Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai D. B., jos atstovui advokato padėjėjui Linui Kontrimui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ž. K., trečiojo suinteresuoto asmens A. M. atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotas asmeniui A. M. dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to nurodyta, jog apie tai, kad buvo suderinta A. M. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, pareiškėjai buvo pranešta 2012-06-07 raštu. Teigiama, jog jame nebuvo nurodyti duomenys apie priimtą ginčijamą įsakymą. Priešingai- buvo pažymėta, kad bus imtasi priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti ir inicijuojamas žemės sklypo kadastinių matavimų tikslinimas. Teigiama, kad 2012-07-13 dienraštyje „Mūsų žodis“ buvo publikuojamas straipsnis „Viskas dėl tos pačios žemės“, kuriame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyrius patvirtino, jog priimtas įsakymas yra neteisėtas ir bus kreiptasi į teismą dėl jo panaikinimo. 2012-11-14 pareiškėjai buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriaus raštas, kuriame buvo nurodyta, jog nustatyti pažeidimai nebus pašalinti ir jei pareiškėja mano, kad jos teisės yra pažeistos, ji turi teisę kreiptis į teismą. Rašte buvo pateikta informacija apie ginčijamo įsakymo priėmimo aplinkybes, nurodyta jo priėmimo data bei numeris. Siekdama išsiaiškinti, ar ginčijamas administracinis aktas pažeidžia jos teises, pareiškėja parengė jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriui derinti, tačiau jai buvo pranešta, jog bylos suderinti negalima, nes nustatomos ribos kerta gretimo žemės sklypo ribas. 2013-03-27 pareiškėjai buvo pateiktas žemės sklypų persidengimo planas, iš kurio matyti pareiškėjos nuosavybės teisių pažeidimai ir pažeidimų mastas. Matydama, kad naujos žemės sklypo ribos nustatymu sumažintas jai priklausančio žemės sklypo plotas, 2013-05-03 ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyrių, prašydama pateikti visus dokumentus, susijusius su A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatytmu, kurie jai buvo pateikti 2013-05-31.

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. B. ir jos atstovas skundą palaiko ir prašo jį patenkinti skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su skundo reikalavimu sutiko ir prašė skundą patenkinti.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo skundo netenkinti.

Konstatuojama.

Kadangi atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundo reikalavimu sutinka, teismo sprendime nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymai, kuriais vadovautasi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 85 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (22,23,58,59) matyti, kad pareiškėjos D. B. nuosavybe yra žemės sklypas (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 58,59), o trečiojo suinteresuoto asmens A. M.- žemės sklypas (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

2005-12-13 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus protokole Nr. 33 (b.l. 15) nurodyta, jog riba tarp ginčo žemės sklypų buvo suderinta su žemės sklypų savininkais ir pastatytas riboženklis Nr. 5.

2011-12-10 atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo parengtos naujai suformuotų žemės sklypų (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos ir pateiktos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriui tikrinimui (b.l.18-27). Patikrinus žemės sklypų kadastro duomenų bylas, 2012-02-13 buvo surašyti žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo aktai Nr. 15KAM-9349 (žemės sklypo plotas 0,2111 ha) ir Nr. 15KAM-9344 (žemės sklypo plotas 1,2272 ha) (b.l. 16,17). Nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, 2012-02-14 jis buvo suderintas.

2012-08-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 15ŽN-(14.15.73.)-53 (b.l. 55-57) nurodyta, kad atliekant A. M. žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktas, nes naujai įtvirtintas riboženklis Nr. 5 apie 1,45 m. patenka į D. B. žemės sklypą, todėl konstatuota, kad žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) planas parengtas neteisingai.

2012-09-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr. 1SS-(10.5)-1749 (b.l. 46-51) konstatuota, jog žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti, nesivadovaujant teisės aktų nuostatomis, t.y. pažeistos žemės sklypo ženklinimo procedūros, kadastrinių matavimų metu žemės sklypo ribos atstatytos nesivadovaujant 2005-12-19 parengtu žemės sklypo planu, o žemės sklypas (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Ginčo teisiniam santykiui taikytinos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normos (Nekilnojamojo turto įstatymo 1 straipsnis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnyje yra pateikti šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai. Nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus įstatymas apibrėžia kaip veiksmus, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Šių definicinių teisės normų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad kadastro duomenų nustatymo tikslas yra konkretaus nekilnojamojo daikto identifikavimas, apibrėžiant nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Nustatant kadastrinius duomenis, turi būti laikomasi nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja dėl kadastriniais matavimais netiksliai nustatytų žemės sklypų ribų, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos kertasi ar nesiriboja su gretimų žemės sklypų ribomis, kurių šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiniu būdu dėl šiems žemės sklypų planams parengti naudotos kartografinės medžiagos tikslumo.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (2005 m. balandžio 1 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (2011 m. spalio 12 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.4 punkte nurodyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t.y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai), o Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 punkte pažymėta, kad kviestiniams asmenims pareiškus pastabų, vykdytojas pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Jeigu priimtas sprendimas netikslinti žemės sklypo ribų, apie tai vykdytojas raštu informuoja pastabas pateikusius asmenis. Kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (Taisyklių 11 punktas).

Kadangi atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos reikalavimą pripažįsta, kad skundu ginčiajams administracinis aktas prieštarauja aukštenės galios teisės aktams, skundas tenkintinas visiškai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-27 įsakymas Nr. 15VĮ-(14.15.2)-188 „Dėl piliečio A. M. žemės valdos (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) performavimo ir kadastro duomenų pakeitimo, atlikus žemės sklypo matavimus Skuodo rajone“ naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Nustatyta, jog 2013-05-02 sutarties dėl teisinės pagalbos pagrindu pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas Linas Kontrimas (b.l. 71). Turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimui pateikti 2013-06-14 pinigų priėmimo kvitas Nr. 659871 už skundo surašymą – 1000 Lt ir 2013-09-25 pinigų priėmimo kvitas Nr. 659878 už atstovavimą teismo posėdyje – 200,00 Lt (b.l.104;105). Kadangi už procesinio dokumento (skundo teismui) ginčui spręsti teisme surašymą 1000,00 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, ji laikytina proporcinga, atitinkanti Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, todėl pareiškėjai priteistina.

Pažymoje apie teismo posėdį (b.l. 107) nurodyta, jog 2013-09-25 teismo posėdžio trukmė- 1 val. 15 min (b.l. 107). Įvertinus Rekomendacijų 9 punkto nuostatas, šis laikas apvalinamas iki 1 val.. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą maksimali priteistina už vieną atstovavimo teisme valandą suma yra 150 Lt. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 punktą, iš atsakovės priteistina 80 procentų maksimalios atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos sudaranti 120 Lt suma.

Nustatyta, jog paduodama skundą teismui, 2013-06-14 pareiškėja sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 13). ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis. Kadangi nustatyta, jog sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, permokėta 44 Lt žyminio mokesčio dalis grąžintina pareiškėjai (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

skundą patenkinti visiškai.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-27 įsakymą Nr. 15VĮ-(14.15.2)-188 „Dėl piliečio A. M. žemės valdos (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) performavimo ir kadastro duomenų pakeitimo, atlikus žemės sklypo matavimus Skuodo rajone“ panaikinti.

Priteisti D. B. 1220,00 (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt) litų bylinėjimosi išlaidų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

D. B. grąžinti 44 (keturiasdešimt keturis) litus žyminio mokesčio, sumokėto 2013- 06-14.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.