- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-14
- Bylos Nr.
- 1-1348-783/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36820-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Kaltinamasis
- G. V.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui, kaltinamajai G. V., kaltinamosios gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą padavusiai L. S.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, bedarbė, gyvenanti Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravusi gyvenamąją vietą, el. paštas: (duomenys neskelbtini) (sutinka dokumentus gauti el. ryšio priemonėmis), teismo neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamoji G. V. 2025 m. spalio 16 d. apie 16.51 val. Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) ribose, kelio Nr. 122 Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 57,500 km, vairavo nuosavą automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai iškvėptame ore nustatyta mažiausia 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Kaltinamoji G. V. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, jog tą dieną su drauge gėrė putojantį vyną, išgėrė apie 2 taures, kai paskambinęs pažįstamas paprašė parvežti jį iš Kupiškio. Kadangi po putojančio vyno išgėrimo buvo praėję apie pusantros valandos, jautėsi gerai, nusprendė važiuoti. Pusiaukelėje į Kupiškį, ties (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta policijos pareigūnų, jai nustatytas neblaivumas. Su alkotesterio rodmenimis sutiko, dėl nusikalstamos veikos gailisi.
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso metu ištirtais įrodymais:
3.1. Liudytojas policijos pareigūnas L. G. parodė, jog kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 2025 m. spalio 16 d. apie 16.51 val., kartu su kitu pareigūnu T. Š., pamatė įtartinai po kelią manevruojantį automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kilus įtarimui, jog automobilį vairuoja neblaivus asmuo, automobilį sustabdė, priėjęs prie automobilio vairuotojos, šiai pravėrus stiklo langą, jautė alkoholio kvapą. Pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, moteris padavė G. V. vardu išduotą pažymėjimą, į klausimą, ar vartojo alkoholį, G. V. atsakė neigiamai. Patikrinę G. V. neblaivumą alkotesteriu nustatė, kad automobilį vairuojanti G. V. yra neblaivi (pirmu įpūtimu įpūtė 1,65 promiles, antru – 1,85 promiles), po neblaivumo nustatymo moteris pripažino, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Dėl vairavimo neblaiviai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. (54-55 b. l.)
3.2. 2025 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog 2025 m. spalio 16 d. Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini). ribose, kelio Nr. 122 Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 57,500 km, priekiu į vakarus, galu – į rytus, stovi automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (9-18 b. l.) Automobilis iš įvykio vietos nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Biržų r. sav., Širvėnos sen., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26. (21-23 b. l)
3.3. Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog 2025 m. spalio 16 d. iš G. V. buvo paimti vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). (24-27 b. l.)
3.4. BODY kamera 2025 m. spalio 16 d. nuo policijos pareigūno L. G. tarnybinės liemenės darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnas prieina prie kelkraštyje stovinčio automobilio VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), klausia vairuotojos (G. V.), kodėl ši blaškėsi po kelią, G. V. nurodo, jog alkoholio nevartojo. Įrašuose užfiksuota, jog pirmu įpūtimu vairuotoja įpučia 1,65 promiles, antru – 1,85 promilės. (31-33 b. l.)
3.5. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog G. V. 2025 m. spalio 16 d. 16.53 val. alkoholio kiemo matuokliu „Alcotest 7510“ iškvėptame ore nustatytas 1,65 promilės girtumas, 17.12 val. – 1,85 promilės girtumas. Alkoholio kiekio matuoklio paklaida nustačius alkoholio kiekį ± 0,017 ‰ (0,01...1‰) ± 1,7 % kitose ribose. (58-59 b. l.)
3.6. AB „Regitra“ įrašai (28-29 b. l.), transporto registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (voke, prisegtame galinio viršelio vidinėje pusėje) patvirtina, jog automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajai G. V..
3.7. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (voke, prisegtame galinio viršelio vidinėje pusėje), pažyma apie G. V. (64 b. l.) patvirtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu G. V. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti B1, B, AM kategorijos transporto priemones.
4. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
5. Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji G. V. 2025 m. spalio 16 d. automobilį vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, todėl G. V. nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Kaltinamoji G. V., prieš pradėdama vairuoti transporto priemonę būdama neblaivi, suvokė, jog yra neblaivi, numatė galimas pasekmes ir jų siekė (vairavo automobilį), tai yra veikė tiesiogine tyčia.
6. Nors kaltinamoji G. V. neigia suvokusi vairavusi neblaivi, aiškino, kad jautėsi pakankamai gerai, kad vairuotų, visgi įvertinus policijos pareigūnų parodymus, jog G. V. vairuojamas automobilis vinguriavo po kelią, priėjus prie vairuotojos, vairuotojai pradarius langą, pro langą policijos pareigūnas juto sklindantį alkoholio kvapą, G. V. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nejausti, kad esi neblaivi, G. V. negalėjo. Dėl šių priežasčių jos pozicija vertinama tik kaip siekimas pateisinti savo elgesį (yra neįprasta, kad 60 m. amžiaus moteris vairuoja automobilį neblaivi), bet neišvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai neturi reikšmės veiką kvalifikuojant pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, net jeigu ir tie veiksmai būtų pripažinti kaip padaryti dėl neatsargumo. Kita vertus, įstatymo leidėjo priimta teisės norma, kad tos veikos gali būti padaromos dėl neatsargumo (BK 281¹ straipsnio 2 dalis), irgi kelia pagrįstas abejones – visais atvejais asmenys, vairuojantys transporto priemones, kai jiems nustatomas ne mažesnis nei vidutinis girtumas, supranta ir suvokia, jog vairuoja neblaivūs, jų paaiškinimai, kad jautėsi blaivūs, mažiausiai atrodo keisti. O tai, kad neblaivumas viršija lengvą girtumą (nuo 0,41 promilės iki 1,50 promilės) ir tokie asmenys vairuoja nesuprasdami, kad jų girtumas yra vidutinis, kas pateisintų tos normos dėl neatsargumo logiką, nereiškia, kad kaltinamųjų, tarp jų, ir G. V., veika padaryta dėl neatsargumo.
7. Kaltinamosios G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
8. Byloje gautas kaltinamosios G. V. dukters L. S. prašymas atleisti G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, prašyme nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), yra charakterizuojama teigiamai.
9. Teisminio nagrinėjimo metu tiek kaltinamoji G. V., tiek laiduotoja siūloma kaltinamosios dukra L. S. prašo prašymą tenkinti. L. S. teismo posėdyje patvirtino, jog sutinka būti kaltinamosios G. V. laiduotoja, mano, jog darys teigiamą poveikį kaltinamajai, kad šis ateityje nebenusikalstų L. S. paaiškino, jog ir ji pati tokį elgesį (vairavimą neblaiviai) vertina išskirtinai neigiamai.
10. Remiantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
11. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų
12. Kaltinamoji G. V. viso ikiteisminio tyrimo metu – tiek pareigūnams įvykio vietoje po alkoholio nustatymo, tiek apklausiant kaip įtariamąją (87 b. l.) – pripažino kaltę vairavusi neblaivi. Tai, kad vairavo neblaivi, kaltinamoji neneigė ir bylą nagrinėjant teisme, kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, iš paaiškinimų matyti, jog išgyvena dėl to, ką padarė, pasižadėjo tiek teismui, tiek pačiai dukrai, jog daugiau tai nepasikartos. Duomenų, jog iki veikos padarymo 2025 m. spalio 16 d. bei po jos iki bylos išnagrinėjimo kaltinamoji G. V. būtų padariusi nusikalstamas veikas, nėra, kaltinamoji yra neteista (70-73 b. l.), administracine tvarka nebausta (68 b. l.), bedarbė (76 b. l.), kaltinamosios padaryta veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis).
13. Vertindamas laiduotojos L. S. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, teismas atsižvelgia į tai, kad L. S. yra G. V. artima giminaitė (dukra), gyvenanti apie 15 km nuo motinos, nurodė, jog su motina palaiko glaudžius santykius, jų tarpusavio santykiai yra artimi. L. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog ji neigiamai vertina tokį kaltinamosios G. V. elgesį, pati niekada nėra taip pasielgusi. L. S. teismo posėdyje taip pat teigė, jog gali padaryti teigiamą poveikį kaltinamajai. L. S. praeityje neteista (41 b. l.), nebausta administracine tvarka (neturi galiojančių nuobaudų) (39 b. l.), yra dirbanti (43-44 b. l.), darbovietės ((duomenys neskelbtini)) charakterizuojama teigiamai, kaip pareiginga, neturinti tarnybinių nuobaudų, netinkamo elgesio su klientais nepastebėta (37 b. l.) Ir pati kaltinamoji G. V. pripažino, jog dukros nuomonė yra jai svarbi, todėl galima daryti išvadą, kad kaltinamajai L. S. padarys teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ši daugiau nenusikalstų.
14. Atsižvelgus į nuosprendžio 11-12 punktuose nurodytas aplinkybes pripažįstama, jog L. S. turės galimybę kontroliuoti kaltinamosios elgesį ir imtis priemonių, kad kaltinamoji daugiau nenusikalstų, L. S. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galinti būti autoritetu kaltinamajai ir turinti galimybę kaltinamajai daryti teigiamą įtaką. Todėl konstatuojama, jog byloje yra nustatytos visos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji G. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos L. S. atsakomybėn be užstato, o pati baudžiamoji byla nutraukiama.
15. Nutraukus baudžiamąją bylą kaltinamajai G. V. išaiškinamos bylos nutraukimo pasekmės, jeigu jis per atleidimo laikotarpį padarys naują nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 8, 9 dalys), laiduotojai L. S. išaiškinamos jos teisės atsisakyti laidavimo bei su tuo susijusios pasekmės (BK 40 straipsnio 7 dalis).
16. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Siekiant daryti poveikį kaltinamajai, kad ši nedarytų naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgus į veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog nusikalstamą veiką padarė piktnaudžiaudama teise vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį būdama neblaivi, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai yra skiriamos ir šios baudžiamojo poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas, įmoka į Nukentėjusiųjų asmenų fondą bei turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai).
17. Nustatydamas uždraudimo naudotis specialiąja teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) terminą teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, nustatytą kaltinamosios girtumo laipsnį (arčiau lengvojo girtumo), į veikos pavojingumo laipsnį (dienos metu, krašto kelyje, nuvažiavo apie 7 km, ketino nuvažiuoti apie 30 km), į tai, kad nusikalto pirmą kartą, todėl šį terminą nustato numatyto termino minimumo ribose (numatytas draudimo terminas nuo 1 iki 5 metų). Nors kaltinamosios gynėjas advokatas prašo nustatyti šios priemonės minimumą (1 m.), atsižvelgus tiek į šiame punkte nurodytą veikos pavojingumo laipsnį, tiek į tą aplinkybę, jog pagal ANK 422 straipsnį, numatantį atsakomybę už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, vairuotojams taikomas specialiosios teisės atėmimas nuo 1 m. iki 1 m. 6 mėn., baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones – taikymas trumpesniam nei 1 m. 6 mėn. terminui turėtų būti išimtinis. Tokių išimtinių sąlygų šioje byloje nenustatyta. Priešingai, kaip ir baudžiamojo poveikio priemonės terminas, įvertinus pavojingumo laipsnį (krašto kelias, manevravimas po kelią) turėtų būti ilgesnis. Tačiau prokurorui pačiam siūlant taikyti kaltinamajai iš esmės minimalų baudžiamosios poveikio priemonės terminą, teismas ir pats tam neprieštarauja.
18. Nustatoma, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės vykdymo pradžia yra nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo dienos (2025 m. spalio 20 d.). (92-93 b. l.)
19. Taip pat teismas atsižvelgdamas į BK 72 straipsnio nuostatas, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, taiko ir šią baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra transporto priemonės konfiskavimą. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajai G. V., jis buvo naudojamas kaip nusikalstamos veikos priemonė (vairavo neblaivi), jis priskiriamas BK 72 straipsnyje numatytam konfiskuotinam turtui, automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas, automobilių saugojimo aikštelėje Biržų r., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26, yra konfiskuojamas.
20. Remdamasis BK 71 straipsniu, teismas gali kaltinamajam paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi kaltinamoji G. V. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, nukreiptą į eismo saugumą, į tokios veikos galimas sunkias pasekmes dėl keliamos grėsmės eismo saugumui ir kitų asmenų sveikatai, teismas skiria ir šią baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau nustatydamas įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą dydį, be veikos pavojingumo, teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios G. V. asmenybę, į tai, jog yra bedarbė, duomenų, jog iki nusikalstamos veikos padarymo ar po jos būtų padariusi šiurkščius teisės nusižengimus, nenustatyta, bei šios įmokos dydį nustato minimumo ribose. Paskyręs šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas nustato ir jos įvykdymo terminą (10 mėn.).
21. Nors kaltinamosios gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgus į tai, jog jai skiriamos kitos dvi priemonės (draudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas), į tai, kad yra bedarbė ir jos galimybės susirasti darbą provincijoje yra labai ribotos, visgi teismas pripažįsta, jog minimali įmoka bus ir tam tikra prevencinė priemonė, padėsianti pasiekti bausmės tikslus. Juo labiau, jog, kaip matyti iš byloje esančios pažymos, iki 2025 m. rugsėjo 11 d. G. V. dirbo (duomenys neskelbtini), anksčiau vykdė ir individualią veiklą (77 b. l.), tad turės galimybę per teismo nustatytą terminą sumokėti ir tokio dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų asmenų fondą (mokant periodiškai kas mėnesį po 50 Eur). Juo labiau, jog atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamoji G. V. išvengė ir potencialios baudos, kuri už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą minimali yra 50 MGL (2500 Eur) dydžio, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - ne mažesnė nei 33 MGL (1650 Eur). Tai yra daugiau nei triskart didesnė nei kaltinamajai skiriama įmoka.
22. Kaltinamajai G. V. išaiškinamos skirtų baudžiamųjų poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimo) nevykdymo pasekmės.
23. Byloje esantys dokumentai: automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduodamas Panevėžio apskrities VPK, vykdančiam turto konfiskavimą (BPK 357 straipsnio 6 dalis); kaltinamosios G. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduodamas AB „Regitra“; CD laikmena, kurioje yra įrašytas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas (voke, priklijuotame prie galinio viršelio vidinės pusės), paliekama saugoti su baudžiamąja byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Kaltinamajai G. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos (BPK 139 straipsnis).
25. Valstybė dėl kaltinamosios G. V. gynybos patyrė 187,46 Eur dydžio išlaidas, 2025 m. lapkričio 13 d. teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą. Prašyme nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. lapkričio 12 d. gavo advokato Vytauto Kupcikevičiaus prašymą Nr. ATP-2025-48685 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę pagalbą kaltinamajai G. V. pagal 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. KTS-2025-07196. (112-115 b. l.)
26. Prašymas dėl valstybės patirtų kaltinamojo gynybos išlaidų netenkinamas. Kaltinamajai G. V. gynėjas šioje byloje buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, numatančiu, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, kai byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taigi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, jos gynybinės pozicijos, procesinio elgesio ar gynėjo dalyvavimo realaus poreikio. Kas reiškia, jog asmuo neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba, dėl šios priežasties teismas iš kaltinamosios G. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta sumos nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 273, 297-303 straipsniais, 432 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Kaltinamąją G. V., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato laiduotojos L. S., g. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Nustatyti laidavimo terminą – 1 m. (vienerius metus), skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti kaltinamajai G. V., jog jeigu ji laidavimo laikotarpiu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jei padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti L. S., jog ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, BK 68 straipsniu, BK 71 straipsniu, kaltinamajai G. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 m. 6 mėn. (vienerių metų šešių mėnesių) laikotarpiui bei 10 MGL (dešimties minimalių gyvenimo lygių), arba 500 Eur (penkių šimtų eurų), įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Nustatyti, kad kaltinamoji G. V. įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privalo sumokėti per 10 mėn. (dešimt mėnesių) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmoką sumokėdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390. Mokant įmoką mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę bei asmens kodą, sumokėjus įmoką - įrodymą atsiųsti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams elektroniniu paštu rokiskio.rumai@teismas.lt.
Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimi, kaltinamajai G. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – bei Lietuvos valstybės naudai konfiskuoti automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Biržų r. sav., Širvėnos sen., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26.
Nustatyti, jog kaltinamajai G. V. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pradžia skaičiuojama nuo 2025 m. spalio 20 d.
Išaiškinti kaltinamajai G. V., jog asmuo, kuris vengia atlikti skirtas baudžiamojo poveikio priemones (draudimą vairuoti transporto priemones, įmokos sumokėjimą į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), atsako pagal BK 243 straipsnį.
Kaltinamajai G. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Byloje esantį kaltinamosios G. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“; transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) - perduoti Panevėžio apskrities VPK, vykdančiam turto konfiskavimą.
Byloje esančią CD laikmeną saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 13 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios G. V. atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus Kupiškyje.