Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

S. S , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietė, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti (yra vaiko auginimo atostogose), (duomenys neskelbtini), neteista,

E. Ž , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietė, lietuvė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista :

2014-03-12 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 4 d.-laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neatlygintinai išdirbti per 6 mėnesius 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė mažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė-laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neatlygintinai išdirbti per 6 mėnesius 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą; 2015-06-30 Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (trys veikos), 182 str. 3 d. (dvi veikos), 302 str. 1 d. (dvi veikos) ir, paskirtąsias bausmes subendrinus BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu bei 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, paskirta subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64[1] str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; bausmės neatlikusi, teistumai neišnykę,

kaltinamos padariusios keturis nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 302 str. 1 d., du nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2015 m. gegužės 12 d. Kaune, Laisvės Alėjoje, prie namo Nr. 60, veikdama bendrininkų grupėje su E. Ž., neturėdama teisėto pagrindo įgijo S. A. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę, t.y. nurodė žinomai melagingas aplinkybes apie tai kad, nukentėjusiąją S. A. įdarbins soliariume ir dėl to reikalingas jos asmens dokumentas, pasiėmė iš S. A. jos vardu 2009-06-17 išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d.

Be to, S. S. 2015 m. gegužės 12 d., Kaune, V. Krėvės pr. 13, veikdama bendrininkų grupėje su E. Ž., panaudodama neteisėtai įgytą nukentėjusiosios S. A. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę užvaldė svetimą turtą-kreditus teikiančios įmonės UAB „4F“ skyriuje „PAY POST“, E. Ž. prisistačius S. A. vardu ir pateikus S. A. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę, sudarė kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 300 eurų sumai, Nr. (duomenys neskelbtini) 750 eurų sumai ir apgaule savo naudai įgijo 1050 eurų vertės svetimą turtą, priklausantį UAB „4F“, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 str. 1 d. , 182 str. 1 d..

Be to, S. S. 2015 m. gegužės 26 d. 14 val. Kaune, Šarkuvos g. 1, esančioje parduotuvėje „Maxima“, veikdama bendrininkų grupėje su E. Ž., neturėdama teisėto pagrindo įgijo L. J. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę, t.y. E. Ž. nurodžius žinomai melagingas aplinkybes apie tai kad, nukentėjusiąją L. J. įdarbins soliariume ir dėl to reikalingas jos asmens dokumentas, pasiėmė iš L. J. jos vardu 2012-07-30 išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d..

Be to, S. S. 2015 m. gegužės 26 d., apie 15 val., Kaune, Prancūzų g. 81, veikdama bendrininkų grupėje su E. Ž., panaudodama neteisėtai įgytą nukentėjusiosios L. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę užvaldė svetimą turtą, t.y. kreditus teikiančios įmonės UAB „4F“ skyriuje „PAY POST“, E. Ž. prisistačius L. J. vardu ir pateikus L. J. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę, sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 800 eurų sumai ir apgaule savo naudai įgijo 800 eurų vertės svetimą turtą, priklausantį UAB „4F“, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Kadangi kaltinamosios S. S. ir E. Ž. kaltomis prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. J. iš pateiktų nuotraukų atpažįsta S. S., kaip moterį prisistačiusią Linos vardu (1 t., b.l. 27-31).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamųjų S. S. ir E. Ž. veikose, visiškai įrodytos, jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 str. 1 d., 302 str. 1 d.

Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama tikslu pasisavinti turtą, t. y. tikslas negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. LR BK 182 str. sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal LR BK 182 str. atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Pagal BK 302 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šį nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Bet kurio iš šių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2013, 2K-39-696/2015).

Teismo nuomone, būtent šiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamųjų S. S. ir E. Ž. nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Pačios kaltinamosios S. S. ir E. Ž. visiškai pripažino savo kaltę, jų parodymus taip pat visiškai patvirtino ir nukentėjusiosios L. J., S. A., patvirtinusios, kad tikrai internete radusios skelbimą dėl įdarbinimo, tarėsi su ir su E. Ž., ir su S. S., kurią E. Ž. pristatydavo tai kaip savo seserį, tai kaip jos vaiko auklę, kurią taip pat norėjo įdarbinti soliariume, jos pažadėjo įdarbinti nukentėjusiąsias ir tuo pagrindu paimdavo iš jų asmens dokumentus. Vėliau sužinodavo, kad jų vardu paimtos paskolos.

Šios aplinkybės rodo, kad E. Ž. ir S. S. veikė tiesiogine tyčia, jos turėjo sumanymą apgaule užvaldyti svetimą turtą, t.y. jos suvokė, kad apgaudinėja nukentėjusiąsias, meluodamos joms, iškraipydamos aplinkybes, faktus, kad jas įdarbins, numatė, kad taip veikdamos suklaidins turto savininkes ir dėl to pastarosios sutiks su jos sąlygomis.

Kaltinamųjų E. Ž. ir S. S. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų veikos atitinka BK 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. nustatytus nusikaltimo požymius.

Kaltinamosios E. Ž. ir S. S. kaltos ir baustinos.

Dėl bausmės skyrimo

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamoji E. Ž. kalta visiškai prisipažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, todėl, teismo nuomone, tai laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmių skyrimo, atsižvelgia į kaltinamųjų E. Ž. ir S. S. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formas ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininkių asmenybes, jų atsakomybes sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Atsižvelgtina, kad kaltinamoji E. Ž. padarė du nesunkius ir keturis apysunkius nusikaltimus, visus nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, kalta visiškai prisipažino ir gailisi, niekur nedirba ir legalaus pajamų šaltinio neturi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 166), psichiatrijos ir narkologijos klinikose nesigydė (1 t., b.l. 132, 134).

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji E. Ž. anksčiau teista du kartus, abu kartus jai teismas paskirtųjų bausmių vykdymą atidėdavo, tačiau Ž. Ž. ir toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad ji teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkusi keistis, yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariamos E. Ž. nusikalstamos veikos yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jai už padarytas nusikalstamas veikas gali būti skirtinos vienintelės BK 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės-realus terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajai E. Ž. pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgtina, kad kaltinamoji S. S. padarė du nesunkius ir keturis apysunkius nusikaltimus, visus nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, anksčiau neteista, kalta visiškai prisipažino ir gailisi, nedirba (yra vaiko auginimo atostogose), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 107-109), psichiatrijos ir narkologijos klinikose nesigydė (1 t., b.l. 96, 98), todėl, teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti–sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jai už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos BK 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės-baudos.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajai S. S. pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje civilinis ieškovas UAB „4f“ pareiškė 800 eurų ir 1191,70 eurų civilinius ieškinius (t. 1, b.l. 11-12, 55-56).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. BPK 109 str., nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, yra tos nuomonės, kad UAB „4f“ civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti bylos medžiaga ir tenkintini visiškai, priteisiant juos solidariai iš kaltinamųjų E. Ž. ir S. S..

Byloje 2016-01-14 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma Nr. NTP-7-496 (t.3, b.l. 49) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė I.Maldeikienė teikė antrinę teisinę pagalbą E. Ž. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatės užmokesčiui sudaro 81,06 ?.

LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajai E. Ž. gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kalta pripažintos E. Ž., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. Ž. paskirta kardomoji priemonė–suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, vykdant paskirtąją bausmę.

Kaltinamajai S. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d., BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 69 str.,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kalta, padarius du nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., keturis nusikaltimus, numatytus BK 302 str. 1 d. ir nuteisti ją:

pagal BK 302 str. 1 d. ( 2015- 05-12 epizodas)- 6 (šešių) MGL, t.y. 225,96 (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 euro centų) bauda;

pagal BK 302 str. 1 d. ( 2015- 05-12 epizodas)- 4 (keturių) MGL, t.y. 1250,64 ? (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 euro centų) bauda;

pagal BK 182 str.1 d. ( 2015- 05-12 epizodas)- 4 (keturių) MGL, t.y. 1250,64 ? (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 euro centų) bauda;

pagal BK 302 str. 1 d. ( 2015- 05-26 epizodas)- 6 (šešių) MGL, t.y. 225,96 (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 euro centų) bauda;

pagal BK 302 str. 1 d. ( 2015- 05-26 epizodas)- 4 (keturių) MGL, t.y. 1250,64 ? (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 euro centų) bauda;

pagal BK 182 str.1 d. ( 2015- 05-26 epizodas)- 4 (keturių) MGL, t.y. 1250,64 ? (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 euro centų) bauda;

Paskirtąsias bausmes pagal BK 182 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (2015-05-12 veika) subendrinti BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir skirti 4 (keturių) MGL, t.y. 1250,64 ? (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 euro centų) bauda;

Paskirtąsias bausmes pagal BK 182 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (2015-05-26 veika) subendrinti BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir skirti 4 (keturių) MGL, t.y. 1250,64 ? (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 euro centų) bauda.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti, iš dalies jas sudedant ir paskirti bausmę-9 (devynių) MGL, t.y. 338,95 ? (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 95 euro centų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-6 (šešių) MGL, t.y. 225,96 (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 euro centų) bauda;

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. Ž. pripažinti kalta, padarius du nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., keturis nusikaltimus, numatytus BK 302 str. 1 d. ir nuteisti ją:

pagal BK 302 str. 1 d. ( 2015- 05-12 epizodas)- laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 302 str. 1 d. ( 2015- 05-12 epizodas)- laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams

pagal BK 182 str. 1 d. ( 2015- 05-12 epizodas)- laisvės atėmimu 6 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 302 str. 1 d. ( 2015- 05-26 epizodas)- laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 302 str. 1 d. ( 2015- 05-26 epizodas)- laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams

pagal BK 182 str.1 d. ( 2015-05-26 epizodas)- laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Paskirtąsias bausmes pagal BK 182 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (2015-05-12 veika) subendrinti BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir skirti bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Paskirtąsias bausmes pagal BK 182 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (2015-05-26 veika) subendrinti BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., taikant bausmių apėmimo principą ir skirti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti, iš dalies jas sudedant ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 641¹ str. paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinti su 2015-06-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į E. Ž. bausmės laiką įskaityti laikotarpį, prabūtą ją sulaikius LR BPK 140 str. tvarka ir suėmus nuo 2015-12-17 iki 2016-02-04 ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę–suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš E. Ž. ir S. S. 800 (aštuonis šimtus) eurų ir 1191,70 ? (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 70 euro centų) UAB „4f“ naudai.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 81,06 € priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtai nuteistajai-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.