir antro telefoninio pokalbio metu jis jai liepe atvežti pinigus prie ,,Statoil“ degalines. Sutartu laiku ten nuvažiavo jis, V. V. ir A. V. . Mate ten atvažiavusi automobili ,,BMW“ ir iš jo išlipusi M. N. . Telefonu nukentejusiajai praneše, kad susitikimas perkeliamas prie Žemaitijos gimnazijos ir nuvažiavo ten. Toje vietoje iš M. N. automobilio išlipo kažkoks vyriškis ir sumokejo pinigus prie jo priejusiam A. V. . Šis grižo ir atneše 500 JAV doleriu. Po to jis paskambino R. M. ir sumelavo, kad jos automobilis paliktas Kaune prie IX forto. A. G. nurodytas nusikaltimo aplinkybes visiškai patvirtino ir dar papilde taip pat kaltu prisipažines nuteistasis V. V. . Jis parode, kad iš M. N. tikrai sužinojo apie R. M. automobilio pagrobima. M. N. papasakojo apie ta automobili ir papraše pasidometi, kur jis galetu buti, dar pasake, kad automobilio savininke sutiktu ji išsipirkti. Apie tai jis papasakojo A. G. , viska girdejo ir su juo buves A. V. . Jie visi susitare automobilio savininke apgauti, sumeluoti, kad gali gražinti automobili ir pasiimti už tai išpirka. M. N. pasakytu telefono numeriu paskambino A. G. , pasake, kad žino, kur pagrobtas automobilis ir su jo savininke susitare del išpirkos dydžio bei pinigu perdavimo vietos. Jis, A. G. ir A. V. nuvažiavo prie ,,Statoil“ degalines, po to susitikimo vieta buvo pakeista ir A. V. su A. G. nuvažiavo ten, o jis pasiliko prie degalines. Žinojo, kad telefonu A. G. taresi del 500 JAV doleriu išpirkos. Gavus tuos pinigus, A. G. dave jam 200 Lt. A. G. bei V. V. parodymus patvirtino pati nukentejusioji R. M. ir liudytojai M. N. bei R. Vn. . R. M. parode, kad pagrobus jos automobili, ji papraše padeti ji surasti savo pažistamo M. N. . Po to jai paskambino nepažistamas vyras, pasake, kad turi jos automobili ir pareikalavo 700 JAV doleriu išpirkos. Po to kito skambucio metu ji nusiderejo iki 500 JAV doleriu ir su tuo vyriškiu susitare del pinigu perdavimo vietos. Ten automobiliu nuvažiavo su M. N. ir R. Vn. . Ji sedejo automobilyje, o M. N. su R. Vn. perdave pinigus priejusiam nepažistamam vaikinui. Ji ji gerai isidemejo ir veliau atpažino, paaiškejo, kad tai buvo A. V. . Veliau jai telefonu paskambino vyriškis ir pasake, kad jos automobilis paliktas Kaune, prie IX forto. Nuvykus ten, ji savo automobilio nerado. Ta pati parode ir liudytojas M. N. , dar parodes, kad apie pagrobta R. M. automobili jis pasakojo ir A. G. . Apie automobilio vagyste ir prašyma pas M. N. padeti ji atgauti parode ir R. M. sugyventinis liudytojas R. Vn. . Jis dar parode, kad po to nepažistamas vyras skambino telefonu keleta kartu, kalbejo ne tik su R. M. , bet ir su juo paciu. Pokalbiu metu už automobilio sugražinima buvo reikalaujama išpirkos. I susitikima perduoti pinigu nuvyko jis, R. M. ir M. N. . Jis M. N. perdave 500 JAV doleriu, o šis juos atidave iš kito automobilio išlipusiam vaikinui – atpažino, kad tai buvo A. V. . Veliau jiems su R. M. telefonu buvo pasakyta, kad pagrobtasis automobilis paliktas Kaune, prie IX forto, bet nuvyke jie ten jo taip ir nerado. Parodymo atpažinti metu nukentejusioji R. M. atpažino A. V. kaip ta pati vaikina, kuris paeme jos sumoketa 500 JAV doleriu išpirka.

Aptartu irodymu visuma visiškai patvirtina A. V. dalyvavima šio nusikaltimo padaryme. Kad butent jis paeme nukentejusiosios pinigus žinodamas, kad automobilis jai nebus gražintas, tiesiogiai nurode ne tik nusikaltimo bendrininkai A. G. bei V. V. , bet ir liudytojas R. Vn. bei po to A. V. neabejodama atpažinusi R. M. . A. V. teisme buvo bandes aiškinti, kad tuo metu nusikaltimo padaryti negalejo, nes buvo suimtas, taciau bylos dokumentai tai paneige. Iš ju matosi, kad nurodytu laikotarpiu A. V. nei suimtas, nei sulaikytas nebuvo. Tuo tarpu jau paminetu kitu irodymu visuma neabejotinai patvirtina jo kalte.

Kolegijos nuomone, del R. M. turto užvaldymo sukciavimo budu teismas pagristai pripažino kaltu ir T. R. , nors nuosprendyje pamineti ir išanalizuoti ne visi tai patvirtinantys bylos duomenys. Nors teisme A. G. ir V. T. R. dalyvavimo šiame nusikaltime tiesiogiai nepaminejo, tai patvirtina kiti abejoniu nekeliantys irodymai. Pirmiausia, tai yra teismo fonoskopines ekspertizes akto išvados bei to akto priedai. Iš nukentejusiosios R. M. ir liudytojo R. Vn. parodymu matosi, kad nepažistamas vyras ar vyrai telefonu del pagrobto automobilio sugražinimo ir išpirkos reikalavimo skambino ne du kartus (kaip teisme parode A. G. ), o keleta kartu. Tik po keliu skambuciu kitus telefoninius pokalbius buvo pradeta irašineti diktofonu, o tu irašytu pokalbiu kasete buvo pateikta ikiteisminiam tyrimui. Iš teismo fonoskopines ekspertizes akto matosi, kad tirtoje mikrokaseteje, kurioje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp R. M. bei R. Vn. ir jiems skambinusio bei išpirkos reikalavusio asmens (kasetes ,,1135“ B puse), rasti keturi garso irašai, tyrimo akte pažymeti numeriais 5, 6, 7, 8. Ekspertizes išvadose nurodoma, kad garso irašas Nr. 5 identifikacijai pagal balsa netinkamas. Tuo tarpu irašuose Nr. 7 ir Nr. 8, tiketina, kad išpirkos už automobili reikalaujancio asmens balsas yra T. R. balsas. Nors ši išvada pateikta kaip tiketina, iš ekspertizes akto tiriamosios dalies matosi, kad tokia tikimybe labai didele, nes iraše užfiksuotas ir nuteistojo T. R. balsas sutapo pagal daugeli požymiu. Galiausiai, ekspertizes metu buvo nustatyta, kad iraše Nr. 6 užfiksuotas vyriškio, reikalaujancio išpirkos už automobili, balsas yra butent nuteistojo T. R. balsas. Ši išvada ne tikimybine, o kategoriška, ja abejoti nera pagrindo, nes ja patvirtina ir ekspertizes akto tiriamoji dalis. Iš akto priede pateikto irašu turinio matosi, kas visuose tirtuose irašuose (Nr. 5, 6, 7, 8) tarp dvieju vyru bei tarp vyro ir moters vyksta pokalbiai apie pavogto automobilio gražinima už pinigine išpirka, deramasi del išpirkos dydžio, grasinama, kad nesurinkus ir nesumokejus pinigu, automobilis nebus gražintas ir realizuotas kitiems asmenims. Taigi ekspertizes išvados neabejotinai patvirtino, kad del R. M. pagrobto automobilio nukentejusiajai ir liudytojui skambino bei išpirkos reikalavo T. R. . Nors A. G. bei V. V. teisme parode tik apie A. G. skambucius R. M. , tai ekspertizes išvadoms tikrai neprieštarauja. Kaip jau mineta, A. G. parode, kad skambino R. M. du kartus. Tuo tarpu pati R. M. ir liudytojas R. Vn. parode, kad jiems nepažistamas vyras ar vyrai skambino net keleta kartu ir telefonu kalbejo su jais abiem. Pirmieji pokalbiai be to nebuvo irašyti. Tai reiškia, kad R. M. bei R. Vn. skambino abu bendrininkai A. G. ir T. R. . Jie abu ir reikalavo išpirkos. Kodel teisme T. R. nepaminejo pats A. G. , neaišku. Taciau tos pacios apklausos teisme metu jis po to jau patvirtino ir teisme perskaitytus jo ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tos ankstesnes apklausos metu (t. 13, b.l. 21) pats A. G. parode, kad apie jo, V. V. ir A. V. daroma sukciavima žinojo ir T. R. . Jis taip pat pats skambino pagrobto automobilio savininkei ir reikalavo išpirkos. Kaip jau mineta, šiuos perskaitytus parodymus A. G. teisme patvirtino. O šie parodymai, kartu su teismo fonoskopines ekspertizes išvadomis, dalis iš kuriu yra netgi kategoriškos, negincijamai irodo, kad sukciavime dalyvavo ir T. R. . Teismas padare pagrista išvada, kad A. V. ir T. R. , kartu su bendrininkais A. G. ir V. V. , užvalde R. M. turta apgaule. A. V. ir T. R. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 str. 1 d.

R. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje su A. T. , 2001 m. birželio 25-26 d. nakti Palangoje pagrobe O. L. automobili ,,VW Caravelle“, o po to, veikdamas bendrininku grupeje su A. G. , 2001 m. birželio men. nenustatyta diena organizavo S. K. turto prievartavima reikalaujant išpirkos už nurodyto O. L. pagrobto automobilio sugražinima. Teisme R. V. kaltu neprisipažino ir parode, kad apie šiuos nusikaltimus nieko nežino. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad teismas negalejo remtis tik A. G. parodymais, nes šis kaltinamasis ji apkalbejo. Be to, turejo remtis kito nuteistojo V. V. teisme duotais ji teisinanciais parodymais, o ne ankstesniais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Kolegija nuteistojo R. V. apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes jo kalte dalyvavus vagysteje ir organizavus turto prievartavima irodyta. Iš bylos matosi, kad O. L. automobilio ,,VW Caravelle“ vagyste buvo kaltinami ne tik R. V. ir A. T. , bet ir A. Ž. . S. K. turto prievartavimu, be R. V. ir A. G. , dar buvo kaltinami A. T. , A. Ž. ir V. V. . A. Ž. del vagystes ir turto prievartavimo, o A. T. ir V. V. del turto prievartavimo teismas išteisino motyvuodamas, kad vien tik kaltinamojo A. G. duotu parodymu apkaltinamojo nuosprendžio priemimui pagal šiuos kaltinimus nurodytu asmenu atžvilgiu nepakanka. Šie teismo motyvai tuo paciu atsako ir i nuteistojo R.V. apeliacinio skundo argumentus del A. G. parodymu vertinimo. Iš nuosprendžio matosi, kad R. V. teismas pripažino kaltu pasiremes ne tik kaltinamojo A. G. parodymais, bet ir kitais juos patvirtinanciais irodymais, t.y. nuosprendis pagristas visu išnagrinetu irodymu bei nustatytu bylos aplinkybiu visuma. Kolegija taip pat pažymi, kad šioje, kaip ir daugelyje ankstesniu, nuosprendžio dalyje irodymai, lieciantys automobilio vagyste ir po to sekusi turto prievartavima, yra glaudžiai susije ir vieni kitus papildantys. Teismas nuosprendyje atliko išsamia tu irodymu analize, atskleide ju ryši ir tuo pagrinde padarytas išvadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes.

Iš nukentejusiojo S. K. ir liudytojo G. K. parodymu matosi, kad automobilis ,,VW Caravelle“ faktiškai priklause jiems, o tik buvo registruotas S. K. sugyventines nukentejusiosios O. L. vardu. Tas automobilis buvo pagrobtas Palangoje, kai ten juo nuvažiavo S. K. su keletu savo pažistamu, tarp kuriu buvo ir A. Ž. . Praejus kelioms dienoms po vagystes G. K. paskambino nepažistamas vyriškis ir pasake, kad už automobilio gražinima reikalauja sumoketi 2000 JAV doleriu išpirka. G. K. del to taresi su S. K. ir jie nusprende ta išpirka sumoketi. Prieš tai tas nepažistamas vyriškis telefonu dar išvardino, kas yra pagrobto automobilio daiktadežeje ir iš to jie suprato, kad išpirkos reikalauja asmenys, tikrai galintys pagrobta automobili gražinti. Sutartu laiku ir vietoje S. K. per automobilio langa perdave 2000 JAV doleriu kitame automobilyje sedinciam nepažistamam vaikinui, o šis, paemes pinigus, padave jam lapeli, kuriame buvo nurodyta, kur paliktas pagrobtas ,,VW Caravelle“. Ten jis ji ir surado. Tuo tarpu kaltinamasis A. G. teisme parode, kad nors pats automobilio ,,VW Caravelle“ vagysteje nedalyvavo, taciau nusikaltimo aplinkybes jam žinomos. Jis parode, kad apie tai, jog buvo pagrobtas automobilis ,,VW Caravelle“, sužinojo iš tai jam su L. K. degalineje papasakojusio G. K. . Jis dar pažadejo padeti ta automobili surasti. Ta pacia diena jis nuvažiavo i sodus pas R. V. . Cia jau pats R.V. jam pasake, kad ta ,,VW Caravelle“ pavoge butent jis su A. T. . Iš jo jis dar sužinojo, kad R. V. ir A. T. apie automobilio buvimo vieta praneše kartu su S. K. tuo automobiliu važiaves A. Ž. . Toliau A. G. parode, kad R. V. jam pasiule paskambinti automobilio savininkui ir pareikalauti išpirkos. Nurode 1400 JAV doleriu suma. Dar liepe telefonu pasakyti, kad surado vagi iš Klaipedos. Kiek veliau susitikus su A. T. , šis jam pasake, kad reikia reikalauti didesnes - 2000 JAV doleriu išpirkos. Jis pats praneše S. K. , kad surado jo automobili, kuri pavoge vagys iš Klaipedos, pasake, kiek reikia sumoketi už automobilio sugražinima. S. K. pareikalavus irodymu, grižo pas R. V. ir apie tai pasake jam. Tada su A. T. ir V. V. nuvažiavo i Palanga ir A. T. iš tolo parode, kur stovi pagrobtas ,,VW Caravelle“. V. V. iš to automobilio dar atneše kažkoki kvita ir saldainio popiereli kaip irodymus. Jau po to jis Telšiuose susitiko su S. K. , pateike jam irodymus, o jam buvo sumoketa 8000 Lt. Tuos pinigus jis atidave A. T. , kuris jam paciam dave 800 Lt. Žino, kad likusius pinigus pusiau pasidalino A. T. ir R. V. . Nors niekas iš kaltintu ir nuteistu arba išteisintu pagal šiuos kaltinimus asmenu, išskyrus A. G. , kaltais neprisipažino, A. G. nurodytas aplinkybes vis tik patvirtina kiti irodymai. Pirmiausia tai jau aptarti nukentejusiojo S. K. ir liudytojo G. K. parodymai, tame tarpe ir apie A. Ž. važiavima su S. K. i Palanga tuo paciu automobiliu jo pagrobimo išvakarese. Ta pati patvirtino ir kartu važiaves liudytojas V. Pr. . Nors ir neprisipažines dalyvaves vagysteje, apie tai parode ir pats A. Ž. . Tuo tarpu nuteistasis V. V. teisme parode, kad tuo metu jis atostogavo sode kartu su R. V. . Prisimena, kad i soda atvažiavo A. G. ir A. T. . A. G. tada pasake, kad reikia nuvažiuoti i Palanga ir pažiureti, kokie daiktai yra pagrobtame ,,VW Caravelle“. I Palanga nuvažiavo jis, A. G. ir A. T. . Kelia rode ir pati automobili parode A. G. . Jis (V. V. ) iš automobilio paeme daiktadežeje buvusia knygute bei pakroveja, grižes papasakojo A. G. ir A. T. , kokie daiktai yra automobilyje. Tada visi trise grižo i Telšius. Kai važiavo i Palanga, žinojo, kad ten stovi pagrobtas automobilis, žinojo, kad A. G. už ji reikalauja išpirkos, taciau jis pats tame nedalyvavo. Iš bylos matosi, kad nuteistasis V. V. teisme savo parodymus pakeite, nes perskaitytuose ankstesniuose, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose kai kurias aplinkybes jis buvo nurodes kitaip (t. 16, b.l. 263-277). Tuomet V. V. parode, kad nurodyma leisti S. K. išsipirkti pagrobta automobili A. G. dave R. V. . Tas pats R. V. taip pat ir liepe važiuoti i Palanga apžiureti pagrobtame automobilyje esanciu daiktu. Tos pacios apklausos metu V. V. taip pat buvo parodes, jog prieš tai pats R. V. jam papasakojo, kad Palangoje automobili ,,VW Caravelle“ pagrobe butent jis (R. V. ) su A. T. . Kai po to jie trise nuvyko i Palanga, pagrobto automobilio stovejimo vieta nurode ne A. G. , o A. T. .

Iš to, kas išdestyta, matosi, kad A. G. parodymus apie R. V. dalyvavima vagysteje ir turto prievartavime net smulkiausiose detalese patvirtina kitos nustatytos bylos aplinkybes. Ivertines skirtingus nuteistojo V. V. parodymus, kolegijos nuomone, teismas pagristai atmete jo pakeistus teisme parodymus ir patikejo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Matosi, kad pakeistais parodymais teisme V. V. bando padeti išvengti atsakomybes kitiems nuteistiesiems R. V. bei A. T. . O kad teisingi yra butent jo pirminiai parodymai, galima spresti del keliu priežasciu. Pirmiausia, pats V. V. teisme taip ir nesugebejo paaiškinti, kodel anksciau duotus parodymus keicia. Be to, jo pakeistieji parodymai kai kuriose dalyse iš viso nelogiški ir tai taip pat patvirtina, kad jie melagingi. Pavyzdžiui, anksciau parodes, kad pagrobto automobilio stovejimo vieta nurode A. T. , po to V. V. jau parode, kad tai padare A. G. . Taciau jau aptartos bylos aplinkybes rodo, kad pats A. G. nurodyto automobilio vagysteje nedalyvavo ir jam tik veliau buvo pavesta pareikalauti išpirkos. Taigi ir pagrobto automobilio palikimo vieta A. G. negalejo buti žinoma. Nustatyta, kad informacija apie tinkama pagrobti automobili galejo buti perduota per A. Ž. . Todel tokius pakeistus V. V. parodymus, kurie visiškai neitikinami ir prieštarauja kitoms bylos aplinkybems, teismas pagristai ivertino melagingais ir pasireme V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šie BPK 276 str. 4 d. numatyta tvarka perskaityti parodymai, kartu su kitais aptartais bylos duomenimis, neabejotinai patvirtina, kad R. V. dalyvavo ir O. L. automobilio vagysteje, ir S. K. turto prievartavime. Todel teismas pagristai ji pripažino kaltu. R. V. nusikalstama veika pagrobiant automobili teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. Be to, teismas padare taip pat pagrista išvada, kad prievartaujant S. K. turta R. V. vadovavo šio nusikaltimo padarymui ir atliko organizatoriaus vaidmeni. Todel, nukentejusiajam S. K. teisme pareiškus, kad del išpirkos sumokejimo padaryta turtine žala jam nebuvo didele, teismas šia R. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikavo pagal BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 1 d.

T. R. ir V. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupeje 2001 m. liepos 20 d. Telšiuose pagrobe A. C. automobili ,,VW Passat“. T. R. dar nuteistas ir už tai, kad 2001 m. liepos 21-22 d. prievartavo A.C. ir Z. L. turta reikalaudamas išpirkos už pagrobto automobilio ,,VW Passat“ gražinima. Abu nuteistieji teisme parode, kad kaltais neprisipažista, nusikaltimu nepadare ir apie tai nieko nežino. Apeliaciniuose skunduose T. R. ir V. K. vel nurodo, kad teismas juos kaltais pripažino pasiremes tik melagingais A. G. parodymais. Be to, A. G. parodymus dave ne apie tai, ka pats mate, o ka girdejo iš kitu asmenu pasakojimu.

Abieju apeliantu argumentus kolegija atmeta, nes teismas juos pagristai pripažino kaltais. Kad abu nuteistieji dalyvavo automobilio vagysteje, o T. R. dar ir prievartavo turta, ir šiuo atveju patvirtina ne tik kaltinamojo A. G. parodymai, bet ir kiti teisme išnagrineti irodymai. Teisme kaltinamasis A. G. parode, kad apie automobilio ,,VW Passat“ vagyste 2001 m. liepos men. jam papasakojo pats T. R. . Iš jo jis sužinojo, kad automobili T. R. pavoge kartu su V. K. ir paslepe T. R. uošvienes garaže Karaliaus Mindaugo gt. T. R. jam dar sake, kad jis skambino automobilio savininkams ir už automobili reikalavo išpirkos. Kiek veliau jis kalbejo ir su V. K. , kuris jam pasake, kad pagrobta automobili T. R. jau pervare i sodus. Dar veliau iš T. R. A. G. sužinojo, kad nukentejusieji jau buvo pasiruoše jam sumoketi išpirka, taciau pagrobta automobili surado policija.

Kaltinamasis A. G. nurodytu nusikaltimu padaryme pats tikrai nedalyvavo, taciau ir šiuo atveju jo parodymus teismas pagristai pripažino irodymais. Toks teismo sprendimas pagristas ir teisingas, nes A. G. parode apie nusikaltimo aplinkybes, kurias jis sužinojo ne iš kokiu nors nežinomu šaltiniu, o tas aplinkybes jam papasakojo patys nuteistieji asmenys. Iš bylos matosi, kad A. G. su daugeliu kitu nuteistuju šioje byloje asmenu buvo gerai ir artimai pažistamas, kartu su jais bendrai dare kitus nusikaltimus, todel jo parodymais apie tai, kad kiti nuteistieji jam pasakodavo apie kitus padarytus nusikaltimus, abejoti nera jokio pagrindo. Be to, šiuo atveju A. G. parodymus apie A.C. automobilio vagyste ir turto prievartavima visiškai patvirtino kiti irodymai. Pirmiausia tai patvirtino nukentejusiuju A.C. ir Z. L. parodymai apie ju automobilio ,,VW Passat“ pagrobimo laika, vieta ir kitas aplinkybes, taip pat apie tai, kad telefonu iš ju buvo reikalaujama pinigines išpirkos už automobilio sugražinima. Nukentejusieji dar parode, kad diktofonu iraše tris pokalbius su telefonu išpirkos reikalavusiu asmeniu. Kaltinamojo A. G. parodymus nukentejusieji patvirtino ir patys parodydami apie tai, kad ju pagrobtas automobilis buvo surastas ,,Draugystes“ soduose. Iš byloje esancio ivykio vietos apžiuros protokolo matosi, kad ta automobili policija surado ,,Draugystes“ sodu bendrijoje ir tai A. G. parodymus patvirtina dar karta. Be to, iš teismo fonoskopines ekspertizes išvadu matosi, kad tyrimui pateiktuose garso irašuose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kuriu metu vyriškis iš nukentejusiuju reikalauja pinigines išpirkos už pagrobto automobilio sugražinima. Šiuose irašuose užfiksuotas išpirkos reikalaujancio vyriškio balsas yra butent T. R. balsas. Jau paminetu ir aptartu irodymu visuma teismui kaip tik ir leido padaryti abejoniu nekeliancias išvadas ir pripažinti V. K. bei T. R. kaltais. Abu šie nuteistieji pagristai pripažinti kaltais del dalyvavimo A.C. automobilio vagysteje ir šios ju nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 str. 2 d. T. R. be to pagristai pripažintas kaltu padares turto prievartavima, šia jo nusikalstama veika teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 181 str. 1 d.

S. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje su A. G. , 2001 m. liepos 15 d. Telšiuose pagrobe M. B. automobili ,,VW Passat“. Nuteistasis S. T. kaltu neprisipažino ir parode, kad šio nusikaltimo nepadare. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad nuosprendis grindžiamas vien tik suinteresuoto bylos baigtimi A. G. parodymais, kurie yra dar ir prieštaringi.

Tokius apelianto argumentus kolegija atmeta. Nuosprendis ir šioje dalyje grindžiamas ne tik kaltinamojo A. G. parodymais, bet ir juos patvirtinanciais kitais irodymais. Teisme kaltinamasis A. G. parode, kad vakare kartu su S. T. važinejosi po Telšius, Mascio gt. pamate stovinti automobili ,,VW Passat“ ir S. T. pasiule ji pavogti. Jis stovejo šalia ir stebejo aplinka, o S. T. atrakino ta automobili, užvede varikli ir nuvažiavo. Jis savo automobiliu ,,Ford Escort“ nuvažiavo iš paskos. Pagrobtaji automobili nuvare ir paliko už Telšiu karjeruose. Automobilyje radus telefono numeri, jis paskui dar skambino to automobilio savininkui ir bande reikalauti išpirkos. Taciau jau kita diena su S. T. pradejo pagrobta automobili ardyti, pasieme jame rastus daiktus. Daugiau išpirkos nereikalavo, nes automobili išarde, be to, nenorejo rizikuoti del menkos išpirkos sumos. A. G. nurodytas automobilio pagrobimo aplinkybes visiškai patvirtino nukentejusysis M. B. . Savo parodymus A. G. patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu. Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matosi, kad pagrobtasis ,,VW Passat“ buvo surastas už Telšiu esanciame karjere butent A. G. nurodytoje vietoje. Automobilis rastas pradetas ardyti, be kai kuriu kebulo detaliu. Jokiu prieštaravimu, juo labiau esminiu, A. G. parodymuose nera, ju nenurodo ir pats apeliantas. Iš viso to teismas padare pagrista išvada, kad A. G. dave visiškai teisingus parodymus ir kad nera pagrindo atmesti jo parodymu ir apie S. T. dalyvavima šioje vagysteje. Manyti, kad A. G. samoningai S. T. apkalba, nera jokio pagrindo, nes iš A. G. parodymu matosi, kad jis niekam nebando suversti savo kaltes dalies, pats pripažista, kad padare ir vagyste, ir turto prievartavima. Todel teismas pagristai pripažino S. T. kaltu, o jo nusikalstama veika teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.

S. T. taip pat nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje su A. G. , L. K. ir A. Š. , 2001 m. liepos 19-20 d. nakti, Telšiuose, iš Luokes gt. esancio garažo pagrobe imones ,,Kaukas“ automobili ,,Audi 100 Avant“. Dar nuteistas už tai, kad 2001 m. liepos 22 d. prievartavo R. Bk. turta reikalaudamas ir paimdamas iš jo pinigine išpirka už pagrobto automobilio ,,Audi 100 Avant“ sugražinima. Nuteistasis S. T. kaltu neprisipažino ir parode, kad šiu nusikaltimu nepadare. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad teismas vel ji nuteise pasiremes tik A. G. parodymais. Dar atkreipia demesi i paties nukentejusiojo R. Bk. parodymus apie tai, kad ankstesni jo parodymai neteisingi ir kad jis (S. T. ) jam negrasino. Ir šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. S. T. dalyvavima nurodyto automobilio vagysteje bei turto prievartavime ir ši karta patvirtina ne tik kaltinamojo A. G. parodymai, bet ir kiti irodymai, t.y. kito nuteistojo A. Š. ir paties nukentejusiojo R. Bk. parodymai.

Kaltinamasis A. G. teisme parode, kad apie Luokes gt. esanciame garaže remontuojama automobili ,,Audi 100 Avant“ jam papasakojo butent S. T. , kuris ir pasiule ta automobili pagrobti. Prie garažo susitiko keturiese: jis pats, S. T. , A. Š. ir L. K. . Jis pats stebejo aplinka, o S. T. , A. Š. ir L. K. isibrove i garaža. S. T. užvede automobilio varikli ir su A. Š. kartu nuvažiavo i kažkoki vienkiemi už Janapoles km. Jis su L.K. automobiliu ,,Ford Escort“ važiavo iš paskos. Ten pagrobtaji automobili palike, visi grižo i Telšius, o kita diena visi vel susitiko ir taresi del išpirkos už pagrobta ,,Audi“ reikalavimo. Dar kita diena ji sulaike policija, o paleistas iš areštines iš L. K. ir A. Š. jis sužinojo, kad S. T. pats nuejo pas pagrobto automobilio savininka, pareikalavo išpirkos ir bare tas savininkas už automobilio sugražinima sumokejo S. T. 500 JAV doleriu. Savo parodymus A. G. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu, jo nurodyta nusikaltimo padarymo vieta sutapo su duomenimis, užfiksuotais ivykio vietos apžiuros protokole. A. G. parodymus apie automobilio vagystes aplinkybes be to visiškai patvirtino ir nukentejusiojo R. Bk. parodymai. Nuteistasis A. Š. del nurodyto automobilio vagystes irgi prisipažino kaltu. Jis patvirtino visas tas pacias nusikaltimo aplinkybes, taciau nurode, kad ,,Audi 100 Avant“ iš garažo pagrobe tik jis su A. G. . Nuosprendyje išdestyti išsamus ir itikinantys motyvai, del kuriu teismas šioje dalyje A. Š. parodymais nepatikejo ir juos atmete. Teismas padare pagrista išvada, kad tokiu budu A. Š. tiesiog megina padeti išvengti atsakomybes savo bendrininkams. Kadangi A. G. parodymai buvo nuoseklus, nekele abejoniu ir juos patvirtino kiti bylos duomenys, teismas pagristai remesi ir šio kaltinamojo parodymu dalimi apie kitus vagysteje dalyvavusius asmenis. Todel nuteistasis S. T. pagristai pripažintas kaltu dalyvavus automobilio vagysteje ir šia jo nusikalstama veika teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.

Tuo tarpu del R. Bk. turto prievartavimo teismas S. T. pripažino kaltu pasiremes jau ne tiek kaltinamojo A. G. , o pirmiausia paties nukentejusiojo parodymais. Nukentejusysis R. Bk. parode, kad po automobilio ,,Audi 100 Avant“ vagystes praejus kelioms dienoms, prie garažo priejo jo jau anksciau iš matymo pažistamas S. T. . Jis pasake, kad gali padeti susigražinti pagrobta automobili už 600 JAV doleriu. Kita diena jis vel susitiko su S. T. , nusiderejo su juo del išpirkos sumažinimo iki 500 JAV doleriu ir tuos pinigus sumokejo paciam S. T. . Maždaug po valandos telefonu jam buvo pranešta, kad jo pagrobtas automobilis paliktas už Telšiu esanciame Pušines miške. Nukentejusysis dar parode, kad del išpirkos sumokejimo jam padaryta turtine žala nera didele. Taigi iš R. Bk. parodymu matosi, kad jis tiesiogiai nurodo apie tai, jog išpirka sumokejo butent S. T. . Nukentejusysis ši nuteistaji pažinojo anksciau, todel suklysti negalejo ir jo parodymai šioje dalyje nekelia jokiu abejoniu. Pažymetina, kad to apeliaciniame skunde negincija ir pats nuteistasis S. T. . Apeliantas skunde nurodo tik apie tai, kad nukentejusysis savo parodymuose tariamai nenurode apie jo kokia nors vartota prievarta ar grasinimus reikalaujant pinigu ir juos paimant. Tokius apelianto argumentus kolegija irgi atmeta, o motyvai del S. T. veiksmu teisinio ivertinimo šiame nuosprendyje jau buvo išdestyti aptariant kitas pripažintas irodytomis nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde nurodomos teisminio nagrinejimo metu vykusios apklausos metu (t. 26, b.l. 308-309) R. Bk. parode, kad S. T. jam negrasino ir kalbejo ramiai. Priejes prie garažo pasake, kad gali padeti susigražinti automobili. Po to pasake, kad jis sumoketu 600 JAV doleriu ir automobilis atsiras. Jis nusiderejo iki 500 JAV doleriu, pasake, kad reikia pagalvoti, o kita diena sumokejo S. T. 500 JAV doleriu. Iš R. Bk. parodymu matosi, kad S. T. tikrai nukentejusiajam negrasino. Taciau sakydamas, kad pades susigražinti pagrobta automobili, jis neteisetai reikalavo iš nukentejusiojo perduoti turta ši reikalavima užmaskuodamas paslaugu siulymu ir panaudodamas prieš nukentejusiji kitokia psichine prievarta. Ta prievarta pasireiške tuo, kad nuteistasis tyciniais veiksmais sukure situacija, kuri nukentejusiji verte bijoti, kad neivykdžius reikalavimo, atsiras žalingos pasekmes jo turtui, t.y. nesumokejus pinigu S. T. , jis neatgaus ir praras savo pagrobta automobili. Tokius nuteistojo S. T. veiksmus teismas tinkamai ivertino kaip turto prievartavima, pagristai pripažino ji kaltu, o jo nusikalstama veika teisingai kvalifikavo pagal BK 181 str. 1 d.

S. T. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje su A. G. , A. Š. ir L. K. , 2001 m. liepos 28-29 d. nakti Telšiuose pagrobe A. R. automobili ,,Audi 100 Avant“ su jame buvusiais daiktais, o po to 2001 m. liepos 29-31 d. laikotarpiu prievartavo A. R. turta reikalaujant išpirkos už jo pagrobto automobilio sugražinima. Nuteistasis S. T. kaltu neprisipažino ir parode, kad šiu nusikaltimu nepadare, nes vagystes metu švente savo sugyventines L. D. gimtadieni. Praejus kelioms dienoms iš Telšiu su pažistamais važiavo i Kuršiu km. Ten atsitiktinai ejo pro stovinti automobili ,,Audi 100 Avant“, bet tuo metu ji sulaike privažiave policijos pareigunai. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. nurodo, kad jo kalte neirodyta. Teismo išvada, kad jis važiavo A. R. automobiliu, paneigia tai, kad sulaikymo metu jis neturejo šio automobilio raktu, nerasta nei jo pirštu atspaudu, nei kvapo. Be to, teisme apklaustu liudytoju policijos pareigunu A.Pž. V.Vt. ir G.N. parodymai prieštarauja vieni kitiems. Kolegija ir šiuos apelianto argumentus atmeta, nes jo dalyvavimas nusikaltimuose irodytas ir jis pripažintas kaltu pagristai. Apkaltinamasis nuosprendis pagristas kaltinamojo A. G. , iš dalies nuteistojo A. Š. , nukentejusiojo A. R. , liudytoju A.Pž., V.Vt., P.U. parodymais, parodymu patikrinimo vietoje, parodymo atpažinti protokolais, ekspertizes akto išvadomis bei kitais nuosprendyje išdestytais bylos duomenimis. Teisme kaltinamasi A. G. parode, kad vakare pas ji atejo A. Š. ir papasakojo, jog mieste buvo sutikes girta S. T. , kuris jam sake norintis ka nors pavogti. Važinedami po miesta jie su A. Š. pamate automobili ,,Audi 100 Avant“, pagalvojo, kad ji galima butu pavogti ir nusprende apie tai pasakyti S. T. . Mieste jie S. T. sutiko ir apie ta automobili jam papasakojo jau velai vakare, apie 22-23 val. Jo prašymu, nuveže S. T. namo, iš kur šis pasieme visrakti ir pirštines. Po to dar nuvažiavo pas L. K. . Jau visi keturiese nuvažiavo i vieta, kur stovejo ju matytas ,,Audi 100 Avant“. Jis su A. Š. pasiliko savo automobilyje, o L. K. su S. T. nuejo prie automobilio ,,Audi“. Po keleto minuciu atbego L. K. ir pasake, kad ta ,,Audi“ S. T. jau užvede. Jie trise tada nuvažiavo pirmi, o S. T. , vairuodamas vogta automobili, važiavo jiems iš paskos. Pagrobtaji automobili jie paliko sodyboje už Janapoles km. ir grižo i Telšius. Ten iš karto eme tartis del išpirkos už automobili reikalavimo. Peržiurejes ,,Audi“ salone rasta užrašu knygute, rado ten telefono numeri, kuriuo jis pats paskambino ir atsiliepusiam automobilio savininkui pasake, kad gražins automobili, jei šis sumokes 2000 JAV doleriu, paskui nusileido iki 1000 doleriu. Nukentejusiajam jis grasino, kad nesumokejes pinigu jis automobilio neatgaus. Su savininku susitare del susitikimo vietos ir kita diena susitiko mieste abu sededami automobiliuose. Jam paklausus, ar nukentejusysis sutinka moketi išpirka, šis atsake, kad jam reikia irodymu ir kad jam turi buti parodytas jo automobilis. Apie tai jis praneše savo bendrininkams, o nukentejusiajam liepe važiuoti i Kuršiu km. Jis pats isedo i nukentejusiojo automobili, kuriame sedejo dar vienas vyras, ir i nurodyta kaima nuvažiavo trise. Pagrobtaji automobili nukentejusiajam turejo parodyti S. T. . Nuvažiavus i ta kaima, jam bunant kartu su nukentejusiuoju, jis pamate, kad atvažiuoja pagrobtasis ,,Audi 100 Avant“, kuri vairavo S. T. . Jis sustabde ta automobili 50-60 metru atstumu nuo ju. Nukentejusysis pasake, kad pinigu nemokes tol, kol S. T. neišlips iš jo automobilio. Nuejes jis apie tai pasake S. T. , grižo pas nukentejusiji ir pasake, kad dabar jo eile. Taciau ji sulaike kartu su nukentejusiuoju buves vyriškis, kuris prisistate policijos pareigunu. Savo parodymus A. G. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu ir teisingai nurode A. R. automobilio pagrobimo vieta. Telefoniniu pokalbiu išklotinemis buvo nustatyta, kad i nukentejusiojo mobilaus ryšio telefona buvo skambinama iš A. G. nurodytu taksofonu.

Kaip jau mineta, S. T. kaltu neprisipažino ir parode, kad vagysteje nedalyvavo iš viso, nes švente gimtadieni, o šalia pagrobtojo automobilio buvo sulaikytas, kai ten ejo atsitiktinai, i ,,Audi“ nebuvo ilipes ir jo nevairavo. Kaltais neprisipažino ir L. K. bei A. Š. , parode, kad Kuršiu km. jie buvo policijos sulaikyti atsitiktinai, nes važiavo i ten buvusia lentpjuve. Nuteistasis A. Š. prisipažino tik del to, kad pavoge automobili ,,Audi 100 Avant“, taciau parode, kad tai padare tik dviese su A. G. . Teisme dar buvo apklaustos liudytojos L. D. ir jos pažistama V.Ž.. Jos parode, kad 2001 m. liepos 28 d. L. D. švente savo gimtadieni, dalyvavo apie 10-12 sveciu, tame tarpe ir L. D. sugyventinis S. T. . Švesti visi baige tik velai nakti. Šios liudytojos parode, kad gimtadieni pradejo švesti apie 18-19 val., o apie 3 val. nakties S. T. su L. D. nuejo miegoti. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nuteistuju destomas versijas atmete, taip pat nepatikejo bei atmete ir S. T. versija patvirtinusiu liudytoju parodymus. Kolegijos nuomone, teismas ir šiuo atveju irodymus ivertino teisingai. Nuteistojo A. Š. parodymai pagristai buvo ivertinti kaip nenuoseklus ir padaryta pagrista išvada, kad jis tokiu budu tik megina padeti išvengti atsakomybes S. T. bei L. K. . Pažymetina, kad tas pats buvo nustatyta ivertinant A. Š. parodymus anksciau jau aptartame nusikaltimo epizode del imones ,,Kaukas“ automobilio vagystes. Pagristai buvo atmesti ir liudytoju L. D. bei V.Ž. parodymai. Akivaizdu, kad šios liudytojos artimai bendravo su S. T. , L. D. buvo šio nuteistojo sugyventine, todel ju suinteresuotumas bylos baigtimi akivaizdus ir ju parodymus teismas pagristai ivertino kaip meginima padeti išvengti atsakomybes S. T. . Tikrai negalima atmesti, kad S. T. tikrai galejo dalyvauti L. D. gimtadienio šventeje, taciau tai nereiškia, kad šventes metu jis niekur iš ten nebuvo pasišalines. Kaip jau mineta, gimtadienis buvo pradetas švesti apie 18 val. vakaro, o švente baigesi ir S. T. nuejo miegoti, kaip parode L. D. , tik apie 3 val. nakties. Tai reiškia, kad nepasibaigus tai šventei S. T. tikrai turejo galimybe išeiti iš L. D. namu, suspeti padaryti vagyste ir sugrižti atgal. Šioje dalyje tai visiškai neprieštarauja, o kaip tik atitinka jau aptartus A. G. parodymus ir kitas bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad A. R. automobilis buvo pagrobtas nakti, o A. G. parode, kad girta ir sakiusi, kad nori ka nors pavogti S. T. jis su A. Š. mieste sutiko tik velai vakare, apie 22-23 val. A. G. parodymus apie vagystes aplinkybes, kitus jau aptartus irodymus, visiškai patvirtino ir nukentejusiojo A. R. parodymai. Todel teismas šiuo atveju pagristai pasireme butent A. G. parodymais ir apie jo bendrininkus automobilio vagysteje, tame tarpe ir apie S. T. . Todel S. T. teismas pagristai pripažino kaltu ir šia jo nusikalstama veika teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.

Tuo tarpu S. T. dalyvavimas A. R. turto prievartavime irodytas irgi ne tik A. G. parodymais, bet ir daugeliu kitu irodymu. Ir šioje dalyje nera jokio pagrindo abejoti A. G. parodymais, nes kaltinamasis pats išvengti atsakomybes ir perkelti savo kaltes kitiems asmenims net nemegino. Jis prisipažino, kad pats reikalavo iš A. R. išpirkos, bendravo su juo ir kartu važiavo i Kuršiu km., kur, reikalaujant nukentejusiajam, kiti nuteistieji turejo atvaryti parodyti pagrobtaji automobili. A. G. parodymus ir šioje dalyje visiškai patvirtino nukentejusysis A. R. . Pažymetina, kad S. T. , kaip ir kitu dvieju nuteistuju A. Š. bei L. K. versijos apie ju vykimo i Kuršiu km. priežastis ir apie ju tariamai atsitiktini sulaikyma jau pacios savaime neitikinamos ir neitiketinos. Jas be to ir paneigia kiti irodymai. Byloje nustatyta, kad S. T. policija sulaike tik ka išlipusi iš pagrobtojo A. R. automobilio ,,Audi 100 Avant“. L. K. su A. Š. irgi sulaikyti atvažiave i ta pacia vieta kitu automobiliu ,,Ford Escort“, o A. G. , ten atvykusi su nukentejusiuoju, sulaike kartu su A. R. važiaves policijos pareigunas A.Pž. Kad i nurodyta vieta A. R. automobiliu atvažiavo ir ta automobili vairavo butent S. T. , teisingai parode ne tik kaltinamasis A. G. , bet ir nukentejusysis A. R. bei liudytojais apklausti policijos pareigunai A.Pž., V.Vt., P.U., taip pat nuosprendyje nepaminetas, bet teisme apie tai apklaustas G. N. . Nukentejusysis A. R. parodymu atpažinti metu atpažino S. T. butent kaip ta pati asmeni, kuri mate sedinti jo pagrobtame automobilyje. L. K. ir A. Š. nukentejusysis atpažino kaip asmenis, tuo paciu metu atvažiavusius prie netoliese buvusio tvenkinio automobiliu ,,Ford Escort“. Iš apklaustu liudytojais policijos pareigunu matosi, kad itariamu turto prievartavimu asmenu sulaikymui buvo pasiruošta iš anksto. Policijos pareigunas A.Pž. apie automobilio vagyste ir išpirkos reikalavimus sužinojo ir paties A. R. ir, apsimesdamas tik nukentejusiojo pažistamu, i Kuršu kaima važiavo kartu su A. R. bei A. G. . Jis mate iš atvažiavusio pagrobto automobilio išlipusi ji vairavusi vaikina ir tvirtina, kad butent jis ir buvo sulaikytas. Policijos pareigunai V.Vt. bei P.U. irgi parode, kad seke automobili ,,Audi 100 Avant“ ir sulaike butent ji vairavusi S. T. . Jau po to sulaike taip pat automobiliu ,,Ford Escort“ atvažiavusius L. K. ir A. Š. . Apklaustu liudytojais policijos pareigunu parodymuose jokiu prieštaravimu, o juo labiau esminiu, nera, ju nenurodo ir pats apeliantas. Jo argumentus apie tai, kad pagrobtame automobilyje nebuvo rasta jo pirštu pedsaku, kvapo ir kad jis neturejo pagrobto automobilio rakteliu, kolegija irgi atmeta. Iš jau aptartu A. G. parodymu matosi, kad S. T. dar vogdamas automobili muvejo pirštines, o automobili atidare ir užvede naudodamas visrakti. Tai ir paaiškina, kodel pagrobtame automobilyje nerasta pirštu pedsaku. Tuo tarpu raktu nuo pavogto automobilio nuteistasis net ir negalejo tureti. Kita vertus, teismo ekspertizes išvadose nurodoma, kad ant tyrimui pateiktu lipniu juostu, kuriomis paimtos daleles nuo A. R. automobilio ,,Audi“ vairuotojo sedynes, buvo surasta juodu su melynu atspalviu medvilnes pluoštu, kurie yra bendro grupinio priklausomumo su S. T. marškineliu pluoštais. Ši ekspertizes išvada dar karta patvirtina, kad ši pagrobtaji automobili vairavo ir turto prievartavime dalyvavo S. T. . Visuma išnagrinetu irodymu patvirtina, kad veikdamas bendrininku grupeje, S. T. dalyvavo turto prievartavime nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdestytomis aplinkybemis ir atlikdamas jam pavesta vaidmeni, t.y. atvarydamas pagrobtaji automobili ji parodyti nukentejusiajam. Teismas pagristai pripažino S. T. kaltu ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikavo pagal BK 181 str. 1 d.

A. V. šioje byloje dar nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje su V. V. , Telšiuose, Palangos gt. pagrobe S. J. automobili ,,BMW 316“. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas nenurode šio nusikaltimo laiko, taciau tai vertintina technine ir neesmine klaida, nes ši aplinkybe jokiu abejoniu nekelia. Iš bylos dokumentu aiškiai matosi, kad S. J. automobilis ,,BMW 316“ Telšiu m. Palangos gt., netoli kavines ,,Voveraite“ buvo pagrobtas 2001 m. rugsejo 21 d., apie 16 val. 45 min. Nuteistais A. V. kaltu neprisipažino ir parode, kad šio nusikaltimo nepadare. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad teismas negalejo remtis kito nuteistojo V. V. parodymais, nes jis keite parodymus, slapstesi nuo teismo ir del to jam buvo keiciama kardomoji priemone. V. V. ji apkalbejo, o jo parodymus paneige ir pats nukentejusysis S. J. . Nukentejusysis parode, kad i kavine ,,Voveraite“ su juo (A. V.) nuvažiavo atsitiktinai, o tai paneigia V. V. parodymus apie tai, kad jie automobili pagrobti buvo susitare iš anksto. Šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta kaip nepagristus, nes A. V. dalyvavima automobilio vagysteje patvirtina nuteistojo V. V. bei nukentejusiojo S. J. parodymai ir kiti nuosprendyje išdestyti irodymai.

Del nuteistojo V. V. , kaip ir del nuo baudžiamosios atsakomybes atleisto A. G. , parodymu vertinimo kolegija yra jau pasisakiusi. Nuteistasis V. V. savo parodymus šioje byloje del kai kuriu kitu nusikaltimu tikrai keite, jam buvo keiciamos kardomosios priemones, taciau tai nereiškia, kad jo parodymai negalejo buti pripažinti irodymais tais atvejais, kai del tu parodymu teismui nekilo abejoniu ir tie parodymai atitiko BPK 20 str. nustatytus irodymams keliamus reikalavimus. Nagrinejant kaltinimu dali del S. J. automobilio vagystes teismas visiškai pagristai remesi V. V. parodymais dar ir todel, kad juos patvirtino kiti išnagrineti irodymai.

Teisme nuteistasis V. V. del S. J. automobilio vagystes pats prisipažino kaltu. Jis parode, kad pats S. J. nepažinojo, taciau buvo pažistamas su A. V. , kuri kartais matydavo važinejanti automobiliu ,,BMW“, pasiskolintu iš kažkokio pažistamo. Bendraujant su A. V. jie sugalvojo, kad ta automobili reikia pavogti. Kai A. V. automobili ,,BMW“ buvo pasiskolines pasivažineti, jie kartu padare to automobilio raktus ir susitare del vagystes plano. A. V. jam pasake laika, kada tuo automobiliu atvažiuos i kavine ,,Voveraite“. Pagal aptarta plana, A. V. turejo išeiti iš kavines, automobili atrakinti, o jis turejo ji nuvaryti ir taip pagrobti. Sutartu laiku jis nuejo prie nurodytos kavines ir mate, kaip ten tuo automobiliu atvažiavo ji vairaves nepažistamas vaikinas, mergina ir A. V. . Visi jie nuejo i kavine. Po keleto minuciu iš kavines tikrai išejo A. V. ir atjunge automobilio signalizacija. Po to jis pats isedo i ta automobili ir juo nuvažiavo. Automobili paslepe garaže, kurio rakta jam buvo daves T. R. . Jau veliau susitikus su A. V. , jie nusprende ši pagrobta automobili parduoti. Savo pažistamo L.L. papraše duoti savojo ,,BMW“ numerius ir dokumentus, taresi del automobilio numeriu perkalimo Šiauliuose. Ten pagrobtaji automobili paeme A. Kl. , vare ja i Rusija, bet buvo sulaikytas policijos. Kaip jau mineta, pats A. V. kaltu neprisipažino. Teisme jis parode, kad su S. J. ir jo mergina tikrai buvo nuvažiaves papietauti i kavine ,,Voveraite“, taciau del automobilio vagystes su niekuo nesitare ir joje nedalyvavo. Papietavus iš kavines išejo kartu su S. J. ir tada visi pamate, kad palikto automobilio nebera. Nukentejusysis apie tai praneše policijai, o kas pavoge automobili, jis nežino. Kolegijos nuomone, teismas pagristai atmete šia A. V. versija ir patikejo V. V. , nes butent jo parodymus patvirtino kiti irodymai, o pirmiausia – nukentejusiojo parodymai. Pažymetina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nukentejusiojo parodymus iškraipo, ir nutyli didesniaja ju dali. Teisme nukentejusysis S. J. parode (t. 36, b.l. 20-21), kad su A. V. artimai nebendravo ir pažinojo ji tik iš matymo, žinojo, kad jo pravarde ,,Skorpas“. Artimiau susipažino paties A. V. iniciatyva ir yra keleta kartu daves jam pasivažineti savo automobiliu ,,BMW“. Automobili jam duodavo tik todel, kad A. V. bijojo, nes buvo girdejes apie ji daug blogo. Karta A. V. pasiule jam kartu papietauti. Kad pietaus ,,Voveraiteje“, nusprende jau ten važiuodami, kartu su jais dar važiavo ir jo mergina. Kavineje jau valgant, A. V. kažkur buvo išejes i lauka, kokiu tikslu, jis nežino. Grižo po keleto minuciu. Jis jau neprisimena, kas turejo automobilio raktelius A. V. išejus vienam iš kavines. Juos galejo tureti ir A. V. . Baigus pietauti, visi kartu išejo iš kavines ir jis pamate, kad jo automobilio nera. Iš karto praneše policijai. Maždaug po menesio jam buvo pranešta, kad pagrobtas automobilis surastas Rygoje. Apžiurejus pamate, kad automobilis subraižytas, taciau jo spyneles nesugadintos. Jis pats mano, kad A. V. galejo buti pasidares jo automobilio raktelius ir dalyvauti vagysteje.

Vertinant aptartus irodymus ir jau aptartus nuteistojo V. V. parodymus pažymetina, kad šis nuteistasis apkalbeti A. V. neturejo jokios priežasties. Jis pats prisipažino kaltu, savo kaltes neneige ir pats už šia vagyste buvo nuteistas. Jo parodymus patvirtina nukentejusiojo parodymai ir kiti bylos duomenys. Pasitvirtino V. V. parodymai apie pagrobtojo automobilio gabenima iš Lietuvos ir tiksla ji parduoti. Iš bylos matosi, kad S. J. automobilis buvo sulaikytas Latvijos Vientules pasienio kontroles punkte vairuojamas A. Kl. . Automobilis buvo sulaikytas su uždetais kito automobilio valstybiniais numeriais ir dokumentais, o kad jis pagrobtas ir priklauso S. J. , buvo nustatyta tik pagal variklio ir kebulo numerius. Taigi nuteistojo V. V. parodymais teismui netiketi nebuvo jokio pagrindo. Tuo tarpu nukentejusiojo S. J. parodymai ne tik nepaneigia, o tik patvirtina V. V. parodymus ir paneigia A. V. nurodomas aplinkybes. Iš bylos matosi, kad abu nuteistieji V. V. ir A. V. buvo gerai pažistami, šioje byloje jie nuteisti ir už kita bendrai padaryta nusikaltima. Tuo tarpu su S. J. A. V. nebuvo pažistamas artimai. Kaip jau mineta, pats nukentejusysis parode, kad jie susipažino nuteistojo iniciatyva ir automobili jam paskolindavo tik bijodamas A. V. , nes buvo apie ji girdejes daug blogo. Apeliantas neteisus ir del to, kad i kavine su S. J. tariamai nuvyko atsitiktinai. Nukentejusysis aiškiai parode, kad tai ivyko butent A. V. , pasiuliusio papietauti kartu, iniciatyva. Nors teisme S. J. parode, kad konkreciai i kavine ,,Voveraite“ pietauti jie nusprende tik pakeliui, taciau tai nepaneigia, kad toki bendra apsisprendima nuleme kaip tik A. V. pasiulymas. Be to, teisme perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (t. 9, b.l. 46-48) S. J. buvo butent taip ir nurodes. Tuomet jis kaip tik ir parode, kad papietauti konkreciai i kavine ,,Voveraite“ pasiule butent A. V. . Teisme nukentejusysis tokio parodymo pakeitimo itikinamai paaiškinti nesugebejo, o ivertinus jo parodymu dali apie baime A. V. , negalima atmesti galimybes, kad palankesnius parodymus A. S. J. teisme dave irgi bijodamas šio nuteistojo. Nepaisant to, ir teisminio nagrinejimo metu duoti jo parodymai taip pat irodo A. V. kalte. Be to, kas jau buvo pamineta, S. J. dar parode, kad pietaujant kavineje, A. V. vienas buvo išejes i lauka ir grižo iš ten tik po keliu ar keleto minuciu. Nukentejusysis pats neatmeta galimybes, kad nuteistasis galejo tureti pasidares jo automobilio raktus. Taip pat svarbi aplinkybe yra tai, kad Latvijoje sulaikyto S. J. automobilio spyneles rastos nesugadintos, o tai dar karta patvirtina V. V. parodymus ir apie tai, kad išejes iš kavines A. V. jam padejo nuvaryti automobili ir kad jie jau anksciau buvo pasigamine to automobilio raktus. Taigi išnagrinetu irodymu visuma patvirtina, kad abu nuteistieji pagrobe S. J. automobili nuosprendyje nustatytomis aplinkybemis. Teismas pagristai pripažino A. V. kaltu ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.

Tokiu budu, kolegija patikrino teismo išvadu pagristuma del visu pripažintu irodytomis nusikalstamu veiku, kurias padare ši nuosprendi apeliacine tvarka apskunde nuteistieji. Dar karta konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai bei išsamiai išnagrinejo visas bylos aplinkybes, tinkamai ivertino išnagrinetus irodymus bei ju visuma ir apeliantu atžvilgiu pagristai prieme apkaltinamaji nuosprendi. Be to, kvalifikuodamas konkrecias nuosprendi apskundusiu nuteistuju nusikalstamas veikas, teismas tinkamai taike baudžiamuosius istatymus. Vadovaujantis BK 3 str. 2 d. nuostatomis, teismas be to pagristai perkvalifikavo nusikalstamas veikas pagal naujojo 2000 m. BK straipsnius, kurie numato švelnesnes bausmes arba kitokiu budu palengvina nuteistuju teisine padeti. Apie tai, kad teismas visas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai, šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta kiekviena iš tu nusikalstamu veiku aptarus atskirai.

Visi nuosprendi apskunde nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nurodo apie ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu padarytus baudžiamojo proceso istatymu pažeidimus. Taciau išnagrinejusi byla, kolegija ir šiuos apeliantu argumentus atmeta kaip nepagristus. Pažymima, kad didesnioji tariamu pažeidimu dalis nurodoma abstrakciai ir deklaratyviai, nurodomi tik konkretus BPK straipsniai arba tyrimo veiksmai, nenurodant kuo konkreciai pasireiške procesiniu istatymu pažeidimai ir kaip konkreciai del to buvo pažeistos apeliantu teises arba kuo tai galejo itakoti teismo priimamus sprendimus. Tuo tarpu visi konkretus skunduose nurodyti procesiniai pažeidimai patikrinus byla nepasitvirtino.

Nuteistasis G. P. savo apeliacinio skundo priede nurodo, kad neva pažeisti BPK 3 str. 1 d. 1 p., 7 str., 10 str., 11 str. 2 d., 62 str. 1 d., 169 str. 1 d., 183 str., 190 str. 1, 3, 4 d., 238 str. 1, 2 d., 241 str. 3 d., 255 str. 1, 2 d., 256 str. 3 d., 261 str. 1, 2, 4, 6 d., 270 str. 1, 2 d., 289 str. 1, 2 d., 301 str. 1, 2 d. reikalavimai, nors kuo konkreciai šie pažeidimai pasireiške, nenurodo. Apeliaciniame skunde nurodo tik apie tai, kad teisme duodamas parodymus kaltinamasis A. G. naudojosi užrašais. Apie ta pati BPK 281 str. reikalavimu pažeidima nurodo nuteistasis S. T. . Nuteistieji M. K. ir T. R. skunduose nurodo apie BPK 10 str. 1, 2 d., 183 str. 2 d., 190 str. 3, 4 d., 196 str. 3 d., 209 str. 1, 2 d., 238 str. 1, 2 d., 261 str. 1, 2, 4, 6 d., 276 str. 3 d., 301 str. 1,2 d. reikalavimu pažeidimus. Jis nurodo, kad byloje nebuvo daromos akistatos, teisme buvo ignoruojami ju prašymai, uždavinejami menami klausimai, neparodyti parodymuose minimi veiksmai, neapžiureti daiktiniai irodymai, neperklausyti ir neperžiureti garso bei vaizdo irašai, kaltinamasis A. G. parodymus dave naudodamasis užrašais, posedžiu protokoluose neteisingai užrašyti parodymai. Nuteistasis V. K. skunde nurodo, kad nebuvo padaryta jo ir A. G. akistata, šis kaltinamasis parodymus skaite iš užrašu, byla sufabrikuota ir taip pažeisti BPK 190, 208, 209 straipsniu reikalavimai. Nuteistasis K. L. skunde nurodo, kad buvo pažeista BPK 192 str. nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka, parodymus iš užrašu dave kaltinamasis A. G. ir nuteistasis V. V. . Nuteistasis R. V. skunde irgi nurodo, kad apklausos metu A. G. naudojosi užrašais, be to, teismas atmete jo parodymus iškviesti ir apklausti papildomai liudytojus.

Visus šiuos apeliantu argumentus kolegija atmeta. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Teismas šio reikalavimo nepažeide, taciau pagristai vadovavosi BPK 3 str. 2 d. nuostatomis ir paaiškejus šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytoms aplinkybems, kaltinamuosius pagal kai kuriuos kaltinimus išteisino. BPK 10 str. numato itariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teises i gynyba užtikrinima. Visiems apeliantams šioje byloje teise i gynyba buvo užtikrinta nuo pacios bylos tyrimo pradžios, jie turejo gynejus ir ju teise i gynyba nebuvo pažeista. Konkreciu tokiu pažeidimu nenurodo ir patys apeliantai. G. P. skunde nurodomi BPK 7 str., 11 str., 62 str. nustatyti bylos nagrinejimo laikantis rungimosi ir proporcingumo laikymosi taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus principai, o taip pat nuostatos del ikiteisminio tyrimo pareigunu proceso veiksmu ir nutarimu apskundimo irgi nebuvo pažeisti. BPK 169 str. nurodyti prokuroro veiksmai pradedant ikiteismini tyrima. Su tuo susijusiu pažeidimu irgi nenustatyta, ju nenurodo ir pats apeliantas G. P. . Nuteistuju nurodytoje BPK 183 str. 2 d. nurodoma, kad apklausos metu liudytojui draudžiama užduoti atsakyma menancius klausimus. Tokiu pažeidimu irgi nenustatyta ir ju konkreciai nenurodo patys apeliantai. Patikrinus teisiamojo posedžio protokolus, jokiu duomenu apie tai, kad ne tik liudytojams, bet ir kaltinamajam A. G. teismas ir prokuroras atsakyma menanciu klausimu neuždavinejo. Apeliantai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu nebuvo daromos akistatos, konkreciai – nuteistuju akistatos su kaltinamuoju A. G. . Taciau BPK 190 str. 1 d. nurodyta, kad tarp asmenu, kuriu parodymai iš esmes prieštarauja vieni kitiems, akistata tik gali buti daroma. Tai reiškia, kad šis tyrimo veiksmas yra tik galimas, o ne privalomas, todel akistatos darymas yra tik ikiteisminio tyrimo pareiguno arba prokuroro, o BPK 287 str. numatytais atvejais ir teismo, tik teise, bet ne pareiga. Todel šioje byloje pats akistatu nepadarymas, tame tarpe ir tarp nuteistuju ir A. G. , negali buti vertinamas BPK 190 ir 287 straipsniu pažeidimu. Pažymetina ir tai, kad pašalinti prieštaravimus parodymuose nuteistieji galejo ir užduodami klausimus visiems teisme apklaustiems asmenims. Nuteistasis K. L. skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK 192 str. reikalavimai parodant ji atpažinti nukentejusiajam A.S.. Visus šio apelianto destomus argumentus del irodymu vertinimo, taip pat ir del parodymo atpažinti protokolo, kolegija šiame nuosprendyje jau yra aptarusi tikrinant nuosprendžio dali, kurioje K. L. pripažintas kaltu del A.S. turto pagrobimo sukciavimo budu. Kolegija jau buvo konstatavusi, kad ir parodant atpažinti K. L. nukentejusiajam A.S., ikiteisminio tyrimo metu BPK 191 ir 192 straipsniu reikalavimai nebuvo pažeisti. Kaip jau buvo mineta, abejoniu sukele ne pati asmens parodymo atpažinti tvarka, o tik šio tyrimo veiksmo rezultatas, nes nukentejusysis atpažino K. L. ne pagal tuos požymius, kuriuos buvo nurodes prieš tai vykusios apklausos metu. Nepaisant to, K. L. kalte padarius nurodyta nusikaltima patvirtino visuma kitu išnagrinetu irodymu. Tai šiame nuosprendyje irgi jau aptarta. Neaišku, apie ka savo skunduose nurodo nuteistieji M. K. ir T. R. nurodydami, kad nebuvo patikrinti parodymuose minimi veiksmai. Ju skunduose paminetoje BPK 196 str. 3 d. nurodyta, kad pagal apklausiamo asmens parodymus gali buti atkuriama ivykio situacija ir šis asmuo gali pademonstruoti parodymuose minimus veiksmus. Iš šios bylos matosi, kad jokiu prašymu ar pageidavimu pademonstruoti kokius nors veiksmus niekas iš proceso dalyviu nepareiške. Byloje buvo atliekami parodymu patikrinimai vietoje, bet šie tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant BPK 196 str. reikalavimu. M. K. , T. R. ir V. K. skunduose nurodomi BPK 208 ir 209 straipsniai nustato ekspertizes skyrimo pagrindus ir tvarka. Šioje byloje ekspertizes buvo paskirtos ir atliktos nepažeidžiant istatymu reikalavimu, jokiu konkreciu pažeidimu nenurodo ir patys nuteistieji. Iš bylos matosi, kad nors ir nesutikdamas su kategoriškomis teismo fonoskopines ekspertizes išvadomis epizode del R. M. turto pagrobimo sukciavimo budu, nuteistasis T. R. savo prašymo paskirti nauja ekspertize pats atsisake (t. 43, b.l. 27). Taip pat pažymetina, kad nuteistieji, paminedami ekspertiziu aktus, iš esmes nesutinka ne su ju išvadomis, o su teismo išdestytu irodymu ivertinimu. Taciau šioje byloje teismas ekspertiziu išvadas, tarp ju ir tiketinas, ivertino ne tik atskirai, bet ir kitu išnagrinetu irodymu kontekste. Apie tai smulkiai jau buvo išdestyta šiame nuosprendyje aptariant kiekviena pripažinta irodyta nusikalstama veika atskirai. Nuteistuju argumentus apie teismo tariamai padarytus BPK 238 str. 1 ir 2 daliu reikalavimu pažeidimus kolegija irgi atmeta. Nuteistieji M. K. ir T. R. nurodo, kad teismas ignoravo ju prašymus, taciau tokiu prašymu neivardija. Konkreciu pažeidimu, susijusiu su prašymu nagrinejimu, nenurodo ir nuteistasis G. P. . Tik nuteistasis R. V. skunde konkreciai nurodo, kad teismas nepatenkino jo prašymo iškviesti ir apklausti papildomus liudytojus D. P. ir L. Kr. . Taciau iš teisiamojo posedžio protokolo matosi (t. 26, b.l. 21), kad ši nuteistojo prašyma teismas svarste dar 2003 m. spalio 2 d. posedyje. Išnagrinejes ši prašyma teismas protokoline nutartimi ji atmete todel, kad nebuvo nurodyti jokie prašomu apklausti liudytojais asmenu duomenys, be to, ju parodymai nebutu susije su nagrinejama byla. Pažymetina, kad toki pati R. V. prašyma tokiais paciais motyvais kolegija atmete ir nagrinejant šia byla apeliacine tvarka. Patikrinus byla buvo nustatyta, kad ir kitais atvejais gautus proceso dalyviu prašymus teismas išnagrinejo nepažeidžiant BPK 238 str. reikalavimu. Nors nuteistasis G. P. skunde mini BPK 241 str. 3 d., taciau jokiu konkreciu prieštaravimu teisiamojo posedžio pirmininko veiksmams, kurie turejo buti irašyti i posedžio protokola, nenurodo. Tokiu pažeidimu irgi nenustatyta. Nuteistieji M. K. ir T. R. nurodo, kad teisiamojo posedžio protokole neteisingai užrašyti nukentejusiuju ir liudytoju parodymai. Apie BPK 261 str. reikalavimu pažeidimus nurodo ir G. P. . Taciau nei vienas iš apeliantu konkreciu teisiamojo posedžio protokolu trukumu nenurodo. Iš bylos matosi, kad jie surašyti ir pasirašyti nepažeidžiant istatymo reikalavimu. Paskelbus nuosprendi nuteistiesiems buvo užtikrinta teise susipažinti su teisiamojo posedžio protokolais bei pareikšti del ju pastabas. Iš bylos matosi, kad išnagrinejes šias pastabas, teismas del ju prieme motyvuota nutarti (t. 47, b.l. 169-170). Taigi BPK 261 str. reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti. Nuteistasis G. P. skunde mini BPK 271 str., numatanti prašymu pateikimo ir išsprendimo parengiamojoje teisiamojo posedžio dalyje tvarka, taciau visus apeliantu argumentus, susijusius su prašymu nagrinejimu, kolegija jau aptare anksciau atsakant i argumentus del BPK 238 str. reikalavimu pažeidimu. Jau buvo konstatuota, kad tokiu pažeidimu nepadaryta. Beveik visuose apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad teisminio nagrinejimo metu duodami parodymus kaltinamieji A. G. ir V. V. naudojosi užrašais. Apeliantu nuomone, tokiu budu buvo pažeisti BPK 281 str. reikalavimai. Kolegija ir šiuos apeliantu argumentus atmeta. BPK 281 str. 1 d. nurodyta, kad liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais tais atvejais, kai parodymai susije su kokiais nors skaiciais ir kitokiais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad liudytojui leidžiama perskaityti turimus dokumentus, susijusius su duotais parodymais. Iš bylos matosi, kad kaltinamieji V. V. , o ypac A. G. , buvo kaltinami ir apklausiami apie labai didelio skaiciaus nusikaltimu aplinkybes. Todel tikrai yra pagrindas teigti, kad ju parodymai buvo susije ir su skaiciais (pvz., datomis), ir su kitokiais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. Todel ju naudojimasis užrašais nurodytoms istatymo nuostatoms neprieštarautu. Taciau kolegija pažymi, kad BPK 283 str. numato galimybe naudotis užrašais liudytojui, o BPK 283 str. 2 d. tokia pacia galimybe numato nukentejusiajam. Tuo tarpu apeliantu minimi A. G. ir V. V. teisme buvo apklausti kaip kaltinamieji, apie kuriu galimybe naudotis užrašais duodant parodymus BPK nepasisakyta. Taciau patikrinusi šia byla, nei teisiamuju posedžiu protokoluose, nei kituose dokumentuose jokiu duomenu apie tai, kad kurie nors kaltinamieji butu naudojesi užrašais duodami parodymus, kolegija iš viso neaptiko. Tokiu duomenu iš viso nera, todel apeliantu argumentai ir del šiu procesiniu istatymu pažeidimu atmetami. Nuteistieji M. K. ir T. R. dar nurodo, kad teismas pažeide BPK 276 str. 3 d. reikalavimus, nes nebuvo perklausyti ir peržiureti garso bei vaizdo irašai, neapžiureti daiktiniai irodymai. Ta pati skunde nurodo ir nuteistasis G. P. , kurio nuomone, pažeisti BPK 289 str. reikalavimai. Tokius apeliantu argumentus kolegija irgi atmeta. BPK 276 str. numato atvejus, kada gali buti perskaitomi kaltinamojo, nukentejusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nagrinejimo teisme dalyviu prašymu gali buti perklausomi ir peržiurimi garso ir vaizdo irašai. Patikrinus šia byla, nustatyta, kad tokiu prašymu nebuvo pareikšta. Teismas kai kuriais atvejais perskaite kaltinamuju, nukentejusiuju ir liudytoju parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigunams. Šie parodymai buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis kitiems irodymams patikrinti ir tai buvo padaryta nepažeidžiant istatymu reikalavimu. Tuo tarpu BPK 289 str. 1 d. nurodyta, kad teisme apžiurimi tie daiktiniai irodymai, kuriuos butina apžiureti teismo nuomone ar proceso dalyviu prašymu. Tokiu atveju daiktinius irodymus apžiuri teismas, taip pat jie parodomi nagrinejimo teisme dalyviams. BPK 290 str. 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad irodymu tyrimo metu teisiamojo posedžio pirmininkas paskelbia ikiteisminio tyrimo ir nagrinejimo teisme metu gautus ir prie bylos pridetus dokumentus, turincius reikšmes bylai nagrineti. Nagrinejimo teisme dalyviu prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai gali buti apžiureti. Irodymu tyrimo teisme metu gali buti perklausomi ir peržiurimi garso ar vaizdo irašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteismini tyrima. Tai reiškia, kad pagal BPK 289 ir 290 straipsniu nuostatas apžiureti visus daiktinius irodymus, taip pat perklausyti ir peržiureti visus garso bei vaizdo irašus nera privaloma. Tai daroma tik tuomet, kai tai esant butinu nutaria teismas arba kai to prašo proceso dalyviai. Patikrinus šia byla ir joje esancius teisiamuju posedžiu protokolus, matosi, kad teismas savo iniciatyva apžiurejo kai kuriuos daiktinius irodymus (t. 45, b.l. 90-92), taip pat perskaite dokumentus, tame ir teismo ekspertiziu aktus, kuriuos po to pripažino irodymais ir jais pagrinde nuosprendi. Dalis daiktiniu irodymu nebuvo apžiureta, taip pat neperklausyti garso kasetese užfiksuoti garso irašai. Taciau pažymetina, kad tu irašu turinys pateiktas teisme perskaitytuose fonoskopiniu ekspertiziu aktu prieduose. Kartu kolegija pažymi ir tai, kad niekas iš proceso dalyviu, taip pat ir nuteistieji, jokiu prašymu apžiureti kitus daiktinius irodymus, taip pat perklausyti ar peržiureti garso arba vaizdo irašus, nepareiške. Šioje byloje teismas du kartus skelbe apie irodymu tyrimo teisme pabaiga ir abu kartus nurodytu prašymu niekas iš nuteistuju nepareiške, tai aiškiai matosi iš irašu teisiamuju posedžiu protokoluose (t. 43, b.l. 29, t. 45, b.l. 90-92). Tai reiškia, kad ir BPK 276, 289, 290 straipsniu reikalavimu teismas nepažeide. Byla nagrinejant apeliacine tvarka ir tenkinant konkrecius apeliantu pareikštus prašymus, buvo atliktas irodymu tyrimas ir perklausyti kaseciu garso irašai.

Tokiu budu ir šis, nors apeliantu ir nepagristai nurodytas irodymu tyrimo trukumas, buvo pašalintas. Kolegija atkreipia demesi i tai, kad apeliacinio proceso metu jau patys apeliantai apžiurint daiktinius irodymus, tirti kitus garso ar vaizdo irašus arba tirti kitus irodymus prašymu nepareiške. Ju pareikštus prašymus, susijusius su irodymu tyrimu, kolegija apsvarste ir išsprende.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose dar nurodo, kad teismas pažeide BPK 301 str. reikalavimus. S. T. nurodo, jog tai pasireiške tuo, kad teisme negalejo buti patikrinti kaltinamojo A. G. parodymai. G. P. nurodo, kad vien tik A. G. parodymu negalejo pakakti apkaltinamojo nuosprendžio priemimui. Tuo tarpu nuteistieji M. K. ir T. R. nurodo, kad nuosprendis negali buti grindžiamas vien tik nukentejusiojo ar liudytojo parodymais. Apeliantu argumentus del tariamu BPK 301 str. reikalavimu pažeidimu kolegija atmeta. Pirmiausia atmetami nuteistuju M. K. ir T. R. argumentai, nes juose apeliantai klaidingai desto pacias istatymo nuostatas. BPK 301 str. 2 d. nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti pagristas ne bet kuriu nukentejusiuju ar liudytoju, o tik tu, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Tik tokiu asmenu parodymais galima pagristi apkaltinamaji nuosprendi tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti irodymai. Šioje byloje teismas BPK 301 str. 2 d. reikalavimu nepažeide ir to net negalejo padaryti, nes nukentejusiuju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, šioje byloje nera. Tuo tarpu BPK 301 str. 1 d. nurodoma, kad teismas nuosprendi pagrindžia tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas ji pagrinde kaip tik tokiais irodymais, kurie buvo betarpiškai išnagrineti teisiamajame posedyje. Tarp tokiu irodymu yra ir apeliantu pamineti kaltinamojo A. G. parodymai, duoti ji betarpiškai apklausus teisiamajame posedyje. Taigi jokiu BPK 301 str. reikalavimu teismas nepažeide. Kolegija atmeta ir nuteistuju K. L. bei G. P. skundu argumentus del prieš juos ikiteisminio tyrimo metu tariamai naudota fizini ir psichini smurta. Apie tai, kad nenustatyti policijos pareigunai K. L. butu veže i miška ir ten muše, byloje nera jokiu duomenu. Taip pat nera duomenu ir apie šiam nuteistajam padarytus kokius nors sužalojimus. Nors nuteistasis G. P. irgi nurodo apie smurto naudojima ir netgi jo privedima prie savižudybes, taciau konkreciu smurto prieš ji panaudojimo faktu nenurodo. Apeliacines instancijos teismas išsireikalavo išrašus iš G. P. ligos istorijos bei nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima (t. 48, b.l. 273, 281, 282). Iš šiu dokumentu matosi, kad 2003 m. gruodžio 2 d. – 3 d. G. P. buvo gydomas Telšiu AL psichiatrijos skyriuje ir jam buvo diagnozuoti adaptacijos sutrikimai su elgesio ir emociju sutrikimas bei suicidinis bandymas pasikarti. I ligonine G. P. buvo atvežtas iš areštines, kur bande pasikarti, o prieš tai dar bande pjautis rankos dilbi. Telšiu raj. apylinkes prokuraturoje jokiu G. P. skundu ar pareiškimu nebuvo gauta, o del nurodyto fakto prokuratura prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Taigi, jokiu duomenu apie tai, kad prieš G. P. butu naudojamas koks nors smurtas, byloje nera.

Be to, kas jau aptarta, visi apeliantai savo skunduose nurodo, kad teismas apkaltinamaji nuosprendi ju atžvilgiu pagrinde vien tik melagingais atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybes A. G. , o kartais – ir kito nuteistojo V. V. parodymais. Šie asmenys juos apkalbejo siekdami patys išvengti atsakomybes, todel ju parodymais remtis nebuvo galima. Tuo tarpu kitu ju kalte patvirtinanciu irodymu nera, juos teisinancius irodymus teismas be pagrindo atmete, netinkamai ivertino irodymus, o nuosprendi pagrinde prielaidomis. Apeliantu nuomone, teismo išvados prieštaringos, nes vienais atvejais, esant tokiems patiems irodymams, jie buvo nuteisti, o kitais atvejais išteisinti. Todel jie daro išvada, kad byla išnagrinejes teismas buvo šališkas.

Visi šie apeliantu argumentai faktiškai yra susije su teisme išnagrinetu irodymu vertinimu ir kolegija juos atmeta, nes laiko nepagristais. Apie teisminio nagrinejimo metu buvusio kaltinamojo ir nuosprendžiu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybes A. G. nei kito nuteistojo V. V. procesini statusa, ju duotu parodymu vertinima, pagrista tu parodymu pripažinima irodymais kolegija jau yra placiai išdesciusi motyvus šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje. Ten pat jau atsakyta ir i kitus apeliantu skunduose išdestytus su irodymu vertinimu susijusius klausimus, todel tu paciu argumentu kolegija nedestys. Taciau kolegija dar karta konstatuoja, kad teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai išnagrinejo visas, tiek nuteistuosius apkaltinancias, tiek ir juos teisinancias bylos aplinkybes, irodymus ivertino laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimu, o teismo išvadas pagrinde išnagrinetu irodymu bei nustatytu bylos aplinkybiu visuma. Teismo išvadose vertinant irodymus prieštaravimu taip pat nera. Iš bylos matosi, kad nei pagal viena kaltinima nuteistieji nebuvo nuteisti remiantis vien tik apeliantu nurodomo A. G. parodymais. Tokiais atvejais teismas tose dalyse prieme išteisinamaji nuosprendi. Tuo tarpu kaltais nuteistieji buvo pripažinti tais atvejais, kai ju kalte patvirtino ne tik atskiru asmenu parodymai, bet ir visuma kitu tuos parodymus partvirtinanciu irodymu ir tik tais atvejais, kai teismui del ju kaltes nekilo jokiu abejoniu. Šiame nuosprendyje kolegija jau aptare visas konkrecias pripažintas irodytomis nusikalstamas veikas, del kuriu paduoti apeliaciniai skundai, ir jau padare išvada, kad nuosprendis tose dalyse yra teisetas ir pagristas.

Kadangi jau aptartu baudžiamojo proceso istatymu pažeidimu nebuvo padaryta, o irodymai buvo ivertinti tinkamai, todel atmetami ir apeliantu teiginiai apie teismo šališkuma, nes jie grindžiami išimtinai tais paciais jau aptartais ir atmestais argumentais. Taip pat pažymetina, kad viso teisminio nagrinejimo metu niekas iš proceso dalyviu teismui nušalinimo nebuvo pareiškes. BPK 58 str. numatytu pagrindu teismo nušalinimui ar šia byla nagrinejusiu teiseju nusišalinimui taip pat nera. Niekuo nepagristi ir nuteistojo G. P. teiginiai apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos normu pažeidimus. Skunde nurodytame Konstitucijos 21 str. draudžiama žmogu kankinti, žaloti, žeminti jo oruma, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Tokiu pažeidimu byloje nenustatyta, o G. P. paskirta bausme yra teisinga ir numatyta baudžiamuju istatymu sankcijose. Skunde nurodydamas Konstitucijos 32 str. 1 d. apeliantas greiciausiai suklydo ir turejo mintyje ne šia norma, o Konstitucijos 31 straipsnio 2 dali. Joje nustatyta nuteistojo konstitucine teise irgi nebuvo pažeista, nes byla viešai ir teisingai išnagrinejes teismas buvo nepriklausomas ir bešališkas.

Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad teisme buvo pažeista jo teise žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Nurodo, kad byla buvo perduoti nagrineti teismui ji kaltinant pagal senojo 1961 m. BK straipsnius, taciau veliau prokuroras pateike prašyma kaltinimus pakeisti i 2000 m. BK straipsnius ir jis del to netgi buvo papildomai apklaustas. Jam neaišku, kodel teismas ji pripažino kaltu pagal naujojo BK normas, o išteisino – pagal senojo. Teismui ji išteisinus pagal 1961 m. BK 227¹ str. 1 d., liko neaišku, koks sprendimas priimtas del pakeisto kaltinimo pagal 2000 m. BK 249 str. 1 d. Apeliantas dar nurodo, kad jo teise i gynyba pažeide ir paini kaltinimu formuluote, neaiškumas, kurie kaltinimai nagrinejami. Nors ir nepateikdamas konkreciu argumentu apie BPK 255 ir 256 straipsniu, nustatanciu nagrinejimo teisme ribas ir kaltinimo pakeitimo taisykles, pažeidimus apeliaciniame skunde nurodo ir nuteistasis G. P. . Šiuos apeliantu argumentus kolegija irgi atmeta kaip nepagristus.

Iš bylos matosi, kad kaltinamoji išvada joje buvo patvirtinta 2003 m. kovo 5 d., o visi kaltinamieji, išskyrus G. P. , 2003 m. balandžio 30 d. nutartimi atiduoti teismui pagal baudžiamuosius istatymus, numatytus senajame 1961 m. BK, tame tarpe ir pagal šio BK 227¹ str. 1 d. Nuo 2003 m. gegužes 1 d. isigaliojo naujasis 2000 m. Baudžiamasis kodeksas. 2002 m. spalio 29 d. LR naujuju BK, BPK ir BVK isigaliojimo ir igyvendinimo tvarkos istatymo Nr. IX-1162 (jis papildytas ir pakeistas 2003 m. birželio 19 d. istatymu Nr. IX-1638) 4 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužes 1 d. padare nusikalstama veika, kuri atitinka naujajame BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkama naujojo BK straipsni, švelninanti bausme arba kitokiu budu palengvinanti nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti. To paties istatymo 5 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamosiose bylose del nusikalstamu veiku, padarytu iki 2003 m. gegužes 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio istatymo ir naujojo BK 3 str. nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju BPK. Nusikalstamas veikas pagal naujaji BK perkvalifikuoja teismai, nagrinejantys byla pirmaja instancija, apeliacine ir kasacine tvarka. Naujojo BPK 256 str. 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, bylos nagrinejimo metu gaves prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentejusiojo rašytini prašyma kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuoti pagal baudžiamaji istatyma, numatanti sunkesni nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, arba kaltinamajame akte išdestytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmes skirtingomis, apie tai praneša kaltinamajam. Prašyme pakeisti kaltinamajame akte išdestytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmes skirtingomis turi buti suformuluotos šios iš esmes skirtingos faktines aplinkybes. Prašymu pakeisti kaltinima nuorašai iteikiami kaltinamajam ir jo gynejui. Gaves prašyma pakeisti kaltinima, teismas praneša kaltinamajam ir jo gynejui apie teise prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo. Patenkines toki prašyma teismas nustato konkretu pertraukos laika. Tuo tarpu BPK 256 str. 3 d. nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 daliu nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamaji istatyma, numatanti lengvesni nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, jeigu iš esmes nesikeicia faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Išnagrinejus šia baudžiamaja byla, nustatyta, kad kaltinimu pakeitimo taisykliu, o tuo paciu ir kaltinamuju teisiu teismas nepažeide. Iš bylos matosi (t. 40, b.l. 29, 30-57, 58-61), kad 2004 m. birželio 23 d. teisiamajame posedyje prokuroras pareiške prašyma kaltinamiesiems pakeisti kaltinimus BPK 256 str. tvarka. Prašymas buvo susijes ir su dalies kaltinamajame akte išdestytu faktiniu aplinkybiu pakeitimu, ir su tu paciu nusikalstamu veiku perkvalifikavimu pagal baudžiamuosius istatymus, numatytus naujajame 2000 m. BK. Šis prokuroro prašymas ir teismui pateikti pakeisti kaltinimai buvo prideti prie bylos, o visiems kaltinamiesiems ir ju gynejams buvo iteikti pakeistu kaltinimu nuorašai. Be to, susipažinimui su pakeistais kaltinimais ir pasiruošimui nuo ju gintis teismas padare posedžio pertrauka iki 2004 m. rugpjucio 23 d. Po šios pertraukos teisminis nagrinejimas buvo tesiamas, o kaltinamieji papildomai apklausti.

Iš prokuroro pateikto prašymo pakeisti kaltinimus matosi, kad kaltinimus buvo prašoma pakeisti ne visiems, o tik daliai (trylikai iš dvidešimties) kaltinamuju, o taip pat ne del visu nusikalstamu veiku, bet tik del tu, kuriu faktines aplinkybes reikejo pakeisti nurodant papildoma nusikaltimus kvalifikuojanti požymi. Tas pacias nusikalstamas veikas buvo prašoma dar ir perkvalifikuoti pagal naujojo 2000 m. BK straipsnius. Tai reiškia, kad kaltinimus tuo paciu metu buvo prašoma ir pasunkinti, ir lengvinti, ir pakeisti kai kurias kaltinimu faktines aplinkybes.

Kaip jau buvo mineta, prokuroras ir teismas šiuo atveju atliko visas butinas su kaltinimo pakeitimu susijusias BPK 256 str. 1 ir 2 dalyse numatytas procesines proceduras. Prašymas ir pakeisti kaltinimai teismui buvo pateikti raštu, ju nuorašai iteikti kaltinamiesiems ir ju gynejams, be to, pasiruošimui gynybai nuo pakeistu kaltinimu teismas padare ilga, net 2 menesiu trukmes posedžio pertrauka. Tai reiškia, kad jokios kaltinamuju teises, taip pat ir ju teise i gynyba, pažeistos nebuvo. Kolegija atmeta nuteistojo R. V. argumentus apie tai, kad jis nesuprato kaltinimu formuluociu ir pacios kaltinimu pakeitimo proceduros. Kaip jau mineta, prokuroro pateiktuose kaltinimuose buvo papildomai nurodytas tik kai kurias nusikalstamas veikas kvalifikuojantis požymis, be to, tos veikos jau kvalifikuotos ne pagal senojo 1961 m. BK, o pagal naujojo 2000 m. BK straipsnius. Papildomo nusikaltima kvalifikuojancio požymio nurodymas pakeistame kaltinime, kolegijos nuomone, netgi nereiškia esminio faktiniu aplinkybiu pasikeitimo. Visos kitos kaltinimu faktines aplinkybes nepasikeite. Taigi kaltinimu formuluotes kaltinamiesiems, tame tarpe ir R. V. , neturejo sukelti jokiu neaiškumu. Kita vertus, galimybe gerai susipažinti su pakeistais kaltinimasis ir pasiruošti gynybai R. V. užtikrino bei garantavo tiek padaryta ilga posedžio pertrauka, tiek ir viso teisminio nagrinejimo metu dalyvaves gynejas. Tai reiškia, kad ir R. V. , ir kitu kaltinamuju BPK 22 str. numatyta ju teise žinoti, kuo jie kaltinami, ir ju teise i gynyba pažeistos nebuvo.

Teismo sprendimuose kaltinamuosius pripažinti kaltais ir išteisinti pagal skirtinguose kodeksuose numatytus baudžiamuosius istatymus prieštaravimu taip pat nera. Kaip jau buvo mineta, prokuroras pateike prašyma pakeisti kaltinimus ne visiems kaltinamiesiems ir ne del visu nusikalstamu veiku, o tik del turto prievartavimo padarant nukentejusiesiems didele turtine žala arba sunaikinant ar sugadinant ju turta. Konkreciai kaltinamajam R. V. prokuroras pareiške prašyma pakeisti kaltinimus del nukentejusiuju R. L. , J. P. , R. B. , V. P. ir S. K. turto prievartavimo. Šias nusikalstamas veikas buvo prašoma kvalifikuoti pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. Ryšium su tuo, pagal 2000 m. BK 249 str. 1 d. buvo prašoma kvalifikuoti ir R. V. veikas del R. V. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje padarant nurodytus turto prievartavimus. Tuo tarpu kaltinimas pagal 1961 m. 227¹ str. 1 d. del paties nusikalstamo susivienijimo sukurimo bei dalyvavimo jo veikloje, taip pat kiti kaltinimai pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. ir 271 str. 4 d. R. V. teisminio nagrinejimo metu nebuvo keiciami ir prokuroras tokiu prašymu teismui nepareiške. Butent del šios priežasties nuosprendžiu teismas R. V. ir kitus kaltinamuosius pripažino kaltais ir nuteise tik pagal naujojo 2000 m. BK straipsnius, tuo tarpu juos išteisino pagal baudžiamuosius istatymus, numatytus tiek senajame, tiek naujajame baudžiamuosiuose kodeksuose.

Vis delto kolegija pažymi, kad surašant nuosprendi teismas padare kai kuriu klaidu. Iš bylos matosi, kad prokurorui pareiškus prašyma pakeisti kaltinimus, teismas jokio sprendimo del nusikalstamu veiku perkvalifikavimo, nepasibaigus teisminiam nagrinejimui, neturejo priimti ir jo neprieme. Tu veiku kvalifikavimo klausimas buvo išsprestas nuosprendžiu. Pagal BPK 299 str. nuostatas, priimant nuosprendi pirmiausia išsprendžiamas kaltes irodytumo, o tik po to nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kiti klausimai. Nusprendus, del kuriu nusikalstamu veiku padarymo kaltinamuju kalte irodyta, teismas turejo išspresti ir tu veiku kvalifikavimo klausima. Šiame nuosprendyje teismas taip ir padare kaltinamuosius pripažines kaltais ir juos nuteises pagal švelnesne atsakomybe numatancius naujojo 2000 m. BK straipsnius. Tuo tarpu nusikalstamu veiku, kuriu padaryme kaltinamuju dalyvavimas nebuvo nustatytas, perkvalifikuoti pagal naujojo BK straipsnius nebuvo jokio reikalo, teismas to neturejo daryti, o kaltinamieji turejo buti išteisinti pagal tuos baudžiamuosius istatymus, pagal kuriuos byla buvo perduota teisminiam nagrinejimui. Šios taisykles teismas šioje byloje nesilaike ir tai tikrai ineše tam tikros painiavos. Pavyzdžiui, nuosprendžio ižangineje dalyje nurodoma, kad R. V. buvo kaltinamas ir pagal 1961 m. BK 227¹ str. 1 d., ir pagal 2000 m. BK 249 str. 1 d. bei pagal 181 str. 2 d. Tuo tarpu rezoliucineje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad R. V. išteisinamas tik pagal 1961 m. BK 227¹ str. 1 d. ir pagal 2000 m. BK 181 str. 2 d. del V. P. turto prievartavimo. Kolegijos nuomone, nuosprendžio ižangineje dalyje iš viso neturejo buti nurodomas kaltinimas R. V. pagal 2000 m. BK 249 str. 1 d., o del V. P. turto prievartavimo jis irgi turejo buti išteisintas pagal senojo 1961 m. BK 273 str. 3 d.

Vis delto, nors ir pripažinus kai kurias jau aptartas teismo klaidas, del ju naikinti arba keisti nuosprendi, kolegijos nuomone, nera pagrindo. Kaip jau buvo mineta, kaltinimu pakeitimo procedura buvo atlikta nepažeidžiant BPK 256 str. reikalavimu ir del to nuteistojo R. V. teise i gynyba nebuvo pažeista. Taip pat akivaizdu, kad nors nuosprendžio ižangineje bei rezoliucineje dalyse buvo nurodyti kai kurie ne tu Baudžiamuju kodeksu straipsniai, iš viso nuosprendžio turinio aiškiai matosi, kad teismas tikrai prieme sprendimus del visu kaltinimu. Akivaizdu, kad teismas R. V. išteisino del visu nusikalstamu veiku, atitinkanciu tiek senojo 1961 m. BK 227¹ str. 1 d., tiek ir naujojo 2000 m. BK 249 str. 1 d., sudetis.

Be to, naikinti arba keisti nuosprendi nurodytoje dalyje nera pagrindo ir del kitu priežasciu. BPK 312 str. 2 d. nurodyta, kad išteisintasis ir jo gynejas turi teise paduoti apeliacinius skundus del nuosprendžio tik tiek, kiek jis yra susijes su išteisinimo motyvais ir pagrindu. Iš nuteistojo R. V. apeliacinio skundo matosi, kad jis savo išteisinimo motyvu ir pagrindu neskundžia ir šiu klausimu skunde net nemini. Apeliaciniame skunde jis prašo ji tik išteisinti pagal kaltinimus, del kuriu teismas prieme apkaltinamaji nuosprendi. Del išdestytu priežasciu tikrinti ir revizuoti nuosprendžio dali, kuria R. V. ir kiti apeliantai pagal dali kaltinimu išteisinti, kolegija iš viso negali, nes taip butu pažeistos ne tik BPK 312 str. 2 d., bet ir 320 str. 3 d. nuostatos.

Visa tai, kas buvo išdestyta, liecia ir kitus nuosprendi apskundusius nuteistuosius, išskyrus G. P. . Iš bylos matosi, kad paskelbus šio kaltinamojo paieška, byla jo atžvilgiu buvo išskirta. Ir tik po to, kai G. P. buvo sulaikytas, 2004 m. sausio 19 d. teismas prieme nutarti G. P. baudžiamaja byla sujungti su byla, kurioje kaltinami R. V. ir kiti kaltinamieji (t. 28, b.l. 119-120). Prokurorui pareiškus prašyma pakeisti kaltinimus ir G. P. , ši procedura atlikta ir ji nepažeidžiant BPK 255 bei 256 straipsniu reikalavimu ir tai jau buvo aptarta. Be to, paminetoje išskirtoje byloje G. P. buvo kaltinamas jau tik pagal naujojo 2000 m. BK straipsnius. Todel nuosprendyje pagal atskirus kaltinimus jis ir buvo nuteistas, ir išteisintas pagal baudžiamuosius istatymus, numatytus tame paciame 2000 m. Baudžiamajame kodekse.

Jokiu kitu, o juo labiau esminiu BPK reikalavimu pažeidimu, kurie butu suvarže kaltinamuju teises arba butu sukliude teismui priimti teisinga nuosprendi, kolegija taip pat nenustate.

Nuteistuju apeliaciniu skundu argumentus del paskirtu bausmiu, išskyrus nuteistojo M. K. argumentus del galutines subendrintos bausmes paskyrimo, kolegija atmeta. Paskirdamas nuteistiesiems bausmes teismas BK 54, 61 straipsniu ir jokiu kitu bausmes skyrima reguliuojanciu BK normu reikalavimu nepažeide. Nebuvo pažeistas ir bausmiu individualizavimo principas, nes teismas atsižvelge i kiekvieno nuteistoju padaryta nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, tu nusikalstamu veiku motyvus bei tikslus, kiekvieno nuteistojo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formas ir rušis, ivertino visu kaltinamuju asmenybes bei atsižvelge ir i kitas BK 54 str. nurodytas aplinkybes. Nuosprendyje bausmiu skyrimas placiai bei išsamiai motyvuotas, tie motyvai pagristi ir jie faktiškai jau atsako i apeliantu argumentus ir juos paneigia.

Iš nuosprendžio matosi, kad jokiu nuosprendi apskundusiu nuteistuju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Nuteistasis A. V. skunde nurodo, kad jis prisipažino kaltu del V. R. automobilio vagystes ir kad teismas jo prisipažinimo neivertino. Kolegija ši apelianto argumenta atmeta. Šiame nuosprendyje jau buvo aptarta, kad del V. R. automobilio vagystes A. V. prisieme visa kalte sau ir tokiu budu megino padeti išvengti atsakomybes savo bendrininkui T. L. , kuri teismas del šios vagystes irgi pripažino kaltu. Taigi A. V. nepripažino netgi esminiu nusikaltimo aplinkybiu, tokie jo parodymai negali buti laikomi prisipažinimu bei nuoširdžiu gailejimusi, todel nustatyti šia jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe nebuvo jokio pagrindo. Tuo tarpu nuteistuju atsakomybe sunkinancias aplinkybes teismas nustate pagristai ir teisingai. Nuteistuju R. V. , T. R. , V. K. ir G. P. atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažinta tai, kad dali nusikalstamu veiku jie padare veikdami organizuotoje grupeje, o kitu nuosprendi apskundusiu nuteistuju – kad jie nusikalstamas veikas padare bendrininku grupeje. Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad skirdamas bausme, teismas nesilaike BK 55 str. reikalavimu. Šis apelianto argumentas irgi nepagristas. BK 55 str. iš tikruju nurodyta, kad asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisves atemimo bausme, teismas privalo motyvuoti savo sprendima. G. P. anksciau nebuvo teistas, o šiuo nuosprendžiu nuteistas už keturis tycinius apysunkius nusikaltimus. Taciau teismas sprendima skirti G. P. , kaip ir kitiems apeliantams, butent laisves atemimo bausmes tinkamai motyvavo. Atsižvelgta i BK 58 str. 2 d. nuostata, kad organizuotos grupes nariams už nusikaltimo padaryma paprastai skiriama griežtesne bausme negu bendrininku grupes nariams. Taip pat buvo atsižvelgta ir i BK 61 str. nuostatas del bausmes skyrimo, kai yra atsakomybe lengvinanciu ir (ar) sunkinanciu aplinkybiu. Teismas nenustatinejo jokiu lengvinanciu, o tik sunkinancias nuteistuju atsakomybe aplinkybes, todel tai irgi turejo svarbios reikšmes tiek parenkamos bausmes rušiai, tiek ir bausmes dydžiui. Skiriant nuteistiesiems šioje byloje bausmes svarbia reikšme turejo padarytu nusikaltimu skaicius ir pavojingumo laipsnis. Visi apeliantai pripažinti kaltais ir nuteisti už keliu ar net keliolikos nusikaltimu padaryma. K. L. ir M. K. padare po 2, G. P. 4, A. V. 5, S. T. 7, T. L. ir V. K. po 9, R. V. 10, o T. R. net 12 tyciniu nusikaltimu. Tai reiškia, kad visi jie nusikalto neatsitiktinai ir parodo jau susiformavusias nuteistuju nuostatas daryti nusikaltimus. Nors teismas šioje byloje nuteistuosius pagal 1961 m. BK 227¹ str. 1 d. arba pagal 2000 m. BK 249 str. 1 d. išteisino, taciau nustatytos bylos aplinkybes vis tiek parodo ju nusikalstamu veiku organizuotumo lygi. Nuteistieji ilga laika, paprastai veikdami tu paciu bendrininku grupemis ir pasiskirstydami vaidmenimis, dažniausiai dare to paties pobudžio nusikaltimus, t.y. vogdavo automobilius, o po to prievartaudavo nukentejusiuju turta reikalaudami išpirku už pagrobtu automobiliu sugražinima. Tokiu nusikaltimu darymas jau buvo tapes ju pragyvenimo šaltiniu. Nuosprendyje teismas nurode ir dažniausius kiekvieno iš nuteistuju vaidmenis darant nusikaltimus bendrininku grupese. Svarstant paskirtu bausmiu klausima taip pat turi buti atsižvelgta ir i padarytu nusikaltimu konkrecias aplinkybes, tame tarpe ir ir i padarytu nusikalstamu veiku ižuluma.

Savo apeliaciniuose skunduose nuteistasis S. T. nurodo, kad anksciau nebuvo teistas, dirbo ir išlaiko tris vaikus, M. K. nurodo, kad visus nusikaltimus padare dar iki jo pirmojo suemimo, A. V. irgi nurodo, kad iki sulaikymo šioje byloje dar nebuvo teistas, o dali nusikaltimu padare dar budamas nepilnametis. Nuteistasis R. V. nurodo, kad turi nepilnamete dukra, o G. P. - kad nebuvo teistas, dirbo, išlaike šeima, jo dalyvavimas nusikaltimuose buvo epizodinis, o vaidmuo pagalbinis. Su šiomis apeliantu nurodytomis aplinkybemis galima sutikti tik iš dalies. Dali nusikaltimu padares budamas nepilnametis, A. V. ir sulaukes pilnametystes dare kitus nusikaltimus, be to 2002 metais už kitu tyciniu nusikaltimu padaryma buvo nuteistas dar tris kartus. Nors dalis apeliantu nurodo, kad turi šeimas ir nepilnameciu vaiku, taciau tai vis tiek nepateisina ju dalyvavimo nusikaltimu daryme. Be to, vaiku turejimas dar nereiškia, kad nuteistieji tikrai jais rupinosi ir juos išlaike. Pavyzdžiui, byloje yra 2002 m. sausio 4 d. Telšiu raj. apylinkes teismo sprendimas, kuriuo iš S. T. priteisti alimentai jo dukros Augustes išlaikymui. Nuteistojo G. P. argumentai taip pat nepagristi. Kaip jau mineta, jis nuteistas ne už 3, kaip pats nurodo, o už 4 nusikaltimu padaryma, todel jo nusikalstami veiksmai irgi nebuvo nei atsitiktiniai, nei epizodiniai. Jo vaidmuo darant nusikaltimus taip pat nebuvo nei pagalbinis, nei antraeilis. Kaip tik priešingai, G. P. pagal BK 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d. nuteistas už A. Kž. turto sunaikinimo organizavima, o pagal BK 178 str. 2 d. ir pagal BK 181 str. 1 d. nuteistas kaip nusikaltimu vykdytojas. Nors G. P. skunde nurodo, kad išlaike šeima, taciau iš bylos matosi, kad jis ilga laika slapstesi užsienio valstybeje. Bet kuriuo atveju, apeliantu nurodomi argumentai vis tiek nenusveria jau aptartu kitu aplinkybiu, nulemusiu jiems paskirtu bausmiu ruši ir dydi. Visiems nuteistiesiems paskirtos bausmes baudžiamuju istatymu sankciju ribose. Tos bausmes artimos arba kiek didesnes už sankcijose numatytu bausmiu vidurkius. Ivertinus tai, kad nenustatyta jokiu atsakomybe lengvinanciu, o nustatytos tik atsakomybe sunkinancios aplinkybes, taip pat atsižvelgiant i kitas jau aptartas bylos aplinkybes, visiems nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmes yra teisingos, jas laikyti aiškiai per griežtomis ir jas švelninti pagrindo nera.

Nuteistasis S. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jam paskirtas bausmes turejo subendrinti apemimo budu. Šiuos apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. BK 63 str. 5 d. numato konkrecius atvejus, kai bausmes bendrinamos apemimo budu. Toks budas taikomas kai yra ideali nusikalstamu veiku sutaptis, taip pat kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojinguma ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamu veiku rušims ar kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius. Tuo tarpu visos S. T. padarytos nusikalstamos veikos yra tyciniai tai paciai kategorijai priskiriami nusikaltimai, kuriu pavojingumas nesiskiria. Be to jo padarytu nusikalstamu veiku sutaptis yra reali. Todel teismas jam paskirtas bausmes pagristai subendrino dalinio sudejimo budu vadovaujantis BK 63 str. 4 d. nuostatomis. Teismas pagristai tokiu paciu budu subendrino bausmes ir kitiems nuteistiesiems, kuriu padaryti nusikaltimai irgi negali buti laikomi labai skirtingais pagal pavojinguma. Visiems nuteistiesiems ne visiško, o tik dalinio sudejimo budu paskirtos subendrintos bausmes irgi nera per griežtos, todel ir jas švelninti pagrindo nera.

Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad teismas jam turejo taikyti 2002 m. lapkricio 7 d. LR istatymo Nr. IX-1182 ,,Del amnestijos pažymint LR Konstitucijos dešimties metu sukakti“ 4 str. 2 d. 2 p. Apeliantas tai argumentuoja tuo, kad jis nuteistas pirma karta, o už jo padarytus nusikaltimus amnestija turejo buti taikoma. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta. Pamineto amnestijos istatymo 8 str. yra išvardinti nusikaltimai, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma, tarp ju nurodytas ir turto prievartavimas (1961 m. BK 273 str. 3 d.). Amnestijos istatymo 9 str. 4 p. be to nurodyta, kad amnestija netaikoma asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, jeigu bent del vieno iš ju šis Istatymas amnestijos nenumato. Be kitu nusikaltimu R. V. nuteistas ir už J. P. turto prievartavimo organizavima pagal 2000 m. BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 2 d. Šis turto prievartavimas padarytas organizuotos grupes ir padarant didele turtine žala, nusikalstamos veikos padarymo metu jis atitiko butent nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 273 str. 3 d., sudeti. Todel amnestijos istatymas R. V. negalejo buti taikomas ir teismas pagristai jo netaike.

Taciau kai kuriuos nuteistuju apeliaciniuose skunduose destomus argumentus kolegija pripažista pagristais. Nuteistuju M. K. , S. T. , V. K. , A. V. , T. R. ir K. L. apeliacinius skundus kolegija tenkina iš dalies. M. K. atžvilgiu nuosprendis keiciamas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo, nustatancio bausmes skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles. Be to, šio nuteistojo, o taip pat nuteistuju S. T. , V. K. , A. V. , T. R. ir K. L. atžvilgiu nuosprendis keiciamas ir del netinkamai išsprestu kitu nuosprendžio klausimu, t.y. padarytu klaidu apskaiciuojant ir i paskirtas bausmes iskaitant kardomojo kalinimo (suemimo) laika.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. nurode, kad i bausmes laika teismas jam neiskaite pataisos namuose jau atliktos laisves atemimo bausmes laiko. Šis jo argumentas pagristas. BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausme ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priemimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priemimo dar padare kita nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima. Šiuo atveju i bausmes laika iskaitoma bausme, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesni nuosprendi. Skundžiamu nuosprendžiu teismas M. K. paskyre bausmes už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d. ir pagal BK 181 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu. Be to, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. šia subendrinta bausme teismas dalinio sudejimo budu subendrino su Telšiu raj. apylinkes teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, ir galutine subendrinta bausme M. K. paskyre laisves atemima 4 metams. Taigi, vadovaujantis jau paminetomis BK 63 str. 9 d. nuostatomis teismas M. K. paskirtas bausmes subendrino su bausme, paskirta vienu ankstesniu nuosprendžiu. Taciau iš bylos dokumentu matosi, kad Telšiu raj. apylinkes teismas 2002 m. vasario 7 d. prieme dar viena nuosprendi, kuriuo M. K. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 225 str. 3 d. bei BK 234 str. 1 d. ir jam paskirta subendrinta 2 metu laisves atemimo bausme. Pagal ši nuosprendi M. K. jau atliko dali jam paskirtos bausmes nuo 2001 m. vasario 10 d. iki 2002 m. spalio 18 d. Iš bylos matosi, kad nusikaltimus, už kuriuos M. K. nuteistas šiuo skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padare dar iki nurodyto 2002 m. vasario 7 d. nuosprendžio priemimo. Todel, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., teismas privalejo subendrinti ir šiuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes, taciau to nepadare. Pažymetina, kad ši klaida turejo dideles reikšmes nustatant jau atliktos laisves atemimo bausmes dali. Nors teismas galutine subendrinta bausme M. K. paskyre subendrines bausmes, paskirtas šiuo ir ankstesniu 2003 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pagal ta nuosprendi M. K. bausmes dar nebuvo pradejes atlikti. Todel galutines subendrintos bausmes laika M. K. teismas nusprende pradeti skaiciuoti nuo 2004 m. kovo 7 d., t.y. nuo jo sulaikymo ir suemimo šioje byloje momento. Keiciant nuosprendi del netinkamo baudžiamojo istatymo (BK 63 str. 9 d.) taikymo ir subendrinant bausmes, paskirtas dar ir ankstesniu 2002 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, i galutines subendrintos bausmes laika M. K. butina iskaityti pagal ankstesni nuosprendi jau atlikta 1 metu 8 men. ir 8 d. laisves atemimo bausmes laika. Keiciant nuosprendi ir iš naujo skiriant galutine subendrinta bausme, kolegija taiko ta pati dalinio bausmiu sudejimo buda. Taciau ivertinus visas jau aptartas su bausmes skyrimu susijusias aplinkybes bei be atitinkamo apeliacinio skundo nesant galimybes pabloginti nuteistojo padeties, galutine subendrinta bausme M. K. skiriama neviršijant jau skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmes dydžio. Sudejus visa jau atliktos bausmes ir suemime išbuta laika, nuteistasis M. K. turi buti laikomas jam paskirta bausme jau atlikusiu.

Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistiesiems S. T. , V. K. , A. V. , T. R. ir K. L. i paskirtu bausmiu laika teismas iskaite ne visa šiu nuteistuju kardomojo kalinimo (suemimo) laika ir taip pažeide BK 66 str. 1 d. reikalavimus. Apie tai nuteistieji pagristai nurodo savo apeliaciniuose skunduose, tai nurodoma pataisos namu raštuose del bausmiu laiko patikslinimo, be to, tai patvirtina ir išnagrinetoje byloje esantys dokumentai. S. T. i bausmes laika teismas neiskaite jo suemimo laiko nuo 2001 m. gruodžio 31 d. iki 2002 m. sausio 3 d. Iš bylos matosi, kad S. T. iš laisves atemimo vietu jau paleistas atlikes visa paskirta bausme dar neišnagrinejus bylos apeliacine tvarka. Patikrinus byla, taip pat nustatyta, kad dalies suemimo laiko teismas neiskaite ir kitiems nuteistiesiems: V. K. – nuo 2002 m. sausio 24 d. iki 2002 m. gegužes 24 d.; A. V. – nuo 2001 m. kovo 11 d. iki 2001 m. kovo 22 d., nuo 2001 m. balandžio 20 d. iki 2001 m. gegužes 11 d. ir nuo 2001 m. lapkricio 15 d. iki 2002 m. gruodžio 16 d.; T. R. – nuo 2001 m. lapkricio 15 d. iki 2002 m. gegužes 24 d.; K. L. – nuo 2002 m. liepos 5 d. iki 2002 m. rugsejo 12 d. Nurodytos klaidos ištaisomos šiuo nuosprendžiu. Kolegija pažymi, kad Šiauliu apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalis del i nuteistiesiems paskirtas bausmes jau iskaityto ju suemimo laiko nekeiciama ir lieka galioti. Šiuo apeliacines instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems apygardos teismo nepagristai neiskaitytas suemimo laikas i bausmes laika iskaitomas papildomai.

Kitiems nuosprendi apskundusiems nuteistiesiems ju suemimo laika i bausmes teismas iskaite teisingai. Nuteistasis G. P. , nors to ir nenurode savo apeliaciniame skunde, teisminio nagrinejimo metu reiške prašymus jam i bausmes laika iskaityti 4 men., kuriuos jis išbuvo sulaikytas JAV. Apeliantas nurodo, kad šioje valstybeje jis buvo sulaikytas vykdant Lietuvoje paskelbta jo paieška. Šiuos nuteistojo argumentus kolegija atmeta, nes juos paneigia esantys byloje ir apeliacines instancijos teisme papildomai gauti dokumentai. Iš bylos matosi, kad 2002 m. lapkricio 8 d. buvo paskelbta G. P. paieška, o 2003 m. sausio 30 d. baudžiamoji byla prieš ji sustabdyta (t. 37, b.l. 62-65, 66-69). Telšiu raj. PK pažymoje nurodyta, kad G. P. 2003 m. rugsejo 17 d. etapuotas i Lietuva iš JAV ir jo paieška nutraukta (t. 37, b.l. 72). Iš Lietuvos kriminalines policijos biuro tarptautiniu ryšiu valdybos pažymos (t. 49, b.l. 9) taip pat matosi, kad G. P. i Lietuva iš JAV buvo ne perduotas del paieškos, o deportuotas iš JAV del nelegalaus buvimo šioje valstybeje. Visa tai patvirtina ir byloje esantys G. P. deportacijos dokumentai (t. 38, b.l. 1-10). Iš ju matosi, kad G. P. JAV valdžios organu buvo isakyta išvykti iš šios šalies. Pats G. P. raše prašyma JAV Imigracijos Teismui, kuriame pripažino, kad gyvena šioje šalyje nelegaliai, taciau praše leisti pasilikti JAV nurodydamas, kad Lietuvoje susidurs su persekiojimu. 2003 m. liepos 30 d. JAV Imigracijos Teismo teisejo isakymu G. P. apeliacija atmesta. Visi šie dokumentai patvirtina, kad G. P. JAV nebuvo sulaikytas vykdant Lietuvoje paskelbta paieška ir nebuvo išduotas Lietuvai pagal teisesaugos organu, vykdžiusiu paieška, reikalavima. Nuteistasis tiesiog buvo sulaikytas del vizu režimo pažeidimo bei nelegalaus gyvenimo ir deportuotas iš JAV butent del šios priežasties. Todel nuosprendyje teismas pagristai nusprende G. P. paskirtos bausmes laika pradeti skaiciuoti nuo jo sulaikymo Lietuvoje momento 2003 m. rugsejo 17 d.

Kitus nuteistuju apeliaciniuose skunduose paminetus klausimus teismas irgi išsprende teisingai. Nuteistais S. T. skunde dar prašo panaikinti nuosprendžio dali del turto konfiskavimo ir civiliniu ieškiniu patenkinimo. Nurodo, kad nukentejusiajam A. R. žala jau atlygino nuteistasis A. Š. . Šie apelianto prašymai irgi niekuo nepagristi, juos nuteistasis grindžia tik tuo, kad neprisipažista kaltu ir prašo išteisinti. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas iš nuteistuju, taip pat ir iš S. T. , nusprende konfiskuoti pinigu sumas, kurios buvo gautos iš ju padarytu nusikalstamu veiku. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matosi, kad buvo nuspresta konfiskuoti tik iš tu nusikaltimu gautus pinigus, kuriose nukentejusieji nepareiške arba atsisake nuo pareikštu civiliniu ieškiniu. BK 72 str. 2 d. 3 p. nurodoma, kad iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialia verte turincius daiktus teismas privalo konfiskuoti. BK 72 str. 5 d. taip pat nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra pasleptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti del kitu priežasciu, teismas iš kaltininko, jo bendrininku ar kitu šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytu asmenu išieško konfiskuotino turto verte atitinkancia pinigu suma. Todel teismas turto konfiskavima, kaip BK 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemone, nuteistiesiems taike pagristai, teisingai nustate ir konfiskuotino turto verte atitinkancias išieškotinas pinigu sumas. Padarytais nusikaltimais nuteistieji padare nukentejusiesiems turtine žala, kuria privalo atlyginti. Todel teismas pagristai patenkino nukentejusiuju civilinius ieškinius ir teisingai nustate žalos atlyginimu sumas. Tais atvejais, kai žala padare bendrai keli nuteistieji, iš ju žalos atlyginimas pagristai priteistas solidariai. Iš bylos matosi, kad teismas pagristai patenkino ir nukentejusiojo A. R. civilini ieškini ir jam solidariai iš S. T. , A. Š. ir L. K. priteise 1056 Lt žalos atlyginimo už pagrobta automobilyje buvusi turta. Duomenu apie tai, kad A. Š. ar kitas bendrininkas jau butu atlygines nukentejusiajam padaryta žala, byloje nera. Jeigu tai paaišketu ateityje, išieškoma iš nuteistuju žalos atlyginimo suma galetu buti tikslinama nuosprendžio vykdymo proceso metu. Todel ir šioje dalyje naikinti arba keisti nuosprendi pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., teiseju kolegija

nusprendžia:

Šiauliu apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendi nuteistuju M. K. , S. T. , V. K. , A. V. , T. R. ir K. L. atžvilgiu pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., nuteistajam M. K. Šiauliu apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. ir BK 181 str. 1 d. paskirta subendrinta bausme, Telšiu raj. apylinkes teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal 2000 m. BK 180 str. 1 d. paskirta bausme ir Telšiu raj. apylinkes teismo 2002 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 str. 3 d., 1961 m. BK 234 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudejimo budu, ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima 4 (ketveriems) metams.

I galutines subendrintos bausmes laika iskaityti pagal ankstesni Telšiu raj. apylinkes teismo 2002 m. vasario 7 d. nuosprendi atliktos laisves atemimo bausmes laika nuo 2001 m. vasario 10 d. iki 2002 m. spalio 18 d. bei kardomojo kalinimo (suemimo) laika nuo 2004 m. kovo 7 d. iki 2006 m. liepos 4 d., ir nuteistaji M. K. laikyti jam paskirta bausme jau atlikusiu.

Kardomaja priemone – suemima M. K. panaikinti ir iš suemimo ji nedelsiant paleisti teismo saleje.

Nuteistajam S. T. i paskirtos galutines subendrintos bausmes laika papildomai iskaityti kardomojo kalinimo (suemimo) laika nuo 2001 m. gruodžio 31 d. iki 2002 m. sausio 3 d. S. T. laikyti jam paskirta bausme jau atlikusiu.

Nuteistajam V. K. i paskirtos galutines subendrintos bausmes laika papildomai iskaityti kardomojo kalinimo (suemimo) laika nuo 2002 m. sausio 24 d. iki 2002 m. gegužes 24 d.

Nuteistajam A. V. i paskirtos galutines subendrintos bausmes laika papildomai iskaityti kardomojo kalinimo (suemimo) laika nuo 2001 m. kovo 11 d. iki 2001 m. kovo 22 d., nuo 2001 m. balandžio 20 d. iki 2001 m. gegužes 11 d. ir nuo 2001 m. lapkricio 15 d. iki 2002 m. gruodžio 16 d.

Nuteistajam T. R. i paskirtos galutines subendrintos bausmes laika papildomai iskaityti kardomojo kalinimo (suemimo) laika nuo 2001 m. lapkricio 15 d. iki 2002 m. gegužes 24 d.

Nuteistajam K. L. i paskirtos galutines subendrintos bausmes laika papildomai iskaityti kardomojo kalinimo (suemimo) laika nuo 2002 m.liepos 5 d. iki 2002 m. rugsejo 12 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistuju G. P. , R. V. ir T. L. apeliacinius skundus atmesti.