- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-06
- Bylos Nr.
- 2-15958-905/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09563-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Ieškovas
- J. K., ir UAB, „Ūkio banko lizingas“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro, akcinei bendrovei Lietuvos, AB Lietuvos radijo, UAB „Ūkio banko lizingas“
- Advokatai
- Remigijaus Katinas
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro atstovui Emiliui Umbrasui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui ir uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“ dėl pirkimo-pardavimo bei vartojimo kredito sutarčių nutraukimo, sumokėtų pinigų gražinimo bei palūkanų priteisimo.
Ieškovė, patikslinusi ieškinį (b. l. 80-82), prašė: 1) nutraukti kompiuterio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti pardavėjui sumokėtus 200 Lt; 2) nutraukti vartojimo kredito sutartį ir grąžinti kredito davėjui sumokėtus 400,48 Lt; 3) priteisti iš abiejų atsakovų šešių procentų metines palūkanas nuo kompiuterio grąžinimo atsakovui iki ieškinio padavimo teismui dienos (iš viso už 253 dienas), taip pat šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. birželio 28 d. ji iš AB Lietuvos radijo ir televizijos centro pirko planšetinį kompiuterį. Šiuo tikslu ieškovė ir UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį. 2012 m. liepos 10 d. ieškovė pastebėjo, kad kompiuterio ekrane yra 2 mm dydžio taškas. Ieškovei paprašius pardavėjo grąžinti pinigus už sumokėtą prekę, šis atsisakė ir paprašė atsiimti prekę neatlygintinai pašalinus trūkumus, vėliau – atsiimti pakeistą į analogišką prekę. Ieškovės teigimu, atsakovas, pardavęs kompiuterį su trūkumu ir nesutikęs grąžinti sumokėtų pinigų, pažeidė jos teises, juolab kad pardavėjas atsisakė vykdyti priimtus ieškovei palankius Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos išvadą ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą.
Atsakovas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras prašė ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, prekės trūkumas neproporcingas ieškovės reikalavimui grąžinti pinigus. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė reikalavo ne tik grąžinti pinigus už kompiuterį, bet ir pakeisti kompiuterį nauju, todėl atsakovas ir pasiūlė ieškovei kompiuterį pakeisti, tačiau ieškovė vėliau atsisakė reikalavimo pakeisti kompiuterį.
Atsakovas UAB „Ūkio banko lizingas“ nurodė, kad jis įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį ir šiam atsakovui pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas sukels Vartojimo kredito įstatyme nustatytas teisines pasekmes.
2012 m. birželio 28 d. ieškovė ir atsakovas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – „atsakovas (pardavėjas)“ arba „pardavėjas“) sudarė kompiuterio EM000104 Samsung Galaxy Tab P5110 White pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties sudarymo dieną ieškovė sumokėjo pardavėjui 200 Lt (b. l. 9). Apmokėjimo už nurodytą kompiuterį tikslais ieškovė ir atsakovas UAB „Ūkio banko lizingas“ (toliau – „kredito davėjas“) 2012 m. birželio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C206255992 (b. l. 8), kuria ieškovei suteiktas 1099 Lt kreditas; sutarties sudarymo mokestis 34,82 Lt. Byloje nekilo ginčo dėl ieškovės reikalaujamos priteisti 600,18 Lt įmokų sumos dydžio, kaip tokio (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Šią įmokų sumą patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 10, 11, 12, 13, 54).
Ieškovė 2012 m. liepos 10 d. pateikė pardavėjui prašymą, kuriame nurodė, kad ji norėtų įrangą grąžinti. Prašyme taip pat nurodyta, kad pradėjus kompiuteriu naudotis, jo ekrano dešinėje pusėje atsirado 2 mm taškelis, kuris neišnyko, ir tai trukdo naudotis kompiuteriu (b. l. 38). 2012 m. liepos 19 d. ieškovė grąžino kompiuterį pardavėjui, pasirašydama įrangos priėmimo-grąžinimo aktą (b. l. 33, 64). Atsakydamas į ieškovės 2012 m. liepos 10d. prašymą, pardavėjas 2012 m. rugpjūčio 9 d. rašte nurodė, kad ieškovės prašymas netenkinamas, nes kompiuteris nebuvo pažeistas iš esmės ir atliko savo funkcijas. Pardavėjas taip pat pranešė ieškovei, kad jis neatlygintinai pašalino kompiuterio trūkumus ir prašė atvykti atsiimti prekę (b. l. 14). 2012 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė pateikė pardavėjui prašymą grąžinti sumokėtus pinigus (b. l. 67). Ant šio ieškovės rašto įrašyta atsakovo darbuotojo rezoliucija, kad nėra jokio pagrindo priimti prekę; prašymas jokiu būdu netenkintinas. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad parduotas kompiuteris turėjo trūkumų – maždaug 2 mm dydžio dėmę-tašką ekrane (ekrano dydis, anot ieškovės ir pardavėjo atstovo paaiškinimų, – maždaug pusė A4 formato popieriaus).
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija 2012 m. rugsėjo 25 d. pateikė išvadą, kad: 1) kompiuterio grąžinimo pardavėjui dieną, t. y. 2012 m. liepos 19 d., kompiuteris buvo sugedęs ir suremontuotas be ieškovės sutikimo; 2) Inspekcija pasiūlė pardavėjui iki 2012 m. spalio 2 d. įvykdyti ieškovės reikalavimą (b. l. 15).
Ieškovė 2012 m. rugsėjo 12 d. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikė prašymą, nurodydama reikalavimus: 1) nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus; 2) netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke; 3) pakeisti prekę į naują (b. l. 34-35). Atsakydamas į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. spalio 10 d. raštą, pardavėjas 2012 m. spalio 17 d. rašte nurodė, kad ieškovės įsigytas kompiuteris visiškai atliko savo funkcijas, t. y. gedimas neturėjo esminės reikšmės įrangos tinkamam veikimui. Be to, pardavėjas nurodė, kad nesutinka grąžinti sumokėtą kainą, nes prekės defektas neproporcingas vartotojos reikalavimui ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (b. l. 36-37).
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu nutarė: 1) patenkinti ieškovės reikalavimą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus; 2) pasiūlyti atsakovui vykdyti vartotojos reikalavimą iki 2012 m. gruodžio 3 d. (b. l. 16-17).
Byloje nekilo ginčo dėl šalių santykių vertinimo, kaip kylančių iš vartojimo pirkimo-pardavimo ir vartojimo kredito sutarčių (Civilinio kodekso 6.350 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nekilo ginčo dėl ieškovės teisių, kylančių iš vartojimo kredito sutarties, gynimo – ieškovė nenurodė argumentų, leidžiančių manyti, kad jos teises pažeidžia (ar ieškovės teises atsisako ginti) kredito davėjas, juolab kad kredito davėjas šioje byloje aiškiai išreiškė poziciją, kad (išsprendus ginčą dėl pirkimo-pardavimo sutarties) turėtų būti taikomi Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinti padariniai. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiame sprendime pirmiau nagrinėja pareikštus ieškinio reikalavimus, susijusius su pirkimo-pardavimo sutartimi.
Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus reglamentuojančio CK 6.363 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pirkėjo, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, teisė savo pasirinkimu reikalauti iš pardavėjo:
1) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu;
2) atitinkamai sumažinti prekės kainą;
3) per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus;
4) atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino pirkėjas pats ar trečiųjų asmenų padedamas.
Visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą (CK 6.363 straipsnio 5 dalis). Vietoj visų nurodytų reikalavimų pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą; pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).
Šiame kontekste kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartojimo sutarties instituto specifika, be kita ko, pasireiškia platesniu vartotojo teisių gynimo būdų nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teisės nutraukti vartojimo sutartį specialiose vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, kurios su CK 6.217 straipsnio 1 dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrąja, nustatytais pagrindais. <...>. CK 6.363 straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra sąlygota daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimu, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Jo, kaip ir kitų CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų, taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Reikalavimus daikto kokybei reglamentuoja aptariamo straipsnio 1-3 dalys. Pagal juos kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikimo tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir daikto netinkama kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje. <...>. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Jurčikonienė v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008).
Remdamasis nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklėmis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė sudarė asmeniniais tikslais, asmeninių poreikių tenkinimui. Vertinimas, ar pirkta prekė patenkina žmogaus asmeninius poreikius-lūkesčius, ar prekė nesukelia nepatogumų-diskomforto, susijęs išimtinai su individualiais ir subjektyviais-vidiniais paties žmogaus lūkesčiais, pojūčiais ir pan. Dėl to, teismo vertinimu, būtent ieškovės, kaip vartotojos, interesai turėtų būti ginami prioritetiškai tokio pobūdžio ginče. Tai konstatavęs, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovės (vartotojos) interesų prioritetinis gynimas negali būti vertinamas kaip neadekvačiai suvaržantis ar juolab paneigiantis pardavėjo teises ar teisėtus interesus, nes pardavėjas (verslo subjektas) šiuo atveju atgauna parduotą prekę, kurią (jeigu, pardavėjo atstovų teigimu, prekės trūkumai iš tikrųjų neesminiai) gali be didesnių kliūčių-sunkumų realizuoti. Remdamasis nurodytais motyvais ir atsižvelgdamas į ieškovės, kaip vartotojos, nurodytus individualaus-asmeninio pobūdžio argumentus, kad ieškovė (žinodama buvusio gedimo faktą) subjektyviai nemato galimybių ateityje savo asmeninius poreikius tenkinti atsakovo pakeistu netgi visiškai nauju kompiuteriu, teismas sprendžia, kad ieškovė, kaip vartotoja, negavo iš sutarties to, ko pagrįstai tikėjosi gauti, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį vertintinas kaip adekvatus ir proporcingas. Tokiai išvadai neturi teisinės reikšmės taškelio-dėmės ekrane tikrasis ar santykinis dydis, nes, minėta, ieškovė (nepriklausomai nuo taškelio-dėmes dydžio ir nepaisant pardavėjo pasiūlyto visiškai naujo kompiuterio modelio) iš viso nemato galimybių asmeniniais tikslais naudotis tokio modelio kompiuteriu.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo (pardavėjo) argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovės neva nurodytus kitokius jos teisių gynimo būdus – be kita ko, prekės pakeitimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė aiškiai išreiškė pardavėjui valią sutartį nutraukti ir atgauti sumokėtus pinigus. Šio reikalavimo ieškovė neatsisakė ir vėliau, nors greta šio reikalavimo (kaip pagrindinio) papildomai nurodė ir kitus (mažiau pageidaujamus) reikalavimus pakeisti prekę. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad kažkuriuo metu ieškovė būtų atsisakiusi reikalavimo nutraukti sutartį.
Apibendrindamas nurodytus motyvus teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai reikalauja nutraukti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ši ieškinio reikalavimų dalis tenkintina. Dėl ieškinio reikalavimo nutraukti vartojimo kredito sutartį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys iš esmės nekėlė ginčo dėl šio išvestinio ieškinio reikalavimo – kredito davėjas neginčijo ieškovės teisės į vartojimo kredito sutarties nutraukimą ir pinigų grąžinimą. Dėl to, patenkindamas ieškinio reikalavimą ir nutraukdamas pirkimo-pardavimo sutartį, teismas tenkina ir išvestinį su tuo tiesiogiai susijusį reikalavimą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį „lydinčią“ vartojimo kredito sutartį (Vartojimo kredito įstatymo 16 straipsnis). Nutraukiant šias sutartis, sutarčių šalys grąžintinos į buvusią padėtį, t. y. ieškovei grąžintini jos sumokėti pinigai.
Nors šiuo sprendimu ir konstatuojamas ieškovės teisių pažeidimas, tačiau atsakovo (pardavėjo) veiksmų siekiant išspręsti kilusį ginčą kitokiu negu ieškovės reikalaujamu būdu teismas neturi pagrindo vertinti kaip nesąžiningų ar juolab kaip piktnaudžiavimo teise. Be to, ieškovės teisė į pinigų išmokėjimą atsiranda būtent nuo sutarties nutraukimo, t. y. nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į tai ir įgyvendindamas CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę mažinti netesybas, teismas sprendžia, kad ieškovei priteistinos tik procesinės palūkanos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (sutarčių nutraukimo) dienos. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad kredito davėjas iš esmės neginčijo ieškovės teisės į pinigų grąžinimą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šis ieškovės reikalavimas gali būti tenkinamas tik išsprendus pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo klausimus, teismas sprendžia, kad procesinės palūkanos priteistinos tik iš atsakovo (pardavėjo), kuris ir ginčijo ieškovės teisę į sutarties nutraukimą, ir nepriteistinos iš kredito davėjo, kuris šios ieškovės teisės neginčijo.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai dėl palūkanų priteisimo tenkintini iš dalies. Ieškovei iš atsakovo pardavėjo priteistinos penkių procentų procesinės palūkanos nuo iš šio atsakovo priteisiamos 200 Lt sumos už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki šios sprendimo dalies visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kita ieškinio reikalavimų dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.
Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys iš esmės tenkintinas. Ginčijamos sutartys nutrauktinos ir iš atsakovų priteistinos jiems ieškovės sumokėtos lėšos. Taip pat tenkintina dalis ieškinio reikalavimų priteisti procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimų dalis dėl kitų palūkanų priteisimo atmestina.
Dalies išvestinių ieškinio reikalavimų (dėl palūkanų priteisimo) atmetimas negali būti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme traktuojamas kaip ieškinio patenkinimas tik iš dalies (o ne visiškai). Be to, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia ir į šalių procesinį elgesį, t. y. atsižvelgia į tai, kad ieškinio reikalavimus iš esmės ginčijo tik pardavėjas. Dėl to ieškovei iš atsakovo (pardavėjo) priteistina 800 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 5; CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kaip vartotoja, atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (sumokėtas žyminis mokestis ieškovei grąžintas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi). Už pareikštus du neturtinio pobūdžio reikalavimus ir patenkintus turtinio pobūdžio reikalavimus valstybei iš atsakovo (pardavėjo) priteistina 357 Lt (143 + 143 + 71) žyminio mokesčio ir 56,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1; 96 straipsnio 1, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.363 straipsniais, Vartojimo kredito įstatymo 16 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 96 straipsnio 1, 5 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti ieškovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro, j. a. k. 120505210, 2012 m. birželio 28 d. sudarytą vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl kompiuterio EM000104 Samsung Galaxy Tab P5110 White pirkimo ir priteisti ieškovei J. K. iš atsakovo akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro 200 (du šimtus) Lt bei penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 200 (dviejų šimtų) Lt sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki šios sprendimo dalies visiško įvykdymo.
Nutraukti ieškovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“, j. a. k. 234995490, 2012 m. birželio 28 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C206255992 ir priteisti ieškovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“, j. a. k. 234995490, 400,48 Lt (keturis šimtus litų 48 ct).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro, j. a. k. 120505210, 800 (aštuonis šimtus) Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro, j. a. k. 120505210, 357 (tris šimtus penkiasdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio ir 56,18 Lt (penkiasdešimt šešis litus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.