Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-10-15 · Administracinė byla Nr. A-469-864-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-15
Bylos Nr.
A-469-864-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gudynas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Administracinė byla Nr.A14–864/07Procesinio sprendimo kategorija 4(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

sekretoriaujant

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skundą atsakovei Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkciją (toliau - Direkcija) per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai patikėjimo teise Direkcijai perduotino žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, žemės sklype esančių statinių adresus bei duomenis apie nekilnojamojo turto savininkus iš Nekilnojamojo turto registro (b.l. 2-4). Pareiškėjas paaiškino, kad negali įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau -Taisyklių) 32.1-32.6 punktuose nurodytus veiksmus, dėl objektyvių priežasčių, susijusių su Direkcijos neveikimu, nes nėra galimybės pateikti tikslų Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato planą. Pareiškėjas paaiškino, kad 2005 m. rugsėjo 21 d., 2005 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas informavo Direkciją bei kadastrinius matavimus atliekančią A.B. įmonę apie būtinybę pateikti tiksliųjų kadastrinių matavimų duomenis. Direkcija apie tai buvo informuota ir 2005 m. lapkričio 23 d., 2006 m. vasario 3 d., 2006 m. kovo 23 d., 2006 m. gegužės 4 d., 2006 m. rugpjūčio 17 d. raštais. 2006 m. gegužės 10 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente įvyko posėdis, kuriame nuspręsta, kokiu būdu bus formuojamas Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato sklypas, nustatomas naudojimo būdas, o rezervato žemės sklypo kadastrinius matavimus rengusi įmonė įpareigota pakoreguoti sklypo planą ir pateikti kadastrinių matavimų bylas savivaldybės Miesto plėtros departamentui, kuris parengs įsakymo dėl sklypo duomenų nustatymo projektą. Pareiškėjo teigimu, jis nėra gavęs kadastrinių matavimų duomenų, todėl neįmanoma nustatyti Direkcijai patikėjimo teise perduodamo žemės sklypo duomenų ir įvykdyti teismo sprendimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis, rengdamas teritorijų ribų planus bei nustatydamas žemės sklypų naudojimo sąlygas, naudojasi informacija, kurios pats neturi, ja disponuoja kiti subjektai, kurie ją turėtų pateikti savivaldybei, tačiau šiuo atveju tokia pagalba nebuvo suteikta ir kadastrinių matavimų duomenys, žemės sklype esančių statinių adresai bei duomenys apie nekilojamojo turto savininkus iš Nekilnojamojo turto registro iki šiol nepateikti.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus valstybinio kultūrinio rezervato direkcija atsiliepimu skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 20-27). Atsiliepime ji paaiškino, kad Direkcija, siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. VIII-388 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato įsteigimo", Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, 2004 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 44 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos perdavimo valdyti patikėjimo teise“ kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu perduoti rezervato teritoriją valdyti patikėjimo teise. Šį raštą apskrities viršininko administracija 2004 m. gruodžio 8 d. perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, nurodydama atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsakovė nesutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginiais, kad Direkcija vengė bendradarbiauti bei kad rezervato žemės sklypo planas nėra pateiktas savivaldybės administracijos direktoriui, pažymėdama, jog Direkcija, atžvelgdama į 2005 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštą bei siekdama pagreitinti rezervato plano parengimą, organizavo jo parengimą ir 2005 m. rugpjūčio 19 d. raštu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rezervato teritorijos topografinį-geodezinį planą skaitmeninėje laikmenoje. Pašalinusi plano trūkumus, Direkcija nurodė 2005 m. rugsėjo 29 d. raštu pakartotinai pateikusi rezervato ribų planą, o 2005 m. lapkričio 8 d. gavusi savivaldybės administracijos 2005 m. spalio 11 d. raštą, kuriuo pateiktas suderintas rezervato sklypų (suderinti trys sklypai) ribų brėžinys kadastriniams matavimams atlikti. Atsakovės teigimu, 2006 m. kovo 21 d. ir 2006 m. gegužės 4 d. raštais apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei pakartotinai buvo teikiamas rezervato žemės sklypo planas. Atsakovė nurodė, kad rezervato žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl negali būti civilinių teisinių santykių objektu, o sprendimą dėl sklypo suformavimo ir įregistravimo turi priimti Vilniaus apskrities viršininko administracija, gavusi iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus visus reikiamus duomenis. Direkcijai negali atsirasti pareigos, kylančios iš Taisyklių, nes šis teisės aktas pagal savo pobūdį nėra taikomas Direkcijai bei nėra skirtas santykiams tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos, savivaldybės ir Direkcijos dėl rezervato žemės sklypo perdavimo Direkcijai valdyti patikėjimo teise reguliuoti (Taisyklės gali būti taikomos tik ta apimtimi, kuri leistų efektyviai ir tinkamai spręsti rezervato žemės sklypo formavimo, įregistravimo bei perdavimo Direkcijai valdyti patikėjimo teise klausimus). Atsakovė pažymėjo, kad Taisyklės tapo formaliu įrankiu, leidžiančiu Vilniaus miesto savivaldybei, netinkamai jas traktuojant ir taikant, vilkinti teismo sprendimo įvykdymą. Dėl to Direkcija negali tinkamai įgyvendinti savo funkcijų. Direkcija atmetė pareiškėjo teiginį dėl pareigos savivaldybei pateikti rezervato teritorijoje esančių statinių tikslius adresus bei duomenis apie nekilnojamojo turto savininkus kaip nepagrįstą, nes savivaldybė prašo Direkcijos tokių duomenų, kurių reikalingumas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui bei atitinkama pareiga nėra numatyta jokiuose teisės aktuose (net Taisyklėse). Direkcija pažymėjo nesiekianti rezervato žemės sklypo išsinuomoti ar pirkti, jai įstatymų nustatyta tvarka šis sklypas turi būti perduodamas valdyti patikėjimo teise (apie tai 2005 m. rugsėjo 29 d. raštu Vilniaus m. savivaldybė buvo informuota). Atsakovė pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir toliau reikalauja iš Direkcijos pateikti duomenis, kurių ji neturi ir neprivalo pateikti, nors savo tiesioginėms funkcijoms atlikti ji turi galimybę naudotis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, be to, rezervato teritorijoje yra statinių, kurie priklauso savivaldybei. Atsakovė teigė, kad 2006 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto plėtros departamente vykusio posėdžio metu priimti nutarimai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams ir negali būti vykdomi (nei viena iš posėdyje dalyvavusių institucijų negali savo sprendimu keisti rezervato ribų). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai paaiškino, kad kadastrinius matavimus jie pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai, o duomenų apie sklypo turėtojus neturi ir negali pateikti (b.l. 91-92).

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo reikalavimus išnagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 80-81). Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių" 33 punktu, perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Direkcijos 2004 m. lapkričio 18 d. prašymo Nr. 44 ir kitų dokumentų kopijas, prašydama atlikti nutarime nurodytus veiksmus, o 2004 m. gruodžio 8 d. raštu perdavė savivaldybei visus prie minėto rašto pridėtus dokumentus, kitos medžiagos teismui negalinti pateikti. Kadangi ji nekaupia ir nesaugo duomenų apie nekilnojamąjį turtą, statinių adresus bei nekilnojamojo turto savininkus, šių duomenų ji nurodė neturinti galimybės pateikti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Bylos medžiaga nustatyta, kad Direkcija 2004 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 44 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos perdavimo valdyti patikėjimo teise" kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydama perduoti rezervato teritoriją valdyti patikėjimo teise (b.l. 36). Šį raštą Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. gruodžio 8 d. raštu Nr.31/04/16-3906 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, nurodydama atlikti Taisyklėse numatytus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus darbus, tarp jų parengti Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 23 d. nutarime Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir zonų ribų plano patvirtinimo" numatytą pilių valstybinio kultūrinio rezervato nustatytos teritorijos planą (b.l. 28). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005 m. kovo 15 d. raštu Nr. 31/05/18-764 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato žemės sklypo perdavimo turto patikėjimo teise" kreipėsi į Direkciją, nurodydamas, kad ji turėjo pateikti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, parengtą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (b.l. 38). Nustatyta, jog Direkcija organizavo rezervato teritorijos plano parengimą, 2005 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 05-8V-111 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos sklypo duomenų parengimo" pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos topografinį-geodezinį planą skaitmeninėje laikmenoje (b. l. 39). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. A51-11748-(14.6-MPD-0) „Dėl dokumentų pateikimo nustatant Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato žemės sklypo ribas" nurodė pateikto rezervato plano trūkumus (b.l. 140). Direkcija 2005 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 05-9V-150 „Dėl dokumentų pateikimo nustatant Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato žemės sklypo ribas" pakartotinai pateikė rezervato ribų planą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, pašalinusi nustatytus trūkumus (b. l. 41). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005 m. spalio 11 d. raštu Nr. A51-12878-(14.6-MPD-0) „Dėl duomenų perdavimo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai kadastriniams matavimams atlikti" buvo pateiktas suderintas rezervato sklypų (suderinti trys sklypai) ribų brėžinys M 1:1000 kadastriniams matavimams atlikti (b.l. 77, 76). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. A51-15697-(14.6-MPD-0) „Dėl gatvių ribų pateikimo nustatant Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato žemės sklypo ribas" (b.l. 8), 2006 m. vasario 3 d. raštu Nr. A51-1973-(14.6-MPD-0) „Dėl tiksliųjų kadastrinių matavimų pateikimo žemės sklypų duomenų tvarkymui" (b.l. 9), 2006 m. kovo 23 d. raštu Nr. A51-4764-(14,6-MPD-0) „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato sklypo duomenų nustatymo (b.l. 10), 2006 m. gegužės 4 d. raštu Nr. A51-7269-(14.6-MPD-0) „Dėl tiksliųjų kadastrinių matavimų patiekimo žemės sklypo duomenų tvarkymui“ (b.l. 11) Direkcijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos buvo prašoma pateikti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie nekilnojamojo turto, esančio rezervato teritorijoje, savininkus bei tikslius statinių adresus. Rezervato žemės sklypo planas Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pakartotinai teikiamas Direkcijos 2006 m. vasario 6 d. raštu Nr. S-12-(6.-6.3) „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų plano pateikimo" (b.l. 42). Teismo sprendime remiamasi ir 2006 m. vasario 12 d. raštu Nr. S-14-(1-1.3) apie rezervato plano pateikimą Vilniaus apskrities viršininko administracijai (b.l. 48), 2006 m. kovo 21 d. raštu Nr. S-22-(6-6.3) „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų plano pateikimo" (b.l. 43-44), 2006 m. gegužės 4 d. raštu Nr. S-50(1.-1.3) „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų plano pateikimo" (b.l. 45). Teismo konstatavimu, 2006 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija raštu Nr. S. 18-809, atsakydama į Direkcijos raštą, pranešė iš Vilniaus miesto savivaldybės negavusi Direkcijai perduodamo patikėjimo teise žemės sklypo dokumentų (b.l. 61). 2006 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. A51-13496-(3.6-PD-4) „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato žemės sklypo duomenų nustatymo'' informavo, kad iki nebus pateikti prašomi duomenys, ji negalės pradėti rengti įstatymų nustatyta tvarka teisinių dokumentų, patvirtinančių rezervato sklypų ribas ir vykdyti teismo sprendimo (b.l. 16-17). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2476-18/05 (b.l. 111-117) nusprendė patenkinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 32.1-32.6 punktuose nurodytus veiksmus, nustatant Vilniaus pilių valstybinio kultūros rezervato direkcijai parduodamo žemės sklypo duomenis. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2006 m. liepos 3 d. nutartimi paliko minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą (administracinė byla Nr. I-2476-18/05, b.l. 147-156). Teismo konstatavimu, ginčas byloje kilo dėl nevykdomo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.

Teismas nustatė, jog rezervatas buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-388 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo". Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir 28 straipsnio 6 dalimi, kurios numato, kad valstybinius rezervatus steigia, jų statusą keičia, ribas nustato bei zonų ribų planus tvirtina Seimas, Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo" buvo nustatytos Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribos (57.5 hektaro teritorija) ir patvirtintas jo zonų ribų planas. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalys nustato, kad rezervatų žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė (ši nuostata įtvirtinta ir Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte), o valstybės rezervatų direkcijos valdo ir naudoja joms suteiktą valstybinę žemę patikėjimo teise. Tai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 1111 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatų 3 punkte, o 12 punkte nustatytos Direkcijos funkcijos. Teismas vadovavosi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 2.2. punktu, Taisyklių 2.7. punktu. Teismo konstatavimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai aiškina Taisyklių 2.7 punkto nuostatas, reikalaudama iš Direkcijos kadastrinių matavimų duomenų, žemės sklype esančių statinių adresų bei duomenų apie nekilnojamojo turto savininkus, nors Taisyklių 2.7 punktas tokių duomenų pateikimo nereglamentuoja. Teismas pažymėjo, jog kadangi nagrinėjamu atveju Direkcijai rezervato žemės sklypas turi būti perduotas patikėjimo teise, o ne išnuomotas ar parduotas, pareiškėjo argumentai, kad jis neturėjo pareigos savo lėšomis vykdyti Taisyklių 2.7 punkto nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas įvertino kaip pagrįstą atsakovės išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo turėti visas priemones (tiek finansinius, tiek ir žmogiškuosius išteklius), būtinas minėtiems darbams atlikti. Kadangi Direkcijai, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi, rezervato žemės sklypas turi būti perduotas valdyti patikėjimo teise, teismo konstatavimu, jai negalėjo atsirasti pareigos iš šio teisės akto, kuris nėra skirtas santykiams, susiklosčiusiems tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus mieto savivaldybės administracijos direktoriaus bei Direkcijos dėl rezervato žemės sklypo perdavimo Direkcijai valdyti patikėjimo teise reguliuoti. Atsižvelgdamas į skundo reikalavimą, teismas nevertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. gegužės 10 d. posėdžio dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato žemės sklypo suformavimo ir įteisinimo protokolo Nr. MPD-1 ir nepasisakė dėl jo teisėtumo bei pagrįstumo. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Direkciją dėl tikslių žemės sklype esančių statinių adresų bei duomenų apie nekilnojamojo turto savininkus, remdamasi tais pačiais motyvais ir argumentais, kuriuos jau išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas ir pasisakė dėl jų nepagrįstumo (netgi Taisyklėse, kurios tiesiogiai šiam ginčo santykiui netaikytinos, nėra nustatyta tokių duomenų pateikimo būtinybė).

Teismas laikė pagrįstu argumentą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nekaupia ir nesaugo duomenų apie nekilnojamąjį turtą, statinių adresus bei nekilnojamojo turto savininkus, todėl neturėjo pareigos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikti prašomų duomenų. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojanti nuo 2001 m. liepos 1 d.) 2 ir 5 straipsnių nuostatas, 37 straipsnio 2 dalį, padaryta išvada, kad nei Direkcija, nei Vilniaus apskrities viršininko administracija neatlieka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijų. Be to, ir pati savivaldybė skunde nurodė, kad jai nebuvo pateikti duomenys iš registro tvarkytojo. Teismo konstatavimu, esant teisės aktuose nustatytai pareigai Vilniaus miesto savivaldybei atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, numatytus 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų ir kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 32.1-32.6 punktuose, savivaldybė, neturėdama būtinos informacijos, turėjo kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (jo pateikta informacija ir dokumentai yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktą) ir stengtis tinkamai įvykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimą, o ne dėl formalių kliūčių vilkinti veiksmų atlikimą, formaliais raštais kreipiantis dėl informacijos pateikimo, nepasinaudojus teise tiesiogiai iš registro tvarkytojo gauti reikiamą informaciją. Teismas padarė išvadą, kad Direkcija neprivalėjo pateikti savivaldybės administracijai prašomus duomenis, ji neprivalo turėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus prašomų duomenų apie tikslius žemės sklype esančių statinių adresus, nekilnojamojo turto savininkus ir jų teikti, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundas yra atmestinas. Objektyvių priežasčių, dėl kurių nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, nenustatyta.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad jau nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2476-18/05 nustatyta, kad santykiams, susiklosčiusiems dėl rezervato žemės sklypo perdavimo Direkcijai patikėjimo teise, pagal analogiją taikytinas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260. Iš šio nutarimo pareigos kyla ne tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, bet ir Direkcijai (pateikti reikiamus duomenis ir bendradarbiauti, siekiant tinkamo veiksmų atlikimo). Pripažinus, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" santykiams, susiklosčiusiems tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Direkcijos dėl rezervato žemės sklypo perdavimo valdyti patikėjimo teise, nėra taikomas, apelianto teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui taip pat negalėtų kilti pareigos iš šio teisės akto. Todėl, jo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai išaiškino Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas. Apeliantas remiasi minėto nutarimo 2.7 punktu, nurodydamas, jog pagal analogiją taikant šią nuostatą santykiams dėl rezervato žemės sklypo perdavimo Direkcijai, Direkcija savo lėšomis turėtų parengti ir pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teisės aktų nustatyta tvarka parengtą formuojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose pažymėtais tuose žemės sklypuose esančiais statiniais ir įrenginiais. 31.4 punkte numatyta, kad turi būti pateikiami ir statinių bei įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentai. Taigi, Taisyklėse numatyta, jog pareiga pateikti savo lėšomis parengtą žemės sklypo planą su tiksliais kadastriniais duomenimis bei duomenis su tiksliais žemės sklype esančių statinių adresais bei nekilnojamojo turto savininkais kyla žemės sklypą norinčiam išsinuomoti subjektui (šiuo atveju žemės sklypą patikėjimo teise perimančiai valdyti atsakovei), tačiau prašomi pateikti duomenys iki šiol nėra pateikti. Todėl savivaldybės administracija taip pat negali atlikti jos kompetencijai priskirtų veiksmų - Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikti tikslų Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato planą. Pažymima, jog Direkcija ne kartą buvo informuota apie tiksliųjų kadastrinių matavimų duomenų bei duomenų iš Nekilnojamojo turto registro pateikimo būtinumą, o negavus šių duomenų, neįmanoma nustatyti patikėjimo teise Direkcijai perduodamo žemės sklypo duomenų ir įvykdyti teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2476-18/05. Išdėstytomis aplinkybėmis teismo išvada, jog Direkcija neprivalėjo pateikti savivaldybės administracijai prašomų duomenų, kad ji neprivalo turėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus prašomų duomenų apie tikslius žemės sklype esančių statinių adresus, nekilnojamojo turto savininkus ir juos pateikti, o atliekant savivaldybės kompetencijai priskirtus Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 32.1-32.6 punktuose numatytus veiksmus, savivaldybė turėjo pareigą pati kreiptis į Nekilnojamo turto registro tvarkytoją, yra nepagrįsta. Apeliantas pažymi, jog nors Taisyklių 32.1-32.6 punktuose numatytus veiksmus vykdo savivaldybės administracijos direktorius, jų atlikimas priklauso ne vien tik nuo savivaldybės administravimo subjekto. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, rengdamas teritorijų ribų planus bei nustatydamas žemės sklypų naudojimo sąlygas, naudojasi informacija, kuria disponuoja kiti subjektai, ir jie šią informaciją turi pateikti savivaldybės administracijai. Tokia pagalba šiuo atveju nesuteikta, t. y. kadastrinių matavimų duomenys, žemės sklype esančių statinių adresai bei duomenys apie nekilnojamojo turto savininkus iš Nekilnojamojo turto registro iki šiol nepateikti savivaldybei.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė pažymi, jog Direkcija nepatenka į Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 bei juo patvirtintose Taisyklėse numatytų asmenų ratą. Be to, Direkcijai, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi, Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 1111 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatų 3 punktu bei kitų teisės aktų nuostatomis, rezervato žemės sklypas turi būti perduotas valdyti patikėjimo teise, o ne išnuomotas ar parduotas. Jai nuosavybės ar kita teise nepriklauso nei vienas rezervato teritorijoje esantis statinys. Rezervato žemės sklypas, nustatytas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo" nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (kaip nurodo ir Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. kovo 15 d. rašte Nr. 31/05/18-764) ir, kol tai neatlikta, negali būti civilinių teisinių santykių objektu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnio prasme. Sprendimą dėl rezervato sklypo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kaip nurodo Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 m. vasario 24 d. rašte Nr. S18-122 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų plano derinimo", turi priimti Vilniaus apskrities viršininko administracija, gavusi visus reikiamus duomenis, kuriuos turi parengti ir pateikti savivaldybė. Dėl išvardintų priežasčių, kaip nurodo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-461-12/2007, Direkcijai negali atsirasti pareiga, kylanti iš teisės akto (Taisyklių), kuris pagal savo pobūdį nėra taikomas Direkcijai bei nėra skirtas tiesiogiai reguliuoti santykiams, susiklosčiusiems tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Direkcijos dėl rezervato žemės sklypo perdavimo Direkcijai valdyti patikėjimo teise. Taigi, atsakovės manymu, apeliacinio skundo teiginys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas, yra nepagrįstas bei neteisėtas. Be to, Direkcijos nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 bei juo patvirtintos Taisyklės gali būti (jei tai yra būtina tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tiek ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai) taikomos tik ta apimtimi, kuri leistų efektyviai ir tinkamai spręsti rezervato žemės sklypo formavimo, įregistravimo bei perdavimo Direkcijai valdyti patikėjimo teise klausimus. Atkreipiamas dėmesys į Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.7. punkto nuostatas, pažymint, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo turėti visas priemones, būtinas atitinkamiems darbams atlikti, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius jų neatlieka. Direkcija pažymi organizavusi rezervato žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose parengimą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir minėtą dokumentą ne vieną kartą pateikusi tiek savivaldybei, tiek ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai (dokumentai, įskaitant rezervato žemės sklypo planą, patvirtinantys šį teiginį, yra administracinės bylos Nr. I-461-12/2007 medžiagoje). Jos teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-461-12/2007 pagrįstai nurodė, kad rezervato žemės sklypo planas buvo pateiktas savivaldybei, o savivaldybės 2006 m. spalio 26 d. skunde Nr. A104-3123-(3.18-PD-4.) išdėstyti argumentai dėl tikslių žemės sklype esančių statinių adresų bei duomenų apie nekilnojamojo turto savininkus jau buvo išnagrinėti tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme (2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2476-18/05), tiek ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2006 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1095/2006). Teismai pasisakė, kad savivaldybės argumentai yra nepagrįsti. Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad, siekdama gauti jai reikalingus duomenis, ji būtų kreipusis į valstybės įmonę Registrų centras. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad savivaldybė prašo tokių duomenų, kurių reikalingumas jai arba pareiga Direkcijai juos pateikti nėra nurodyta Taisyklėse. Direkcija pažymi, kad jai nuosavybės teise nepriklauso nei vienas rezervato teritorijoje esantis statinys, todėl ji neturi ir neprivalo turėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus prašomų duomenų apie tikslius žemės sklype esančių statinių adresus bei nekilnojamojo turto savininkus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 23 punktą savivaldybėms priskiriama funkcija „adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų, gyvenamųjų namų ir butų numerių) suteikimas ir keitimas". Be to, Direkcijos žiniomis, rezervato teritorijoje yra statiniai, priklausantys būtent Vilniaus miesto savivaldybei. Direkcija yra įsitikinusi, kad Vilniaus miesto savivaldybė jos tiesioginėms funkcijoms atlikti turi teisę bei galimybę naudotis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tarp kurių yra tiek rezervato teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkų, tiek ir kiti savivaldybės prašomi duomenys. Minėti faktai, jos teigimu, akivaizdžiai patvirtina, kad savivaldybė sąmoningai siekia vilkinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2476-18/05 suformuluotų nurodymų vykdymą, o teismas šioje byloje priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo reikalavimus išnagrinėti teismo nuožiūra. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjas Vilniaus apskrities viršininko administracijai nereiškia jokių reikalavimų, Vilniaus apskrities viršininko administracija tiesioginio intereso šioje byloje neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Pagal bendrąsias Administracinių bylų teisenos taisykles skundą teismui padavusio asmens (institucijos) reikalavimas gali būti patenkintas tik konstatavus faktinį ir juridinį jo pagrįstumą. Kai teismui reiškiamo skundo pobūdis yra toks kaip nagrinėjamu atveju, t.y. yra reikalaujama įpareigoti atsakovą įvykdyti tam tikrus veiksmus, nurodyta pirmiau įstatymo nuostata reiškia tai, kad pareiškėjo skundas gali būti patenkintas tik nustačius, kad atsakovas galiojančių teisės aktų yra įpareigotas atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus, tuo pačiu pareiškėjas turi teisės aktų garantuotą teisę iš atsakovo šių veiksmų atlikimo reikalauti.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek proceso dalyviai savo praktinėje veikloje, susijusioje ginčo sklypo formavimu, tiek pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, ginčo teisiniams santykiams analogijos pagrindu taikė LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. Nr. 260 nutarimą ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies norma leidžia taikyti įstatymo analogiją tuo atveju, kai nėra tiesiogiai ginčo santykį reglamentuojančio įstatymo. Specialaus teisės akto, reglamentuojančio patikėjimo teise valdytinų žemės sklypų formavimą ir perdavimą valdytojui, nėra, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių normos ginčo teisiniams santykiams gali būti taikomos.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato žemė pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 1dalį yra išimtinė valstybės nuosavybė, todėl jos perdavimo rezervato direkcijai praktinis realizavimas yra Vilniaus apskrities viršininko kompetencijoje (Taisyklių 2.1. punktas). Dėl to rezervato žemės sklypo formavimui turi būti taikomos Taisyklių 33 punkto nuostatos, kuriomis remdamasis Vilniaus apskrities viršininkas 2004m. gruodžio 8 d. raštu ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių.

Taisyklių 33 punkto norma nustato, kad ,,kai žemės sklypą mieste išnuomoja apskrities viršininkas, žemėtvarkos skyrius, gavęs šių Taisyklių 31 punkte nurodytus dokumentus, pateikia savivaldybės administracijos direktoriui šių dokumentų kopijas su lydraščiu ir prašo atlikti šių Taisyklių 32 punkte nurodytus darbus.“.

Taisyklių 34 punkte reglamentuoti savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai, kuriuos jis turi atlikti gavęs 33 punkte nurodytą kreipimąsi: ,,savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus rašytinio kreipimosi atlieka šių Taisyklių 32.1-32.6 punktuose nurodytus darbus ir pateikia šiam skyriui išnuomojamo žemės sklypo dokumentus (duomenis). ...>.“.

Iš cituotų teisės normų turinio akivaizdu, kad valstybinės žemės nuomos (perdavimo patikėjimo teise) atveju būsimas žemės sklypo valdytojas tiesiogiai savivaldybės administracijai jokių dokumentų nėra įpareigotas pateikti; tiek prašymą, tiek reikalingus jo tenkinimui dokumentus jis turi pateikti apskrities viršininko žemėtvarkos skyriui Taisyklių 31 punkte nustatyta tvarka, kuris savo vardu kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių. Taigi atsakovė pagrįstai teigia, kad tiesioginių jos santykių su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Taisyklės nereglamentuoja.

Kadangi taisyklės nenustato Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai pareigos pateikti žemės sklypo dokumentus savivaldybės administracijos direktoriui, pareiškėjas neturi įstatymo ginamos teisės reikalauti, kad rezervato direkcija šiuos dokumentus pateiktų.

Pagal bendrąjį viešojoje teisėje veikiantį teisinio apibrėžtumo principą valstybės ir savivaldybių administravimo subjektai turi tik tuos įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, administravimo subjekto veiksmai, atlikti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas (,,ultra vires“), yra vertinami kaip neteisėti.

Nurodytų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimai neturi juridinio pagrindo, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai juos atmetė. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasRičardas PiličiauskasSigita Rudėnaitė