Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003-12-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 254 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 4 m. 2004-05-18 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2003-12-15 Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas, paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 m.;

2) 2008-05-13 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį, paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. Taikytas BK 75 straipsnis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirti įpareigojimai;

3) 2012-06-22 Širvintų r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėn.,

4) 2024-04-03 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 60 MGL dydžio, t. y. 3000 eurų bauda, kurią privalo sumokėti iki 2024-10-24, konfiskuotas automobilis bei uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

2024-04-02 apie 03 val. (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su R. K. metu, panaudojo fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu - tyčia rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairės rankos petį bei vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į nosį, po ko R. K. buvo nustatytas nosies sumušimas su nosikaulio lūžiu, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. B. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad su R. išėjo į barą, esantį prie (duomenys neskelbtini). Ten kartu vartojo alkoholį, gėrė alų. Naktį, jau sutemus, tikslios valandos nurodyti negali, su R. pėsčiomis ėjo namo, užsuko į (duomenys neskelbtini) parką pasėdėti. Besėdint R. pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl buitinių dalykų, šiuo metu tiksliai nurodyti dėl ko susipyko negali, tačiau kiek pamena R. įžeidinėjo jo šeimą ir pan. Žodinio konflikto metu su R. labai susijaudino ir kiek prisimena vienu momentu su savo dešinės rankos dilbiu jai trenkė į veidą. Nenorėjo tyčia jos sužaloti ir jai sukelti fizinio skausmo, R. jį tiesiog išprovokavo, nežino kodėl taip pasielgė. Po suduoto smūgio R. toliau tęsė savo šaukimą ant jo, įžeidinėjo jį. Matė, kad R. iš nosies bėga kraujas, tačiau tiesiog atsistojo nuo suolelio ir išėjęs iš (duomenys neskelbtini) parko grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini). R. vis skambinėjo, tačiau jai ragelio nekėlė. Neprisimena, jog trenkė R. į petį. Dėl viso šio įvykio nori pasakyti tik tiek, jog R. jį įžeidė ir išprovokavo, todėl jai ir trenkė į nosį. Dėl šio savo poelgio labai gailisi ir pergyvena. Po įvykio R. vis skambindavo, pakėlus telefoną ji vis tęsė savo įžeidinėjimus, todėl su ja nenorėjo kalbėti. 2024-04-06 dieną paskambino R. ir pranešė, jog atvyks pas ją į namus, kadangi nori pamatyti sūnų. Tą dieną buvo išgėręs. Kai pas ją atvyko, ji iškvietė policijos pareigūnus. Neprisimena kas tą dieną vyko, tačiau pareigūnai išprašė jį iš R. namų. Daugiau su R. nebendravo. Kaip ir minėjo, dėl įvykio labai gailisi, su R. norėtų susitaikyti ir pamiršti kas nutiko. Šiuo metu dirba įmonėje pagal darbo sutartį apdailininku, atlieka įvairius statybų darbus. Jo darbo specifika yra užsienio šalyse, keliauja po įvairias šalis pagal sudarytą komandiruotės planą. Gailisi dėl savo poelgio, sutiktų atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau R. pareikšta neturtinė žala yra per didelė.

Kaltinamojo R. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

2024-04-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - "(duomenys neskelbtini)" parkas. Parke yra vaikščiojimo takai, kuriuose įrengti suoliukai (b. l. 6-14).

2024-05-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ą. S. išvadoje Nr. G 725/2024 (02) nurodyta, jog R. K. nustatytas nosies sumušimas su nosikaulio lūžiu, poodinė kraujosruva kairio peties srityje padaryti dviem smūgiais kietu buku daiktu ir greičiausiai smūgiuojant ranka. Sužalojimas dėl nosikaulio lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutriks ilgiau dešimties parų. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Tikimybė, kad sužalojimai padaryti spyriais šiuo atveju labai menka (b. l. 65-67).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju, kaltinamojo R. B. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusios R. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolo, apžiūros protokolo, tarnybinio pranešimo, specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2024-04-02 apie 03 val. (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su R. K. metu, panaudojo fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu - tyčia rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairės rankos petį bei vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į nosį, po ko R. K. buvo nustatytas nosies sumušimas su nosikaulio lūžiu, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais kaltinamasis R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo R. B. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. B. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b. l. 125-130). Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. (b. l. 139)

R. B. turi nuolatinį darbą, išlaikytinį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

Įvertinus R. B. apibūdinančių aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus.

VI. Civiliniai ieškiniai

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 722,38 eurų žalos atlyginimo bei buvo pripažinta civiliniu ieškovu. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 350 eurų turtinės ir 7000 eurų neturtinės žalos bei 400 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kaltinamasis sutiko atlyginti turtinę žalą, tačiau teigė, kad reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis ir neturėtų viršyti 1000 eurų.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinės žalos dydį sudaro sugadintų drabužių ir papildomų vaistų vertė. Nesant ginčo dėl ieškinyje nurodytų sumų, reikalavimas priteisti turtinę žalą tenkintinas visiškai.

Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką.

Šiuo atveju, nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė fizinį smurtą, sužalojimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Įvertinus padaryto sužalojimo pobūdį, kaltinamojo galimybes atlyginti padarytą žalą, jo pajamų dydį, finansinius įsipareigojimus, susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatytinas 4000 eurų neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo.

Kaltinamąjį pripažinus kaltu, nukentėjusiajai pritiestinos bylinėjimosi išlaidos, o patenkinus civilinį ieškinį - palūkanos nuo priteistos sumos (BPK 106 straipsnio 2 dalis, 115 straipsnio 1 dalis).

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per penkis mėnesius dalyvauti pataisos programoje bei atlyginti turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. galutinę bausmę – šešis mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per penkis mėnesius dalyvauti pataisos programoje bei atlyginti turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2024-04-03 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme 60 MGL dydžio, t. y. 3000 eurų bauda, bausmes visiškai sudedant ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - 3000 eurų baudą ir šešis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per penkis mėnesius dalyvauti pataisos programoje bei atlyginti turtinę žalą.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti Kauno teritorinės ligonių kasai iš R. B. 722,38 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus 38 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusios R. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti R. K. iš R. B. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, 4000 (keturis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 400 (keturis šimtus) eurų teisinės pagalbos išlaidų bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.