- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-525-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Trečiasis asmuo
- V. L.
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 21.4.1.1; 45.6.; 45.12.
2008 m. gegužės 7 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovui, trečiajam asmeniui V. L., jo atstovui advokatui L. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-70-292/08 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai bei trečiajam asmeniui V. L. dėl įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. P. prašė teismo įpareigoti atsakovą Alytaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su juo 0,24 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartį bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.25-27).
Ieškovas nurodė, kad 1995-10-04 pirkimo-pardavimo sutartimi iš O. K. įsigijo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais 0,24 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). O. K. 1992-04-08 buvo padavusi prašymą Alytaus rajono Miroslavo apylinkės tarybai parduoti šį žemės sklypą. Alytaus rajono Miroslavo apylinkės tarybos 1993-01-19 sprendimu Nr. 25 O. K. namų valdos 0,24 ha sklypas buvo patvirtintas. Už minėtą sklypą O. K. 1993-04-06 sumokėjo 990,00 talonų, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis teisės aktų reikalaujama tvarka nebuvo įforminta. 2001-02-22 O. K. notarine sutartimi perleido ieškovui devynių investicinių litų 90 investicinių ct (9,90 Lt), sumą, įmokėtą už 0,24 ha namų valdos žemės sklypą. Minėta sutartis buvo pateikta Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui, tačiau sutartis teisės aktų reikalaujama tvarka nebuvo įforminta. 2007-05-31 raštu ieškovui pranešta, kad žemės sklypo pardavimo sutartis su juo negali būti sudaryta, nes pastatai, esantys šioje žemėje parduoti iš varžytinių trečiajam asmeniui V. L. ir jis turi teisę įsigyti namų valdos žemės sklypą. Ieškovas ginčo žemės sklypą valdo ir naudojasi kaip nuosavu, kadangi už jį yra sumokėjęs. Atsakovo atsisakymas sudaryti su juo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį yra neteisėtas ir pažeidžia jo teises, nes atsakovas, būdamas atsakingas už žemės sklypų pardavimo dokumentų rengimą, vilkino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įforminimą.
Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ieškovas turėjo teisę paduoti prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo, tačiau prašymą parduoti jam namų valdos sklypą pateikė tik 2007-05-03. Pagal pateiktus dokumentus bei nekilnojamo turto registro duomenis išsiaiškinta, kad ieškovas nėra statinių savininkas, nes 2006 m. pastatai iš varžytinių buvo parduoti V. L., kuris kaip pastatų savininkas turi teisę įsigyti žemės sklypą po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais.
Tretysis asmuo atsakovo pusėje V. L. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2006-12-28 pirko parduodamą iš varžytinių gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) . Kaip pastatų savininkas 2007-02-12 Alytaus apskrities viršininko administracijai pateikė prašymą dėl 0,5 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo. Patenkinus ieškinį, būtų pažeistos, jo kaip pastatų savininko teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą Alytaus apskrities viršininko administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu A. P. 0,24 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, priteisė iš atsakovo ieškovui 112 Lt žyminį mokestį, valstybei 14,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovas 1995-10-04 iš O. K. nusipirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais 0,24 ha žemės sklype esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.6, 14-19). Žemės sklypas priklausė valstybei, dėl kurio pirkimo O. K. 1992-04-08 buvo pateikusi prašymą (b.l.10). 2001-02-22 ieškovas su O. K. sudarė notariškai patvirtintą sutartį, pagal kurią O. K. perleido A. P. 9 investicinių litų 90 investicinių ct sumą, įmokėtą už 0,24 ha ginčo namų valdos žemės sklypą (b.l. 49, 70). 2006-12-28 ieškovui priklausantis gyvenamasis namas su kitais statiniais (be žemės sklypo) (duomenys neskelbtini) , parduotas iš varžytinių trečiajam asmeniui V. L. (b.l.35,37), kuris 2007-02-12 atsakovui pateikė prašymą dėl norimo pirkti ginčo sklypo suprojektavimo (b.l.36). 2007-05-03 ieškovas pateikė atsakovui prašymą dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įforminimo (b.l.43).
Teismas nustatė, kad trečiojo asmens V. L. pateiktame turto pardavimo iš varžytinių akte (b.l.35) neaptartos V. L. teisės į žemės sklypą, nenurodyta parduotų pastatų vieta žemės sklype, nepateiktas apskrities viršininko sutikimas, kuris reikalingas pastatų eksploatacijai, kadangi pastatai buvo ant valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės. Teismas nurodė, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai. Nekilnojamo daikto pardavimas varžytinėse yra sandoris, kuriam taikomas CK nuostatos, reglamentuojančios nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Kai varžytinėse parduodamas nekilnojamas daiktas, pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos turi atitikti imperatyvius CK normų reikalavimus. Pagal CK 6.394 str. pastatų pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, kuriame yra parduodami pastatai, nes ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai (CK 4.40 str. 1 d.) pripažįstami žemės sklypo, kuriame yra tie statiniai, priklausiniais. Šios imperatyvios teisės normos reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Pagal CK 6.396 str. pastato pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyti ne tik viešo registro duomenys apie nekilnojamą daiktą, individualizuojantys daiktą, tačiau ir nurodyta daikto buvimo vieta atitinkamame žemės sklype. Šių reikalavimų nesilaikymas taip pat daro sutartį negaliojančią. Pagal CK 1.80 str. 1 d. sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.78 str. 5 d. niekinio sandorio faktą ir padarinius teismas privalo konstatuoti ex officio. Kadangi varžytinių aktas prieštarauja imperatyviems CK 6.394 ir 6.396 str. reikalavimams, jis pripažintinas negaliojančiu. Turtas, negaliojančio sandorio dalykas, negali būti išreikalautas iš sąžiningai įgijusio trečiojo asmens V. L. (CK 1.80 str. 4 d.). Pripažinus varžytinių aktą negaliojančiu ex officio dėl jo prieštaravimų imperatyvioms materialinėms teisės normoms, atsakovo argumentai dėl atsisakymo sudaryti su ieškovu namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl to, kad teisę žemę privatizuoti turi pastatų savininkas, tampa teisiškai nereikšmingi, todėl ieškovas, vadovaudamasis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, turi teisę pateikęs reikiamus dokumentus sudaryti sutartį dėl namų valdos žemės pirkimo-pardavimo, todėl atsakovas įpareigotinas su ieškovu sudaryti 0,24 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo V. L. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti dėl šių motyvų:
1) teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas (CPK 330 str.). LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti žemėtvarkos skyriui asmenys pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, norėdami privatizuoti namų valdos žemės sklypą, t.y. prašymą parduoti žemės sklypą, dokumentą, kurio pagrindu naudojasi žemės sklypu (jeigu jame nėra statinių), statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype teisinio registravimo dokumentus (jeigu statiniai yra), asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, naudojamo žemės sklypo plano kopiją. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas valdydamas nuosavybės teise pastatus nėra kreipęsis į žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Sprendime teismas pripažindamas varžytinių aktą niekiniu ir negaliojančiu, pripažino o tretįjį asmenį sąžiningu įgijėju, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos argumentai tampa teisiškai nereikšmingi bei įpareigojo sudaryti pirkimo pardavimo sutartį su ieškovu;
2) pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. namų valdų užimta žemė yra valstybės išperkama. LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 p. nurodyta, kad kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas ir kt. Šiomis įstatymų normomis garantuojama, kad asmuo, turintis sodybą (namų valdą), turėjo ir turi teisę įsigyti žemės sklypą, kuri yra faktiškai sodybos užimta. Asmuo, turintis nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, įgijo teisę įgyti nuosavybės teisę į jo naudojamą žemės sklypą, į jo namų valdų užimamą žemę. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai, neapdairiai bei įstatymų nustatytu laiku nesikreipė į reikalingas institucijas;
3) teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.396 str. Dėl varžytynių akto teisėtumo yra sprendžiama vadovaujantis CPK nuostatomis. Pardavimo iš varžytynių aktas yra teismo patvirtintas, apskųstas nebuvo, todėl yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. P. prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti teismo sprendimą dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1) apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas valdydamas nuosavybės teise pastatus nesikreipė į žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui nurodžius, kad norint įsigyti namų valdos žemę, O. K. turi perleisti už žemę sumokėtus investicinius čekius, Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius 2001-02-13 išdavė pažymą Nr. 169 investicinių čekių perleidimo sandoriui sudaryti, o 2001 m. vasario 22 d. sutartis, kuria ieškovui buvo perleisti investiciniai čekiai, buvo pateikta Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui. Nuo šios dienos (2001-02-22) ieškovas tapo žemės sklypo pirkėju, pilnai už jį atsiskaičiusiu valstybės vienkartinėmis išmokomis. Dėl žemės sklypų pardavimo dokumentų parengimo ne kartą buvo kreiptasi apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrių, tačiau čia interesantų apsilankymai niekaip nefiksuojami. Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius nenurodė, dėl kokių priežasčių namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negali būti įforminta. Kadangi už žemę su valstybe buvo pilnai atsiskaityta, todėl nekilo problemų dėl faktinio naudojimosi žemės sklypu. Buvo kreiptasi į projektuotojus dėl žemės sklypo plano parengimo, tačiau dėl didelio jų užimtumo planai rengiami ilgai. Parengtas planas derinimui pateiktas 2007 m. sausio 16 d., t.y. dar ieškovui esant pastatų savininku;
2) turto pardavimo iš varžytinių aktas yra prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, todėl jam taikomi imperatyvūs teisės normų reikalavimai, reglamentuojantys nekilnojamųjų daiktų pirkimą - pardavimą. CPK 724 str. pažymėta, kas turi būti nurodyta varžytinių akte, tačiau nereiškia, kad varžytinėms daromos išimtys ir netaikomi imperatyvūs nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo reikalavimai. Esant situacijai, kai už namų valdos žemės sklypą jau yra sumokėjęs varžytinėse parduodamo gyvenamojo namo savininkas, o iš varžytinių parduodamas tik vienas gyvenamasis namas be žemės sklypo, teisės į žemės sklypą būtinai privalo būti aiškiai aptartos, kad nebūtų pažeistos nei skolininko, nei trečiojo asmens, dalyvaujančio varžytinėse, interesai. Net ir išlaikius CPK 725 str. nustatytą varžytinių akto tvirtinimo procedūrą, varžytinių aktas gali būti pripažintas teismo negaliojančiu ex officio jeigu jis neatitinka imperatyvių įstatymo normų;
3) pirkimo - pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir už jį sumokėti nustatyto dydžio pinigų sumą (CK 253 str. sena redakcija, CK 6.305 str. 1 d. nauja redakcija). Ieškovo, kaip pirkėjo, pareiga įvykdyta tinkamai, už žemės sklypą sumokėta nustatyta suma, tačiau pardavėjas savo pareigos tinkamai neįvykdė, žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties neįformino. Pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė, laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sąlygų. Susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir šio susitarimo sąlygų vykdymas bei pačios pirkimo-pardavimo sutarties įforminimas gali ir nesutapti. Dėl visų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sąlygų susitarta, kai buvo leista žemės sklypą išsipirkti ir nustatyta jo kaina, bei sumokėta apskaičiuota kaina valstybės biudžetui. O. K. jau buvo nupirkusi namų valdos žemės sklypą, susitarusi dėl esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir jas įvykdžiusi. 2001-02-22 sutartimi ieškovui buvo perkeltos pirkėjo teisės, t.y. teisė pagal CK 6.309 str. 3 d. reikalauti įforminti sutartį. Alytaus apskrities viršininko administracija neturi teisės to paties žemės sklypo, kuris jau yra nupirktas, pardavinėti antrą kartą. Atkeiptinas dėmesys, kad V. L. pretenduoja tik į 0,5 ha žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su trečiojo asmens V. L. apeliaciniu skundu sutiko, prašė teismo sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą ieškinio netenkinti. Nurodė, kad asmens, kuris yra sumokėjęs už namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, bet žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sumokėta suma gali būti įskaityta gyvenamąjį namą įsigijusiam asmeniui, jeigu buvęs gyvenamojo namo savininkas duoda notaro patvirtintą sutikimą įskaityti jam sumokėtą sumą. Kiekvienam gyvenamojo namo savininkui yra suteikta teisė įsigyti žemės sklypą po jam priklausančiais pastatais, nežiūrint to, kad už minėtą žemės sklypą galėjo būti įmokėjęs buvęs pastatų savininkas ir negavus jo sutikimo, žemę galima įsigyti grynais pinigais. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, prioritetas suteikiamas žemės sklypų pardavimui pastatų savininkams. Minėtos taisyklės taikomos formuojant grąžinamus natūra ir perduodamus nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ir įrenginių, taip pat naujus žemės sklypus asmenims pagal LR žemės reformos įstatymą ir LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Teismas sandorį, t. y. varžytinių aktą pripažino negaliojančiu, tačiau pažymėjo, kad turtas, buvęs pripažintas negaliojančio sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš sąžiningai įgijusio trečiojo asmens V. L.. Atsižvelgiant į tai, kad pastatų savininkas liko V. L., kuris kreipėsi į Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės po jam priklausančiais pastatais pardavimo, pirkimo- pardavimo sutartis turi būti sudaryta su esamu pastatų savininku V. L., tačiau ne A. P..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis pažeisdamas CK 6.396 straipsnio reikalavimus, 2004 m. gegužės 11 d. varžytynių akte nenurodė gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kt. pastatų buvimo vietos atitinkamame žemės sklype ir tai sandorį daro niekinį ir negaliojantį. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytą argumentą, pažymi, kad pirkimo– pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti tam tikri duomenys apie parduodamą daiktą, jo vieta kitame nekilnojamajame daikte (CK 6.396 straipsnis). Šis įstatymo reikalavimas pirmiausia susijęs su tuo, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, sudarydamas sutartį, pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise tam tikrą daiktą, šios pareigos tinkamam įvykdymui užtikrinti būtina sutartyje nurodyti parduodamą daiktą apibūdinančius duomenis; nekilnojamąjį daiktą identifikuojantys duomenys taip pat reikalingi sutartį įstatymų nustatyta tvarka įregistruojant viešame registre, jie gali turėti reikšmės ginčijant sandorį ir pan.
Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypas, kuriame yra parduoti pastatai ((duomenys neskelbtini)) priklauso valstybei o ne ieškovui A. P.. 2006 m. gruodžio 28d. varžytynių akte buvo nurodyta parduodamų pastatų buvimo vietą – (duomenys neskelbtini) , todėl, kolegijos nuomone, ginčijamas varžytynių aktas neprieštarauja CK 6.396 str. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo nagrinėjamas sąžiningo įgijėjo klausimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, pripažinti 2006 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0133/06/02066, kuriuo buvo parduoti pastatai, negaliojančiu (b.l.84).
LR Vyriausybės1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 p. nurodyta, kad tais atvejais, kai gyvenamasis namas įsigyjamas (įsigytas) iš asmens, kuris yra sumokėjęs už namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, bet žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sumokėta suma gali būti įskaityta gyvenamąjį namą įsigijusiam asmeniui, jeigu buvęs gyvenamojo namo savininkas duoda notaro patvirtintą sutikimą įskaityti jam sumokėtą sumą. Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad O. K. perleido ieškovui A. P. 2001m. vasario 21d. notarine sutartimi pinigus (devyni investiciniai litai 90 centų) įmokėtus už dvidešimt keturių arų namų valdos sklypą (b.l.7), o ne sutikimą įskaityti ieškovui sumokėtą sumą už namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis. Be to, kaip nurodyta paminėtame poįstatyminiame akte asmens, kuris yra sumokėjęs už namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, bet žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sumokėta suma gali būti įskaityta gyvenamąjį namą įsigijusiam asmeniui. Todėl negalima sutikti su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad nuo 2001m. vasario 21d. t.y., nuo lėšų (devynių investicinių litų 90 centų pinigų ) perleidimo momento ieškovas tapo žemės sklypo pirkėju (b.l.95). Žemės sklypo pirkimo- pardavimo sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, šalių valia turi būti išreiškiama įstatymų nustatyta forma (CK 1.63 str.6d.,1.71 str.1d.).Surinkti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas nesirūpino iki 2007m. gegužės 3d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymu (b.l.69). Pažymoje Nr.169 (b.l.70) nurodyta, kad 1993-04-06 O. K. sumokėjo 990 investicinių čekių, tai sudaro 9,90 inv. Lt. bei, kad žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis nesudaryta. Esant tokioms aplinkybėms ieškovas neįgijo daugiau teisių į žemės sklypą negu jų turėjo O. K.. Todėl ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.
Kolegija konstatuoja, kad ieškovas turėjo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą remiantis LR Vyriausybės1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 p. iki 2006m. gruodžio 28 d. ( b.l.35). Pardavus 2006m. gruodžio 28 d. pastatus iš varžytinių, pastatų (esančių (duomenys neskelbtini) ) savininku tapo tretysis asmuo V. L. (b.l.37-38), todėl teisę pirkti ginčo namų valdos žemės sklypą (b.l.12,13,17) įsigijo tretysis asmuo, o ne ieškovas. Apie atsisakymą parduoti ieškovui ginčo žemės sklypą, atsakovas Alytaus apskrities administracija ieškovą 2007-05-31 informavo raštu (b.l.20). Šis atsisakymas nebuvo skundžiamas administracine tvarka, ieškovas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir nurodė, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia jo teises, tačiau su tuo sutikti negalima. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šioje byloje neįrodė faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), o taip pat neįrodė savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškinį kaip neįrodytą Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.394 straipsnį toms faktinėms aplinkybėms, kurias įvertino kaip įrodytas (CPK330 str.). Apeliacinės instancijos teismas taikydamas įstatymus, pripažino, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės kaip faktai byloje neįrodyti. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimamas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas (CPK326 str.1d.2p.).
Apeliacinės instancijos teisme V. L. atstovavo advokatas L. P.. Advokatas surašė trečiojo asmens vardu apeliacinį skundą (b.l.87-88), atstovavo V. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad tretysis asmuo sumokėjo advokatui už suteiktas teisinės paslaugas 1600,00 Lt.(kvitas LAT Nr. 242822). Teismo išlaidos apmokamos, jeigu jos yra faktiškai turėtos, būtinos ir protingos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas). Šiuos teisės kriterijus trečiojo asmens V. L. prašomos priteisti išlaidos iš dalies atitinka (CPK 98 str.2d.). Priteisdama bylinėjimosi išlaidas kolegija atsižvelgė į advokatų darbo laiko sąnaudas ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio nustatymo advokatams. Patenkinus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui ir valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92,93 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u sprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. P. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas:
14,85 Lt. (išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme) valstybei;
118,00 Lt. žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą ir užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą 600,00 Lt., viso 718,00 (septyni šimtai aštuoniolika) Lt., trečiajam asmeniui V. L. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ).