Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovams L. L., M. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas pateikė teismui ieškinį (b. l. 1 – 2), kuriuo prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1 455,07 Eur skolą, kurią sudaro 623,24 Eur nesugrąžintas kreditas, 328,39 Eur priskaičiuotos palūkanos ir 503,44 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovai su ieškovu 2010 m. birželio 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1851018050350-48 (b. l. 3 – 8), pagal kurią buvo suteiktas 2 756,33 Eur kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2015 m. birželio 1 d. Atsakovai laiku neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, liko skolingi prašomą priteisti sumą (b. l. 9). Atsiliepimu į ieškinį (b. l. 34 – 39, 51 – 56) atsakovė L. L. prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, jog kreditas buvo suteiktas Visa kortelės, kuri priklausė atsakovui M. L., kredito limitui refinansuoti, atsakovei pinigai nebuvo pervesti, visas įmokas pagal sutartį mokėjo M. L.. Sudarant sutartį atsakovei buvo paaiškinta, kad jos parašas reikalingas ne tam, kad ji taptų kredito gavėja, bet kad ji patvirtintų žinanti, jog kreditas suteikiamas jos sutuoktiniui. Tokiu būdu bankas pasinaudojo savo, kaip stipresnės teisinio santykio šalies, padėtimi, todėl atsakovė negali būti laikoma solidariai atsakinga pagal sutartį. Iš ieškinio turinio nėra aiški palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo tvarka, prašomos taikyti netesybos yra neprotingai didelės. Įvertinęs atsakovės atsiliepimo argumentus, ieškovas pateikė teismui delspinigių ir palūkanų skaičiuokles (b. l. 64 – 70), taip pat nurodė atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą mažinantis prašomą priteisti delspinigių dydį nuo 503,44 Eur iki 171,35 Eur (b. l. 62 – 63).A. M. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokias tarpusavio prievoles sukūrė 2010 m. birželio 2 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 1851018050350-48 (b. l. 3 – 8). Pabrėžtina, jog ieškovė, net ir jai atstovaujant teisininkei ir esant išaiškintoms procesinėms teisės bei pareigoms, neginčijo kredito sutarties sudarymo fakto, nereiškė byloje priešpriešinio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tepateikė savarankišką sutarties vertinimą. Vertinant šį atsakovės argumentą CK 6.193 straipsnio kuriamo teisinio reglamentavimo prasme dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, kaip matyti iš sutarties turinio, abu atsakovai sutartyje nurodyti kredito gavėjais. Nurodyta aplinkybė ne tik aiškiai atskleidžia šalių valią, bet ir paneigia atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ji vyko į banką tik tam, kad patvirtintų, jog jai žinoma apie atsakovui M. L. suteikiamą paskolą. Antra, tiek ieškovės nurodytos, tiek ir liudytoja apklaustos atsakovės senelės J. Č. 2016 m. birželio 2 d. teismo posėdyje patvirtintos aplinkybės, jog gauta kredito suma buvo panaudota M. L. įsigyjant su jo darbine veikla susijusius įrankius, iš vienos pusės, neatitinka kredito sutartyje nurodytos kredito paskirties (kaip matyti tiek iš sutarties turinio, tiek ir iš ieškovo atstovės paaiškinimų, kredito sutartis buvo skirta M. L. turėtos kredito kortelės limitui refinansuoti, jokios lėšos pagal sutartį nebuvo išmokamos), iš kitos pusės, negali būti vertinama kaip turinti įtakos kreditoriaus teisėms ir pareigoms. Tiek tuo atveju, jeigu kredito gavėjai nurodė tikrąjį skolinimosi pagrindą – siekį refinansuoti kitą vartojimo kreditą, kurio suteikimo tikslai ir panaudojimo paskirtis nėra reglamentuoti (išduodant kreditinę kortelę nebūna nustatoma kredito panaudojimo paskirtis), tiek tuo atveju, jeigu lėšos turėjo būti panaudojamos asmeniniams M. L. poreikiams tenkinti, faktas, jog specialus lėšų panaudojimo tikslas ieškovui nebuvo atskleistas, ir aplinkybė, jog atsakovė L. L. pasirašė sutartį, kurioje ji nurodyta kredito gavėja, lemia, jog lėšų panaudojimo faktas negali turėti jokios įtakos atsakovų prievolės ieškovo atžvilgiu pobūdžiui. Trečia, net ir darant prielaidą, jog kredito paėmimas nebuvo susijęs su bendrų šeimos poreikių tenkinimu ir atsakovė L. L. nebuvo faktine kredito gavėja (kaip minėta, bylos duomenys neleidžia daryti tokios prielaidos), kaip 2016 m. birželio 2 d. posėdyje nurodė pati atsakovė, ji į banką vyko, nes be jos parašo, t. y. be jos patvirtinimo, kad jai yra žinoma apie jos tuometiniam sutuoktiniui suteikiamą kreditą, M. L. kredito nebūtų gavęs, kas taip pat lemtų atsakovų prievolės solidarumą, kadangi, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, tam, jog neatsirastų solidarioji sutuoktinių prievolė, nepakanka fakto, jog lėšos nebuvo būtinos šeimos poreikiams tenkinti, būtina ir sąlyga, jog prievolę vienas sutuoktinis prisiėmė be kito sutuoktinio sutikimo. Kitaip tariant, sutuoktinio sutikimo, dėl kurio atsakovė nurodo vykusi į banką, tikslas ir būtų sukurti solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę kredito įstaigai ir sukurtų tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir kredito sutarties pasirašymas kredito gavėjais nurodant abu sutuoktinius. Ketvirta, kaip teisingai nurodė ieškovo atstovė, atsakovei teismo posėdžio metu pripažinus, jog ji sutartį pasirašė jos neskaitydama, nurodyta aplinkybė, įvertinus faktą, jog atsakovė patvirtino turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą, vertintina atsakovės nenaudai kaip atskleidžianti jos didelį neatsargumą, savo rizika veikimą priešingai savo interesams, kas negali turėti įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms. Penkta, atsakovės pozicijos pagrįstumą paneigia ir į bylą pateikto Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11686-924/2014 (b. l. 82 – 83) turinys, iš kurio matyti, jog nutraukdami santuoką bendru sutarimu atsakovai susitarė, kad jų prievolės pagal ginčo sutartį liks solidariomis. Tokiu būdu buvo ne tik patvirtintas bendro įsipareigojimo prisiėmimo faktas, bet atsakovė pakartotinai nurodė prisiimanti prievolę ieškovui grąžinti kreditą pagal ginčo sutartį. Apibendrinant konstatuotina, jog atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui, todėl reikalavimas priteisti visą skolos sumą iš abiejų atsakovų pripažintinas pagrįstu. Vertinant į bylą ieškovo pateiktus duomenis apie įsiskolinimo sumas (b. l. 9, 64 – 70, 86 – 88), dėmesys atkreiptinas į tai, jog, ieškovui pateikus išsamius skaičiavimus ir jų pagrindimą, tiek atsakovė, tiek ir jos atstovė 2016 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu pripažino nekeliančios klausimo dėl pagrindinės skolos sumos ir palūkanų sumos paskaičiavimo tinkamumo. Nesutikimą su delspinigių dydžio paskaičiavimu atsakovė L. L. siejo su aplinkybe, jog šio ieškinio reikalavimo daliai turi būti taikoma senatis. Vertinant ieškovo pateiktus argumentus dėl delspinigių priteisimo akcentuotina, jog pradiniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 503,44 Eur delspinigius, vėliau, motyvuojant pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, prašoma priteisti suma sumažinta iki 171,35 Eur. Vadovaujantis 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimu, netesybos gali būti skaičiuojamos už 180 dienų ir jų dydis negali būti didesnis už 0,05 proc. už kiekvieną dieną. Tačiau, kaip matyti iš paskaičiavimo, delspinigiai skaičiuoti už 180 dienų nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. taikant 36 proc. per metus, arba 0,1 proc. per dieną delspinigių dydį, koks jis ir numatytas kredito sutarties bendrosios dalies 5.3 – 5.4 punktuose. Nurodyta aplinkybė, pripažinus, jog ginčui kylant iš vartojimo teisinių santykių, dispozityvumo ir rungimosi principų taikymas yra ribotas ir vartotojo interesus ginančios teisės normos turi būti taikomos net ir nesant vartotojo prašymo, vertintina kaip pagrindas prašomą priteisti delspinigių sumą mažinti per pusę. Be to, sutiktina su atsakovės L. L. pozicija, jog, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1.127 straipsnio 5 dalimi, priteistina delspinigių suma gali būti skaičiuojama už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2016 m. sausio 19 d. (ieškinio padavimo dienos). Aplinkybė, jog ieškovas delspinigių neskaičiavo už laikotarpį po 2015 m. lapkričio 24 d., vertintina kaip veikimas savo rizika. Kartu nesutiktina su ieškovo pozicija, jog laikotarpio nurodymas neturi įtakos prašomos priteisti sumos dydžiui. Kaip nurodė pats ieškovas (b. l. 86 – 88), 2015 m. gruodžio 14 d. buvo atliktas 43,02 Eur mokėjimas, sumažinęs pagrindinės skolos sumą, kas būtų turėję įtakos ir delspinigių dydžiui. Savo iniciatyva perskaičiuoti delspinigius už laikotarpį, už kurį jo neskaičiavo kreditorius, teismas neturi pagrindo. Kaip matyti iš ieškovo pateikto skaičiavimo, už laikotarpį iki 2015 m. liepos 20 d. ieškovas priskaičiavo 48,14 Eur (4 d. po 0,71 Eur plius 30 d. po 0,94 Eur plius 18 d. po 0,95 Eur). Šią sumą atėmus iš prašomos priteisti sumos (171,35 Eur - 48,14 Eur = 123,21 Eur) ir taikant 0,05 proc. dydį vietoj 0,1 proc. gautą sumą padalinus iš dviejų (123,21 Eur / 2 = 61,61 Eur) gaunama suma priteistina ieškovui iš atsakovės. Likusi prašymo dėl netesybų iš atsakovės priteisimo dalis atmestina vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi. Kartu pabrėžtina, jog, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties institutas taikytinas tik esant atsakovo prašymu. Kadangi atsakovas M. L. tokio prašymo nepareiškė, taikyti ieškinio senatį šio atsakovo atžvilgiu reiškiamam reikalavimui nėra pagrindo. Dėl nurodytos priežasties šiam atsakovui taikytinas delspinigių dydis apskaičiuotinas taip: 171,35 Eur / 2 = 85,68 Eur. Prievolės dėl delspinigių solidarumas taikytinas 61,61 Eur sumai, likusi dalis (85,68 Eur - 61,61 Eur = 24,07 Eur) priteistina iš atsakovo M. L.. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl 332,09 Eur (503,44 Eur -171,35 Eur) delspinigių priteisimo. Už likusią ieškinio dalį (1 455,07 Eur - 332,09 Eur = 1 112,98 Eur) mokėtinas 25 Eur žyminis mokestis (1 112,98 Eur * 3 proc. * 75 proc.). Ieškovas sumokėjo 33 Eur (b. l. 15). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 75 proc. nurodytų sumų skirtumo ((33 Eur - 25 Eur) * 75 proc. = 6 Eur) grąžintina ieškovei. Valstybės išlaidos atsakovei teiktai antrinei teisinei pagalbai sudaro 151,02 Eur (b. l. 77, 85). Iš pareikštos pradinio reikalavimo sumos patenkinta 70 proc. (1 013,24 Eur / 1 455,07 Eur). Atmestai daliai tenkančios išlaidų dalies (151,02 Eur * 30 proc. = 45,31 Eur) atlyginimas priteistinas iš ieškovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, 623,24 Eur (šešis šimtus dvidešimt tris eurus 24 ct) skolos, 328,39 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 39 ct) palūkanų, 61,61 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 61 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 013,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, 24,07 Eur (dvidešimt keturis eurus 7 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (24,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, dalį 2016 m. sausio 18 d. sumokėto žyminio mokesčio – 6 Eur (šešis eurus).

Priteisti valstybei iš ieškovo AB SEB banko, juridinio asmens kodas 112021238, 45,31 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 31 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.