Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-05-29 · Byla Nr. A2.6.-1855-870/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-29
Bylos Nr.
A2.6.-1855-870/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01154-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
V. K.
Kategorijos
  • 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-1855-870/2014Proceso Nr. 4-68-3-01154-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.3.;45.4.4, 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Margaritai Stankevičiūtei, Živilei Vološinienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui Dariui Stalioniui, Egidijui Kryžauskui,

išnagrinėjusi V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turinčio aukštąjį išsilavinimą, vedusio, 35 metus dirbusio chirurgu Santariškėse, šiuo metu gaunančio invalidumo pensiją, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2013-08-22 apie 14.30 val. Vilniuje, Šilo g. 14 vairuodamas automobilį Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas greta stovintį automobilį Volkswagen Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir jį kliudęs apgadino, toliau judėdamas Šilo gatve ties Volungės g. 16 namu apie 14.31 val. pravažiuodamas stovintį automobilį Honda valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir jį apgadino, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punkto reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam buvo pareikštas kaltinimas ir tuo, kad jis iš įvykio vietos išvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė, tuo pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. paaiškino, jog nelabai ką prisimena, bet jeigu taip parašyta, tai taip. Buvo stresas, tada turėjo tirtis dėl kepenų vėžio. Tuo metu važiavo namo iš darbo. Dar dirbo tada iki gruodžio 31 d. Situacijos nelabai atsimena. Nepajuto susidūrimo, nes jo mašina sveika buvo. Absoliučiai nesuprato, kad užkabino kitą automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta liudytoja (nukentėjusioji) I. S. paaiškino, kad gerai nepamena, tačiau tai buvo vasaros pabaigoje. Ji buvo su reikalais Šilo gatvėje, automobilį paliko prie gatvės. Vėliau, susitvarkiusi reikalus, sėdo į automobilį ir važiavo. Ji iš pat pradžių net nepastebėjo, kad jos automobilis apgadintas, kadangi tą dieną labai stipriai lijo ir ji bėgo kuo greičiau į mašiną. Kiek pavažiavus nuo tos vietos, jai paskambino policijos pareigūnas ir paklausė, ar jos automobilis neapgadintas. Ji iš pat pradžių atsakė, kad ne, bet policijos pareigūnas paprašė jos sustoti ir apžiūrėti, ar tikrai automobilis neapgadintas. Ji sustojo, apžiūrėjo automobilį ir tik tada pastebėjo, kad yra apgadintos jos automobilio priekinės durelės ir sparnas. Į draudimo bendrovę kreipėsi lapkričio mėnesį, nes jai vis buvo sakoma, kad byla nagrinėjama. Kitu laiku mašinos apgadinimai negalėjo atsirasti. Automobilis nebuvo iki tos dienos apgadintas.

Nukentėjusysis V. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad vadovaujamos įmonės vardu registruotas automobilis Honda CRV, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjo Volungės g. 16 – ojo namo kieme. Keletą dienų automobiliu jis nesinaudojo, o po kelių dienų, datų jau dabar tiksliai nebeatsimena, priėjęs prie automobilio rado policijos pranešimą apie eismo įvykį ir kvietimą atvykti į policiją. Apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo, kad yra apgadintos - įlenktos ir apibrozdintos - abejos dešinės pusės durelės. Jis nematė kas apgadino automobilį, tačiau, jeigu policija buvo atvykusi, tai kažkas tą įvykį matė ir iškvietė pareigūnus. Žala dar nėra atlyginta. Yra užregistruotas įvykis draudimo bendrovėje, bet jie laukia teismo sprendimo. Tuo pačiu metu buvo dvi mašinos apgadintos ir kitam automobiliui, sakė draudėjas, žala jau atlyginta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytojas R. G. paaiškino, kad dirbo Antakalnio mikrorajone, vežiojo siuntas. Važiuojant nuo Šilo tilto pusės, pastebėjo, kad juodos spalvos VW Passat markės automobilis, valstybinio numerio skaičių negali pasakyti, žino, kad raidės buvo – (duomenys neskelbtini). Jis matė kaip privažiuojant link Grybo g. esančios „Maxima“ parduotuvės, į įkalnę jis kliudė automobilį. Po to šiek tiek grįžo atgal ir nuvažiavo savo keliais. Tada paskambino pareigūnams. Liudytojas, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad vienas automobilis buvo kliudytas važiuojant link parduotuvės „Maxima“, paskui buvo kliudytas kitas automobilis, važiuojant prie Volungės g. 16 namo. Ten buvo atsiremta apsisukant. Policijos pareigūnai apžiūrėjo abu automobilius. Jis kartu su pareigūnais važiavo apžiūrėti automobilius, įsitikinti, ar jie tikrai yra apgadinti. Ant pirmo automobilio ryškiai matėsi, ant kito automobilio, nežino ar jie nustatė apgadinimus. Vairuotojo veiksmus matė maždaug 7-10 m. atstumu. Prieš jį važiavo dar vienas automobilis, tačiau mikroautobuse jis sėdi aukščiau dėl to, gana neblogai matė. Buvo atsiremta (lyg būtų prisnūsta, o gal žmogui pasidarė negera) ir nuvažiuota toliau. Vairuotojas nesustojo, neišlipo apžiūrėti automobilio. Jis įsirėmė, šiek tiek pastūmė automobilį atgal, kad galėtų išsisukti ir nuvažiavo toliau. Antrą automobilį užkabino, pravažiavus Šilo sankryžą. Taip sutapo, kad į 16 namą vežė siuntą. Vairuotojas važiavo prieš jį. Jis įsuko į Volungės gatvelę, apsisukinėjo. Ten buvo užkabinta galine dalimi. Jis apsisuko ir nuvažiavo, vairuotojui nieko neparodė. VW Passat automobilį vairavo vyras. Jo bruožų nematė. Jam pasirodė, kad vairuotojui galėjo būti kažkas blogai su savijauta, sunku pasakyti. Pareigūnai atvyko pusvalandžio bėgyje. VW Passat turėjo pirmą kontaktą su sidabrinės spalvos trečios kartos VW Golfu, tiksliai automobilio markės neprisimena. Kliudyta buvo nuo vidurio vairuotojo pusės durelių link sparno. Nuvykus su policijos pareigūnais, matė pirmo automobilio apgadinimus. Kliudė veidrodėlį, moldingą, buvo apibraukyta apie duris ir sparną. VW Passat automobilio nesekė, tiesiog jis važiavo priekyje jo. Jis važiavo paskui jį į kiemą. Jis (automobilio vairuotojas, kuris apgadino kitus automobilius) apsisukinėjo 16 namo kieme. Ten buvo daug mašinų, mažai erdvės apsisukti kieme. Į antrą automobilį buvo stuktelėjimas. Antro automobilio apgadinimų nematė. Buvo giedra, švietė saulė. Jis matė abu susilietimus. Sunku pasakyti, ar vairuotojas pajuto susilietimus, turėtų jausti. Smūgio nebuvo, buvo braukimas.

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad V. K. 2013-08-22 apie 14.30 val. Vilniuje, Šilo g. 14 vairuodamas automobilį Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas greta stovintį automobilį Volkswagen Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir jį kliudęs apgadino, toliau judėdamas Šilo gatve ties Volungės g. 16 namu apie 14.31 val. pravažiuodamas stovintį automobilį Honda valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir jį apgadino. Pats V. K. neneigia vairavęs automobilį Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu jau parduotas. Liudytojas R. G. betarpiškai matė kaip automobilio Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino du svetimus aukščiau minėtus automobilius. Pastarasis liudytojas eismo įvykius matė maždaug 7-10 m. atstumu. Jis nurodė, kad prieš jį važiavo dar vienas automobilis, tačiau mikroautobuse jis sėdi aukščiau dėl to, gana neblogai matė. Jis paaiškino, kad buvo atsiremta (lyg būtų prisnūsta, o gal žmogui pasidarė negera) ir nuvažiuota toliau. Vairuotojas nesustojo, neišlipo apžiūrėti automobilio. Smūgio nebuvo, buvo braukimas. R. G. įvykio registravimo dieną taip pat paaiškino, kad matė kaip kliudė aukščiau minėtus automobilius (b. l. 10). Pagal pastarojo liudytojo pasakojimą patrulis D. N. tą pačią dieną 2013-08-22 surašė tarnybinį pranešimą, nubraižė eismo įvykio schemas (b. l. 4-8). Iš Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos gautų automobilio Honda valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajam V. Č., nuotraukų (fotolentelė) matyti, kad buvo fiksuoti apgadinimai (nubrozdintas priekinės dešinės pusės ir galinės pusės durys). Taip pat yra fiksuoti automobilio, kurį vairavo V. K. Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimai (apgadinimai). Iš pareigūno A. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu fotografuotų automobilių sugretinti nepavyko. Pastarųjų automobilių apgadinimų lokalizacija ir pobūdis atitiko, todėl galima teigti, kad kontaktas tiriamo eismo įvykio metu tarp jų buvo. Automobilio Volkswagen Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (naudotoja) I. S. teismo posėdyje paaiškino, kad yra apgadintos jo automobilio priekinės durelės ir sparnas. Kitu laiku mašinos apgadinimai negalėjo atsirasti. Automobilis nebuvo iki tos dienos apgadintas. I. S. savo paaiškinime taip pat nurodė, kad buvo apgadintas Volkswagen Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis (b. l. 9).

Visuma aukščiau paminėtų duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, kadangi V. K. padaryti KET pažeidimai nulėmė kitų transporto priemonių apgadinimą.

Žemesnės instancijos teismas

V. K. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

V. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nepajuto susidūrimų su kitomis transporto priemonėmis. Jis paaiškino, kad važiavo namo iš darbo, šiuo metu serga onkologine liga, kitą dieną turėjo daryti kompiuterinę tomografiją Vilniaus Onkologijos institute, liudijančią padarytos kepenų operacijos sėkmę arba ne, turi neįgalumą, šiuo metu yra pensininkas, gyvena iš neįgalumo pašalpos. Prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir tos dienos emocinį įvykį (b. l. 13). Tai, kad galimai nejuto vairuotojas sukeltų eismo įvykių patvirtina V. K. elgesys po eismo įvykio. Iš liudytojo R. G. paaiškinimų matyti, kad vairuotojas nesustojo, neišlipo apžiūrėti automobilio. Jis įsirėmė, šiek tiek pastūmė automobilį atgal, kad galėtų išsisukti ir nuvažiavo toliau. Negali pasakyti, ar vairuotojas pastebėjo, kad užkabino kitą automobilį. Jam pasirodė, kad vairuotojui galėjo būti kažkas blogai su savijauta. Teismo manymu, būtina įvertinti aplinkybę – išskirtinę gyvenimo situaciją – sužinojimą apie savo ligą, tolesnę jos eigą. Iš sveikatos būklę liudijančio: dokumento (tyrimo data 2013-08-27) išvados matyti, kad tirta kepenų cirozės būklė (b. l. 24). Iš vėliau pateikto dokumento matyti, kad diagnozuotas lėtinis virusinis C hepatitas, kepenų cirozė, gydytas dėl kraujavimo iš stemplės, aprašyti kiti nusiskundimai ir diagnozės. Duomenų, kad eismo įvykio metu V. K. būtų buvęs neblaivus nėra, jo versija, kad jis nepajuto susidūrimo su automobiliais galimai dėl išskirtinės gyvenimo situacijos taipogi nepaneigta, sužalojimai ant Golf automobilio visai nebuvo fiksuoti arba jei buvo fiksuoti tai teismui (papildomai paparašius) nuotraukos nebuvo pateiktos, o kito sužaloto automobilio Honda sužalojimai (vertinant nuotraukas) nedideli – matyti nubrozdinimai. Teismo manymu, esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui galimai V. K. kontakto galėjo ir nejusti. Kitu atveju, nėra suvokiama, dėl kokių priežasčių turėdamas pilną automobilio draudimą (Kasko bei privalomąjį civilinės atsakomybės, b. l. 20-23, 33) kliudė net du automobilius ir neišlipdamas iš automobilio nuvažiavo toliau. Galimai turėjo V. K. svarstyti būtinumą vairuoti transporto priemonę esant prastai sveikatos būklei, tačiau, teismo manymu, tai nelemia inkriminuotų pažeidimų padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad V. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, V. K. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą teismas į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. K. – turi sveikatos problemų, iš dalies, 30 proc. darbingas, remiantis teismų sistemos (Liteko) duomenimis anksčiau niekada nebuvo baustas administracine tvarka, neteistas. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad V. K. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsniu, 130 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti jo veikoje nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė