- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-67-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07488-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑9349‑777/2013 pagal pareiškėjos R. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei B. T., advokatui V. Ž. dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja R. K. kreipėsi į antstolę B. T. su skundu, prašydama pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir panaikinti antstolės 2013-05-29 raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje bei antstolės 2013-05-28 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01036. Nurodė, kad jai įteiktas antstolės 2013-05-29 raginimas įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01036 neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytos formos, kadangi raginimo įvykdyti sprendimą turinyje neturi būti nurodyta, jog antstolis ragindamas įvykdyti sprendimą, reikalautų pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą ne tik vykdymo išlaidas, kurios nėra išieškotojo sumokėtos, bet ir skolą pagal teismo sprendimą. Todėl antstolė raginime nurodydama per 10 dienų nuo šio raginimo dienos sumokėti į antstolės B. T. depozitinę sąskaitą 13321,75 Lt skolą ir 276 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 13597,75 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 12630,56 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atliko neteisėtus veiksmus bei pažeidė Sprendimo vykdymo instrukciją. Be to, išieškotojas V. Ž. pateikė antstolei prašymą, kuriame prašė išieškotas sumas iš skolininko įskaityti į antstolės depozitinę sąskaitą, o priėmus patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymo, išieškotą skolą pervesti į banko sąskaitą, priklausančią I. Ž.. Nurodė, kad Civilinio proceso kodekso norma, leidžianti išieškotas sumas iš skolininko įskaityti į antstolės depozitinę sąskaitą galiojo iki 2011-11-01 ir šiuo metu nebegalioja, todėl tokio prašymo išieškotojas pateikti negalėjo. Atitinkamai antstolė tokio prašymo priimti negalėjo ir raginime nurodyti pervesti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą. Prašymas taip pat negalėjo būti priimtas ir todėl, kad išieškotą skolą išieškotojas prašo pervesti ne išieškotojui pagal vykdomąjį raštą, bet asmeniui, kuris negali būti išieškotoju, t. y. I. Ž.. Pareiškėja taip pat nurodė, kad raginimas sumokėti 276 Lt vykdymo išlaidas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi išieškotojas V. Ž., kreipdamasis į antstolę su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, nesumokėjo antstoliui būtinų vykdymo išlaidų bei nepateikė prašymo atidėti arba atleisti nuo šių išlaidų sumokėjimo. Be to, antstolė 2013-05-28 patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodė netinkamą išieškotoją, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-20 vykdomajame rašte nurodyta, kad išieškotojas yra advokatas V. Ž., o antstolė patvarkyme nurodė, kad išieškotojas yra V. Ž.. Manė, kad antstolės veiksmai yra neteisėti ir yra pagrindas patvarkymą panaikinti.
Antstolė 2013-06-26 patvarkymu skundo netenkino. Nurodė, kad įstatyme vienareikšmiškai nurodyta, jog raginime įvykdyti sprendimą turi būti nurodoma išieškotinos iš skolininko pinigų sumos. Todėl antstolė, parengdama skundžiamą raginimą įvykdyti sprendimą, visiškai pagrįstai ir teisėtai ragino skolininkę sumokėti ne tik susidariusias vykdymo išlaidas, bet ir teismo priteistą skolą. Be to, antstolė pagrįstai prašė skolą bei vykdymo išlaidas pervesti į jos depozitinę sąskaitą, kadangi ji vadovavosi ne tik Civilinio proceso kodekso normomis, bet ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurioje nurodyta, kad visos sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkės argumentus, kad išieškotojas advokatas V. Ž. išieškotas lėšas nurodė pervesti ne į savo, o į I. Ž. sąskaitą, taip pat laikė nepagrįstais, nes jokie galiojantys teisės aktai nedraudžia išieškotojui reikalauti jo asmenines lėšas pervesti į kitą banko sąskaitą. Taip pat antstolė nurodė, kad 2013-05-28 priimtame patvarkyme įsivėlė formali rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad išieškotojas yra V. Ž., o ne advokatas V. Ž., ir kad toks apsirikimas patvarkymo esmės nekeičia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-09 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, kad, pasak pareiškėjos, antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, kadangi išieškotojas nesumokėjo būtinų vykdymo išlaidų, nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 46 punktas nustato, kad antstolis turi teisę priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojui neapmokėjus būtinų vykdymo išlaidų, jeigu, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotojui nedelsiant išrašoma sąskaita būtinoms vykdymo išlaidoms apmokėti. Šiuo atveju 2013-05-30 išieškotojas V. Ž. sumokėjo 275,60 Lt būtinų vykdymo išlaidų. Teismas taip pat nurodė, kad nėra jokio teisės akto draudžiančio nurodyti kito asmens atsiskaitomąją sąskaitą, todėl antstolė pagrįstai nenustatė jokių kliūčių prašymui, vykdomajam dokumentui priimti bei vykdomajai bylai užvesti.
Be to, teismas sprendė, kad antstolės surašytas patvarkymas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, kadangi Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas numato kokias procesinių dokumentų formas antstolis vykdydamas sprendimą privalo naudoti, o vykdomojoje byloje pateiktas raginimas atitiko nurodytą formą, jame aiškiai nurodytos išieškotinos iš skolininkės sumos, tuo pačiu ir skolos bei palūkanų sumos. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad esminės vykdymo proceso taisyklės nustato, jog išieškotos sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 82 punktas, 86 punktas), todėl antstolė pagrįstai nurodė skolininkei į jos depozitinę sąskaitą pervesti skolos bei vykdymo išlaidų sumas. Dėl pareiškėjos argumento, kad antstolė 2013-05-28 patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą išieškotoju nurodė V. Ž., o ne advokatą V. Ž., kaip nurodyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-20 išduotame vykdomajame rašte, teismas sprendė, kad buvo padaryta tik formali rašymo apsirikimo klaida.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės B. T. veiksmus pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolės 2013-05-29 raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje bei antstolės 2013-05-28 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01036. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad teisiškai nepagrįsta teismo išvada, jog vykdomojoje byloje pateiktas raginimas atitinka raginimo formą, nes tai prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 priede pridedamai antstoliams privalomai naudoti raginimo formai. Ši procesinio dokumento forma patvirtina, kad antstolis ragina per tam tikrą terminą nuo šio raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą bei į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti tik vykdymo išlaidas, bet ne visą skolą.Mano, kad teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, jog vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01036 išieškotojas 2013-05-30 sumokėjo 275,60 Lt būtinų vykdymo išlaidų. 2013-06-12, susipažįstant su vykdomosios bylos Nr. 0005/13/01036 medžiaga, buvo pastebėta, jog išieškotojui nebuvo išrašyta sąskaita vykdymo išlaidoms apmokėti, kaip to reikalauja sprendimų vykdymo instrukcijos 46 punktas bei nepateiktas mokėjimo kvitas, ką pažymėjo ir teismas. Beje, 2013-06-12 vykdomojoje byloje įrašo, patvirtinančio, jog V. Ž. 2013-05-30 sumokėjo vykdymo išlaidas, taip pat nebuvo. Todėl teigia, kad antstolės B. T. raginimas sumokėti 276,00 Lt vykdymo išlaidų yra neteisėtas ir turi būti panaikintasApeliantė mano, kad teismas, nurodydamas, jog antstolė pagrįstai nurodė skolininkei pervesti sumas ir vykdymo išlaidas į antstolės depozitinę sąskaitą, pats taikė iki 2011-11-01 galiojančias CPK 758 str. 1 ir 2 d. nuostatas, nes Sprendimų vykdymo instrukcijos 82 punktas to nenumato, o instrukcijos 86 punktas reglamentuoja jau išieškotų piniginių lėšų paskirstymo tvarką ir negali būti taikomas vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarkoje.Apeliantės teigimu, negalima sutikti su teismo išvada, kad galima laikyti formalia klaida, jog patvarkyme nurodytas netikslus išieškotojas. CPK 648 str. 1 d. 4 d. įpareigoja vykdomajame dokumente nurodyti su išieškojimu susijusią rezoliucinę sprendimo dalį pažodžiui. Vykdomajame rašte nurodyta ne išieškotojo profesija, bet jo procesinė padėtis byloje – advokatas V. Ž.. Tai svarbu todėl, jog gautas pajamas advokatas, kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, privalės deklaruoti ir sumokėti privalomus mokesčius, skirtingai nei veiklos nevykdantis asmuo. Todėl vykdomajame procese tikslūs išieškotojo duomenys yra būtini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų.
Visų pirma, pasisakytina dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su raginimo įvykdyti sprendimą forma. Apeliantės teigimu, antstolė pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 priedą galėjo tik raginti įvykdyti sprendimą bei į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti tik vykdymo išlaidas, bet ne visą skolą. Pagal CPK 656 str., raginime įvykdyti sprendimą nurodoma: antstolio vardas, pavardė; teismo ar institucijos, kurios sprendimas vykdomas, pavadinimas, vykdomojo dokumento išdavimo data ir numeris; išieškotojo ir skolininko pavadinimas arba vardas ir pavardė, išieškotinų iš skolininko pinigų sumos, turtas ar reikalingi atlikti veiksmai; terminas, per kurį skolininkas turi įvykdyti sprendimą, taip pat reikiamais atvejais – kredito įstaigos ir antstolio depozitinės sąskaitos numeris ar išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris; kad neįvykdžius sprendimo, antstolis sprendimą vykdys priverstinai ir iš skolininko bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos; skolininko teisės ir pareigos vykdymo procese, nurodytos 643 ir 644 straipsniuose. Kaip matyti iš Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 priedo, antstolis raginime įvykdyti sprendimą nurodo veiksmus, kuriuos skolininkas privalo atlikti, ir nurodo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdymo išlaidas. Kaip matyti iš antstolės B. T. 2013-05-29 raginimo skolininkę įvykdyti sprendimą, antstolė minėtame raginime būtent ir nurodė tą informaciją, kurios reikalauja tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcija – nurodė išieškotiną iš skolininkės pinigų sumą ir veiksmus, kuriuos skolininkė R. K. privalėjo atlikti, t. y. sumokėti tam tikro dydžio skolą, taip pat nurodė skolininkei sumokėti vykdymo išlaidas. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad raginime įvykdyti sprendimą negali būti nurodoma privaloma sumokėti skola, laikytini visiškai nepagrįstais ir prieštaraujančiais sprendimų vykdymo proceso paskirčiai.
CPK 609 straipsnis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, papildomos administravimo išlaidos, patiriamos atliekant atskirus vykdymo veiksmus ir atlygis antstoliui už dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą ir kt. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (609 str. 2 d.). CPK 610 straipsnio 1 dalis numato, kad minėtas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog išieškotojas vykdomojoje byloje sumokėjo būtinas vykdymo išlaidas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad išieškotojas advokatas V. Ž. 2013-05-28 raštu kreipėsi į antstolę B. T. pateikdamas vykdyti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš skolininkės R. K. 13321,75 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas išieškotojo advokato V. Ž. naudai (v. b., 1 b. l.). Minėtame rašte išieškotojas nurodė, kad bendrąsias vykdymo išlaidas apmokės arba pagal antstolės pateiktą sąskaitą faktūrą, arba pagal antstolės pateiktą detalizaciją. Antstolė B. T. 2013-05-29 sudarė vykdymo išlaidų apskaičiavimą (v. b., 6 b. l.). Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, vykdomoje byloje yra įrašas, kad 2013-05-30 išieškotojas sumokėjo 275,60 Lt dydžio vykdymo išlaidas ir taip įstojo į vykdomąją bylą su 275,60 Lt reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo netikėti šiuo vykdomojoje byloje esančiu įrašu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir nepaneigiančiais išvados, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdymui vykdomąjį raštą ir pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus.
Apeliantės teigimu, antstolė negalėjo raginime nurodyti pervesti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, kadangi CPK norma, leidžianti išieškotas sumas iš skolininko įskaityti į antstolės depozitinę sąskaitą galiojo iki 2011-11-01 ir šiuo metu nebegalioja, todėl tokio prašymo išieškotojas pateikti negalėjo. Be to, nurodo, kad to nenumato ir sprendimų vykdymo instrukcijos 82 punktas, o instrukcijos 86 punktas reglamentuoja jau išieškotų piniginių lėšų paskirstymo tvarką ir negali būti taikomas vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarkoje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais skolininkės argumentais. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 81 ir 82 punktuose yra aiškia nurodyta, kad antstolis ar jo įgaliotas asmuo pinigines sumas, gautas pagal vykdomuosius dokumentus, privalo įnešti į antstolio depozitinę sąskaitą, be to, į antstolio depozitinę sąskaitą taip pat įmokamos išieškotojo sumokėtos ar iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punkte nurodyta, kad jeigu iš skolininko išieškota piniginė suma vienam išieškotojui, o esant keliems tos pačios eilės išieškotojams – kiekvienam šių išieškotojų tenkanti suma viršija 200 litų, antstolis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą išmoka išieškotas pinigines lėšas išieškotojams. Šios teisės akto nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iš skolininko išieškoma suma bei vykdymo išlaidos sumokamos į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl šuo atveju pirmosios instancijos teismas, padaręs analogišką išvadą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, t. y. pagrįstai antstolės veiksmus laikė teisėtais.
Kitų pareiškėjos atskirajame skunde nurodytų argumentų, tuo pačiu ir argumentų dėl vykdomajame dokumente neteisingai nurodytos išieškotojo procesinė padėties, teismas plačiau nenagrinėja, nes jie neturi reikšmės pareiškėjos teisėms bei pareigoms, kadangi CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas reiškia būtinumą kiekvienam asmeniui, kurio atžvilgiu tokie procesiniai dokumentai priimti, vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, dauguma apeliantės atskirojo skundo argumentų yra grindžiami formaliais pagrindais ir neturi teisinės reikšmės iš esmės pagrįstam ir teisėtam pirmosios instancijos teismo sprendimui, juo labiau, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolės veiksmai vykdomojoje byloje buvo nuoseklūs ir teisėti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo motyvais ir konstatuoti, kad antstolė, vykdydama skolos išieškojimą, pažeidė vykdymo proceso teisės normas.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad naikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str., 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.