Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovui, advokatui Rimantui Šimkaičiui, atsakovui R. K., jo atstovui, advokatui Antanui Butautui, teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių, ieškovo atstovo paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad šalys buvo sudariusios sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Šis sutartis 2015-04-08 Šilutės r. apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta. Šioje sutartyje šalys gana išsamiai aptarė bendravimo su vaiku tvarką, o būtent : Ieškovas ir Atsakovė susitarė nustatyti tokią ieškovo bendravimo su dukra L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.1 Ieškovas turi teisę pasiimti dukrą išjos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 10 val. ir įsipareigoja ją parvežti įjos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 15 val.

1.2. Ieškovas turi teisę kiekvieną vasarą bendrauti su dukra kasmetinių savo atostogų metu pasirinktinai birželio, liepos ar rugpjūčio mėnesį nepertraukiamai vieną kartą - 5 dienas, antrą kartą-3 dienas, trečią kartą- 2 dienas.

1.3. Ieškovas turi teisę kiekvienais metais Šv.Kūčių dieną nuo 13 val. pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir įsipareigoja ją parvežti į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 15 val.

1.4. Ieškovas turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienais metais per Šventas Kalėdas - poriniais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 10 val. ir įsipareigoja ją parvežti atgal tą pačią dieną iki 18 val., neporiniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10 val. ir įsipareigoja ją parvežti atgal tą pačią dieną iki 18 val.

1.5. Ieškovas turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų gruodžio 31d. nuo 15 val. ir įsipareigoja ją parvežti atgal iki sekančios dienos 18 val.

1.6.Ieškovas turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienais metais per Šventas Velykas - neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10 val. ir įsipareigoja ją parvežti atgal tą pačią dieną iki 18 val., poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną nuo 10 val. įsipareigoja ją parvežti atgal tą pačią dieną iki 18 val.

1.7.Ieškovas turi teisę kiekvienais metais tėvo dieną, t.y. pirmą birželio sekmadienį pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir įsipareigoja ją parvežti įjos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.

1.8. Ieškovas turi teisę kiekvienais metais per dukters gimtadienį, t.y. gegužės mėn. 26 d. pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir įsipareigoja ją parvežti į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17 val.

1.9.Atsakovė įsipareigoja nedaryti jokių kliūčių ieškovo bendravimui su dukra Laura, nepiktnaudžiauti savo kaip mamos teisėmis, kuo skubiau pranešti ieškovui SMS žinute apie dukters gyvenamosios vietos, mokymo įstaigos, šeimos gydytojo pakeitimą, sveikatos sutrikimus, nelaimingus atsitikimus. Ieškovas įsipareigoja kuo skubiau pranešti atsakovei apie dukters sveikatos sutrikimus, nelaimingus atsitikimus, kai jie įvyks jam būnant su dukra ar sužinant apie tai pirmiau nei atsakovė. Ieškovas ir atsakovė įsipareigoja vienas kitam suteikti informaciją apie planuojamas dukters šventes, tėvų susirinkimus, numatomas keliones, ekskursijas ir pan., jeigu kuris nors iš tėvų negali pats šios informacijos gauti iš dukros mokytojų, klasės auklėtojų, mokyklos, kurioje mokosi dukra, administracijos.

2.0. Apie dukters pasiėmimą ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš tris valandas.

2.1. Tuo atveju, jeigu ieškovas šioje bendravimo tvarkoje nurodytu laiku vėluoja bendrauti su dukra daugiau kaip vieną valandą, tai atsakovė turi teisę tą dieną su dukra savo dienotvarkę tvarkyti savo nuožiūra.

2.2. Ieškovas su dukra bendrauja šioje tvarkoje nustatytu laiku, jeigu dukra geranoriškai sutinka bendrauti su tėvu, tačiau tuo atveju, kai dukra atsisako bendrauti su ieškovu, tuomet atsakovė sudaro sąlygas 30 minučių ieškovui bendrauti su dukra betarpiškai, t.y. nedalyvaujant atsakovei.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas vaiku negali suteikti tinkamos bendravimo aplinkos, tuo pažeisdamas vaiko teises. Teismas negali nesutikti su tokia ieškovės pozicija. Atsakovo gyvenimo sąlygos buvo tikrinamos įgaliotų institucijų (seniūnijos atstovų, vaiko teisių specialistų) ir buvo nustatyta, kad iš tiesu atsakovo gyvenimo sąlygos neatitinka tų sąlygų, kuriose galėtų gyventi ar būti mažametis vaikas.

CK 3.170 str. 1 d., 2 d. 3 d. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Taip pat CK 3.170 str. 4 d. reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Analizuojant tinkamą tėvų bendravimą su vaiku, visuomet būtina atsižvelgti į vaiko teises. Pažymėtina, kad teismas šiuo atveju nenagrinėja tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku. Šiuo kontekstu tėvų teisės ginče nelaikomos prioritetinėmis, o prioritetine teise laikoma vaiko teisė bendrauti su tėvais, tuo pačiu atsižvelgiant į jo teisę aiškinama bei nustatoma ir bendravimo tvarka.

Nustatant bendravimo tvarką, teismas privalo atsižvelgti ir kompetentingų institucijų padarytas išvadas dėl bendravimo aplinkos. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-03-14 pateikė išvadą Nr. R3 (16.12)-1627 (toliau tekste – ir Išvada), kurioje be kita ko nurodoma, jog R. K. gyvenimo būdas, elgesys, asmeninės savybės bei suvokimas apie vaiko saugumo užtikrinimą kaip tik daro žalą mažametei L. K.. R. K. nesilaiko bendravimo tvarkos, t. y., pasiima dukrą savo nuožiūra, bet kada. iš anksto nesuderinęs, neužtikrina dukros grąžinimo į namus numatytu laiku. Š. m. sausio 1 d. R. K. privalėjo grąžinti L. 18.00 val., tačiau nustatytu laiku vaikas nebuvo grąžintas, telefonu vyriškis taip pat jokios informacijos neteikė. R. K. kreipėsi pagalbos į Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnus, kurie nedelsiant sureagavo ir pradėjo mergaitės paiešką. Kaip nurodoma Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pateiktame rašte, R. K., tuo metu gyvenęs (duomenys neskelbtini), atėjo su dukra pas gimines, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus su dukra pėsčiomis išėjo atgal į (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai R. K. su dukra pastebėjo (duomenys neskelbtini) ribose. Mergaitė buvo apsiverkusi, sušalusi (nurodoma, kad tuo metu buvo 8 laipsniai šalčio), rūbai be šviesą atspindinčių detalių. R. K. buvo nustatytas 1.11 promilių girtumas. Iš rašte išdėstytų aplinkybių matyti, kad R. K. su dukra pėsčiomis ėjo apie 2.5 val. ir iki namų dar buvo likęs nemenkas atstumas. Už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 181 str. Analogiškas incidentas buvo fiksuotas ir 2015 m. rugpjūčio 20-21 d. Tuomet irgi buvo kreiptasi pagalbos į policijos pareigūnus, vykta į R. K. namus. Tuomet R. K. nevalgiusią ir sušalusią dukrą atvedė į Šilutės seniūnijos socialinės darbuotojos kabinetą ir ten paliko. Toks elgesys žaloja mažamečio vaiko psichiką. Yra akivaizdu, kad R. K. su dukra elgiasi neatsakingai, neužtikrina vaiko saugumo, mergaitė būna išsigandusi, apsiverkusi. Be to socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad R. K. nuteikinėja dukrą prieš mamą, moko jos neklausyti, nesitvarkyti savo daiktų, kai mama prašo. Kaip nurodo socialiniai darbuotojai, R. K. naudojasi psichine vaiko negalia. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių apie tai, kad R. K. neužtikrina vaiko saugumo, kai pasiima jį pas save. Vyriškis tuo metu gyveno avarinės būklės name (duomenys neskelbtini) kaime: kieto kuro krosnis neatitiko priešgaisrinių saugumo reikalavimų, nebuvo elementarių sąlygų pasirūpinti vaiko asmens higienos poreikiais. Taip pat nurodoma, kad nepakanka maisto produktų, nėra reguliaraus maitinimosi bei dienos režimo, vaikas dažnai būdavo paliekamas namuose vienas be suaugusių priežiūros (mergaitei nustatytas vidutinio sunkumo neįgalumas dėl raidos sutrikimo, todėl jai būtina padidinta priežiūra), buitis netvarkinga, patalynė, kurioje miega L., nešvari. Be to, R. K. kambaryje rūko ir visiškai nereaguoja į pastabas apie pažeidžiamas vaiko teises (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo VII skyriaus 43 - 45 str.: saugios socialinės aplinkos užtikrinimas, vaiko apsauga nuo alkoholinių gėrimų bei rūkymo). Seniūnijos darbuotojams nerimą keldavo tai, kad R. K. dukrą iš mamos, gyvenančios Šilutėje, pas save į (duomenys neskelbtini) kaimą (apie 10 km. kur daugiau nei pusė kelio - žvyrkelis) veždavosi dviračiu. L. būdavo vežama nesaugiai, be specialios kėdutės, neatsižvelgiant į sezoniškumą ir oro sąlygas. Tik primygtinai reikalaujant socialiniams darbuotojams buvo nupirkta speciali kėdutė, šalmas ir liemenė. Be to, R. K. nebendradarbiauja su seniūnijos socialiniais darbuotojais, į pastabas ir rekomendacijas reaguoja audringai ir, žinoma, neatsižvelgia į jas. Vyriškis nepripažįsta, kad turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kreiptis pagalbos i psichikos sveikatos specialistus ir gydytis nesutinka. Kaip nurodoma R. K. nesugeba ramiai bendrauti, greitai susinervina ir tampa neprognozuojamas. Vyriškis nesivaldo kalbėdamas su aplinkiniais, keikiasi ir necenzūriniais žodžiais išvadina aplinkinius - ir viskas vyksta girdint mažametei L.. Juknaičių seniūnija nurodė, kad būtų tikslinga neleisti dukros L. lankytis tėvo namuose, kol nebus užtikrinta vaikui saugi aplinka.

Teismas negali neatsižvelgti į nurodytas aplinkybes, kurios patvirtintos asmenų, nesuinteresuotų šioje byloje bei kita faktine bylos medžiaga. Atsakovo pateiktas jo kaimynų nesitikimas su išvada nelaikytinas pakankamu įrodymu, paneigiančių minėtą Išvadą.

Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Šiuo atveju tiek išvados, tiek faktinių aplinkybių visumos pagrindu galima teigti, kad 2015-04-08 Šilutės r. apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių sutartis dėl bendravimo tvarkos neatitinka vaiko interesų, toks dažnas atsakovo bendravimas su vaiku tam netinkamoje aplinkoje traumuoja vaiką psichologiškai, todėl yra netoleruotinas. Tačiau teismas nesutinka ir su ieškovės pozicija dėl bendravimo trukmės ir vietos. Teismo nuomone vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra aukštesnė, tokiu būdu šalims darant dirbtines kliūtis kitai šaliai bendrauti su vaiku, pažeistų ne šalies, bet paties vaiko teises, juo labiau bendravimo aplinka, kaip nurodo atsakovas, gali ir pasikeisti. Esant tokios aplinkybėms, siekiant kiek galimo aktyvesnio šalių bendradarbiavimo dėl tinkamos aplinkos bendrauti su vaiku, suteikimo, matant, kad yra galimybių pasikeisti aplinkai, teismas išeidamas iš reikalavimų ribų ieškinį tenkina iš dalies.

Kadangi abiems šalims buvo teikiama 100 procentų garantuota valstybinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šilutės r. apylinkės teismo 2015-04-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-318-635/2015 patvirtintą taikos sutartį dėl atsakovo bendravimo su šalių dukterimi L. K., gim.2008-05-26 tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką su vaiku:

Atsakovas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) du kartus per mėnesį iš anksto tarp šalių sutartą dieną, po tris valandas laiko, iš anksto tarp šalių sutartu ir tinkamu vaikui laiku.

Atsakovo R. K., bendravimo vieta nustatytina bet kurioje šalims tinkamoje vietoje (ieškovės namuose, Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatytose tams skirtose specialiose patalpose, viešo pobūdžio patalpose (prekybos centruose, vaiko auklėjimo įstaigoje, pramoginiuose parkuose ir panašiai) iš anksto šalims tarpusavyje susitarus dėl bendravimo vietos.

Nustatyti, kad atsakovas R. K. pirmus tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su vaiku dalyvaujant arba ieškovei arba vaiko teisių apsaugos specialistui, o šiam specialistui padarius išvadą, kad toks dalyvavimas nebūtinas, bendrauja vienas be kitų šalių priežiūros.

Šalys informuojamos, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, joms suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.