Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d.: - už sukčiavimą E. D. atžvilgiu - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; - už sukčiavimą G. S. Ž. atžvilgiu - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 str. 3 d. – už sukčiavimą D. P. atžvilgiu – 90 parų arešto bausme; pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.: - už pasikėsinimą apgaule paimti paskolą G. S. Ž. vardu iš UAB „SMScredit.lt“ – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; - už pasikėsinimą apgaule paimti paskolą G. S. Ž. vardu iš UAB „Moment credit“ - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 str. 1 d.: - už A. B. elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą, laikymą ir panaudojimą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; - už G. S. Ž. elektroninių mokėjimo priemonių neteisėtą įgijimą, laikymą ir panaudojimą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 215 str. 1 d.: - už nurodymą bankui pervesti iš A. B. sąskaitos 174 Lt į D. K. sąskaitą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; - už nurodymą bankui pervesti iš A. B. sąskaitos 649 Lt į D. K. sąskaitą - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; - už nurodymą bankui pervesti iš G. S. Ž. sąskaitos 0,01 Lt į UAB „SMScredit.lt“ sąskaitą - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; - už nurodymą bankui pervesti iš G. S. Ž. sąskaitos 0,01 Lt į UAB „Moment credit“ sąskaitą - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos, jas apimant: - pagal BK 182 str. 3 d. (sukčiavimas D. P. atžvilgiu) - su bausme pagal BK 215 str. 1 d. (174 Lt pervedimas) ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; - pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas E. D. atžvilgiu) – su bausme pagal BK 215 str. 1 d. (649 Lt pervedimas) ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; - pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (pasikėsinimas apgaule paimti paskolą G. S. Ž. vardu iš UAB „SMScredit.lt“) - su bausme pagal BK 215 str. 1 d. (0,01 Lt pervedimas UAB „SMScredit.lt“) ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; - pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (pasikėsinimas apgaule paimti paskolą G. S. Ž. vardu iš UAB „Moment credit“) - su bausme pagal BK 215 str. 1 d. (0,01 Lt pervedimas UAB „Moment credit“) ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šios bausmės subendrintos su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-02 nuosprendžiu paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūti laikotarpiai nuo 2010-10-18 iki 2010-10-20, nuo 2010-10-27 iki 2010-10-28, nuo 2011-01-09 iki 2011-10-27. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2011-10-27.

Iš M. K. G. S. Ž. priteista 650 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; E. D. naudai priteista 650 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas – nuteistajam M. K. palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d., tikslus laikas ir data nenustatyti, iš nenustatyto asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo finansinių operacijų atlikimui sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: naudotojo ID, slaptažodį, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus, išduotus A. B. vardu, priklausančius AB „Swedbank“.

Teismas taip pat netinkamai nurodė jo teistumus. Teismas nuosprendyje nurodo 2001-01-17 teistumą pagal BK 246¹ str. 1 d. ir 2002-03-22 teistumą pagal BK 246¹ str. 3 d., tačiau apelianto tvirtinimu, šie teistumai jam yra panaikinti. Teismas taip pat nurodė, jog jis teistas 2001-02-15 pagal BK 104 str., 14¹ str. 1 d., tačiau pažymi, kad dėl šios veikos jis buvo išteisintas. Nuteistojo manymu, teismas klaidingai nurodydamas teistumus, siekė pasunkinti jo padėtį. Apeliantui taip pat neaišku, kodėl teismas jam pridėjo dalį bausmės, kurią jis yra atlikęs. Pažymi, jog nors Tauragės rajono apylinkės teismo buvo nuteistas 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, tačiau ši bausmė yra visiškai atlikta. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog apeliantas pirmosios instancijos teismui teikė prašymus, tačiau teismas jų neišnagrinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 str. 1 d., 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir prašo jį išteisinti, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo M. K. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu ir paskyrė jam teisingą bausmę.

Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių neatitikimas padarytoms išvadoms, teigiama, jog kaltė dėl šių nusikalstamų veikų neįrodyta. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą pagal apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl šios nusikalstamos veikos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. K. kaltės yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo M. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 182 str. 1 d., 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir jį išteisinti nėra jokio pagrindo.

Dėl sukčiavimo E. D., D. P. atžvilgiu pagal BK 182 str. 1 d., 3 d., neteisėto disponavimo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo A. B. tapatybės patvirtinimo priemonėmis pagal BK 214 str. 1 d., neteisėtai inicijuotų ir atliktų finansinių operacijų A. B. vardu pagal BK 215 str. 1 d.

Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis M. K. neigia padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus tvirtindamas, kad jokio skelbimo į interneto svetainę www.skelbiu.lt jis nedėjo, niekam nežadėjo suteikti jokių paskolų, taip pat neigia neteisėtai įgijęs, laikęs ir panaudojęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: naudotojo ID, slaptažodį, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus, išduotus A. B. vardu. Tačiau byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai paneigia M. K. versiją.

Pagal BK 182 str. dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Apylinkės teismas įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus teisingai kvalifikavo nuteistojo M. K. nusikalstamas veikas kaip sukčiavimą. Sukčiavimo faktas įvertinus bylos medžiagą yra akivaizdus. M. K. pažadai nukentėjusiosioms suteikti paskolas buvo lydimi apgaulės, maskuojančios tikrąjį nuteistojo M. K. ketinimą visai nevykdyti nukentėjusiosioms duotų pažadų, paskolinti pinigų, o siekį gautą turtą pasisavinti. Toks nuteistojo M. K. siekimas užvaldyti nukentėjusiųjų pinigus buvo lydimas apgaulės būdu. Sukčiavimo faktas įvertinus bylos medžiagą yra akivaizdus.

Pažymėtina, jog AB „Swedbank“ bankas pateikė D. K. sąskaitos išrašą iš kurio akivaizdžiai matyti, jog 2010 m. rugsėjo 30 d. iš A. B. gauti 174 litai, o 2010 m. spalio 1 d. iš A. B. 649 litai. 2010 m. rugsėjo 30 d. nuimta grynais pinigais 170 litų, 2010 m. spalio 1 d. - 500 litų. 2010 m. spalio 11 d. – 100 litų, bankomate esančiame Vilniaus g. 24, Pagėgiuose (t. 2., b. l. 10-11).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. B. patvirtino, jog jos namuose esančiu kompiuteriu galėjo naudotis tik M. K., kuris jos namuose lankėsi dažnai. Jis į jos namus atvykdavo vienas ir naudodavosi kompiuteriu. Pašaliniai asmenys jos namuose nesilanko ir kompiuteriu nesinaudoja. Ji visą laiką būna namuose, jei išeidavo iš namų, tuomet duris visada užrakindavo ir be jos į namus niekas nepatekdavo. Pati nemoka naudotis kompiuteriu. Mano, kad M. K. moka naudotis kompiuteriu, kadangi jis prie jo sėdėdavo. Kadangi jos namuose esančiu kompiuteriu naudodavosi tik R. K. ir M. K., todėl tik jie galėjo apgaudinėti žmones ir jų vardu imti paskolas (t.1., b.l. 54-55, 56-57, 58-59, 62-63).

Nuteistojo deklaratyvus teigimas, jog nebuvo nustatytas telefono numeris, taip pat paneigtas bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirta ir nustatyta, jog žinutės nukentėjusiosioms buvo išsiųstos iš M. K. telefono aparato. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, jog liudytoja D. K. patvirtino, jog M. K. telefonų numeriai dažnai keisdavosi. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog M. K. SIM korteles bei mobiliojo ryšio telefono aparatus keisdavo nuolat, tam, kad būtų sudėtingesnis atsekimas ir jais naudojantis būtų galima vykdyti sukčiavimus. Nors nuteistojo teigimu asmens kratos metu pas jį SIM kortelė nebuvo rasta, tačiau kaip matyti iš asmens kratos protokolo, asmens kratos metu pas M. K. buvo rasta ir paimta SIM kortelė kartu su mobiliuoju telefonu. Pažymėtina ir tai, jog šiame protokole M. K. pasirašė bei protokole nurodė, jog paimtus daiktus tarp jų ir minėtą SIM kortelę grąžinti jo žmonai (t. 2., b. l. 85).

Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog jo nekaltumą įrodo byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog tyrimui pateikto stacionaraus kompiuterio standžiajame diske įdiegtų naršyklių naudojimo žurnaluose informacijos susijusios su prisiregistravimu skelbime www.skelbiu.lt nėra, bei standžiajame diske atlikus paiešką pagal nurodytas pavardes bei sąskaitų numerius, informacijos nėra. Nors specialistai atlikę tyrimą kompiuterio standžiajame diske informacijos susijusios su nusikalstamais M. K. veiksmais nerado, tačiau pažymėtina, jog ši informacija bet kada galėjo būti pašalinta. Nepaisant to, M. K. kaltę neabejotinai patvirtina anksčiau aptartų įrodymų visuma.

Nuteistasis kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nei laikas, nei data, nei asmuo iš kurio galimai įgyta elektroninės bankininkystės sąskaita, priklausanti A. B. Pasak nuteistojo, liko neaišku ar nenustatytas asmuo pats panaudojo A. B. sąskaitą ar ją kažkam perdavė, nes A. B. nurodė, jog jo nepažįsta, o elektroninės bankininkystės duomenis perdavė tikrai ne jam. Kolegija pažymi, jog nors ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti asmens, iš ko M. K. įgijo A. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės pavirtinimo duomenis, tačiau tai, nepašalina pastarojo baudžiamosios atsakomybės, nes jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Būtina paminėti ir tai, jog dėl šio asmens ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą bylą.

Nors apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik jį kaltinančiais liudytojų parodymais, tačiau kolegijos manymu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus tiek kaltinančius, tiek teisinančius duomenis, įvertindamas jų visumą, nepažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė išvadas dėl M. K. kaltės, o nuteistajam M. K. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Apeliantas ginčydamas skundžiamą nuosprendį nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi teisiamojo posėdžio metu liudytoja atsisakė duoti parodymus. Tokie nuteistojo skundo argumentai ginčijant kaltę yra nepagrįsti. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo nors liudytoja V. B. ir pasinaudojo teise teisme neduoti parodymų, tačiau ji patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus ir nurodė, jog jais galima vadovautis (t. 4., b. l. 100).

Liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai iš esmės buvo tapatūs ir nuoseklūs, jie, be kita ko, atitinka ir rašytinę bylos medžiagą, visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią M. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais, nuteistojo M. K. teiginiais. Tuo pačiu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).

Taigi minėtos aplinkybės paneigia deklaratyvų nuteistojo kaltės neigimą ir parodo, kad jis turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sukčiavo, ir įgijo, laikė ir panaudojo finansinių operacijų atlikimui elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: naudojo ID, slaptažodį, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus, išduotus A. B. vardu, priklausančius AB „Swedbank“ ir tokiu būdu įgijo nukentėjusiosioms E. D. priklausantį turtą – 650 Lt ir D. P. priklausantį turtą – 175 Lt. Dėl visų išdėstytų aplinkybių kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantas betarpiškai realizavo visus jam inkriminuotų nusikaltimų, atitinkamai numatytų BK 182 str. 1 d., 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., objektyviosios pusės požymius, kurie, be kita ko, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia.

Dėl sukčiavimo G. S. Ž. atžvilgiu pagal BK 182 str. 1 d.; 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.; neteisėto disponavimo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo G. S. Ž. tapatybės patvirtinimo priemonėmis pagal BK 214 str. 1 d.; neteisėtai inicijuotos ir atliktos finansinės operacijos G. S. Ž. atžvilgiu pagal BK 215 str. 1 d.

M. K. taip pat ginčija jo nuteisimą pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo G. S. Ž. atžvilgiu, pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo sukčiauti G. S. Ž. atžvilgiu, pagal BK 214 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo G. S. Ž. tapatybės patvirtinimo priemonėmis, pagal BK 215 str. dėl neteisėtai inicijuotos ir atliktos finansinės operacijos G. S. Ž. vardu.

Nuteistasis neigdamas savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog iš G. S. Ž. pjūklą pirko už 300 Lt, kuriuos sumokėjo tą pačią dieną. Jokių pinigų pervesti į sąskaitą jam nežadėjo, G. S. Ž. elektroninės bankininkystės duomenų neprašė, su G. S. Ž. banke nebuvo (t. 1., b. l. 31-33; t. 2., b. l. 99-100). Vėlesnio ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis iš dalies pakeitė savo parodymus ir jau teigė, kad G. S. Ž. vardu išduotais elektroninės bankininkystės duomenimis yra naudojęsis paties G. S. Ž. prašymu, važiavo su juo į Klaipėdą, į prekybos centrą „Akropolis“, sudaryti elektroninės bankininkystės sutarties. Vežė G. S. Ž. pas V. B., kur jo prašymu norėjo paimti kreditą. Kitą dieną vyko į Šilutėje esantį AB „Swedbank“ su juo kartu, kad atblokuoti sąskaitą (t.2., b.l. 115-116). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, jog G. S. Ž. jam pasiūlė pirkti oblių ir pjūklą. Jis sumokėjo jam 300 Lt už pjūklą bei 20 Lt už oblių. G. S. Ž. jam sakė, kad jam reikia važiuoti į teismą, tačiau jis neturi pinigų, minėjo, kad teismas jam skyrė 400 Lt ar 600 Lt baudą. Buvo su G. S. Ž. nuvykęs į Klaipėdą, į prekybos centrą „Akropolis“ norėjo padėti jam atsidaryti sąskaitą, tačiau negalėjo, nes sąskaita užsiblokavo. Klaipėdoje su juo buvo banke, tačiau nežino, ar jis atsidarė sąskaitą, ar ne. Jis su G. S. Ž. kartu bandė paimti paskolą, bet jiems nepavyko. 0,01 Lt registracijos mokestį dėl paskolos abu bandė pervesti, ar pervedė nežino. Nuteistasis tvirtino, jog nemoka naudotis kompiuteriu.

Nors nuteistasis M. K. nepripažino savo kaltės dėl šių nusikaltimų padarymo, vis keisdamas savo poziciją apie esmines bylos aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog jo kaltę neabejotinai įrodo nukentėjusiojo G. S. Ž., liudytojų G. Ž., S. S., A. T., R. K., R. S., V. B., A. A. – B. parodymai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Nukentėjusysis G. S. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, jog jam reikėjo pinigų, todėl nuėjo pas S. S. ir pasiūlė jam pirkti oblių, kurį atsinešė, ir pjūklą, kurį turėjo garaže. S. S. dėl siūlomų daiktų pirkimo kažkam paskambino telefonu. Maždaug po 10 min. atvažiavo pažįstamas R. K. ir M. K., kurio nepažinojo. R. K. sėdėjo automobilyje, o jis kieme tarėsi su M. K. Jis nupirko oblių, sumokėjo jam 20 Lt. Tuomet R. K. jį ir M. K. nuvežė į jo garažą apžiūrėti benzininio pjūklo. R. K. liko sėdėti automobilyje. M. K. apžiūrėjo pjūklą ir nutarė jį pirkti. Jis pasakė, jog pjūklą nori parduoti už 700 Lt. M. K. sutiko jį pirkti, sumokėjo jam 50 Lt ir pasakė, kad šiuo metu neturi grynųjų pinigų, be to, jam geriau būtų pinigus už pjūklą pervesti į banko sąskaitą iš įmonės sąskaitos. Klausė, ar jis turi elektroninę bankininkystę. Nukentėjusysis atsakė, kad sąskaitą banke turi jo dukra. Iš pradžių M. K. sutiko pervesti pinigus į dukters banko sąskaitą, nuvažiavo iki jo namų, kad paimti pjūklo dokumentus ir sužinoti sąskaitos numerį. M. K. tuomet pasitikslino, kokiame banke yra dukters sąskaita. Namuose buvo jo dukra G. Ž., kuri pasakė, kad jos sąskaita yra „SEB“ banke. M. K. nurodė, jog reikalinga yra sąskaita, esanti AB „Swedbank“. M. K. likusius 650 Lt žadėjo pervesti į sąskaitą, kai jis sudarys elektroninės bankininkystės sutartį. Sekančią dieną jis prašė S. S., kad šis paskambintų M. K. ir paprašytų pinigų, kurių jam reikėjo vykimui į Kėdainius. Kadangi buvo sekmadienis ir Šilutėje bankas nedirbo, M. K. pasiūlė vykti į Klaipėdą. Nuvykus į prekybos centrą „Akropolis“ banke visus dokumentus tvarkė M. K. Taip pat jis paėmė ir voką su slaptažodžiais, o jis tik pasirašinėjo. Namo grįžo tik su geltonu popieriaus lapeliu ir pasakė savo dukrai, kad atsidarė banke sąskaitą. Dukra sužinojusi, kad visi dokumentai liko pas M. K., sąskaitą užblokavo. Kitą dieną M. K. jam priekaištavo dėl užblokuotos sąskaitos. Tuomet jį ir M. K. R. K. vėl nuvežė į Šilutėje esantį banką iš naujo sudaryti elektroninės bankininkystės sutarties. Ir vėl viską tvarkė M. K., jis tik pasirašinėjo. Banke gautą voką paėmė M. K., kuris ėjo prie banke esančio kompiuterio ir kažką ten darė. Po to jį parvežė namo, o M. K. sakė, kad važiuoja į firmą pravesti pinigų. Laukė dvi valandas, tada nuėjo į banką ir sąskaitą užblokavo (t. 1., b. l. 31-33; t. 4., b. l. 40-42). Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir akistatos su M. K. metu (t. 1., b. l. 31-33).

Nukentėjusiojo parodymus neabejotinai patvirtina liudytojos G. Ž. parodymai, kurie įstatymo nustatyta tvarka buvo pagarsinti teismo posėdyje. Kadangi liudytoja dalyvavo G. S. Ž. ir M. K. pokalbyje, ji patvirtino nukentėjusiojo parodymus t. y., jog M. K. nukentėjusiajam sumokėjo tik dalį pinigų, o kitus žadėjo pervesti į banko sąskaitą. Liudytoja parodė, jog jos tėvas G. S. Ž. namo grįžo su nepažįstamu vaikinu. Tėvas jos prašė duoti savo elektroninės bankininkystės duomenis, nes atvykęs kartu asmuo nori pervesti pinigus už pjūklą. Vyras pasidomėjo, kokiame banke ji turi sąskaitą, jai atsakius, kad AB „SEB“ banke, vyriškis nurodė, jog jam yra reikalinga AB „Swedbank“ banko sąskaita. Tuomet tėvas pasiėmė pjūklo dokumentus ir išėjo. Kitą dieną jai tėvas pasakė, kad buvo Klaipėdoje, prekybos centre „Akropolis“, kur atidarė elektroninės bankininkystės sąskaitą, tam, kad jam galėtų pervesti pinigų. Tačiau ji sužinojusi, kad visi banko išduoti dokumentai liko pas tą vyrą, ji užblokavo tėvo elektroninės bankininkystės sąskaitą (t. 1., b. l. 36-38).

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytoja G. Ž. teisiamojo posėdžio neatpažino M. K. kaip asmens įvykio dieną buvusio su jos tėvu, tačiau kolegija pažymi, jog asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, liudytoja G. Ž. atpažino M. K. kaip vyrą, apie kurį ji davė parodymus (t. 1., b. l. 39-41).

M. K. versiją neva nukentėjusiojo prašymu jie kartu bandė paimti kreditą, paneigia ne tik anksčiau analizuoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, tačiau ir byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog V. B. priklausančiu kompiuteriu kelis kartus buvo jungtasi prie nukentėjusiojo G. S. Ž. sąskaitos (t. 1., b. l. 82-84, t. 2., b. l. 14-38, 40,41). Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai neigė faktą, jog buvo pas V. B. namuose. Liudytoja V. B. patvirtino, jog jos namuose esančiu kompiuteriu naudojosi tik M. K., pašaliniai asmenys į jos namus neateidavo. Neabejotinai nustatyta ir tai, jog SMS žinutės buvo siunčiamos ne iš nukentėjusiojo G. S. Ž. telefono, o iš nuteistojo M. K. telefono. Visų minėtų įrodymų visumos analizė nepalieka jokių abejonių dėl M. K. kaltės. Nuteistojo deklaratyvų teigimą, jog jis nemoka naudotis kompiuteriu paneigia ne tik liudytojos N. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji patvirtino, kad M. K. moka naudotis kompiuteriu ( t. 1., b. l. 65), tačiau ir liudytojų A. A. – Budvytienės, V. B. parodymai bei Šilutės teritorinės darbo biržos M. K., kaip darbo ieškančio asmens kortelė.

Įvertinus nukentėjusiojo G. S. Ž. parodymų ir jo parodymus patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo ir jo parodymai yra patikimas įrodymų šaltinis. Įvertinusi nukentėjusiojo bylos eigoje duotus parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. S. Ž. parodymai bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs, priešingai nuteistojo M. K. parodymams, kurie yra prieštaringi ir derinti prie byloje surinktų įrodymų. Teismas nenustatė, kad G. S. Ž. turi pagrindą apkalbėti M. K. Be to, netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes jie atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą. Liudytojų parodymai dėl visos įvykio situacijos taip pat iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymus visa apimtimi.

Konstatuotina, jog M. K. turėjo tikslą apgaule užvaldyti svetimą - G. S. Ž. turtą, sukčiavo, melagingai pažadėjo nukentėjusiajam pirkti iš jo benzininį pjūklą už 700 Lt. Nukentėjusysis G. S. Ž. tokiu susitarimu patikėjęs pardavė benzininį pjūklą M. K., o šis davė nukentėjusiajam 50 Lt, likusius 650 Lt melagingai pažadėdamas pervesti nukentėjusiajam į sąskaitą, tačiau pinigų nepervedė, taip apgaule įgijo nukentėjusiajam priklausantį pjūklą 700 Lt vertės, padarydamas 650 Lt turtinę žalą. Be to, M. K. pasinaudodamas tuo, jog įtikino nukentėjusįjį, kad pinigų pervedimui yra reikalinga elektroninė bankininkystė prekybos centre „Akropolis“ Klaipėdoje įgijo ir įgijęs laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemones naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: naudotojo ID, slaptažodį, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus, išduotus nukentėjusiojo G. S. Ž. vardu, priklausančius AB „Swedbank“. Nuteistasis įgijęs svetimos elektroninės mokėjimo priemones naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis pasikėsino panaudoti juos, siekiant įgyti nukentėjusiojo vardu kreditus, tačiau jam tai nepavyko padaryti tik dėl to, jog vienu atveju internetinė bankininkystė buvo užblokuota, kitu atveju, jog UAB „SMScredit.lt“, UAB „Moment credit“ nesutiko suteikti paskolų. Kolegija sprendžia, jog šiuose nusikalstamų veikų epizoduose sukčiavimo faktas taip pat yra akivaizdus. Dėl visų išdėstytų aplinkybių kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantas betarpiškai realizavo visus jam inkriminuotų nusikaltimų, atitinkamai numatytų BK 182 str. 1 d. 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. 214 str. 1 d. 215 str. 1 d. objektyviosios pusės požymius, kurie, be kita ko, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia.

Remdamasis aptartų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. K. kaltė yra neginčijamai įrodyta, todėl jį išteisinti dėl šių nusikaltimo padarymo nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliantas ginčydamas savo kaltę vienu iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų nurodė tai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į nešališką teismą. Šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apelianto ar jo gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Taip pat teisėjų kolegija, pažymi, kad procesas buvo rungtyniškas, užtikrinta proceso šalių lygybė. Byloje nėra procesinės nelygybės faktų. Kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantys proceso dalyviai turėjo vienodas sąlygas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylą teismas su abiem proceso šalimis elgėsi vienodai, nerodydamas nei vienai iš jų palankumo. Procesas buvo teisingas nuo pat pradžios. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino nuteistojo ar jo gynėjo tam tikrų prašymų, nurodydamas tokio sprendimo motyvus, nesudaro pagrindo manyti, jog buvo pažeistos BPK 7 straipsnio nuostatos ar kiti principai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo M. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Darytina bendra išvada, kad apeliaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliantą išteisinti.

Nuteistasis kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį taip pat nesutinka su tuo, jog teismas subendrindamas bausmes jam pridėjo dalį Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-02 nuosprendžiu paskirtos 5 mėn. laisvės atėmimo bausmės dalį, kadangi jis pagal šį nuosprendį bausmę yra atlikęs. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai kvalifikavęs nuteistojo M. K. nusikalstamas veikas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė už jas ir galutinę bausmę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-02 nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 5 mėn. laisvės atėmimo bausme. Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-10-27 nuosprendžiu pripažinęs M. K. kaltu vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d. nuosprendį subendrino su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-02 nuosprendžiu paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė 4 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką įskaitė sulaikyme ir suėmime M. K. būtus laikotarpius nuo 2010-10-18 iki 2010-10-20, nuo 2010-10-27 iki 2010-10-28, nuo 2011-01-09 iki 2011-10-27.

Tokiu būdu kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-02 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskyrė M. K. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams, ir visiškai teisingai M. K. į paskirtos (4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo) bausmės laiką įskaitė pagal Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę, kadangi veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas M. K. buvo įvykdęs iki Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-02 nuosprendžio priėmimo.

Apelianto skundo argumentas, jog teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai vertino jo ankstesnius teistumus, kurie pasak nuteistojo jau yra panaikinti atmetamas, kaip nepagrįstas, kadangi LR BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas įpareigoja teismą, individualizuojant bausmę, atsižvelgti į kaltininko asmenybę, tame tarpe ir į ankstesnius teistumus.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-10-27 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.