Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ atstovams pagal pavedimą I. Ž. ir E. K., trečiajam asmeniui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“, trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje, E. S. dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Gautas ieškovo prašymas bylą teismo posėdyje nagrinėti AB „Lietuvos draudimas“ atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovas atidėti teismo posėdį neprašė, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

2015 m. lapkričio 24 d. atsakovas nebuvo pakviestas tuo metu, kai buvo surašomas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Abejojo, ar asmuo, pasirašęs ant Akto turėjo teisę gauti draudimo išmoką. Atsakovas savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus funkcijas atliko tinkamai. Ieškovas nepateikė atsakovo kaip administratoriaus kaltę pažeidus CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.263 straipsnių ir atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių reikalavimus patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nėra kaltas dėl ieškovo sumokėtos draudimo išmokos, nes periodiškai tikrino daugiabučio namo techninę būklę, namo savininkų susirinkimuose nuolat informuodavo, jog stogo „kosmetinis“ lopymas nesudaro saugių sąlygų, kad nepratekėtų vanduo, reikalavo viso stogo remonto, bet namo savininkai nesutikdavo jo atlikti, bei atliko kitas administratoriaus pareigas, gavusi pranešimą apie įvykį, nedelsiant likvidavo įvykio padarinius. UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ atliko visus veiksmus, kurių atlikimo iš jo kaip iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus gali būti reikalaujama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-11-17 buvo aplietas tuo metu P. R. nuosavybės teise priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r. sav., M. P. R. nurodytą turtą pagal testamentą 2016-08-22 paveldėjo trečiasis asmuo E. S.. Butas įvykio metu buvo apdraustas būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, remdamasis 2015-11-24 ieškovo eksperto surašytu turto sugadinimo, sunaikinimo aktu su priedu, kuriame užfiksuota, kad 2015-11-17 sudrėko kambario lubos ir sienos, apliejimo priežastimi įvardinta nesandari stogo danga, pagal lokalinę sąmatą 2015-12-21 apskaičiavo 288,00 Eur draudimo išmoką ir ją išmokėjo S. S.. P. R. pagal 2014-06-17 įgaliojimą iki 2017-06-17 buvo įgaliojusi S. S. gauti visas jai priklausančias išmokas visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, gauti ir pateikti dokumentus, daryti jos vardu pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su pavedimu.

Byloje pateiktas 2015-09-07 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad P. R. vardu buvo sumokėta 58,13 Eur draudimo įmoka pagal draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas ginčo butas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, kad draudimo išmoka buvo išmokėta asmeniui, kuris neturėjo teisės gauti draudimo išmoką, yra teisiškai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad įvykio metu buto savininke buvusi P. R. būtų reiškusi kokias nors pretenzijas dėl to, kad draudimo išmoka buvo išmokėta neturinčiam teisės ją gauti asmeniui, todėl atsakovas nepagrįstai grindžia savo nesutikimą su ieškiniu būtent šia aplinkybe, kurios baigiamųjų kalbų nepalaikė ir atsakovo atstovai.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia CK 6.1015 straipsnio nuostatomis ir prašo iš atsakovo, kaip atsakingo už atsiradusią žalą asmens, priteisti 288,00 Eur žalos atlyginimą ir 7,05 Eur kompensacines bei procesines palūkanas. Atsakovo pareigą atlyginti nurodyto dydžio žalą ieškovas kildina iš atsakovo UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ kaip daugiabučio namo administratoriaus netinkamo pareigų atlikimo.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas. Įstatymas numato sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė ir žala (CK 6. 246 - 6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar daugiabučio namo administratorius atsakovas UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ tinkamai atliko daugiabučio namo stogo priežiūrą ir, ar yra atsakingas už ieškovui išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos atlyginimą. Atsakovas savo kaltę dėl žalos padarymo neigia, ginčija ir nurodytos žalos dydį, teigia, kad žala galėjo atsirasti iki ginčijamo įvykio, žalos atsiradimą lėmė nenugalimos jėgos aplinkybių.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu ginčijo žalos butui padarymo faktą, nurodydamas, kad butas galėjo būti aplietas anksčiau nei įvyko ginčo įvykis dar iki draudimo sutarties sudarymo. Nors byloje atsakovas pateikė duomenis, kad iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, 2015-01-10 buvo gauta informacija, jog yra vandens pratekėjimas pro pastato stogo dangą ir po minėto pranešimo buvo atliekami stogo remonto darbai, tačiau atsakovas jokių duomenų apie tai, kokiose konkrečiose buto vietose nurodyto užliejimo metu buvo padaryta žala, nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad ankstesnio užliejimo užfiksavimo faktas savaime nepaneigia 2015-11-13 užliejimo fakto.

Be to, nors atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teigė, kad 2015-11-13 nurodytas ginčo butas nebuvo užlietas, pranešimas iš šio buto nebuvo gautas, tačiau 2016-01-20 rašte Nr. 1-32, adresuotame AB „Lietuvos draudimas“, nurodė, kad 2015-11-13 buto gautas pranešimas, kad šio buto patalpose drėksta lubos ir bėga vanduo per elektros skydinę laiptinėje. Darbuotojams nuvykus į įvykio vietą ir patekus į butą buvo pastebėta, kad sudrėkęs buto sienos kampas. Tuo tarpu tos pačios dienos atsakovo rašte Nr. 1-34, adresuotame AB „Lietuvos draudimas“ jau nurodoma, kad atsakovas pranešimą apie vandens pratekėjimą pro pastato stogą gavo ne iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), bet iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl galimo pratekėjimo pro lubas buvo apžiūrėtas ir butas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas skirtinguose raštuose nurodo skirtingas įvykio fiksavimo aplinkybes, tačiau fakto dėl 2015-11-13 įvykusio patalpų užliejimo per stogo dangą iš esmės neneigia. Tuo pačiu neneigia ir aplinkybės, kad po užliejimo atsakovo darbuotojai ginčo butą apžiūrėjo. Atsakovas po šio įvykio atliko buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, apžiūrą, tačiau duomenų apie šios apžiūros metu nustatytą turto sugadinimą detaliai nefiksavo ir teismui tokių duomenų nepateikė, užfiksavo tik tai, jog buvo sudrėkęs buto sienos kampas. Taigi, teismas konstatuoja, kad atsakovas po įvykio turėjo realią galimybę apžiūrėti ginčo butą ir užfiksuoti visus užliejimo padarinius.

Ieškovo pateiktame turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede užfiksuotas lubų ir sienos dangos pažeidimas viename kambaryje. Minėtame akte užfiksuotus turto pažeidimus patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. S., dalyvavęs minėto akto surašymo metu, patvirtinęs, kad buvo užlieta akte užfiksuota buto dalis. Įvertinęs tai, kad turto sunaikinimo, sugadinimo aktas buvo surašytas 2015-11-24, t.y. praėjus 9 dienoms nuo 2015-11-13 įvykio, teismas sprendžia, kad užfiksuotas 0 procentų sienų drėgnumas, nepaneigia buto apliejimo nurodytą dieną fakto, nes lubos ir sienos per nurodytą laiką galėjo išdžiūti. Neturint konkrečių duomenų apie ginčo turto sugadinimą 2015-01-10 užliejimo metu, nėra objektyvios galimybės nustatyti, ar ginčo turtas (jo dalis) galėjo būti sugadintas iki 2015-11-13 įvykio. Taigi sugretinęs ieškovo užfiksuotus turto sugadinimus su atsakovo 2016-01-20 rašte Nr. 1-32 nurodyta aplinkybe, kad buvo sudrėkęs buto sienos kampas, teismas sprendžia, kad šalių užfiksuota buto užliejimo vieta iš esmės sutampa ir atsakovas leistinais rašytiniais įrodymais nepaneigė ieškovo rašytiniuose įrodymuose – turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo prieduose užfiksuotų turto sugadinimo aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad minėtame akte nurodytos aplinkybės, jog apliejimo metu buvo aplieti 2,3,4,5 aukšto butai neatitinka tikrovės. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys pripažįsta, kad ginčo butas yra ketvirtame namo aukšte, atsakovas neneigia aplinkybės, kad buvo užlietas butas, esantis virš ginčo buto 5 namo aukšte, todėl tinkamam bylos išnagrinėjimui aplinkybės dėl 2 ir 3 aukšto butų galimo apliejimo yra nereikšmingos ir teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl to detaliau nepasisako.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas, remdamasis aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais, konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog 2015-11-17 butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, buvo užlietas iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto – lyjant stipriam lietui per stogo dangos sujungimą su kitais konstruktyviniais elementais. Būtent ši avarija ir lėmė nurodyto turto sugadinimą, kurio atkūrimo į padėtį, buvusią iki įvykio, vertė, ieškovo atstovų skaičiavimais siekia 288,00 Eur.

Atsakovas, nors ir nurodė, kad ieškovo apskaičiuota žala yra per didelė, tačiau konkrečių darbų ir (ar) medžiagų, kurie ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje ir draudimo išmokos apskaičiavime nurodyti nepagrįstai neįvardijo, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai, jog nurodyta žala per didelė atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Remiantis trečiojo asmens E. S. paaiškinimais, remontas bute nebuvo atliktas, pateiktoje sąmatoje nurodytos remontui reikalingos, o ne faktiškai patirtos išlaidos. Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo. Atsakovui nepateikus įrodymų apie kitokią patalpų remonto vertę (CPK 178 straipsnis), teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina prašomos priteisti žalos dydį.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu taip pat nurodė, kad vandens prabėgimą, dėl kurio galėjo būti apgadintas ginčo butas, sąlygojo gamtiniai reiškiniai, kaip nenugalimos jėgos aplinkybės. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje nenugalima jėga yra apibrėžiama kaip neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala buvo padaryta pratekėjus per nesandarią stogo dangą vandeniui, lyjant stipriam lietui. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad žala buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos, nes stiprus lietus yra ta aplinkybė, kurią galima iš anksto numatyti ir įvertinti, kad esant nesandariai stogo dangai šis gamtos reiškinys gali padaryti žalą turtui. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas turėjo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju remiantis nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Priešingai pagal sudarytą draudimo sutartį ir ieškovo nurodytas Draudimo taisykles įvykis pagrįstai pripažintas draudžiamuoju.

Nustačius, kad įvykio metu buvo padaryta ieškovo nurodyta žala, sprendžiant, ar yra teisinis pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, tikslinga vertinti, ar dėl nurodytos žalos padarymo yra kaltas atsakovas, būtina nustatyti atsakovo veiksmų neteisėtumą padarant žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos.

Kaip jau minėta, ieškovas atsakovo atsakomybę dėl žalos padarymo kildina iš atsakovo kaip daugiabučio namo administratoriaus netinkamo pareigų atlikimo.

Ieškovas ieškinyje teisiniu ieškinio pagrindu nurodo LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:202 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai. Teismas sutinka, kad ginčo daugiabutis namas turi atitikti minėtame reglamente nurodytus reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad išimtinai daugiabučio namo administratorius yra atsakingas dėl namo atitikimo visiems minėtame statybos techniniame reglamente nurodytiems reikalavimams.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Bendrojo naudojimo objektams administruoti skiriamas administratorius.

Remiantis CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). To paties straipsnio 8 dalis numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Pagal 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Remiantis minėtų nuostatų 6.1 punktą administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka; o pagal 7.7 punktą administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. A-708 „Dėl Šiaulių rajono butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ atsakovas UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ paskirtas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi iki 2019-07-01, kuriam kartu su kitais namais pavesta administruoti ir daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, kuriame yra ginčo įvykio metu aplietas butas.

Pagal Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-523 patvirtintą Kuršėnų komunalinio ūkio uždarosios bendrovės vykdomos bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašo 4 punktą atsakovas privalo atlikti planinę profilaktinę stogo dangos priežiūrą (smulkių defektų šalinimą iki dviejų banguotų stogo dangos lakštų, skardos pritvirtinimas, prikalant skardą iki 0,5 kv. m) (4.1 papunktis), pašalinti pratekėjimus stogo dangos sujungimo su kitais konstruktyviniais ir sanitariniais – techniniais elementais vietose (4.10 papunktis) bei kitus sąraše išvardintus stogo remonto darbus, į kuriuos nepatenka viso namo stogo atnaujinimo darbai.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad atsakovas, būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, administratoriumi, tinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip rūpestingas ir atidus namo administratorius. Tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pagal 2015-03-03 gyvenamojo namo apžiūros aktą atsakovas 2015 metų pavasarį atliko kasmetinę daugiabučio namo apžiūrą, kurios metu užfiksavo, kad namo stogo būklė yra bloga, galimas stogo dangos nesandarumas, rekomenduojama organizuoti nesandarių vietų remontą. 2015-10-05 gyvenamojo namo apžiūros akte rekomenduojama organizuoti stogo nesandarių vietų remontą, neužsandarinus stogo nesandarumų, organizuoti viso stogo kapitalinį remontą. Atsakovas pagal 2015-01-12-14 ir 2015-04-30 darbų atlikimo aktus atliko ginčo namo stogo remonto darbus pagal Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą darbų sąrašą. Pagal 2015-11 atliktų darbų aktą atsakovas likvidavo avarijos padarinius. 2013-04-23 butų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 7 patvirtina, kad namo administratorius informavo namo butų savininkus apie namo stogo būklę, atliktus ir reikalingus stogo remonto darbus. Butų savininkai nutarė padengti kaupimo lėšų įsiskolinimą ir kaupti toliau lėšas namo remontui. Teismas pažymi, kad žalos atsiradimą nagrinėjamu atveju lėmė bloga stogo būklė, t.y. stogo atnaujinimo darbų neatlikimas, o ne šių darbų neorganizavimas ar netinkamas organizavimas, nes vien tik šių veiksmų neatlikimas nėra pakankamas pagrindas žalai atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kad lėšų viso stogo atnaujinimui butų savininkai nebuvo sukaupę ir sprendimo atlikti tokius darbus ir kaupti tam skirtas lėšas, remiantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, nebuvo priėmę, darytina išvada, kad atsakovas, kaip daugiabučio namo administratorius, vykdydamas jam teisės aktų suteiktus įgaliojimus, savo iniciatyva ir lėšomis atlikti viso namo stogo atnaujinimo darbus negalėjo. Taigi šiuo atveju ieškovo argumentai, kad atsakovo pareiga atlyginti padarytą žalą regreso tvarka kyla iš pareigos organizuoti stogo atnaujinimo darbus yra teisiškai nepagrįsti. Teismas sprendžia, kad ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumo nagrinėjamu atveju neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Nenustačius netinkamo atsakovo kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigų atlikimo, nėra teisinio pagrindo nustatyti ir likusias civilinės atsakomybės taikymo (kaltės ir priežastinio ryšio) atsakovo atžvilgiu sąlygas. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 288,00 Eur žalą iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis). Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, netenkinti ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį, ieškovo patirto bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovas ir trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas neprašė, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė byloje bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

1,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamos priteisti minimalios trijų eurų sumos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, teismas

n u sprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.