Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės UAB „Giralus“ kreditorių susirinkimo sprendimo, suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė UAB „Giralus“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Neosrautas“, uždaroji akcinė bendrovė „Jumiga“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.2. Pasisakydamas dėl 2-osios įmonės turto grupės (varžytynėse parduotino turto) paaiškino, kad šią įmonės turto grupę sudaro buvusiai įmonės vyr. finansininkei V. V. ir E. V. įkeisti gamybos įrangos vienetai (giros gamybos linija bei įvairios talpos), o taip pat niekam neįkeista valdymo spinta „Siemens“. Pardavimo tvarkoje, kaip ir 1-osios įmonės turto grupės atveju, sprendžiama parduoti ne atskirais daiktais (turtiniais vienetais), o atitinkamų daiktų grupę, kaip vieną turtinį vienetą. Turto pardavimo tvarkoje, klaidinant įmonės kreditorius, 2-osios grupės įmonės daiktai visiškai be jokio faktinio ar ekonominio pagrindo įvardinti kaip funkciškai susiję. Pažymėjo, kad parduodamos brandinimo, fermentavimo bei CKT (cilindrinės konusinės) talpos yra naudojamos ne tik giros, tačiau ir alaus gamybai – ką patvirtina net ir viešai alaus gamintojų teikiama informacija apie alaus gamybos procesą, kuriame aprašomas brandinimo, fermentavimo ir CKT talpų panaudojimas būtent alaus (o ne giros) gamybos procese. Taigi, visiškai nesuprantama, kodėl minėtos talpos (brandinimo, fermentavimo ir CKT) yra susietos būtent su giros gamybos linija, o ne su alaus gamybos įrengimais. Akcentavo, kad, kaip matyti iš daiktų inventorinių numerių, kurių sudėtyje yra ir atitinkamų daiktų įsigijimo metai (pirmieji du inventorinio numerio skaičiai) ketinamos parduoti CKT talpos (inventoriniai Nr. 14G013 – 14G016) yra įsigytos 2014 metais, t. y. atskirai, tiek nuo 2013 metais įsigytos giros virimo – filtravimo įrangos KWASS 1000 (inventorinis Nr. 13G005/9), tiek ir nuo 2013 metais įsigytų alaus gamybos įrengimų BH350 (inventorinis Nr. 13G012). Be to, visos minėtos brandinimo, fermentavimo ir CKT talpos yra naudotinos kaip atskiri tiek giros, tiek ir alaus gamybos įrangos elementai (moduliai), priklausomai nuo gaminamos produkcijos kiekius į gamybos liniją įtraukiant papildomas talpas (prijungiant jas prie gamybos linijos, jei didinami gaminamos produkcijos kiekiai), arba priešingai (jei pradedama gaminti mažiau), sumažinant linijoje naudojamų talpų skaičių (išimant perteklines talpas). Taigi, visos šios brandinimo, fermentavimo ir CKT talpos gali būti parduodamos tiek kartu, tiek ir atskirai nuo pagrindinių gamybos linijų (įrenginių) – tiek nuo giros virimo – filtravimo linijos KWASS 1000, tiek ir nuo alaus gamybos įrengimų BH350. Dėl niekam neįkeistos valdymo spintos „Siemens“ pardavimo, kaip atskiro turtinio vieneto (daikto), pažymėjo, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo pati įmonė buvo pardavusi šią valdymo spintą, kaip atskirą tiek nuo giros, tiek nuo alaus gamybos įrenginių, daiktą trečiajam asmeniui UAB „Tedra Trading“ & Partners, kuris prieš pat bankroto bylos įmonei inicijavimą šią valdymo spintą įmonei grąžino. Akivaizdu, kad jeigu minėta valdymo spinta būtų neatsiejamai susijusi ar su giros, ar su alaus gamybos procesu, įmonė nebūtų galėjusi ir parduoti minėtos valdymo spintos trečiajam asmeniui, t. y. nenaudoti minėtos valdymo spintos savo gamybinėje veikloje, ir tuo pačiu vykdyti gamybinę veiklą be minėtos valdymo spintos. Pažymėjo, kad viešai skelbiamais duomenimis, be didžiųjų alaus gamybos bendrovių (tokių kaip AB „Utenos alus”, AB „Kalnapilis – Tauro grupė”, AB „Švyturys” ir kt.), Lietuvoje veikia itin nemažai smulkiųjų alaus gamintojų – Asociacijos Aludarių klubas viešai skelbiamais duomenimis – net 817 smulkiųjų alaus gamintojų. Taigi, parduodant turto pardavimo tvarkos 2 punkte nurodytus daiktus kaip vieną giros gamybos kompleksą, o ne kaip atskirus, ne tik giros, tačiau ir alaus gamybai naudotinus daiktus, iš esmės iš pirkėjų rato eliminuojama minėti gana gausi smulkiųjų aludarių, kaip potencialių pirkėjų grupė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad bendra minėtos daiktų grupės kaina yra pakankamai didelė (pirmosiose varžytynėse – 232 400 Eur), todėl prieinama ne bet kuriam pirkėjui (smulkiajam gamintojui) ir, atitinkamai, tikimybė, kad minėtą kompleksas būtų operatyviau ir įmanomai aukštesne kaina parduotas keliems ar daugiau atskirų pirkėjų, disponuojančių mažesnėmis finansinėmis galimybėmis (t. y. parduodant atskirais daiktais už kelis ar keliolika tūkstančių eurų) yra ženkliai didesnė, nei tikėtis vieno pirkėjo (smulkiojo gamintojo), disponuojančio net kelių šimtų tūkstančių eurų suma, kuri būtina įsigyjant daiktus kaip vieną kompleksą. Taigi, kaip ir 1-osios įmonės daiktų grupės pardavimo sąlygų atveju, turto pardavimo tvarkos 2 punkte nurodytų daiktų pardavimo modelis (parduodant šiuos daiktus kaip vieną kompleksą, o ne atskirais daiktais) prieštarauja ekonominei logikai ir JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintiems turto pardavimo principams – kadangi tokiu būdu ženkliai ribojamas potencialių pirkėjų ratas (tiek eliminuojant pirkėjus, kurie turi poreikį įsigyti tiktai vieną arba kelis iš kompleksą sudarančių daiktų, tiek ir eliminuojant mažesnes pajamas, tačiau ir mažesnį poreikį (įsigyti, pvz., tiek vieną talpą) turinčius pirkėjus). Taip pat, nurodė, kad JANĮ 97 straipsnio nuostatos įtvirtina imperatyvią taisyklę, jog parduodant įkeistą nemokios įmonės turtą, įkeistas turtas, nepardavus jo viešose varžytynėse, gali būti perduotas tiktai šio turto, kaip įkaito, turėtojui (JANĮ 97 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys) – t. y. konkrečiam kreditoriui, kurio reikalavimas įmonei užtikrintas įkeitimu, gali būti perduotas tik tas neparduotas įmonės turtas, kuris buvo įkeistas atitinkamam konkrečiam kreditoriui. Tuo tarpu sprendimu patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje, pasiūlytoje nemokumo administratorės ir patvirtintoje iš esmės kreditorių – įkaito turėtojų bei su jais susijusių asmenų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio prasme) balsais, įtvirtintos net dvi minėtoms imperatyvioms JANĮ 97 straipsnio nuostatoms prieštaraujančios nuostatos: kreditoriams – įkaito turėtojams V. V. ir E. V. suteikta teisė perimti ir nei vienam minėtam įmonės kreditoriui neįkeistą įmonės turtą – valdymo spintą „Siemens“; kiekvienam kreditoriui – įkaito turėtojui suteikta teisė perimti kitam kreditoriui įkeistą įmonės turtą: t. y. kreditorei (buvusi įmonės vyr. finansininkei) V. V. suteikta teisė perimti jai neįkeistas brandinimo, fermentavimo ir CKT (cilindrines konusines) talpas (įkeistas kitam kreditoriui E. V.), o, atitinkamai, kreditoriui E. V. suteikta teisė perimti jam neįkeistą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad už nemokumo administratorės pasiūlytą turto pardavimo tvarką balsavo išimtinai susiję asmenys: įmonės kreditoriai – įkaito turėtojai E. V. ir V. V. (buvusi įmonės vyr. finansininkė), o taip pat su buvusia įmonės vyr. finansininke V. V. CK 6.67 straipsnio prasme susiję asmenys: jos sūnus – dominuojantis įmonės akcininkas bei ilgametis vadovas J. V., jos sutuoktinis ir minėtojo J. V. tėvas – kitas buvęs įmonės vadovas A. V., įmonės dominuojančio akcininko ir ilgamečio vadovo J. V. vadovaujama UAB „PEGAS Distribution”. Visi su įmonės valdymu ir privedimu prie nemokumo (bankroto) nesusiję įmonės kreditoriai – tarp jų ir jokių abejonių nešališkumu negali sukelti kreditorė VMI – balsavo prieš minėtą sprendimą, kuris yra palankus išimtinai susijusiems kreditoriams, kurių veiksmų rezultate įmonė ir tapo nemokia (buvo privesta prie bankroto). Šaukdama įmonės kreditorių susirinkimą pateiktoje informacijoje apie įmonės bankroto bylą, nemokumo administratorė nurodė, jog atliekant procedu?ras buvo patikrintos i?mone?s sudarytos sutartys, sudarytos laikotarpiu nuo 2017 m., tac?iau administratorė nenustate? sutarc?iu?, kurias gale?tu? ginc?yti i?statyme nustatytais pagrindais. Tačiau pareiškėjas, savarankiškai surinko duomenis, leidžiančius pagrįstai teigti, jog ne vėliau nei 2018 m. balandžio 5 d. įmonė jau buvo tapusi teisiškai nemokia tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme – ir šios aplinkybės buvo ir(ar) privalėjo būti žinomos tiek tuomečiams įmonės vadovams – J. V. bei A. V. – tiek ir tuometei įmonės vyr. finansininkei (tuo pačiu įmonės kreditorei) V. V.. Taigi, 2019 m. pradžioje (įmonei jau pakankamai ilgą esant nemokiai) įmonės sudarytus jos turto įkeitimo sandorius – suteikiant su įmonės vadovais susijusiai bei svarbias (vyr. finansininkės) pareigas užėmusiai V. V., o taip pat, prisiėmus naujus ir įmonei visiškai nenaudingus įsipareigojimus, kreditoriui E. V. pirmumo teises prieš kitus įmonės kreditorius patenkinti jų finansinius reikalavimus – buvo akivaizdžiai neteisėti ir pažeidžiantys kitų įmonės kreditorių, tarp jų ir pareiškėjo, įstatymo ginamas teises bei interesus. Pažymėjo, kad dėl išvardintų priežasčių rengia ir artimiausiu metu planuoja teismui pateikti atitinkamus ieškinius, kuriais inter alia (be kita ko) ketinama prašyti pripažinti įmonės su kreditoriais V. V. bei E. V. sudarytus įkeitimo sandorius (kurių pagrindu rengta ir sprendimu patvirtinta turto pardavimo tvarka) negaliojančiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Vadovaujantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

4. Pareiškėjas ginčija bankrutavusios UAB „Giralus“ pirmajame kreditorių susirinkime, vykusiame 2020 m. rugpjūčio 28 d., 4-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintą administratorės pateiktą bankrutavusios UAB „Giralus“ turto įvertinimo ir pardavimo tvarką dalyje, kuria nustatyta 1-osios ir 2-osios įmonės turto grupių pardavimo tvarka.

5. Bankrutavusios UAB „Giralus“ turto įvertinimo ir pardavimo tvarkoje, be kita ko, nustatyta:

5.1. įmonei priklausantį neįkeistą kilnojamąjį turtą (šaldymo įrangą 750 L, invent. Nr. 13G005/6; šaldymo įrangą 750 L, invent. Nr. 13G005/7; krovininį automobilį Mercedes Sprinter, invent. Nr. 14G018; buhalterinę programą „Labbis III“, invent. Nr. 15G020; automobilį VW Caddy, invent. Nr. 16G021; ventiliatorių, invent. Nr. 16G022; šaldymo kambarį, invent. Nr. 16G023; gruzdintuvę F-10, invent. Nr. 16G024; dujinę kepimo plokštumą GG721GS, invent. Nr. 16G025; iiko sistemą, invent. Nr. 16G026; stalą su 2 plautuvėm, invent. Nr. 16G027; šaldiklį CB107, invent. Nr. 16G028; kondicionierių, invent. Nr. 18G029; kavos aparatą Thermoplan BW-3, invent. Nr. 19G030) ir trumpalaikį turtą (pieno šaldytuvą (1 vnt.); statinę 30 litrų talpos (10 vnt.); statinę 30 litrų talpos (5 vnt.); kamštelius (1000 vnt.); PET butelius 2 litrų talpos (300 vnt.); PET butelius 1 litro talpos (480 vnt.); spausdintuvą Epson (3 vnt.); giros ekstraktą (507 vnt.)), kurį parduodant neprivaloma skelbti varžytynių, 14 dienų laikotarpiu pardavinėti už 70 proc. pradinės turto vertės. Nepardavus turto per 14 dienų, turtas pardavinėjamas dar 14 dienų už 50 proc. pradinės turto vertės. Nepardavus turto per 14 dienų, turtas pardavinėjamas dar 14 dienų už 30 proc. pradinės turto vertės. Nepardavus turto per 14 dienų, turtas parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą, pasiūlymus renkant 14 dienų. Apie pardavimus skelbti internete. Bet kuriuo atveju turtas parduodamas už ne mažesnę nei metalo laužo supirkimo kainą (1-oji įmonės turto grupė).

5.2. įmonei priklausantį funkciškai susijusį kilnojamąjį turtą (fermentavimo talpą 2000 L, invent. Nr. 13G005/1; horizontalią brandinimo talpą 2000 L, invent. Nr. 13G005/2; horizontalią brandinimo talpą 2000 L, invent. Nr. 13G005/3; horizontalią brandinimo talpą 2000 L, invent. Nr. 13G005/4; horizontalią brandinimo talpą 2000 L, invent. Nr. 13G005/5; valdymo spintą „Siemens“, invent. Nr. 13G005/8/N; giros virimo-filtravimo įrangą su boileriu KWASS 1000, invent. Nr. 13G005/9; CKT talpą 2000 litrų, invent. Nr. 14G013; CKT talpą 2000 litrų, invent. Nr. 14G014; CKT talpą 2000 litrų, invent. Nr. 14G015; CKT talpą 2000 litrų, invent. Nr. 14G016) pardavinėti iš varžytinių kartu, kainą nustatant taip: giros virimo – filtravimo įranga KWASS 1000, įkeista V. V. (pradinė pardavimo kaina I-ose varžytynėse – 157850 Eur; pradinė pardavimo kaina II-ose varžytynėse – 110500 Eur; pradinė pardavimo kaina III-ose varžytynėse – 88400 Eur); brandinimo talpos 2000 L tūrio (4 vnt.), įkeistos E. V. (pradinė pardavimo kaina I-ose varžytynėse – 28600 Eur; pradinė pardavimo kaina II-ose varžytynėse – 20000 Eur; pradinė pardavimo kaina III-ose varžytynėse – 16000 Eur); fermentavimo talpa 2000 L tūrio, įkeista E. V. (pradinė pardavimo kaina I-ose varžytynėse – 7150 Eur; pradinė pardavimo kaina II-ose varžytynėse – 5000 Eur; pradinė pardavimo kaina III-ose varžytynėse – 4000 Eur); CKT talpos 2000 L tūrio (4 vnt.), įkeistos E. V. (pradinė pardavimo kaina I-ose varžytynėse – 31200 Eur; pradinė pardavimo kaina II-ose varžytynėse – 21850 Eur; pradinė pardavimo kaina III-ose varžytynėse – 17500 Eur); valdymo spinta „Siemens“ (pradinė pardavimo kaina I-ose varžytynėse – 9400 Eur; pradinė pardavimo kaina II-ose varžytynėse – 6600 Eur; pradinė pardavimo kaina III-ose varžytynėse – 5200 Eur). Nerealizavus turto pagal šią tvarką, šaukti kreditorių susirinkimą tolimesnei pardavimo tvarkai ir kainoms nustatyti. Tuo atveju, jei kreditorius nuspręstų perimti jam įkeistą turtą, siūlyti jam už neįvykusiose varžytynėse nustatytą pradinę kainą įsigyti kitam įkaito turėtojui įkeistą ir neįkeistą turtą (2-oji įmonės turto grupė).

2. Pareiškėjas nesutinka su nustatyta 1-osios įmonės turto grupės pardavimo tvarka motyvuodamas tuo, kad sprendimas parduoti jį kaip vieną turtinį vienetą, o ne atskirais turtiniais vienetais, pažeidžia imperatyvius JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintus įmonės turto pardavimo principus bei neatitinka įstatymo ginamų įmonės ir jos kreditorių interesų gauti maksimalų finansinių reikalavimų įmonei patenkinimą. Tačiau nemokumo administratorė, atsiliepdama į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas klysta manydamas, jog administratorė ketina šioje grupėje esantį turtą parduoti kartu. Pažymėjo, kad turtas pagal nustatytą tvarką bus parduodamas atskirais vienetais. Todėl, pačiai administratorei nurodžius, kad pagal jos pasiūlytą ir kreditorių patvirtintą įmonės turto įvertinimo ir pardavimo tvarką 1-ojoje grupėje esantis turtas bus parduodamas atskirais vienetais, vertintina, kad šioje dalyje ginčo nėra.

3. Tuo pačiu argumentu ginčijama ir 2-osios įmonės turto grupės pardavimo tvarka – pareiškėjas nurodo, kad nesuprantama, kodėl talpos (brandinimo, fermentavimo ir CKT) yra susietos būtent su giros gamybos linija, o ne su alaus gamybos įrengimais, kadangi šios talpos naudotinos tiek giros, tiek ir alaus gamybos procese. Pažymėjo, kad, kaip matyti iš daiktų inventorinių numerių, kurių sudėtyje yra ir atitinkamų daiktų įsigijimo metai (pirmieji du inventorinio numerio skaičiai) ketinamos parduoti CKT talpos (inventoriniai Nr. 14G013 – 14G016) yra įsigytos 2014 metais atskirai tiek nuo 2013 metais įsigytos giros virimo – filtravimo įrangos KWASS 1000 (inventorinis Nr. 13G005/9), tiek ir nuo 2013 metais įsigytų alaus gamybos įrengimų BH350 (inventorinis Nr. 13G012). Taip pat pažymėjo, kad dar iki bankroto bylos pati įmonė buvo pardavusi valdymo spintą „Siemens“, kaip atskirą tiek nuo giros, tiek nuo alaus gamybos įrenginių, daiktą trečiajam asmeniui UAB „Tedra Trading“ & Partners, kuris prieš pat bankroto bylos įmonei inicijavimą šią valdymo spintą įmonei grąžino. Akcentavo, kad viešai skelbiamais duomenimis, be didžiųjų alaus gamybos bendrovių (tokių kaip AB „Utenos alus”, AB „Kalnapilis – Tauro grupė”, AB „Švyturys” ir kt.), Lietuvoje veikia itin nemažai smulkiųjų alaus gamintojų – Asociacijos Aludarių klubas viešai skelbiamais duomenimis – net 817 smulkiųjų alaus gamintojų. Taigi, parduodant turto pardavimo tvarkos 2 punkte nurodytus daiktus kaip vieną giros gamybos kompleksą, o ne kaip atskirus, ne tik giros, tačiau ir alaus gamybai naudotinus daiktus, iš esmės iš pirkėjų rato eliminuojama gana gausi smulkiųjų aludarių, kaip potencialių pirkėjų, grupė.

4. Administratorė pateikė buvusio įmonės vadovo A. V. rašytinį paaiškinimą, kuriame paaiškinta, kad įmonė turėjo dvi viena nuo kitos nepriklausomai funkcionuojančias gamybines linijas: vieną alui – BH-350, o kitą girai – KWASS-1000. Buvęs įmonės vadovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktoje schemoje pavaizduota gamybos schema – grandinė, iš kurios eliminavus bent vieną proceso žingsnį, visa likusi įranga nuvertėtų iki metalo laužo kainos arba ją reikėtų komplektuoti iš naujo, perkant naujus trūkstamus ir jau parduotus komponentus, todėl rekomendavo administratorei neardyti veikiančių gamybinių linijų dalimis, taip išsaugant jų vertę kaip savarankiškų funkcionuojančių vienetų, galinčių pagaminti galutinį produktą, tinkamą vartojimui.

5. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, vertina, kad labiau tikėtina, jog kreditorių interesai gauti maksimalų finansinių reikalavimų įmonei patenkinimą, bus realizuoti, parduodant šiuos kilnojamuosius daiktus kaip vieną turtinį vienetą, tuo tarpu, parduodant juos kaip atskirus turtinius vienetus, egzistuoja grėsmė, kad ne visi iš jų bus parduoti bei turės būti nurašyti (JANĮ 92 straipsnis).

6. Taip pat vertintina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog 2-osios įmonės turto grupės pardavimo tvarka neatitikinta imperatyvių JANĮ 97 straipsnio normų.

7. JANĮ 97 straipsnis reglamentuoja įkeisto turto perdavimą įkaito turėtojui. Bankrutavusios UAB „Giralus“ turto įvertinimo ir pardavimo tvarkoje, aprašant 2-osios įmonės turto grupės pardavimo tvarką, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, jei kreditorius nuspręstų perimti jam įkeistą turtą, siūlyti jam už neįvykusiose varžytynėse nustatytą pradinę kainą įsigyti kitam įkaito turėtojui įkeistą ir neįkeistą turtą.

8. Taigi, pagal patvirtintą 2-osios įmonės turto grupės pardavimo tvarką, įkaito turėtojas galės įsigyti kitam įkaito turėtojui įkeistą ir neįkeistą turtą tik tuo atveju, kai visi įkaito turėtojai realizuos teisę perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, t. y. nepažeidžiant JANĮ 97 straipsnyje įtvirtintos įkaito turėjo pirmumo teisės įsigyti neparduotą įkeistą turtą. Pažymėtina, kad pareiškėjas bei administratorė nurodė, kad kreditoriai – įkaito turėtojai tokiai turto pardavimo tvarkai neprieštaravo ir už ją balsavo.

9. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad įmonės kreditorių (išskyrus kreditorius – įkaito turėtojus) teises bei įstatymo ginamus interesus pažeidžia nustatyta valdymo spintos „Siemens“ kaina. Pažymėjo, kad valdymo spinta „Siemens“ įmonės buvo parduota trečiajam asmeniui UAB „Tedra Trading“ & Partners už ženkliai didesnę kainą – 16 335 Eur – nei turto pardavimo tvarkoje nustatytos pradinės šios valdymo spintos pardavimo pirmosiose, antrosiose ir trečiosiose varžytynėse kainos – atitinkamai 9 400 Eur, 6 600 Eur ir 5 200 Eur.

10. Iš patvirtintos bankrutuojančios UAB „Giralus“ turto įvertinimo ir pardavimo tvarkos matyti, kad 2-osios įmonės turto grupės turto pardavimo kainos buvo nustatytos atsižvelgiant į šio turto savikainą.

11. Buvęs įmonės vadovas A. V. rašytiniuose paaiškinimuose taip pat paaiškino, kad UAB „Tedra Trading“ & Partners suteikė įmonei beprocentinį kreditą. Taip pat susitarė už suteiktą kreditą UAB „Giralus“ duos garantą – valdymo spintą „Siemens“. Šis santykis buvo įformintas tokiu būdų – už minėta spintą UAB „Tedra Trading“ & Partners išrašyta PVM sąskaita faktūra 13 500 Eur sumai (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio). Pažymėjo, kad vėliau šią spintą išpirko už tą pačią sumą, tačiau, tuo laikotarpiu, kai ji buvo parduota UAB „Tedra Trading“ & Partners, niekada nebuvo išmontuota ir išvežta, nes be jos nebūtų įmanoma naudoti giros virimo linijos.

12. Administratorė pateikė įmonės 2020 m. balandžio 20 d. ilgalaikio turto sąrašą, kuriame nurodyta, kad valdymo spintos „Siemens“ įsigijimo savikaina bei likutinė vertė sudaro 13 500 Eur, įsigijimo data – 2020 m. vasario 4 d. Tuo tarpu visi kiti gamybinės linijos girai KWASS-1000 komponentai buvo įsigyti 2013 – 2014 metais.

13. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes vertintina, kad valdymo spintos „Siemens“ kaina, yra nepagrįstai žema, t. y. jos pradinė pardavimo kaina buvo apskaičiuota nuo įsigijimo kainos, kuri, kaip nurodė buvęs įmonės vadovas ir kaip matyti iš pateikto įmonės 2020 m. balandžio 20 d. ilgalaikio turto sąrašo, buvo nustatyta, suteikiant garantą UAB „Tedra Trading“ & Partners, o ne nuo pradinės jos įsigijimo kainos.

14. Taigi, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies – naikintina bankrutavusios UAB „Giralus“ pirmajame kreditorių susirinkime, vykusiame 2020 m. rugpjūčio 28 d., 4-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintoje bankrutavusios UAB „Giralus“ turto įvertinimo ir pardavimo tvarkoje nustatytą valdymo spintos „Siemens“ pradinė pardavimo kaina pirmosiose, antrosiose ir trečiosiose varžytynėse.

15. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Tenkinti iš dalies pareiškėjo A. A. skundą dėl bankrutavusios UAB „Giralus“ kreditorių susirinkimo sprendimo.

Panaikinti bankrutavusios UAB „Giralus“ pirmajame kreditorių susirinkime, vykusiame 2020 m. rugpjūčio 28 d., 4-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintoje bankrutavusios UAB „Giralus“ turto įvertinimo ir pardavimo tvarkoje nustatytą valdymo spintos „Siemens“ pradinę pardavimo kainą pirmosiose, antrosiose ir trečiosiose varžytynėse.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.