- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- 1S-585-485/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-46-3-00008-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. G.
- Kategorijos
- 2.5.14.2Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 9 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. G. nuteistas Švedijos Karalystės Skonės ir Bekingės apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 pastraipą, 6 straipsnio 3 pastraipą, paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartimi Švedijos Karalystės Skonės ir Bekingės apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, bausmės atlikimo metu mokosi, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, atliko neatlygintinus darbus visuomeniniais pagrindais, nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: patvirtinta gyvenamoji vieta, patvirtinta galimybė įsidarbinti. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistąjį V. G. charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos, kuri neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis atliko didžiąją dalį paskirtos bausmės, kad turi mažametį vaiką ir nori prisidėti prie jo išlaikymo, nes laisvėje turės galimybę dirbti. Pataisos namuose jis elgiasi nepriekaištingai, vykdo nustatytą individualų reabilitacijos planą, nedaro nusižengimų, yra išleidžiamas į namus ir tuo metu laikosi įstatymų, nedaro jokių nusižengimų. Skunde pažymi, kad jis nuteistas Švedijoje ir ten atliko dalį bausmės, pagal šios šalies įstatymus jau būtų paleistas lygtinai, tačiau buvo pargabentas į Lietuvą ir čia lygtinis paleidimas jam netaikomas. Be to, jis bausmę atlieka pataisos namuose, kuriems buvo iškeltos bylos Europos žmogaus teisių teisme, ir laimėtos, todėl pagal Švedijos iškeltas sąlygas, jis negalėjo būti čia patalpintas. Pažymi, kad teismas nutartyje nurodo, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi patirti suvaržymus ir neigiamas pasekmes, tačiau V. G. nuomone, jo atlikta 4 metų 7 mėnesių bausmė laikytina pakankamu suvaržymu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. G. skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.
9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
10. Iš nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų matyti, kad bausmės atlikimo pradžioje pagal OASys metodiką V. G. buvo nustatyta vidutinė rizika, kuri vėliau tapo žema ir tokia išlieka iki šiol. Nuteistajam nustatyti penki kriminogeniniai veiksniai, iš kurių du yra statiniai, tai kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, ir trys dinaminiai: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Nuteistajam nustatyti ir 2 apsauginiai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai. Visi šie paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nors kaip paminėta, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, ir ne tik statinių, bet ir dinaminių, darančių įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kas suponuoja išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.
12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis V. G. geba įvardinti ir atpažinti ne visas esmines problemines, sunkumų keliančias sritis. Nuteistasis neigia kaltę už įvykdytą nusikalstamą veiką, teigia nežinojęs, ką veža, tačiau tuo pačiu ir pripažįsta, jog nepakankamai įvertino galimą riziką, neigiamas pasekmes, pasikliovė sėkme, siekė greito rezultato. Nors nuteistajam nustatyti ir 2 apsauginiai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai: patvirtinta gyvenamoji vieta ( pažyma apie deklaruotą gyv. vietą) bei galimybė įsidarbinti (pažyma apie galimą nuteisto įdarbinimą), teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių visumos kontekste šie veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jie darys esminę įtaką sėkmingai nuteistojo resocializacijai. Pateikti duomenys patvirtina, kad V. G. darbinė patirtis yra pakankamai maža ir nestabili: iki įkalinimo jis įgijo specialybę, mokėsi ir pataisos namuose, tačiau pagal įgytas specialybes nėra dirbęs, yra dirbęs Lietuvoje ir kitose šalyse, tačiau vienoje vietoje dirbdavo neilgai, pataisos namuose nedirba dėl objektyvių priežasčių (nėra darbo vietų). Remiantis aptartu, teisėjų kolegija sutinka su Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotu vertinimu, jog V. G. mokymosi ir galimybės įsidarbinti sritys vis dar išlieka kriminogeninės. Abejonių kelia ir pastovios gyvenamosios vietos kaip apsauginio kriminogeninio veiksnio, faktorius. V. G. nurodė, kad bausmės atlikimo metu jis vyksta į trumpalaikes išvykas adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo motina, šiuo adresu jis planuoja gyventi ir išėjęs į laisvę, tačiau pagal pataisos namuose gautą pažymą, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra kitu adresu, kitoje savivaldybėje, apie kurioje gyvenančius nuteistojo gimines ar artimuosius nėra pateikta duomenų, jų nėra nurodęs ir pats nuteistasis.
13. Skunde nuteistasis nesutinka su teismo akcentuota nepakankama atlikta bausmės dalimi, nes, jo vertinimu, atlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, atliktas ir neatliktos bausmės dalių santykis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Negalima nesutikti su nuteistojo teiginiu, jog jis atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybių visumą, t. y., kad V. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kaltės nepripažįsta, anksčiau ne kartą teistas, jam buvo skirtos bausmės, tačiau nuteistojo elgesiui įtakos tai nepadarė, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Tai pagrįstai leido teismui spręsti, jog aptartų aplinkybių kontekste V. G. atliktos bausmės dalis dar neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
13. Nuteistojo skundo teiginys, kad jis buvo nuteistas Švedijoje, ten atliko dalį bausmės, ir pagal šios šalies įstatymus jau būtų paleistas lygtinai, neduoda pagrindo apylinkės teismo nutarties naikinimui. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartimi Švedijos Karalystės Skonės ir Bekingės apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BPK 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimą, suderina užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis bei nustato pataisos įstaigos rūšį. Taigi, kitos šalies nuosprendis, priimtas V. G. atžvilgiu buvo pripažintas ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Dėl nuteistajam parinktų pataisos namų neatitikimo nuteistojo skunde nurodytiems reikalavimams, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, pasisakyti šiuo klausimu nėra įstatyminio pagrindo. Šiuo klausimu nuteistasis turi teisę teikti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta tvarka.
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog V. G. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. G. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.