- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-455-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11086-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- Asmens duomenų išrašymo centro prie VRM
- Atsakovas
- T. Š.
- Kategorijos
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Gintaras Pašvenskas Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11086-2009-3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. balandžio 20 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovams adv. K.Virbickui, R. Ž., atsakovo atstovui adv. A.Doroševičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Asmens duomenų išrašymo centro prie VRM apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Asmens duomenų išrašymo centro prie VRM ieškinį atsakovui T. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Asmens duomenų išrašymo centras prie VRM kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 3 658 Lt turtinės žalos atlyginimui. Nurodė, jog žala ieškovui atsirado dėl 2008-09-22 įvykio, kurio metu atsakovas T. Š., būdamas neblaivus sulaužė Asmens duomenų išrašymo centro, esančio Žirmūnų g. 1D, Vilniuje, teritorijos vartų mechanizmą. Dėl atsakovo veiksmų buvo nepataisomai sugadinta atveriamų kiemo vartų automatikos sistema DITEC. Atlikto ikiteisminio tyrimo metu atsakovas pripažino savo kaltę dėl padarytos žalos. Taip pat ieškovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-06-03 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. Š. ieškovui Asmens duomenų išrašymo centrui prie VRM 1 829 Lt žalos atlyginimui. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė 2010-09-23 defektinį aktą, kuriame nurodytos dvi sąmatos 3 658 Lt bei 4 248 Lt sumai. Ieškovas iš jų pasirinko pigesnį variantą. Ieškovas pagal 2008-09-25 perdavimo-priėmimo aktą priėmė iš UAB „Vartų technika“ vartų remonto darbus, pagal kurį UAB „Vartų technika“ išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą 3 658 Lt sumai. Ieškovas už darbus ir vartų mechanizmą 2008-09-30 sumokėjo UAB „Vartų technika“ 1 829 Lt bei 2008-10-06 – dar 1 829 Lt, t.y. patyrė iš viso 3 658 Lt išlaidų. Teismas motyvavo, kad CK 6.246 str. 1 d. numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tuo atveju, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovas, apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2008-09-22 sulaužė ieškovui priklausančius vartus, pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Todėl teismas padarė išvadą, jog žala ieškovui padaryta dėl atsakovo veiksmų (CK 6.247 str.) ir ji turi būti atlyginta (CK 6.251 str.1d.). Teismas atsižvelgė į tai, kad CK 6.251 str. 1 d. nustatytas visiškas nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus. Remdamasis CK 6.251 str. 2 d. teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Todėl teismas įvertino žalos padarymo aplinkybes, pagal kurias T. Š., prieš sugadindamas ieškovo turtą, buvo susižalojęs ranką, stipriai bėgo kraujas, ką ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas T. G. Pats atsakovas aiškino, jog susižeidęs ranką jis ieškojo pagalbos, neketino niekam kenkti ir siekė, jog jam būtų suteikta būtinoji medicininė pagalba, t.y. iš dalies veikė dėl būtinojo reikalingumo (CK 6.253 str. 6 d.). Po įvykio buvo nustatyta, kad atsakovas buvo neblaivus (0,66 prom.), tačiau teismas atsižvelgė į jo sveikatos būklę (b.l.23), ir padarė išvadą, jog yra galimas atsakovo veiksmų ir valios neatitikimas. Kartu teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį, tai, kad jis nedirba, neturi pajamų, yra studentas, už jo mokslą moka tėvai, todėl atlyginti visą žalą atsakovui būtų pakankamai sunku. Be to atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovo vartai buvo suremontuoti pakeitus sugadintą pavarą į naują, o keitimo būtinybę nustatė tik UAB „Vartų technika“ atstovas, tačiau ieškovas nesikreipė į kitus specialistus siekiant nustatyti, ar tikrai nebuvo galima suremontuoti sugadintos pavaros ir taip sumažinti patiriamų nuostolių dydį. Be to ieškovo atstovas patvirtino, kad anksčiau vartai buvo ne kartą remontuojami. Įvertinęs esamas aplinkybes teismas per pusę sumažino priteistinos iš atsakovo ieškovui žalos dydį 1 829 Lt. Tokią išvadą teismas padarė siekdamas, kad atsakovui neatsirastų sunkių pasekmių, nes akivaizdu, jog jam bus sunku atlyginti net dalį žalos (CK 6.251 str.2 d.).
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas Asmens duomenų išrašymo centras prie VRM apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-03 sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą toje dalyje - ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat numatyta galimybė nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį nustato CK 6.251 str. 2 d., suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Jos taikymas turi būti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sąlygų konkrečioje byloje turinį, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008). Nagrinėjamoje byloje priimtame sprendime pirmos instancijos teismas, darydamas išvadas dėl ieškovui priteistinos žalos dydžio (žalos atlyginimo dydžio sumažinimo) ir šiuo aspektu CK 6.251 str. taikymo, nenurodė pakankamų faktinių ir teisinių argumentų, patvirtinančių CK 6.251 str. 2 d. nustatytų šios teisės normos taikymo sąlygų egzistavimą bei nagrinėjamo atvejo išimtinumą. Teismo motyvai nepagrindžia, kad visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas šioje byloje nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas veikė būdamas neblaivus, o tai lėmė žalos atsiradimo faktą, kas tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje teisėje nėra atsakomybės ribas mažinanti aplinkybė, todėl pagrįstai manytina, kad atsakovas atsiradusią žalą ieškovui turi atlyginti visiškai, nepažeidžiant visiško nuostolių atlyginimo principo. Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino tokias faktines aplinkybes, kaip, kad atsakovas nedirba, neturi pajamų, yra studentas ir, kad už jo mokslą moka tėvai, kadangi atsakovas nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Be to, tai nesudaro pagrindo taikyti CK 6.251 str. 2 d., kadangi atsakovas yra pilnametis ir prisiima atsakomybę už savo padarytus veiksmus bei yra veiksnus. Tėvai pagal CK 3.192 str. 1 d. turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, o pilnamečius vaikus išlaikyti tėvai turi tik teisę, bet ne pareigą. Darytina išvada, kad yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, jog pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė CK 1.5, 6.251 ir CPK 185 str. reikalavimus. Šie pažeidimai yra pagrindas naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą skundžiamojoje dalyje.
Atsiliepimas
Atsakovas T. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-03 sprendimą ir atmesti apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo patenkinimo atveju, prašo teismo, priteistos sumos mokėjimą išdėstyti šešiems mėnesiams. Nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime yra pakankamai faktinių ir teisinių argumentų sudarančių sąlygas CK 6.251 str. 2 d. taikymui. Apeliantas nepagrįstai ignoruoja teismo nustatytą faktą apie žalos padarymo priežastis ir aplinkybes. Žala ieškovui buvo padaryta ne siekiant naudos sau ar ketinant piktavališkai pakenkti ieškovui, tačiau visais įmanomais būdais bandant gauti pagalbą rankos kraujavimui sustabdyti. Pasirinktas būdas gauti būtinąja pagalbą sukėlė žalą ieškovui, tačiau dėl stipriai kraujuojančios rankos vaizdo sukeltos šoko būsenos ir sveikatos būklės, atsakovui atrodė realiausias esamoje situacijoje. Ieškovas visiškai be reikalo mini neblaivumo faktą, neva teismo panaudotą kaip lengvinančią aplinkybę, kadangi teismas atsižvelgė ne į buvusi girtumą, bet į atsakovo sveikatos būklę. Apeliantas nepagrįstai aplinkybę kad atsakovas yra studentas ir niekur nedirba vertino kaip nereikšmingą, kadangi atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį jis nesugebėtų sumokėti reikalaujamos sumos ir įvykdyti teismo sprendimo. Tokių finansinių išteklių neturi ir atsakovo tėvai, kurie šiuo metu moka už atsakovo mokslą, būtinąsias pragyvenimo išlaidas, ir be kurių paramos atsakovas nesugebėtų pragyventi. Siekdamas ieškovo žmogiško supratingumo atsakovui ir jo artimiesiems sunkiu metu ne kartą kreipėsi į ieškovą prašydamas sumažinti reikalaujamos žalos dydį ar jos mokėjimą atidėti, tačiau nei į vieną atsakovo prašymą nebuvo atsižvelgta. Apeliantas ignoruoja faktą, jog atsakovo sąskaita pasigerino turimą turtą, kadangi ne vienerius metus naudota ir jau nudėvėta vartų pavara buvo pakeista nauja. Apeliantas nedėjo jokių pastangų, kad atsiradusi žala būtų pašalinta kuo mažesnėmis sąnaudomis ir pasirinko ne vartų pavaros remontą, bet jos pakeitimą nauja pirkdamas ją iš bendrovės, kurios darbuotojas ir surašė defektinį aktą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismas nenurodė pakankamų faktinių ir teisinių argumentų, patvirtinančių CK 6.251 str. taikymo pagrįstumą, neargumentuoja, kodėl tokios aplinkybės, kaip atsakovo sveikatos būklė, atsakovo veiksmai, padaryti iš dalies veikiant būtinojo reikalingumo atveju, negalėjo būti vertinamos kaip atsakovo turtinė padėtis ir atsakomybės prigimtis, leidžianti sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.
Skundo argumentas, kad atsakovo veikimas būnant neblaiviam lėmė žalos atsiradimo faktą, nėra pagrįstas. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ( b.l. 11) matyti, kad atsakovas po to, kai susižeidė kairę ranką ir iš jos kraujavo, ėmė ieškotis pagalbos. Pamatęs aptvertą teritoriją ir joje degančią šviesą, siekdamas pakliūti į teritorijos vidų tikslu gauti pagalbos, pastūmęs, sulaužė vartelius. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ne girtumas buvo žalos atsiradimo priežastimi, o netinkamo būdo tikslu prisišaukti pagalbą dėl susižalojimo pasirinkimas, t.y. stūmimas vartų jėga, dėl ko buvo sugadinta kiemo vartų automatika. Atsakovui atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad ieškovas nepateikė duomenų, koks buvo vartų mechanizmo nusidėvėjimo laipsnis, ieškovas turėjo galimybę pateikti įrodymus apie sugadintos vartų automatikos sumontavimo laiką, t.y. kada ji buvo sumontuota iki sugadinimo, duomenis, kad vartų automatika nebuvo nusidėvėjusi. Iš PVM sąskaitos faktūros ( b.l.6) matyti, kad buvo įrengta pavara, foto elementas ir kokia suma turi būti sumokėta už montavimo derinimo darbus – 3658 Lt, ši suma apskaičiuota neatsižvelgus, jog anksčiau įrengtoji pavara jau buvo naudojama tam tikrą laikotarpį. Ieškovui nepateikus neteikiant į bylą duomenų apie tai, kad anksčiau įrengtoji pavara nebuvo nusidėvėjusi, teismas turėjo pagrindo daryti išvadai, kad ieškovo aptiektas nuostolių paskaičiavimas gali neatitikti realių nuostolių dydžio. Aiškinant LR CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, darytina išvada, kad šiuo atveju teismas nustatė mažesnį žalos dydį, nei teigia turėjęs žalos atsakovas, kadangi vietoje naudotos vartų automatikos, po to, kai ją sugadino atsakovas, buvo įrengta nauja pavara. Teismas, sumažinęs prašomą priteisti sumą iki 1829 Lt, kartu atsižvelgė ne tik į tai, kad ieškovo pateikta padarytos žalos suma nėra atitinkanti realios padėties, bet ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis dėl jo ligos, neturėjimo darbo pajamų, mokymosi, yra bloga. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovui (b.l.49-50), taip pat patvirtina sunkią jo turtinę padėtį, todėl, atsižvelgus į tai, kad ieškovas yra valstybės lėšomis finansuojama institucija ir jos turtinė padėtis nepalyginami geresnė, nei žalą jam padariusio asmens, teismas pagrįstai tokią padėtį įvertino kaip sunkias pasekmes atsakovui sukelsiančią tuo atveju, jei būtų priteista ieškovui visa prašoma suma.
Nenustačius, jog teismas būtų pažeidęs ar netinkamai taikęs materialinės ir procesinės teisės normas, nėra pagrindo keisti priimtą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.