- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- I1-7888-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02133-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-5).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš to, jog nuo 2020-03-12 iki 2020-08-17, kalint Pravieniškių PN, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušu ir persirengiant. Skundą grindė tuo, jog pataisos namų dušinėje nėra įrengta atskirų maudymosi kabinų ar pertvarų, todėl pareiškėją besimaudantį ir besirengiantį stebėjo kiti nuteistieji. Dėl minėtų aplinkybių jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, patyčias, emocinį stresą, kurių būtų nepatyręs, jei atsakovės atstovas jį būtų kalinęs tinkamomis sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 14-17) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN atvyko tik 2020-03-23. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigoms pareigos įrengti atskiras dušų kabinas ir persirengimo kambarius. Pareiškėjas dėl šios aplinkybės į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpoje. Pareiškėjas nurodo, kad praustis bei persirengti turėjo kartu su kitais asmenimis, todėl buvo stebimas, patyrė patyčias.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas visų pirma pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiškėjas į Pravieniškių PN atvyko 2020-03-23 iš Kauno tardymo izoliatoriaus (b. l. 18-19, 21) ir buvo paskirtas į karantino patalpas, o vėliau - į 10 būrį (gyveno 1-ajame ir 2-ajame pataisos namų sektoriuose). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas Pravieniškių PN buvo kalinamas nuo skunde nurodomos datos (2020-03-12), todėl teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2020-03-23 iki 2020-08-17.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pataisos namų dušinėje nebuvo įrengtos maudymosi kabinos, tą patvirtina ir atsakovės atstovo pateikta pažyma (b. l. 25). Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo ir persirengimo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tokio reikalavimo nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).
Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo prastos. Pareiškėjas skunde ginčija vienintelę aplinkybę – privatumo duše neužtikrinimą, tačiau neginčija jokių kitų kalinimo sąlygų. Kaip minėta, privatumo duše neužtikrinimas galėtų būti laikomas tik kumuliacine aplinkybe, jei būtų nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos ir vertinamas jų visetas. Nagrinėjamu atveju, tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Iš bylos duomenų (b. l. 25) matyti, ir pareiškėjas to neneigia, kad jam buvo sudaryta galimybė praustis duše po šiltu vandeniu. Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos namų pirmojo sektoriaus dušinėje įrengta 12 dušo ragelių, o antrajame sektoriuje - 15 (b. l. 25).
Teismas taip pat pažymi, jog dušo ir persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų arba tik dalinai jas atskyrus yra panašus į visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimą. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl privatumo duše neužtikrinimo nesikreipė į Psichologinės tarnybos specialistus (b. l. 23-24), taip pat nėra duomenų apie kitokias jam kilusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti drauge besimaudantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą. Nenustatyta, kad dėl tokio dušų įrengimo buvo neigiamai paveikta pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis raštu į Pravieniškių PN administraciją su prašymais ar skundais dėl ginčo dalyko. Nenustačius Pravieniškių PN veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų –valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), taip pat kilusios žalos ir priežastinio ryšio. Nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.