Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – M. B., institucijos, priėmusios nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros atstovams – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiajam specialistui Algirdui Cibulskui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiajam specialistui Juozui Mačioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008 m. birželio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-314 AM052558 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūra) vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Juozas Mačionis 2008 m. balandžio 29 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 242 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. 242) (b. l. 15-16, 46-47), kuriame nurodyta, kad dalyvaujant B. G. ir V. S. atliktas neplaninis M. B. nuosavybės teise priklausančios namų valdos buitinių nuotekų surinkimo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimas pagal B. G. pareiškimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad surinkimo duobė įrengta panaudojus gelžbetonio blokus, uždaryta perdengimo plokšte, duobės dydis nežinomas, kadangi plokštė užpilta žemėmis, plokštėje nėra įrengtų liukų, šalia duobės įrengtas nuotekų šulinys, kuris perpildytas nuotekomis, nuotekos patenka į aplinką, be to, remiantis liudytojų žodžiais, nuotekos nuo surinkimo duobės įrengimo nė karto nebuvo išvežtos. Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Juozas Mačionis 2008 m. balandžio 29 d. 11:30 val., dalyvaujant B. G. ir V. S., paėmė buitinių nuotekų mėginius iš M. B. priklausančių buitinių nuotekų išgriebimo duobės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (mėginių paėmimo aktas (b. l. 17, 48)).

2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokole Nr. 217 pateikta išvada, kad tikrinamas objektas – paimtas mėginys (M. B. buitinės nuotekos, (duomenys neskelbtini), iš išgriebimo duobės) yra buitinės nuotekos (b. l. 18, 49).

3. Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Juozas Mačionis 2008 m. gegužės 28 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 356 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. 356) (b. l. 28-29, 59-60), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad, atliekant neplaninį namų valdos, priklausančios B. G., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuotekų rezervuaro sandarumo ir sukauptų nuotekų išleidimo patikrinimą pagal skundą, nustatyta, jog rezervuarai tušti, jų dugnas nelaidus, nerasta vamzdžio, išeinančio iš rezervuaro į aplinką, taip pat nurodyta, kad patikrinus M. B. buitinių nuotekų rezervuarą nustatyta, kad nuotekos patenka į aplinką, kad esama padėtis užfiksuota nuotraukose.

4. Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Juozas Mačionis 2008 m. birželio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 019757 (VR-14.1-314) (toliau – ir protokolas) (b. l. 5-6, 79-80) M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad iš namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančios M. B., į aplinką patenka buitinės nuotekos (be to, pakartotinio patikrinimo 2008 m. gegužės 28 d. metu nustatyta, kad M. B. nesiėmė priemonių aplinkos teršimui nutraukti (protokolas (b. l. 5-6, 79-80))). Protokole, skiltyje „Liudytojai, nukentėjusieji“, nurodytas Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros vyresnysis specialistas A. J.. M. B. paaiškinimų nepateikė, protokolo surašymo metu pasišalino ir protokolo nepasirašė (protokolas (b. l. 5-6, 79-80)).

5. Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Juozas Mačionis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. VR-14.1-314, ir nustatęs, kad M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 „Dėl aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir reglamentas) III dalies 6 punkto, IV dalies 26 punkto reikalavimus, vadovaudamasis ATPK 30, 30², 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2008 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-314 AM052558 (toliau – ir nutarimas) M. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 350 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties litų) administracinę baudą (nutarimas (b. l. 4, 77-78)).

II

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. pažymėjo, kad Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokole (b. l. 18, 49) išvadą, kad paimtas mėginys – buitinės nuotekos, padarė ne tyrimą atlikę specialistai, o Juozas Mačionis, kad tyrimas neišsamus, kadangi tiriant mėginį nematuotas mikrobiologinis užterštumas (jis matuojamas žarnyno lazdelių titru), todėl negalima teigti, jog mėginyje – fekalijos, kad paviršinio vandens mėginio tyrimų rezultatus gali įtakoti į vandenį prikritę lapai, nuskendę vabzdžiai ir smulkūs gyvūnai (varlės, žiurkės), kurių tikrai buvo, kadangi šulinys atidengtas, taip pat šalia šulinio esanti G. kompostavimo vieta, kur kaupiamos atliekos, tame tarpe ir šuns fekalijos, kad neaišku, kokiu standartu vadovaudamasis Juozas Mačionis teigia, jog tyrimų rezultatai kelis kartus viršija normas, nes šiuo metu galioja tik geriamo vandens standartas, o paviršinėms nuotekoms standartas nenustatytas (teismo posėdžio protokolas (b. l. 97-104)).

M. B. pažymėjo, kad šulinys, už kurį nubaustas, yra valstybinėje žemėje, ir niekur nėra nurodyta, kam šis šulinys priklauso, pakartotinai pažymėjo, kad tai ne jo šulinys, bet jeigu daroma prielaida, kad tas šulinys jo, tai šulinyje yra ne nuotekos (teismo posėdžio protokolas (b. l. 126-129)).

2. Teismo posėdyje liudytoja B. G. paaiškino (teismo posėdžio protokolas (b. l. 97-104)), kad parašė pareiškimą dėl kanalizacijos, nuotekų šulinio, kurį įrengęs M. B. už savo sklypo ribų, valstybinėje žemėje, kad faktiškai ūkinė veikla M. B. gyvenamajame name vyksta penkerius metus, nors namas tinkamu naudoti pripažintas tik 2007 m. lapkričio mėnesį, kad M. B. jame negyvena, bet gyvena apie 10-15 studentų, o šulinys nė karto nevalytas ir netvarkytas, kad į šį šulinį visos nuotekos bėga iš M. B. namo, daugiau šulinių nėra, kad jų, G., namo nuotekos bėga į kitoje pusėje esančius keturis šulinius.

Liudytoja nurodė, kad atvykę Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros inspektoriai pamatė, jog iš to šulinio bėga į gruntą nuotekos, paėmė mėginius, kad patikrinime ji taip pat dalyvavo, kad dabar minėtas šulinys užlygintas žemėmis, taigi, visos nuotekos, buvusios tame šulinyje, yra paliktos po žeme, kad ji nežino, kur dabar bėga visos M. B. namo nuotekos.

Liudytoja taip pat paaiškino, kad M. B. namas turi atskirus įvadus elektrai, dujoms ir vietinei kanalizacijai, kad du namai – jos ir M. B. – nieko neturi bendro, išskyrus 6 m perdengimo plokštę, arką, kuria jie yra sublokuoti.

3. Teismo posėdyje liudytojas P. G. paaiškino (teismo posėdžio protokolas (b. l. 97-104)), kad 2008 m. gegužės 24 d., apie 2 val. 15 min., automobiliu atvažiavo M. B., iš bagažinės ištraukė vyniojamas žarnas ir nunešė į miškelį, kur yra jo kanalizacijos šulinys, po to ėmė kažkokius laidus. P. G. su sūnumi stovėjo tamsoje, kito kaimyno kiemas buvo apšviestas, todėl labai gerai matė, kaip M. B. pajungė žarnas. M. B. pradėjo pumpuoti nuotekas iš virtuvės kanalizacijos, po 30 – 40 min. pasklido kvapas. M. B. nespėjo išpumpuoti visų fekalijų todėl, kad P. G. per pusvalandį atėjo, o siurbliukas, kurį M. B. buvo pajungęs ir kurį liudytojas iki šiol turi, nespėjo daug išpumpuoti, nors beržinėlis jau buvo užtvindytas.

4. Teismo posėdyje liudytojas R. J. paaiškino, kad yra neetatinis Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros inspektorius, su inspektoriumi Juozu Mačioniu nuvyko apžiūrėti vietos pagal raštu gautą skundą dėl blogai eksploatuojamo nuotekų šulinio. Apžiūrėję iš visų pusių šulinį bei dugną nustatė, kad šulinys išpumpuotas, nepastebėjo jokių pažeidimų dėl aplinkos teršimo, tačiau apžiūrėję visą teritoriją pastebėjo, kad iš kitos kanalizacijos buvo teršiama aplinka ir tai užfiksavo. Liudytojas nurodė, kad jis ir inspektorius Juozas Mačionis akivaizdžiai matė, kad iš kairėje pusėje esančio namo kanalizacijos nebuvo teršiama aplinka, tačiau kito namo (namo savininko pavardė – B.) šulinys tikrai teršė aplinką, šiame šulinyje lapų, vabzdžių ar žiurkių, taip pat komposto atliekų šalia šulinio nematė. Liudytojas paaiškino, kad įvado į šulinį nematė, kadangi name nebuvo (teismo posėdžio protokolas (b. l. 97-104)).

5. Teismo posėdyje liudytoja V. S. paaiškino, kad kaimynė B. G. paprašė dalyvauti pareigūnams imant mėginius, tačiau liudytoja ilgai nebuvo, po to minėta kaimynė atnešė pasirašyti aktą (teismo posėdžio protokolas (b. l. 126-129)).

6. Teismo posėdyje liudytoja S. Š., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėja, pateikė rašytinius paaiškinimus, kas yra buitinės nuotekos (b. l. 113), taip pat paaiškino, kad gauti mėginiai užregistruojami, dedami į šaldiklius, patvirtino, kad tirtas mėginys – M. B. buitinės nuotekos – buvo nevalytos, stipriai dvokiančios (fekalijų kvapas, kvapo lygis – trys balai) nuotekos (teismo posėdžio protokolas (b. l. 114-119)).

7. Teismo posėdyje liudytoja G. M., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja, paaiškino, kad tyrimas atliktas 2008 m. balandžio 29 d., kad mėginys buvo drumzlinas, pilkos spalvos, labai užterštas vanduo, kad mėginyje nustatyta daug amonio, azoto, didelis biocheminis deguonies suvartojimas, taigi, tai tikrai nebuvo paviršinis vanduo, o biocheminio deguonies suvartojimo ir amonio rodikliai parodo, jog mėginys – buitinės nuotekos, taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius neturi leidimo atlikti mikrobiologinio tyrimo. Liudytoja taip pat nurodė, kad inspektoriai paėmė stiklainį ir nuvyko paimti mėginio, tačiau neprisimena, kokiu dienos metu tai įvyko (teismo posėdžio protokolas (b. l. 114-119)).

8. Teismo posėdyje liudytojas A. J. paaiškino, kad yra Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros vyresnysis inspektorius, kad su pačia byla nesusipažinęs, tačiau, matė, jog M. B. ne kartą buvo atvykęs į agentūrą. Liudytojas pažymėjo, kad negirdėjo M. B. ir inspektoriaus Juozo Mačionio pokalbių, tik matė, kaip M. B. pasišalino iš kabineto tuo metu, kai jam buvo pradėtas rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas (teismo posėdžio protokolas (b. l. 97-104)).

9. Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros, atstovas – šios institucijos vyriausiasis specialistas Juozas Mačionis (įsakymas dėl įgaliojimo Juozui Mačioniui (b. l. 93)) pateikė valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauką (b. l. 95-96), papildomai paaiškino, kad gavęs B. G. skundą ir nuvykęs patikrinti nustatė, jog iš šulinio bėga buitinės nuotekos. M. B. iškviesti į patikrinimą negalėjo, kadangi neturėjo jo duomenų. Patikrinimo metu padarė nuotraukas ir paėmė mėginius į 1 litro talpos stiklinį indą (paprašė B. G., ji davė minėtą indą, Juozas Mačionis jį praplovė, užsimovęs gumines pirštines), dalyvaujant liudytojams surašė mėginių paėmimo aktą. Remiantis atliktais tyrimais, permanentinė oksidacija, bendras deguonies sunaudojimas, fosforas ir azotas viršija normas, kvapas – fek₃ (fekalijos), taigi, paimti mėginiai – buitinės nuotekos. Mėginio mikrobiologinis tyrimas nebuvo atliekamas, kadangi jis nėra privalomas, suinteresuoti asmenys, pageidaujantys atlikti šį tyrimą, turi jį užsisakyti ir už jį sumokėti. Išvadą, jog, remiantis tyrimo rezultatais, mėginyje yra fekalijos, padarė vadovaudamasis Nuotekų tvarkymo reglamentu, kuriame nurodyta, kokio lygio užterštos nuotekos atitinka buitines nuotekas (teismo posėdžio protokolas (b. l. 97-104)).

Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros atstovas nurodė, kad M. B. į Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūrą atvyko ne paskirtu laiku, o diena anksčiau, paprašius pateikti dokumentus, įrodančius, kur yra visos jo namo komunikacijos, atsisakė pateikti, motyvuodamas tuo, kad dokumentai teisme ir išėjo iš kabineto. Praėjus tam tikram laikui buvo gautas M. B. skundas dėl P. G.. Nuvykus ir patikrinus G. šulinius nustatyta, kad šuliniai švarūs, G. pateikė visas sąskaitas faktūras už nuotekų išvežimą. Patikrinus šulinį, esantį šone, kuris nėra pažymėtas pateiktame projekte (b. l. 91), nustatyta, kad iš jo į aplinką teka buitinės nuotekos, kad nebuvo jokių žymių, jog nuotekos būtų valytos/siurbtos. Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros atstovas pažymėjo, kad M. B., tris kartus lankęsis Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūroje nė karto nepasakė, kad projekte (b. l. 91) ketvertu pažymėtas nuotekų šulinys priklauso jam, kad M. B. pakartotinai atvykus į Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūrą jis buvo supažindintas su bylos medžiaga, atliktais mėginių tyrimais, nuotraukomis. Pradėjus rašyti protokolą M. B., pasakęs, kad šulinys, iš kurio tekėjo nuotekos į aplinką, ne jo, ne jo žemėje ir šulinyje ne jo namo teršalai, išėjo iš kabineto, tą matė kabinete buvęs kitas inspektorius. Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros atstovas Juozas Mačionis taip pat paaiškino, kad pagal vietos apžiūrą nustatė, jog į minėtą šulinį (iš kurio tekėjo nuotekos į aplinką) subėga M. B. namo nuotekos, kadangi iš kitų pastatų negalėjo patekti, kad jis, Juozas Mačionis, turėjo teisę pareikalauti, jog M. B. atkastų pusę savo sklypo bei įrodytų, jog vamzdžiai eina ne nuo jo namo (teismo posėdžio protokolas (b. l. 97-104)).

Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros atstovas nurodė, kad kvietimą M. B. dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo išsiuntė laiku, vadovaudamasis nustatytais terminais, todėl jo kaltės, kad M. B. negavo kvietimo laiku, nėra.

Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros atstovas Juozas Mačionis taip pat pažymėjo, kad M. B. niekada netvirtino, jog šulinys, už kurį M. B. buvo nubaustas, yra ne jo, o tik teigė, kad tame šulinyje yra ne nuotekos (teismo posėdžio protokolas (b. l. 126-129)).

10. Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros, atstovas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Cibulskas (įsakymas dėl įgaliojimo Algirdui Cibulskui (b. l. 92)) pritarė Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros vyriausiojo specialisto Juozo Mačionio argumentams ir paaiškinimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Juozo Mačionio, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. VR-14.1-314, ir nustačiusio, kad M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 „Dėl aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento III dalies 6 punkto, IV dalies 26 punkto reikalavimus, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 2008 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-314 AM052558, kuriuo M. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 350 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties litų) administracinė bauda (nutarimas (b. l. 4, 77-78)).

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. B. nesutinka, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51⁶ straipsnio „Aplinkos teršimas nuotekomis“ 1 dalyje, kurioje, be kita ko, įtvirtinta, kad nuotekų išleidimas pažeidžiant nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus), kai leidimas nereikalingas, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. M. B. skundą (b. l. 2) grindžia tokiomis argumentų grupėmis:

2.1. pažeidimo, nurodyto protokole ir nutarime, jis nepadarė, kad nuotekos patenka į jo sklypo dalyje suprojektuotą rezervuarą, tą patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos 2007 m. lapkričio 19 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2687 (b. l. 34, 67-68);

2.2. Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Juozo Mačionio laboratorijai pateikti mėginiai 2008 m. balandžio 29 d. buvo paimti ne iš M. B. priklausančių buitinių nuotekų išgriebimo duobės, o iš valstybinėje žemėje esančio šulinio (nuo M. B. sklypo ribos nutolusio 25 m), kuris nėra M. B. nuosavybė ir nėra sujungtas su jo buitinių nuotekų rezervuaru, esančiu jo sklype;

2.3. paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolas (b. l. 18, 49) nepatvirtina, kad paimtas mėginys – buitinės nuotekos, kadangi minėti tyrimo rezultatai gali būti dėl paviršinių vandenų, susikaupusių šulinyje, ir į juos prikritusių lapų, dėl nugaišusių smulkių vabzdžių ir gyvūnų, dėl B. G. šalia (3 m atstumu) kompostuojamo komposto išskyrų, be to, nebuvo atlikti mikrobiologiniai tyrimai, nustatantys buitinių nuotekų buvimą;

2.4. Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Juozas Mačionis tendencingai tyrė skundus, tą įrodo patikrinimo akto Nr. 356 tikrovės neatitinkantys įrašai, kad B. G. nuotekų rezervuaras įrengtas nuosavo sklypo šiaurės rytų kampe, nors inžineriniame topografiniame plane aiškiai matyti, kad jis neatitinka projekto reikalavimų, įrengtas valstybinėje žemėje už sklypo ribų, priešais B. G. namą, kuris nėra pripažintas tinkamu naudoti ir eksploatuojamas pažeidžiant įstatymus;

2.5. nebuvo atsižvelgta į jo prašymą dalyvauti tiriant B. G. skundą, kad protokolas surašytas jam nedalyvaujant, kad nutarimas priimtas 2008 m. birželio 19 d., o kvietimą dalyvauti bylos nagrinėjime gavo 2008 m. birželio 21 d., taigi, buvo pažeisti ATPK 260, 280 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nebuvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės, todėl neturėjo galimybės teikti įrodymus ir paaiškinimus.

3. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje sprendžiant, ar M. B. skundas yra pagrįstas, būtina įvertinti, ar jo pateiktos argumentų grupės yra atitinkančios tikrovę ir ar jos sudaro prielaidas abejoti Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros 2008 m. birželio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-314 AM052558 teisėtumu.

3.1. Dėl M. B. šios nutarties konstatuojamosios dalies 2.3 punkte išdėstytos argumentų grupės: anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolas (b. l. 18, 49) nepatvirtina, kad paimtas mėginys – buitinės nuotekos, kadangi minėti tyrimo rezultatai gali būti dėl paviršinių vandenų, susikaupusių šulinyje, ir į juos prikritusių lapų, dėl nugaišusių smulkių vabzdžių ir gyvūnų, dėl B. G. šalia (3 m atstumu) kompostuojamo komposto išskyrų, be to, nebuvo atlikti mikrobiologiniai tyrimai, nustatantys buitinių nuotekų buvimą.

Pažymėtina, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolas (b. l. 18, 49) patvirtina, kad paimtas mėginys – buitinės nuotekos, tai patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusios liudytojos S. Š. bei G. M.. S. Š. patvirtino, kad tiriamos nuotekos buvo nevalytos, stipriai dvokiančios (fekalijų kvapas, kvapo lygis – trys balai) (teismo posėdžio protokolas (b. l. 114-119)). G. M. patvirtino, kad mėginys buvo drumzlinas, pilkos spalvos, labai užterštas vanduo, kad mėginyje nustatyta daug amonio, azoto, didelis biocheminis deguonies suvartojimas, taigi, tai tikrai nebuvo paviršinis vanduo, o biocheminio deguonies suvartojimo ir amonio rodikliai parodo, jog mėginys – buitinės nuotekos, taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius neturi leidimo atlikti mikrobiologinio tyrimo (teismo posėdžio protokolas (b. l. 114-119)).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad M. B. teismo posėdyje iškeltos abejonės tinkamu paimamo tirti mėginio įforminimu (ar buvo užpildytos paimamo mėginio dokumentų formos, ar paimamas mėginys buvo tinkamai įpiltas (įdėtas) į indą) nėra pagrįstos, nes jo pateiktas aplinkos ministro įsakymas „Dėl regionų aplinkos apsaugos departamentų valstybinės analitinės kontrolės skyrių atliekamų tyrimų dokumentų formų patvirtinimo“ (b. l. 124-125) nėra skelbtas oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“, apskritai nėra aišku, ar jis buvo priimtas, nes pačiame įsakyme, jo tekste, nei jo priėmimo datos, nei jo numerio nėra (išskyrus aukščiau pateikiamą neoficialią informaciją); dar daugiau, jame nėra įtvirtinta nuostata apie būtiną tikrinamo objekto savininko dalyvavimą. Todėl konstatuotina, kad tiriamas mėginys buvo paimtas, registruotas, ištirtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtino ir liudytojos S. Š. bei G. M.. S. Š. paaiškino, jog gauti mėginiai užregistruojami, dedami į šaldiklius (teismo posėdžio protokolas (b. l. 114-119)). G. M. paaiškino, jog tyrimas atliktas 2008 m. balandžio 29 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo paimtas mėginys (teismo posėdžio protokolas (b. l. 114-119)).

3.2. Dėl M. B. šios nutarties konstatuojamosios dalies 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose išdėstytų argumentų grupių, kurios yra viena su kita neatsiejamai susijusios, ir kurių esmė yra ta, jog M. B. teigia, kad tas šulinys, iš kurio bėgo nuotekos (žr. fotonuotraukas (b. l. 19-22, 30-31, 50-53)), yra ne jo, arba, jeigu ir jo, tai jis turi būti baudžiamas kartu su kaimynais Ginevičiais. Akivaizdu, jog šie argumentai nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste yra vertintini itin kritiškai. Tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos 2007 m. lapkričio 19 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2687 (b. l. 34, 67-68) įrodo, jog M. B. namas gali būti naudojamas ir eksploatuojamas nepaneigia to, kad M. B. teršė aplinką. Argumentai, kad Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Juozuo Mačionio laboratorijai pateikti mėginiai 2008 m. balandžio 29 d. buvo paimti ne iš M. B. priklausančių buitinių nuotekų išgriebimo duobės, o iš valstybinėje žemėje esančio šulinio (nuo M. B. sklypo ribos nutolusio 25 m), kuris nėra M. B. nuosavybė ir nėra sujungtas su jo buitinių nuotekų rezervuaru, esančiu jo sklype, taip pat vertintini kartu su teismo posėdyje M. B. pateiktu patvirtinimu, jog jis statydamas savo namą minėtą šulinį paliko – juk teršti aplinką nebūtina būti tam tikro objekto savininku (jį galima faktiškai naudoti). Dar daugiau, rašydamas skundą G. atžvilgiu Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūrai (kuri G. atžvilgiu nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos (patikrinimo aktas Nr. 356 (b. l. 28-29, 59-60)), M. B. iš esmės pripažino, jog tik jis ir/arba Ginevičiai tegalėjo ir tegali teršti aplinką nuotekomis per minėtą šulinį. Liudytojų (B. G., P. G., R. J.) parodymai, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog minėtą šulinį, kuris buvo įrengtas paties M. B. užsakymu, faktiškai naudojo M. B. .

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog būtent M. B. faktiškai eksploatavo minėtą šulinį ir teršė aplinką nuotekomis.

3.3. Dėl M. B. šios nutarties konstatuojamosios dalies 2.5 punkte išdėstytos argumentų grupės: pasak M. B., nebuvo atsižvelgta į jo prašymą dalyvauti tiriant B. G. skundą, kad protokolas surašytas jam nedalyvaujant, kad nutarimas priimtas 2008 m. birželio 19 d., o kvietimą dalyvauti bylos nagrinėjime gavo 2008 m. birželio 21 d., taigi, buvo pažeisti ATPK 260, 280 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nebuvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės, todėl neturėjo galimybės teikti įrodymus ir paaiškinimus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą buvo organizuojami trys teismo posėdžiai, visuose teismo posėdžiuose dalyvavo M. B., buvo apklausti septyni liudytojai, kuriems M. B. galėjo užduoti ir uždavė klausimus, jis dalyvavo teikiant ir tiriant įrodymus, davė paaiškinimus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamo asmens (šiuo atveju – M. B.) dalyvavimas teisme nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 57-59, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-254/2008).

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. B. skundas netenkintinas, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008 m. birželio 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-314 AM052558 paliekamas nepakeistu, kadangi M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, pagal kurį piliečiai privalo saugoti aplinką, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 „Dėl aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento III dalies 6 punkto, IV dalies 26 punkto, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, reikalavimus, taigi, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁶ straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128, 129 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008 m. birželio 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-314 AM052558, kuriuo M. B. buvo paskirta 350 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties litų) bauda, palikti nepakeistu, o M. B. skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.