- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 1-2833-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39178-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 70 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. D. 2019 m. rugsėjo 11 d. apie 17.25 val. Vilniuje, Gelvonų g. ties pastatu Nr. 32, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 promilių etilo alkoholio koncentracija.
A. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
A. D. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 10 d. atliktoje apklausoje parodė, kad šią dieną apie 0.23 val. susitiko su draugais Fabijoniškių mikrorajone esančiame parke ir kartu su jais iki 2019 m. rugsėjo 11 d. 5.00 val. vartojo degtinę. Grįžęs namo miegojo iki 9 val., vėliau nuėjo į parduotuvę ir nusipirko 2 butelius (0,5 l) alaus. Prie parduotuvės susitiko pažįstamą I. K., su kuriuo parke išgėrė nusipirktą alų. Apie 17 val. I. K. paprašė A. D. nuvežti pas draugę, gyvenančią Gelvonų g., nes jo automobilis buvo likęs prie parduotuvės ir jis nenorėjo prarasti vairuotojo pažymėjimo. I. K. žinojo, kad kaltinamasis teisės vairuoti neturėjo, todėl neturėjo ką prarasti. Kaltinamasis sutiko pavežti pažįstamą asmenį ir jo draugę Natašą, todėl visi kartu susitiko prie parduotuvės, kur stovėjo I. K. priklausantis automobilis VW Passat. A. D. atsisėdo prie automobilio vairo, jo draugas priekinėje keleivio vietoje, o Nataša – gale. Atvykę į Šeškinės mikrorajoną, sustojo parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Gelvonų g. I. K. paskambino savo merginai, tačiau paaiškėjo, kad ji gyvena Pašilaičiuose prie parduotuvės „Kubas“. Tuomet kaltinamasis pasakė, kad daugiau niekur nevažiuos ir norėdamas pastatyti automobilį užvedė variklį. Važiuojant atbulomis į stovėjimo vietą, jis užkabino šalia stovėjusį automobilį ir nestipriai jį apgadino. Kaltinamasis pasiūlė apgadinto automobilio vairuotojai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau moteris pamačiusi, kad jis yra galimai neblaivus, iškvietė policiją (b. l. 41).
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. apie 17.20 val. savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasistatė parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Gelvonų g., kur bendravo su kartu važiavusia močiute. Joms besėdint, sidabrinės spalvos automobilis VW Passat, kuris prieš tai stovėjo dešinėje pusėje, judėdamas atbulas atsitrenkė ir apgadino A. K. priklausantį automobilį. Po šio įvykio iš automobilio VW Passat išlipo visiškai girtas keleivis ir bandė susitarti, siūlė pinigų, kad tik nebūtų iškviesti policijos pareigūnai. A. K. nesutiko ir pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu 112. Automobilyje VW Passat likęs vairuotojas vėl pajudėjo iš vietos ir perstatė savo vairuojamą automobilį į kitą vietą, tada išlipo ir priėjo prie jų. Liudytoja matė, kad vairuotojas taip pat girtas. Nuo abiejų vyrų sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio VW Passat vairuotojas pastovėjo prie jų, kol jo draugas įkalbinėjo pildyti deklaraciją ir nekviesti policijos, po to nuėjo link Fabijoniškių. Maždaug po 15 minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems A. K. paaiškino, kad automobilio VW Passat vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Pareigūnai ieškojo kaltinamojo, tačiau į įvykio vietą jis sugrįžo pats ir iš karto prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei sukėlė eismo įvykį (b. l. 21).
Liudytoja E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu V. P. (V. P.), apie 18.05 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Gelvonų g. 32, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“, automobilis VW Passat, vairuojamas galimai neblaivaus vairuotojo, atsitrenkė į automobilį BMW. Atvykusiems pareigūnams, automobilio BMW vairuotoja A. K. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kurias parodė apklausos metu. Pareigūnai nustatė, kad įvykio vietoje prie automobilio VW Passat, buvo jo savininkas I. K., kuris buvo visiškai girtas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Tačiau I. K. paaiškino, kad jam priklausančio automobilio VW Passat jis nevairavo ir eismo įvykio nepadarė. Minėtą automobilį vairavo jo draugas, kaip vėliau paaiškėjo A. D., kurio eismo įvykio vietoje iš pradžių nebuvo, jis atėjo po kurio laiko. Tai, kad automobilį VW Passat vairavo ir į automobilį BMW atsitrenkė būtent A. D., o ne I. K., patvirtino ir A. K.. Grįžęs į įvykio vietą, A. D. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš kelias valandas, apie 15 val., vėliau sėdo prie automobilio VW Passat vairo ir, važiuodamas atbulas, kliudė greta stovėjusį automobilį BMW. Jis taip pat paaiškino, kad alkoholį vartoja jau trečią mėnesį, tačiau po šio eismo įvykio alkoholio nebevartojo, o iš įvykio vietos išėjo, nes išsigando. Bendraujant su A. D. jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Pirmą kartą alkotesteriu A. D. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, o antrą kartą – 2,17 promilių neblaivumas. A. D. savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 18).
Liudytojas I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis VW Passat, kurį apie 12.00 val. paliko prie parduotuvės „Maxima“, nusipirko degtinės ir pėsčias nuėjo namo. Jis pamiršo užrakinti automobilį, o rakteliai liko užvedimo spynelėje. 2019 m. rugsėjo 11 d. apie 12 val. namuose, esančiuose S. Nėries g., vienas gėrė degtinę (0,5 l). Apie 17 val. nuvyko prie parduotuvės „Maxima“ ir neberado automobilio toje pačioje vietoje, kurioje buvo pasistatęs. Aikštelėje pamatė stovintį policijos pareigūnų automobilį ir jam priklausantį automobilį VW Passat. Policijos pareigūnas paaiškino, kad vairuotojas A. D. automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą automobilį. I. K. paklausė A. D., kodėl paėmė jo automobilį neatsiklausęs. Jis atsiprašė ir prašė nepykti. Kaip įvyko įvykis ir ar A. D. važiavo vienas nežino, nes nematė. Pareigūnai jam surašė protokolą, nes buvo neblaivus viešoje vietoje ir gėrė alų (jam nustatytas 2,82 promilių neblaivumas). A. D. yra jo pažįstamas, gyvena tame pačiame rajone, tačiau automobilį jis pasiėmė savavališkai, negavęs savininko leidimo (b. l. 25).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. Č. 2019 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir jos apklausos metu (b. l. 8).
Pagal BIRT ataskaitų žiūryklę, 2019 m. rugsėjo 11 d. 17.25 val. gautas skambutis, kuriuo pranešėja informavo, kad Vilniuje, Gelvonų g. 32, galimai neblaivus asmuo kliudė ir apgadino jai priklausantį automobilį BMW (b. l. 4–6).
2019 m. rugsėjo 11 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis VW Passat apgadintas, t. y nubraukti kairės pusės galinės durys, galinis kairysis sparnas ir galinis buferis (b. l. 9–11).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso I. K. (b. l. 16).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė automobilio VW Passat, 1998 m., kaina Lietuvoje be PVM yra 1059 Eur (b. l. 14).
2019 m. rugsėjo 11 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad A. D. 2019 m. rugsėjo 11 d. 18.09 val. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, o 18.31 val. – 2,17 promilių neblaivumas. A. D. sutiko su neblaivumo rezultatais (b. l. 47).
Tokie patys kaltinamojo neblaivumo duomenys užfiksuoti alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0761 kvituose (b. l. 48).
Pagal alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0761 patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. D. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW Passat, kai jo iškvėptame ore yra 2,17 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. D. vairavo automobilį VW Passat, be kita ko, patvirtina tiesioginės liudytojos A. K. parodymai, iš dalies kito liudytojo I. K. parodymai, netiesiogiai – liudytojos E. Č. parodymai. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. A. D. neblaivumo požymiai vairuojant transporto priemonę nustatyti ir kitais įrodymais: liudytojų A. K. ir E. Č. parodymais, E. Č. tarnybiniu pranešimu.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. D. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. D. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu – ir jos dydžiu. Be kita ko, neprieštarauja baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, tik prašo leisti išmokėti automobilio vertę atitinkančią sumą dalimis (per vienerius metus) (b. l. 60–61).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. D. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad A. D. dėl savo neblaivumo galimai atsitrenkė ir apgadino aikštelėje stovėjusį automobilį BMW. A. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamais anksčiau yra teistas du kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 50–51), daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą autobusu be bilietėlio, viešosios tvarkos pažeidimus, transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam (b. l. 52–59), nedirba, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. D. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą teismas gali paskirti nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 45 parų arešto bausmė, artima šios rūšies bausmės vidurkiui, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. D. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. D. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VW Passat vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Nors nagrinėjamu atveju A. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
A. D. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 promilių etilo alkoholio koncentracija (viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Jis vairavo automobilį parduotuvės „Maxima“ stovėjimo aikštelėje 17.25 val. (piko metu), be to, galimai atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kad A. D., be kita ko, ne kartą yra baustas administracine tvarka už nusižengimus vairuojant transporto priemonę neturint tam teisės ir esant neblaiviam, manytina, kad jis sistemingai daro teisės pažeidimus, keliančius pavojų eismo saugumui. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kai padarė nusikalstamą veiką, todėl šis terminas skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, praneština VĮ „Regitra“.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo A. D., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį VW Passat. Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis VW Passat nuosavybės teise priklauso I. K. (b. l. 16). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – I. K., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (1059 Eur be PVM) išieškojimas iš A. D. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. D. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš A. D. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio VW Passat – vertę atitinkanti pinigų suma – 1059 Eur (b. l. 14). Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymą tam tikram laikotarpiui, todėl kaltinamojo tokio pobūdžio prašymas negali būti tenkinamas.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. BPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. 18.31 val. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 14.08 val. (viena diena) (b. l. 32–34). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai (BK 66 straipsnis).
A. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktinių įrodymų ar proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. D. (A. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. skirti galutinę 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. D. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. 18.31 val. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 14.08 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai ir konstatuoti, kad skiriama 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmė.
Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1059 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt devynių eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
A. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.
A. D. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
Kaltinamasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kaltinamajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl kaltinamojo neatvykimo.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas