Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos – Kauno apskrities VPK Panemunės PK įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo P. Ž. skundą Kauno apskrities VPK Panemunės PK dėl 2008-11-21 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo (sumažinimo) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-11-21 Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Šančių – Panemunės policijos nuovados viršininko Audriaus Šakicko nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 015645 (Nr. 23-1-P-46) P. Ž. pagal ATPK 110 str. 4 d. buvo nubaustas 400 Lt bauda be gyvūno konfiskavimo.

Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas 2008-08-26 nubaustas pagal ATPK 110 str., 2008-11-21 Kauno mieste, daugiabučio gyvenamojo namo bute, esančiame (Duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2008-10-30 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-507 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Kauno mieste taisyklių 22.1 p. reikalavimus (neturėdamas namo gyventojų sutikimo) laikė šunį.

Nuobaudą paskyrusios institucijos įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl neatvykimo priežastys buvo pripažintos nesvarbiomis ir byla nagrinėjama įgaliotam atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 123 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas nepatenkinamas.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N 015645 (Nr. 23-1-P-46) dokumentų duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas, būdamas 2008-08-26 nubaustas pagal ATPK 110 str. 1 d. (paskirtas įspėjimas), 2008-11-21 Kauno mieste, daugiabučio gyvenamojo namo bute, esančiame (Duomenys neskelbtini), neturėdamas visų namo gyventojų sutikimo, laikė šunį.

Teismui pateiktų rašytinių dokumentų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo padaryta pažeidimas buvo teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 110 str. 4 d., kadangi pareiškėjas, būdamas 2008-08-26 nubaustas pagal ATPK 110 str. 1 d., toliau daugiabučiame name laikė šunį, neturėdamas kitų butų gyventojų sutikimo. Pareiškėjas savo padarytą teisės pažeidimą pripažįsta. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno padaryta išvada. Jokių papildomų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. To pasekoje konstatuojama, kad iš esmės pagrįstai pareiškėjui buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – t.y. nepažeidžiant ATPK 30-1 str., 30-2 str. 1 - 3d., taip pat ATPK 9 str., 20 str., 30 str., 31 str., 32 str., 35 str. reikalavimų, todėl naikinti arba pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 256 – 257 str.).

Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30-1 str. nuostatas ir sumažinti minimalios administracinės nuobaudos (400 Lt baudos) dydį iki 50 Lt arba visiškai neskirti nuobaudos dėl jo sunkios materialinės padėties. Teismas daro išvadą, kad taikyti LR ATPK 30¹ str. nėra pagrindo, nes LR ATPK 30¹ str. nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas iš esmės analogišką teisės pažeidimą per trumpą laiko tarpą padarė jau antrą kartą, nesiėmė jokių teisėtų veiksmų, siekdamas gauti kaimynės sutikimą šuns laikymui, todėl laikytina, kad paskirtoji administracinė nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui ATPK 30¹ str. pagrindu dar labiau sumažinti paskirtą minimalią sankcijoje numatytą baudą skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Be to, pareiškėjas dirba, turi pastovų pajamų šaltinį ir turės realią galimybę sumokėti baudą, taip pat teismui nepateikė tikslių duomenų apie savo gaunamas pajamas bei komunalinių mokesčių dydį, skolą draudimo bendrovei. Pareiškėjas taip pat turi teisę kreiptis į administracinę nuobaudą paskyrusią Instituciją su prašymu atidėti arba išdėstyti baudos mokėjimą (ABTĮ 10 str.).

Teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Be to, formuodamas teismų praktiką Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (ABTĮ 13 str., nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007, N575-756/2009 ir t.t.). Teismas, įvertinęs šias nuostatas ir bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

2008-11-21 Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Šančių – Panemunės policijos nuovados viršininko Audriaus Šakicko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 015645 (Nr. 23-1-P-46), kuriuo P. Ž. pagal ATPK 110 str. 4 d. nubaustas 400 Lt bauda be gyvūno konfiskavimo, palikti nepakeistą ir P. Ž. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.