Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-11-16 · Civilinė byla Nr. e2S-2439-779/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-16
Bylos Nr.
e2S-2439-779/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13826-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
L. Š., I. B., A. B., V. Z.
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2439-779/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13826-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. Š., I. B., A. B., V. Z. (V. Z.) ieškinį atsakovei 474-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl 2023 m. birželio 21 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimto sprendimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. Š., I. B., A. B., V. Z. (V. Z.) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais visus 2023 m. birželio 21 d. 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – Bendrija) narių pakartotinio neeilinio visuotinio susirinkimo priimtus nutarimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų Laimono L. Š., I. B., A. B., V. Z. (V. Z.) ieškinį, ieškovams nepasinaudojus privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

3. Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė identišką ieškinį, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti. Minėta nutartimi buvo išaiškinta, kad dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų pirmiausia turi būti kreipiamasi į Bendrijos ginčus nagrinėjantį asmenį jos įstatuose nustatyta tvarka.

4. Nors ieškovai nurodė, jog kartu su ieškiniu teikia Bendrijos Juridinių asmenų registro išrašą ir įstatus bei ginčijamo susirinkimo protokolą, tačiau minėti priedai nepridėti. Dėl to teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, vadovavosi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Nustatė, jog civilinėje byloje Nr. e2-14521-1200/2023 pateiktas Bendrijos narių sąrašas patvirtina, kad joje yra 112 narių (4 asmenys nurodyti kaip nepateikę prašymo). Bendrijos įstatų 21 punkte įtvirtinta, kad bendrijoje išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo, turintis patirties bendrijų veikloje. Pagal Bendrijos įstatų 24.7 papunktį visuotinis bendrijos narių susirinkimas renka ir atšaukia ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą. Bendrijos narių ir Bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti Bendrijos ginčus nagrinėjančiam asmeniui. Jeigu ginčus nagrinėjančiam asmeniui nepavyksta išspręsti ginčo arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (Bendrijos įstatų 52 punktas).

Šalies argumentai

5. Teismas sprendė, kad ieškovai pakartotinai nepateikė įrodymų, jog dėl ieškiniu keliamų reikalavimų kreipėsi į Bendrijos ginčus nagrinėjantį asmenį ir ginčas buvo (ne)išnagrinėtas Bendrijos įstatuose nustatyta ikiteismine tvarka. Ieškovai, nurodantys, jog Bendrijoje toks asmuo nėra išrinktas, nuo teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties priėmimo, kuomet ieškinį atsisakyta priimti analogišku pagrindu, nepateikė teismui duomenų, kad apskritai kreipėsi į Bendriją, siekdami pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir (ar) būtų (ne)gavę iš Bendrijos atsakymo, arba, kad ieškovai savo teises siekė apginti neteismine tvarka, tačiau, jų skundo neišsprendus Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, ieškinį pateikia iš karto teismui.

Žemesnės instancijos teismas

6. Šiuo atveju teismas vertino, kad privaloma ginčo sprendimo ikiteismine tvarka ieškovai nepasinaudojo, o teisės kreiptis tiesiogiai į teismą dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DGNKPPSBĮ) nenustato.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovas L. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Pažymėjo, nors Bendrijos įstatų 21 punkte numatyta, kad Bendrijoje renkamas ginčus nagrinėjantis asmuo, tačiau, vadovaujantis Juridinių asmenų registro išrašu, toks asmuo niekada nebuvo ir nėra išrinktas, todėl neegzistuoja. Ieškovai dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių objektyviai negalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi iš karto į teismą.

7.2. Ieškovui nesuprantama, kodėl jis turėjo kreiptis į Bendriją, siekdamas pasinaudoti ikiteismine tvarka, jeigu Bendrija, kaip juridinis asmuo, nėra nei teisės aktų, nei Bendrijos įstatų įgaliota nagrinėti ginčus, juolab ji iš esmės yra atsakovė tokiame ginče. Ieškovui taip pat neaišku, kaip jis turėtų siekti apginti savo teises neteismine tvarka, kai Bendrijoje tiesiog nėra išrinktas ginčus nagrinėjantis asmuo ir ieškovai negali jo išrinkti patys, negali net inicijuoti dalyvių susirinkimo šiuo klausimu, negali išrinkti tokio organo savo balsais.

7.3. Nutartyje teisingai nurodoma, kad Bendrijoje yra 112 narių. Šiuo metu tarp Bendrijos narių ir valdymo organų vyksta ginčai, dėl ko bet koks sprendimų priėmimas yra komplikuotas dėl nuolat kylančių nesutarimų. Tam, kad Bendrijoje būtų išrinktas ginčus nagrinėjantis asmuo, turi būti sušauktas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuriame tokį asmenį išrinktų pusė šiame susirinkime dalyvaujančių asmenų. Toks asmuo pagal Bendrijos įstatų 21 punktą privalo turėti patirties Bendrijos veikloje. Nagrinėjamu atveju iniciatyvos teisę sušaukti tokį susirinkimą turi Bendrijos pirmininkas, valdyba, revizijos komisija arba ketvirtadalis Bendrijos narių (28 asmenys). Ieškovai (4 asmenys) pagal Bendrijos įstatus neturi teisės šaukti tokio susirinkimo, savo ruožtu dabartiniai Bendrijos valdymo organai sąmoningai nedaro nieko, kad toks susirinkimas įvyktų ir ginčus nagrinėjantis asmuo būtų išrinktas. Teismas šiuo atveju reikalauja iš ieškovų veiksmų, kurie nepriklauso nuo jų valios – jie negali išrinkti ginčus nagrinėjančio organo, o bandymas įtikinti tą padaryti kitus narius iš esmės lemtų tai, kad jie tiesiog praleistų 3 mėnesių terminą nutarimų apskundimui teismine tvarka, kas nėra suderinama su jų pamatine teise ginti savo teises efektyviomis ir realiomis teisminės gynybos priemonėmis.

7.4. Ieškovai, susipažinę su 2023 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14521-1200/2023, liko nustebę, kad teismas atsisakė priimti toje byloje reikštą ieškinį dėl 2023 m. birželio 21 d. Bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimtų nutarimų vien dėl to, kad tos bylos ieškovai nesikreipė į ginčus nagrinėjantį asmenį pagal Bendrijos įstatų 21 punktą, kai tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja civilinėje byloje Nr. e2-14567-987/2023 priėmė ieškovų A. J. ir UAB „Grigiškių statyba“ ieškinį dėl 2023 m. kovo 28 d. Bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimtų nutarimų, nors ieškovai civilinėje byloje Nr. e2-14567-987/2023 analogiškai nebuvo pasinaudoję ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

7.5. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nekonstatavo, jog ieškinys turi trūkumų, mano, jog ieškinys galėjo ir turėjo būti priimtas. Ieškovai pripažįsta, kad per skubėjimą nepridėjo ieškinio priedų, tačiau priedų nepridėjimas tėra ieškinio trūkumas ir niekaip nepaneigia to, kas išdėstyta anksčiau, kad ieškinys apskritai gali ir turi būti nagrinėtinas teisme, pašalinus teismo nustatytus trūkumus. Ieškovo vertinimu, nutartis naikintina, o ieškinys yra priimtinas arba nustatytinas terminas šio ieškinio trūkumams pašalinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, atsakovės nuomone, ieškinys buvo nepriimtas dėl to, jog ieškovai nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Nurodė, kad Bendrijoje nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. veikia ginčų nagrinėjimo komisija, numatyta Bendrijos įstatų 21 punkte. Ši tvarka yra privaloma prieš kreipiantis į teismą (Bendrijos įstatų 52 punktas). Patvirtino, jog ieškovai, prieš kreipdamiesi į teismą, nesikreipė į ginčų nagrinėjimo komisiją ir (ar) į Bendrijos pirmininką tam, kad privaloma išankstine tvarka būtų išnagrinėtas ginčas dėl Bendrijos 2023 m. birželio 21 d. susirinkimo sprendimų ginčijimo, todėl atskirasis skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

3. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, kaip pateiktą nesilaikant privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

4. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3-110-313/2016).

5. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2023 m. birželio 28 d. ieškinį, 2023 m. liepos 5 d. nutartį, Bendrijos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, Bendrijos įstatus, 2023 m. birželio 21 d. Bendrijos narių pakartotinio neeilinio visuotinio susirinkimo protokolą. Taip pat atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, Bendrijos sprendimą dėl ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą. Nors šalys nenurodė aplinkybių, kodėl minėti įrodymai turėtų būti pridėti prie bylos apeliacinės instancijos teisme, tačiau, teismo vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, kadangi, kaip nurodyta atskirajame skunde, ieškovai, teikdami ieškinį, per klaidą nepridėjo ieškinio priedų, tuo tarpu atsakovė nebuvo informuota apie pateiktą atskirąjį skundą. Kadangi pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, o šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl, siekdamas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus nutaria pridėti prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

6. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

7. Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas atsisako priimti pareiškimą, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiais visus 2023 m. birželio 21 d. Bendrijos narių pakartotinio neeilinio visuotinio susirinkimo priimtus nutarimus. Pateikdami ieškinį, ieškovai nurodė, jog nors Bendrijos įstatytų 21 punkte numatyta, kad Bendrijoje renkamas ginčus nagrinėjantis asmuo, tačiau vadovaujantis Juridinių asmenų registro išrašu – toks asmuo nėra išrinktas, todėl ieškovai negali pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

9. Taigi atskiruoju skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyti priimti ieškinį dėl to, jog nebuvo naudotasi nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi ieškovai neturėjo galimybių tokia tvarka pasinaudoti.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios konkrečios situacijos teisinį reglamentavimą, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

12. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą.

13. Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai ieškovas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais visus 2023 m. birželio 21 d. Bendrijos narių pakartotinio neeilinio visuotinio susirinkimo priimtus nutarimus.

15. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu. Pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnį bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).

16. Ieškovai su ieškiniu nebuvo pateikę ieškinyje nurodytų priedų, kuriais grindžiami ieškovų argumentai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog jau buvo kreiptasi į teismą su prašymu pripažinti 2023 m. birželio 21 d. Susirinkime priimtą sprendimą, tačiau ieškinį buvo atsisakyta priimti. Iš civilinėje byloje Nr. e2-14521-1200/2023 pateikto Bendrijos narių sąrašo matyti, jog Bendrijoje yra 112 narių. Taip pat buvo pateikti Bendrijos įstatai, iš kurių 21 punkto matyti, jog Bendrijoje išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo, turintis patirties Bendrijos veikloje. Pagal Bendrijos įstatų 24.7 papunktį visuotinis bendrijos narių susirinkimas renka ir atšaukia ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą. Bendrijos įstatytų 52 punkte numatyta, kad Bendrijos narių ir Bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti Bendrijos ginčus nagrinėjančiam asmeniui. Ginčus nagrinėjantis asmuo ginčą sprendžia ne ilgiau nei 5 darbo dienas. Jei ginčus nagrinėjančiam asmeniui nepavyksta išspręsti ginčo arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi Bendrijos įstatuose yra numatyta, jog, prieš kreipiantis į teismą, ginčas turi būti išnagrinėtas ginčus nagrinėjančio asmens, tačiau, ieškovų teigimu, ginčus nagrinėjantis asmuo nėra išrinktas.

17. Atsakovė pateikė Bendrijos pirmininko D. T. 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštą dėl ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo, kuriuo naujai išrinktas pirmininkas laikinai, iki naujo ginčus nagrinėjančio asmens išrinkimo Bendrijos narių susirinkime, paskyrė 3 asmenis, kurie sudarys laikinai veikiančią ginčų nagrinėjimo komisiją – R. P., Š. R. ir J. L. Atsižvelgus į tai, jog ieškovai nepateikė duomenų, kad kreipėsi į laikiną ginčų komisiją, o byloje pateikti duomenys apie 2023 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą laikiną ginčų nagrinėjimo komisiją, atskirojo skundo argumentai, jog nesant išrinkto ginčus nagrinėjančio asmens, ieškovams nebuvo galimybės pasinaudoti DGNKPPSBĮ 23 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Įvertinus aplinkybes, jog Bendrijoje yra daugiau kaip 100 narių, todėl pagal DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalį bendrijoje turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo, įvertinus Bendrijos įstatus, kuriuose numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, atsakovei pateikus duomenis apie Bendrijoje paskirtą laikiną ginčų komisiją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovai nesilaikė ikiteisminės Bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri šiuo atveju buvo privaloma ir jos nesilaikymas ieškovams, besikreipiantiems į teismą teisminės gynybos, sukelia neigiamus teisinius padarinius – ieškinį atsisakoma priimti, nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui pagrįstai atsisakius priimti ieškinį dėl to, kad ieškovai nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, atskirojo skundo argumentai, jog teismas, nustatęs ieškinio trūkumus (pvz., nustačius, jog ieškovai ieškinyje nurodytų priedų nebuvo pridėję), turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne iš karto atsisakyti priimti ieškinį, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi teismas pirmiausia privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, o tik tada spręsti dėl gauto procesinio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovai nepasinaudojo privaloma ginčo sprendimo ikiteismine tvarka ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti ieškinį, kas reiškia, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė