Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-01-30 · Civilinė byla Nr. 2A-45-227/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
2A-45-227/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Margarita Dzelzienė (pran.)
Ieškovas
UAB „Palink“
Atsakovas
A. V.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-45-227/2014

Ineta Baliukaitytė Teism. proc. Nr. 2-08-3-01659-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.5.1; 16.7; 16.8; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Palink“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4076-488-2013 pagal ieškovo UAB „Palink“ ieškinį atsakovui A. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. V. 24.079 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas 2010-12-07 darbo sutarties pagrindu dirbo UAB „Palink“ Panevėžio kulinarijos ceche Gamybos skyriuje fasuotoju, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2012-10-05 atsakovas netinkamai elgėsi su darbo priemone- fasavimo linijos CFS kompiuteriu. Jis, suduodamas rankos smūgiu į valdymo ekraną, nepataisomai sudaužė jam darbui patikėtos darbo priemonės – fasavimo kompiuterio valdymo ekraną. Kadangi ekranas yra įmontuotas į patį kompiuterį, kuris yra neardomas, todėl ieškovas fasavimo linijos CFS kompiuterį privalėjo pakeisti nauju, dėl ko patyrė 24.079 Lt nuostolių. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėja materialinės atsakomybės taikymo sąlygų, nes atsakovas sutinka, jog ieškovas patyrė nuostolius dėl jo neteisėtų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš A. V. 3.900 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 88 Lt žyminio mokesčio UAB „Palink“ naudai, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2010-12-07 buvo sudaryta darbo sutartis dėl atsakovo darbo UAB „Palink“ Panevėžio kulinarijos ceche Gamybos skyriuje fasuotoju. (b.l.28-32). Darbo sutartis buvo nutraukta 2013-07-25 (b.l.54). Pagal darbo sutartį atsakovui buvo mokamas 1.250 Lt atlyginimas ir 50 Lt priedas prie atlyginimo. Darbo sutarties galiojimo metu atsakovas buvo pasirašęs 2009-10-26 visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe Nr. 28 (b.l.34-36), kurios 2.1 p. nurodyta, kad darbuotojų grupė prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jai patikėtas materialines vertybes, įskaitant darbo priemones, nurodytas sutarties priede Nr. 1 ir jos priedą Nr. 1 (b.l. 37), kurio 1.3 punkte nurodyta, kad materialinės vertybės yra maisto produktų pakavimui naudojami prietaisai ir įranga (b.l.37). Žalą padarytą dėl konkretaus darbuotojo kaltės, privalo atlyginti žalą padaręs asmuo (sutarties 3.5 punktas). Žalą padarius tyčia, ji atlyginama visa (sutarties 4.1 punktas). Darbdavys pasilieka teisę sumažinti ar padidinti atlygintinos žalos dydį (sutarties 4.2 punktas). Nurodė, kad įstatymas nustato kaltės, bet ne kaltės formos prezumpciją (LR CK 6.248 str.1d.), kurią privalo įrodyti ieškovas. Pripažino, kad ieškovas neparteikė įrodymų, jog įrenginys buvo sugadintas tyčia, o atsakovas savo atsikirtimus dėl kaltės formos – neatsargumo – įrodė, kadangi paaiškino, jog sugadintas įrenginys nuolat gesdavo, jis buvo valdomas spaudžiant tam tikrą ekrano dalį. Įrenginio nuolatinio gedimo faktą patvirtino liudytojas A. B., nurodęs, kad įrenginys dirbo problematiškai, per pamainą daug kartų tekdavo jį valyti – būdavo iki dešimties gedimų, ekrano mygtukas nereaguodavo, dėl to tekdavo dirbti viršvalandžius (b.l.83). Ieškovo liudytojas D. P., šiuo metu dirbantis ieškovo įmonėje, teigė, kad techniniai įrenginio, bet ne ekrano, gedimai būdavo, įrenginio ekranas yra sujungtas su kompiuteriu (b.l.82), tačiau teismas, įvertinęs dabartinę šio liudytojo darbinę priklausomybę nuo ieškovo, jo duodamų parodymų tikslumą vertino rezervuotai. Teismas , remdamasis liudytojų parodymais pripažino, kad ieškovas, pagal Visiškos materialinės atsakomybės sutarties su darbuotojų grupe 2.4.1 punktą įsipareigojęs sudaryti darbuotojų grupei tinkamas sąlygas, reikalingas normaliam darbui su materialinėmis vertybėmis, bei darbuotojų grupei perduotų vertybių išsaugojimui, šios sutarties sąlygos nevykdė. Konstatavo, kad atsakovas įrenginį sugadino ne tyčia, o dėl neatsargumo, siekdamas vykdyti savo darbines pareigas – mėgindamas įjungti nuolat gendančią savo darbo priemonę. Kadangi ieškovas sutarties sąlygų tinkamai nevykdė, net ir esant su atsakovu sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, teismas pripažino, kad atsakovui visiška materialinė atsakomybė dėl sugadinto įrenginio netaikytina (LR DK 255 str.).

Nurodė, kad ieškovas žalos dydį įrodinėjo tik UAB „Kartagena“ pažyma apie tai, kad sugadintas ekranas įrenginyje negalėjo būti pakeistas, buvo būtina keisti patį kompiuterį, kurią teismas vertino kaip nepakankamą įrodymą, nes byloje nėra jokių įrodymų apie šios įmonės kompetenciją tokių įrenginių remonto srityje. Teismas, įvertinęs ieškovo atstovės paaiškinimus, kad ši įmonė verčiasi tokios rūšies įrenginių prekyba, darė išvadą, kad įmonė buvo suinteresuota, kad ieškovas iš jos įsigytų naują įrengimą (b.l.21), todėl negalėjo būti visiškai objektyvi. Ieškovas nepateikė detalios sugadintos įrenginio dalies – ekrano kainos. Konstatavo, kad ieškovas prašomo priteisti padarytos žalos dydžio neįrodė, todėl teismas žalos dydį nustatė pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą ištirtų šalių pateiktų įrodymų visuma. Atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, atsakovo kaltės formą (neatsargumą), ieškovo nesudarytas darbuotojo (atsakovo) darbui tinkamas darbo sąlygas, atsakovo pastangas ginčą sureguliuoti taikiai, ieškovo nepakankamą prašomų priteisti nuostolių (žalos) dydžio įrodymą, atsakovo turtinę padėtį, teismas pripažino, jog tikslinga prašomų priteisti nuostolių dydį mažinti iki atsakovo trijų mėnesinių darbo užmokesčio dydžio (LR DK 257 str. 5d.). Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 1d. iš atsakovo priteisė procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, proporcingos patenkintai ieškinio daliai (LR CPK 92, 93 straipsniai) bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimo (LR CPK 88 str., 93 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl 20.179 litų nuostolių atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš A. V. ieškovo naudai 20.179 litų nuostolių atlyginimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė netinkamai ištyręs bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, netinkamai nustatė atsakovo kaltės formą. Atsakovas pats pripažįsta, kad įrenginį jis sugadino netinkamai elgdamasis su jam patikėta darbo priemone -smūgiuodamas į jį pirštu. Mano, kad atsakovo kaltės forma šiuo atveju yra didelis neatsargumas, kas civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę prilyginama tyčinei kaltės formai (LAT CBS 2007 m. birželio 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-259/2007). Šiuo atveju atsakovas nesielgė maksimaliai atsargiai ir rūpestingai, suvokė savo veiksmus, galimus padarinius, nesiėmė visų tuo metu įmanomų veiksmų (nepranešė apie gedimą savo vadovui, nesikreipė į meistrus, kad šie pažiūrėtų problemą, jeigu įrenginys, kaip teigia atsakovas, buvo užstrigęs, nors tiek DK 266 str., tiek Visiškos materialinės atsakomybės sutartis (2.3.3 p.) numato jo pareigą nedelsiant pranešti darbdaviui arba padalinio vadovui apie sugedusias darbo priemones ir sustabdyti darbą), bet sąmoningai pasirinko stipriai jėga smūgiuoti į įrenginį, nors suvokė, kad tokiais veiksmais gali sugadinti ieškovo itin didelės vertės įrenginį. Atsakovo didelį nerūpestingumą (tyčią) įrodo ir jo teiginiai, kad jis nesusivaldė, stipriai sudavė į ekraną, taip pat liudytojo D. P. parodymai, kad vaizdo įraše matyti, jog atsakovas stipriu smūgių trenkė į įrenginio liečiamąjį ekraną.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, neobjektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir padaręs nepagrįstą išvadą, kad darbdavys (ieškovas) nevykdė sutarties sąlygos sudaryti darbuotojams tinkamas normaliam darbui reikalingas sąlygas, dėl tos priežasties mažino priteistiną nuostolių sumą. Teismas taip pat netinkamai vertino liudytojų A. B. ir D. P. parodymus. Atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo įrenginys, kurį atsakovas sugadino, veikė netinkamai, išskyrus liudytojo A. B. parodymus, kuriais teismas neturėjo vadovautis, kaip neatitinkančiais CPK įtvirtintų sąsajumo, leistinumo ir patikimo reikalavimų, kadangi liudytojas A. B. ieškovo įmonėje įvykio metu nedirbo, jo parodymai neturi ryšio su byla, jis ir atsakovas yra geri draugai. Ieškovas liudytojo D. P. parodymais įrodė, jog įrenginys iš esmės veikė tinkamai, įrenginio gedimų pasitaikydavo, tačiau jie būdavo techninio/mechaninio pobūdžio, be to, visi gedimai buvo nedelsiant šalinami meistrų iš karto po to, kai apie juos buvo pranešama. Tačiau teismas šio liudytojo parodymų tikslumą vertina rezervuotai, įvertinęs jo priklausomybę nuo darbdavio. Tuo pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles - nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė įrodymus, pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą (CPK 6 str.).

Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Kartagena“ pažyma nelaikoma pakankamu įrodymu, ieškovas paaiškino, kad ši įmonė yra CFS gamintojo įgalioti atstovai, profesionalė savo srityje - maisto pramonės įrenginių pardavimas, techninė priežiūra ir aptarnavimas. Šias aplinkybes ir nurodė ir patvirtino liudytojas D. P.. Atsakovas patvirtino, kad UAB „Kartagena“ vykdė ieškovo įrenginio priežiūrą ir remontą. 2013-04-19 d. AB „Kartagena“ pažyma patvirtina, kad įrenginio remonto metu reikėjo pakeisti sugadintą detalę - CFS kompiuterį su liečiamuoju ekranu, kurie sudaro vientisą detalę, yra vienoje plotmėje ir todėl atskirai negali būti keičiami. Teismo teiginiai dėl UAB „Kartagena“ suinteresuotumo atmestini. Liudytojas D. P. patvirtino, kad prieš įsigydamas sugadinto įrenginio detalę iš UAB „Kartagena“, ieškovas domėjosi įvairiomis įrenginio remonto/detalės pakeitimo galimybėmis, tačiau alternatyvų nebuvo. Atsižvelgiant į įrenginio specifiką bei į tai, kad įrenginys yra itin brangus (jo vertė daugiau nei milijonas litų), bei į tai, kad kitų įmonių siūloma reikiama įrenginio detalė (kompiuteris su liečiamuoju ekranu) buvo netinkama šiam įrenginiui (įrenginys nebūtų tinkamai veikęs, ką patvirtino ir liudytojas D. P.), ieškovas įrenginio remontą atliko būtent pas įrenginio gamintojo atstovą - UAB „Kartagena“. Sudaužytas kompiuteris su liečiamuoju ekranu buvo pakeistas būtent tam įrenginiui pritaikytu įrenginio gamintojo kompiuteriu, priešingu atveju įrenginys nebūtų tinkamai funkcionavęs.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė sugadintos įrenginio dalies detalios kainos, nes byloje yra PVM sąskaita-faktūra Nr. KA 305687, kuri patvirtina, kad pakeisto įrenginio detalė kainavo 24.079 Lt, kompiuteris su liečiamuoju ekranu sudaro vientisą detalę ir vienas be kito negali veikti ir negali būti pakeisti, todė1 ir kaina šiuo atveju negali būti skaidoma. Liudytojas D. P. patvirtino, kad būtent už tokią sumą buvo įsigytą ir įrenginyje pakeista atsakovo sugadinta detalė pats atsakovas patvirtino, kad detalė įrenginyje iš tiesų buvo pakeista nauja. Atsakovo ir liudytojo A. B. pasvarstymai dėl įrenginio kainos atmestini, nes yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įrenginio liečiamasis ekranas galėjo būti pakeistas atskirai nuo kompiuterio (tą paneigė UAB „Kartagena“), ar galėjo detalė būti įsigyta už mažesnę kainą. DK 255 str. 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalės atlyginti visą žalą tuo atveju, kai žala padaryta tyčia, o šios straipsnio 3 punktas numato, kad darbuotojas privalės atlyginti visą žalą ir atveju, kai su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Šiuo atveju buvo abi DK 255 str. įtvirtintos aplinkybės, kuomet darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Teismo deklaratyviai nurodytos priežastys šiuo atveju nesudarė pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį. Aplinkybės, lėmusios žalos atsiradimą, buvo išimtinai atsakovo neatsargūs ir nerūpestingi, sąmoningai veiksmai, kaltės forma - didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai. Ieškovas taip pat siekė ginčą išspręsti taikiai - kreipėsi pirmiausia į atsakovą su pretenzijomis. Atsakovo turtinė padėtis nesudaro pagrindo mažinti nuostolių dydį, nes DK 257 str. 5 d. nustatyta, kad darbo nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia, taip pat atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki (atsakovas iš darbo išėjo savo noru, yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas vyras, turi nekilnojamojo turto, bylos nagrinėjimo metu įsidarbino).

Atsiliepimas

Atsakovas A. V. atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tas pačias aplinkybes, kaip atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžių metu. Pažymėjo, kad įrenginio nuolatinio gedimo faktą patvirtino liudytojas A. B., o buvus techninius įrenginio gedimus- liudytojas D. P., kuris ir šiuo metu dirba UAB „Palink“ įmonėje. Fasavimo linijos CFS kompiuteris jau iki atsakovo neatsargaus elgesio su fasavimo linijos CFS kompiuterio valdymo ekrano stiklu, buvo nusidėvėjęs (įsigytas maždaug prieš penkerius metus) bei sugedęs ir tinkamai neveikė, ką patvirtino teisme apklaustas liudytojas A. B.. Darbdavys buvo informuotas apie fasavimo linijos CFS kompiuterio gedimus, tačiau priemonių nesiėmė, todėl nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos, reikalingos normaliam darbui su materialinėmis vertybėmis.

Apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje nustatyta, kad tarp atsakovas 2010-12-07 darbo sutarties pagrindu iki 2013-07-25 dirbo UAB „Palink“ Panevėžio kulinarijos ceche Gamybos skyriuje fasuotoju. Jam buvo mokamas 1.250 Lt atlyginimas ir 50 Lt priedas prie atlyginimo. Darbo sutarties galiojimo metu atsakovas buvo pasirašęs 2009-10-26 Visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe Nr. 28 , kurios 2.1 p. nurodyta, kad darbuotojų grupė prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jai patikėtas materialines vertybes, įskaitant darbo priemones, nurodytas sutarties priede Nr. 1 . Sutarties priedo Nr. 1 1.3 punkte išvardintos materialinės vertybės, tarp kurių maisto produktų pakavimui naudojami prietaisai ir įranga. Žalą padarytą dėl konkretaus darbuotojo kaltės, privalo atlyginti žalą padaręs asmuo (sutarties 3.5 punktas). Atsakovo darbo priemonė- fasavimo įrenginys, kuris valdomas spaudžiant tam tikrą ekrano dalį . 2012-10-05 atsakovas netinkamai elgėsi su darbo priemone- fasavimo linijos CFS kompiuteriu- bandydamas jį įjungti, suduodamas rankos pirštu į kompiuterio jutiminį valdymo ekraną, sudaužė jam darbui patikėtos darbo priemonės – fasavimo kompiuterio valdymo ekrano stiklą. Ieškovas žalą vertina 24.079 Lt, žalos dydžiui pagrįsti pateikė 2012-10-09 UAB „Kartagena“ PVM sąskaitą- faktūrą, kurioje nurodyta, kad UAB „Palink“ iš UAB „Kartagena“ pirko kompiuterį TWIN STAR 4016021035 (b.l. 33) bei 2013-04-19 AB „Kartagena“ raštą, kuriame nurodyta, kad sugadinus CFS kompiuterio ekraną, kartu buvo apgadintas ir pats CFS kompiuteris, o kadangi šie objektai yra išdėstyti vienoje plotmėje ir sudaro vientisą dalį, tai apgadinus CFS kompiuterį, t.y. sudaužius kompiuterio ekraną – visais atvejais reikalinga pakeisti patį kompiuterį (b.l. 53).

Byloje ginčas dėl atsakovo kaltės. Darbo teisėje viena turtinės atsakomybės rūšių – materialinė atsakomybė. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 str.). DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma DK 246 straipsnyje numatytų materialinės atsakomybės sąlygų visuma: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2002; 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2004-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta, kad atliko neteisėtus veiksmus- dirbdamas fasuotoju ir bandydamas įjungti kompiuterį suduodamas rankos pirštu į kompiuterio jutiminį ekraną, suskaldė ekraną, tačiau teigia, kad tai padarė dėl neatsargumo. Apeliantas -ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad neteisėtus veiksmus atsakovas padarė dėl neatsargumo, siekdamas vykdyti savo darbines pareigas – mėgindamas įjungti nuolat gendančią savo darbo priemonę. Mano, kad veika padaryta tyčia ir todėl žala pilnai turi būti atlyginta, o aplinkybė, kad atsakovas sąmoningai nesiekė sugadinti ieškovo įrenginio, neduoda pagrindo sumažinti atsakovo atsakomybę.

Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad atsakomybės sąlygas turi įrodyti darbdavys. Darbo Kodeksas darbuotojo materialiąją atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 str. 4 p.). Kaltė paprastai suprantama kaip asmens (darbuotojo) veikos (veikimo, neveikimo) ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, psichinis santykis. Pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis: 1) tiesioginę tyčią; 2) netiesioginę tyčią; 3) neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo; 4) neatsargumą dėl nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011). Bet kuri kaltės forma ir rūšis yra pakankamas pagrindas materialinei atsakomybei atsirasti, tačiau nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Vadovaujantis DK 257 str. 5 d. darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą (pvz. sąlygos, trukdančios darbuotojui gerai atlikti savo pareigas, blogas darbo organizavimas, didelis darbo krūvis, maža darbuotojo patirtis), taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Įstatymas suteikia teisę darbdaviui atsakomybės sąlygas įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nes pareiga įrodyti tenka darbdaviui. Šioje byloje ieškovas atsakovo A. V. kaltę (tyčią) įrodinėjo: paties atsakovo paaiškinimais; liudytojo D. P. parodymais; Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, kurioje nustatyta pareiga tausoti darbdavio patikėtą turtą ir nurodyta, kaip elgtis, jeigu atsiranda aplinkybių, kliudančių naudotis darbo priemone.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įrenginys buvo sugadintas tyčia, o atsakovas savo atsikirtimus dėl kaltės formos – neatsargumo – įrodė (CPK 178 str.). Taip ieškovas, tvirtindamas, kad įrenginį atsakovas sugadino tyčia ir grįsdamas liudytojo D. P. parodymais, jog pastarasis vaizdo įraše matė, kad atsakovas smūgiu iš toliau trenkė į įrenginio liečiamąjį ekraną nuo ko suskilo ekranas, per visą bylos nagrinėjimo laiką nepateikė teismui minėto vaizdo įrašo. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus liudytojo D. P. priklausomumą pagal darbines funkcijas nuo ieškovo ir nesant kitų įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas tyčia suskaldė stiklinį kompiuterio jutiminį ekraną.

Minėta, fasavimo įrenginys buvo valdomas spaudžiant tam tikrą ekrano dalį. Atsakovas teigia, kad jis nenorėjo sudaužyti kompiuterio ekrano , tačiau po to, kai tą dieną 2 valandas tvarkė fasavimo liniją, buvo susijaudinęs dėl to, kad kompiuteris pastoviai stringa, ko pasėkoje neveikia visas įrenginys ir tenka dirbti viršvalandžius, todėl stipriau spūstelėjo į kompiuterio ekraną, kuris suskilo. Ieškovas nepaneigė šių atsakovo teiginių. Atsakovo teiginį, apie įrenginio nuolatinio gedimo faktą patvirtino liudytojas A. B., nurodęs, kad įrenginys dirbo problematiškai, per pamainą daug kartų tekdavo jį valyti – būdavo iki dešimties gedimų, ekrano mygtukas nereaguodavo, dėl to tekdavo dirbti viršvalandžius (b.l.83). Šią aplinkybę taip pat patvirtino byloje apklaustas liudytojas D. P., šiuo metu dirbantis ieškovo įmonėje, parodęs, jog techniniai gedimai būdavo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, bei vadovaudamasi įrodymų civiliniame procese vertinimo taisyklėmis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo kaltė sugadinant įrenginį, pasireiškė ne tyčia, kaip teigia ieškovas, o neatsargumu jam siekiant vykdyti savo darbines pareigas- mėginant įjungti nuolat gendančią savo darbo priemonę. Civiliniame procese paprastas neatsargumas traktuojamas kaip nesilaikymas minimalaus, bet reikalingo atsargumo ir atidumo vykdant pareigą.

Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio. Atsakovas- ieškovo darbuotojas buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Jis bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad padarė nuostolių už 2.400 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, nulėmusias žalos atsiradimą, atsakovo kaltės formą (neatsargumą), ieškovo nesudarytas darbuotojo (atsakovo) darbui tinkamas darbo sąlygas, atsakovo pastangas ginčą sureguliuoti taikiai, ieškovo nepakankamą prašomų priteisti nuostolių (žalos) dydžio įrodymą, atsakovo turtinę padėtį, sumažino prašomų priteisti nuostolių dydį iki 3.900 Lt sumos, atitinkančios atsakovo trijų mėnesinių darbo mokesčio dydį (DK 257 str. 5 d.). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neįrodė žalos dydžio ir prašo ieškinį tenkinti pilnai, nes atsakovas žalą padarė tyčia ir jis buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

CPK 185 straipsnio nuostatose numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti.

Kaip pirmiau nurodyta, atsakovas dėl neatsargumo sugadino darbo priemonę- kompiuterio jutiminį stiklą ir turi atlyginti ieškovui padarytą žalą (DK 257 str.1 d). Žalos dydį privalėjo įrodyti ieškovas UAB „Palink“. Jis žalos dydį (24.079 Lt) įrodinėjo: 2012-10-09 UAB „Kartagena“ PVM sąskaitą faktūra, kurioje nurodyta, kad UAB „Palink“ iš UAB „Kartagena“ pirko kompiuterį TWIN STAR 4016021035 už 24.079 Lt ; 2013-04-19 AB „Kartagena“ raštu, kuriame nurodyta, kad sugadinus CFS kompiuterio ekraną kartu buvo apgadintas ir pats CFS kompiuteris, o kadangi šie objektai yra išdėstyti vienoje plotmėje ir sudaro vientisą dalį, tai apgadinus CFS kompiuterį, t.y. sudaužius kompiuterio ekraną – visais atvejais reikalinga pakeisti patį kompiuterį; liudytojo D. P. parodymais, kad būtent už tokią sumą buvo įsigyta ir įrenginyje pakeista atsakovo sugadinta detalė; atsakovo paaiškinimu, kad detalė įrenginyje iš tiesų buvo pakeista nauja.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas atsikirtinėjo tuo, jog ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio- sugadinto įrenginio vertės sugadinimo metu, nes jis buvo įgytas prieš 5 metus ir nuolat gesdavo. Jo manymu padarė 2.400 Lt žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė prašomos žalos dydžio, su kuo nesutinka apeliantas.

Įstatymas nustato, kad padarytos žalos dydį turi įrodyti darbdavys. Kai žala padaroma turtui, apskaičiuojant nuostolių dydį reikia atsižvelgti į turto nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (DK 257 str. 3 d). Nusidėvėjimo normos gali būti nustatomos centralizuotai pagal tam tikro turto galimo tarnavimo normas, tam tikrais atvejais nusidėvėjimo laipsnis gali būti tikslinamas, o jei tam tikro turto jis nenustatytas, nustatomas (paprastai tam sudarant specialias komisijas) vietoje. Nusidėvėjimas mažina turto vertę, o jį sužalojus- padarytų nuostolių sumą. Be įprastų nusidėvėjimo normų, taikomų konkrečiam turtui, turto vertė, kartu ir atlygintinos žalos dydis gali mažėti ir dėl ankstesnių sužalojimų (sugadinimų).

Kaip pagrįstai nurodyta sprendime, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kada ir už kokią kainą buvo pirktas fasavimo linijos CFS kompiuteris, kokia buvo jo vertė sugadinimo metu, t.y. kiek nusidėvėjo. Atsakovo tvirtinimu, jis įgytas prieš 5 metus, ieškovo darbuotojo- liudytojo D. P. parodymais- prieš 3 metus. Žinoma tik tai, kad jis po sugadinimo buvo pakeistas 24.079 Lt vertės kompiuteriu TWIN STAR 4016021035 . Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad fasavimo linijos CFS kompiuteris veikė netinkamai, dažnai gesdavo, jį reikėdavo taisyti. Ta aplinkybė, jog įvykio metu liudytojas A. B. pas ieškovą jau nebedirbo, esmės neturi, nes jo parodymai duoti apie ankstesnius buvusius dažnus fasavimo linijos CFS kompiuterio valdymo ekrano gedimus ir šie parodymai nepaneigti. Kad padėtis po jo išėjimo iš darbo ( 2011-09 mėn) pasikeitė, t.y. neliko dažnų gedimų, ar kad buvo pakeistas įrenginys, įrodymų nėra ir to netvirtino ieškovas. Priešingai, apelianto nurodytas liudytojas D. P., kurio parodymus apeliantas vertina kaip teisingus, parodė, kad buvo gedimų, nors ir kitokio pobūdžio, t.y. gesdavo ne kompiuteris, bet būdavo techninių gedimų (guoliai, manžetai, oro sistemų gedimai) ir kad šiuos gedimus šalindavo UAB „Kartagina“, nes techniniai darbuotojai rimtų gedimų nešalindavo, be to 2 metus galiojo garantija. Teisėjų kolegijos nuomone šie liudytojo įvardinti techniniai gedimai ir jų taisymai taip pat turėjo reikšmės darbų spartai ir tuo pačiu turto likutinei vertei. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovo atstovė teismo posėdyje neneigė liudytojo A. B. parodymų, jog jis iš darbo išėjo būtent dėl nuolatinių kompiuterio gedimų, dėl kurių tekdavo dirbti viršvalandžius, tačiau prašė nevertinti šio liudytojo atleidimo iš darbo priežasčių dėl to, kad tai nesusiję su šia byla. Aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojo A. B. parodymais, teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos duomenimis vietoj sugadinto CFS kompiuterio buvo nupirktas naujas kompiuteris TWIN STAR 4016021035 už 24.079 Lt. Tikėtina, kad naujesnės kartos kompiuterio techninės savybės galimai yra geresnės nei anksčiau pirkto modelio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Kartagena“ pažyma, patvirtinanti, kad sugadintas kompiuterio ekranas negalėjo būti pakeistas, o buvo būtina keisti patį kompiuterį, negali būti laikoma pakankamu įrodymu, nes šios įmonės specializacija yra maisto pramonės įrenginių pardavimas, techninė priežiūra ir aptarnavimas ir UAB „Kartagena“ yra, kaip teigia apeliantas, CFS kompiuterių gamintojo įgaliotas atstovas. Ši aplinkybė duoda pagrindo manyti, kad UAB „Kartagena“ buvo suinteresuota parduoti ieškovui naują kompiuterį ir gauti didesnį pelną, o ne pakeisti tik kompiuterio ekrano stiklą ar patį ekraną. Todėl negalima atmesti tokios galimybės, kad nagrinėjamu atveju reikalinga buvo pakeisti ne visą kompiuterį, o tik jo liečiamojo ekrano stiklą ar ekraną. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patirti nuostoliai ir tuo pačiu žalos dydis (24.079 Lt) šioje byloje nebuvo įrodytas. Pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių, kad sugadinto CFS kompiuterio vertė jo sugadinimo metu atitiko naujo kompiuterio TWIN STAR 4016021035 vertę, t.y. buvo 24.079 Lt, taip pat nėra.

Pažymėtina, kad darbdavys yra stipresnioji teisinio santykio šalis, kuriai taikomi aukštesni atsakomybės standartai tiek organizuojant darbą, tiek didesni reikalavimai kilus darbo ginčui įrodinėjimo procese. Todėl iškilę prieštaravimai turi būti aiškinami darbuotojo (atsakovo) naudai. Sprendžiant patirtų nuostolių dydį, teisėjų kolegija vertina tai, kad ieškovas per visą bylos nagrinėjimo laiką nepateikė jokių duomenų apie sugadinto kompiuterio ir jo ekrano įsigijimo kainą, turto nusidėvėjimą, nors atsakovas atsiliepime į ieškinį būtent šias aplinkybes akcentavo; tai, jog kompiuteris dažnai gesdavo, kas taip pat mažino turto vertę; nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sugadintas kompiuteris buvo nepataisomai sugadintas ir kad jo vertė sugadinimo metu buvo 24.079 Lt. Taigi, ieškovas neįrodė, jog jam padaryta 24.079 Lt žala (CPK 178 str.), o Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškovui padarytos žalos dydžio nenustatė. Kadangi tokiu atveju pareiga nustatyti žalos dydį tenka teismui, todėl teisėjų kolegija sprendžia apie jos dydį.

Atsakovo tvirtinimu, fasavimo įrenginys įgytas prieš 5 metus, ieškovo darbuotojo- liudytojo D. P. parodymais- prieš 3 metus (2009 m.). Kadangi ieškovas galėjo, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginį ir tuo pačiu patvirtinančių jo darbuotojo parodymus apie įrenginio įgijimo laiką, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad įrenginys sugadinimo metu buvo 5 metų senumo. Ieškovas , kaip minėta, taip pat nepateikė įrodymų apie taikytas šiam įrenginiui nusidėvėjimo normas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kompiuterinei technikai (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga), kaip ilgalaikiam turtui, taikomas 3 procentų metinis nusidėvėjimo normatyvas. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais, pagal savo vidini įsitikinimą daro išvadą, jog ieškovui buvo padaryta 20.467,15 Lt žala , kuri apskaičiuojama taikant 722,37 Lt/metus nusidėvėjimą nuo naujai įgyto kompiuterio kainos -24.079 Lt.

Nustatyta, kad atsakovo kaltės forma- neatsargumas. Tai leidžia mažinti priteistinos žalos dydį esant aplinkybėms, išvardintoms DK 257 straipsnio 5 dalyje. Sutiktina su apeliantu, kad ieškovas siekė ginčą išspręsti taikiai ir šalys bendradarbiavo. Tačiau kitos pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės leido sumažinti priteistinos iš atsakovo žalos dydį. Viena iš jų tai, jog ieškovas nepaneigė atsakovo tvirtinimo apie įrangos netinkamą veikimą, dėl ko darbuotojai negalėdavo per savo darbo laiką atlikti užduočių ir turėdavo dirbti viršvalandžius, pagrįsto byloje apklaustų liudytojų parodymais, kad leidžia spręsti, kad nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos. Atsakovo turtinę padėtį įrodo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovo turtas- 1/8 trijų kambarių buto Panevėžio mieste. Nors pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atlygintinos žalos dydį, pasirinko netinkamą skaičiavimo būdą ir, priteisdamas iš atsakovo 3.900 Lt sumą, atitinkančią tris vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius, taikė ribotają materialinę atsakomybę, tačiau iš esmės priėmė pagrįstą sprendimą, kad atsakovas turi atlyginti 3.900 Lt žalą, nes jo atžvilgiu yra pagrindas mažinti padarytos žalos (20.467,15 Lt) dydį pagal DK 257 straipsnio 5 dalį. Dėl minėtos pažaidos naikinti iš esmės teisingą sprendimą, pagrindo nėra. Priteista pinigų suma neprieštarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms.

Šalies argumentai

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog prieš įsigydamas sugadinto įrenginio detalę iš UAB „Kartagena“, ieškovas domėjosi įvairiomis įrenginio remonto/detalės pakeitimo galimybėmis, tačiau alternatyvų nebuvo. Atsižvelgiant į įrenginio specifiką bei į tai, kad įrenginys yra itin brangus (jo vertė daugiau nei milijonas litų), bei į tai, kad kitų įmonių siūloma reikiama įrenginio detalė (kompiuteris su liečiamuoju ekranu) buvo netinkama šiam įrenginiui (įrenginys nebūtų tinkamai veikęs), tai ieškovas įrenginio remontą atliko būtent pas įrenginio gamintojo atstovą - UAB „Kartagina. Teigia, kad šias aplinkybes patvirtino apklaustas liudytojas D. P.. Teisėjų kolegija į tai pažymi, kad šias aplinkybes ieškovas- apeliantas nurodo tik apeliaciniame skunde ir tokių nenurodė ieškinyje, to neteigė ieškovo atstovai teismo posėdžių metu ir tokių parodymų, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nedavė minėtas liudytojas teismo posėdžio metu (b.l.80). Todėl teisėjų kolegija nevertina tik apeliaciniame skunde iškelto teiginio, kad sugadintos detalės nebuvo galimybės pakeisti kitomis, pigesnėmis ar kad kitų gamintojų siūlomos detalės buvo netinkamos. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu pateiktu įrodymų vertinimu, iš esmės pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė, kad atsakovas įrenginį sugadino tyčia ir kad dėl to ieškovas patyrė 24.079 Lt žalą. Skundžiamas sprendimas paliekamas galioti nustačius, kad atsakovas dėl neatsargumo padarė ieškovui 20.467,15 Lt žalą, kurią, sumažinus pagal DK 257 straipsnio 5 dalį iki 3.900 Lt, privalo atlyginti atsakovas. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, t.y., kad atsakovas tyčia padarė 24.079 Lt žalą ieškovui- darbdaviui, nenustatyta. Aptartais argumentais apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos atsakovui bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 800 Lt už advokato pagalbą (b. l. 109), kadangi šios išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas ir yra protingo dydžio atsižvelgiant į suteiktos pagalbos pobūdį (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą atsiliepimas į apeliacinį skundą) ir bylos sudėtingumą (CPK 93 ir 98straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Palink“, įmonės kodas 110193723, 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Teisėjai Margarita DzelzienėRamunė ČeknienėLaimutė Sankauskaitė